- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-01-31
- Bylos Nr.
- 1A-58-926/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-0-00185-2023-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aušra Vingilė, Lina Lesinskienė, Odeta Gruodienė
- Nuteistasis
- A. R.
- Civilinis ieškovas
- (duomenys neskelbtini)
- Advokatai
- Ingrida Maldeikienė
- Kategorijos
- 1.1.7.1Bausmės paskirtis (BK 41 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.2.14.10.1Turto sunaikinimas ar sugadinimas (BK 187 str. 1 d.)
- 2.1.7.4.1Asmenų parodymų vertinimas
- 2.1.7.4.3Dokumentų kaip įrodymų vertinimas
- 2.1.14Proceso išlaidos ir jų atlyginimas (BPK 103-106 str.)
- 2.3.6.5Klaidų nuosprendyje ištaisymas (BPK 308-1 str.)
- 2.4.2.1Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos (BPK 320 str. 3, 5 d.)
- 2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)
- 2.5.1Nuosprendžio įsiteisėjimas ir vykdymas (BPK 335-336 str.)
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Odetos Gruodienės, Linos Lesinskienės ir Aušros Vingilės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. R. (toliau – ir apeliantas) apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinės teismo Marijampolės rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2023 m. spalio 26 d. nuosprendžio, kuriuo A. R. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 1 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, prie Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. lapkričio 30 d. nutartimi subendrintos ir paskirtos 20 metų laisvės atėmimo bausmės, kurios neatliktoji dalis skundžiamo nuosprendžio priėmimo dienai yra 13 metų 8 mėnesiai 11 dienų, iš dalies sudedant pridėta skundžiamu nuosprendžiui paskirtos ir neatliktos bausmės dalis – 9 mėnesiai ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 14 metų 5 mėnesiai 11 dienų laisvės atėmimo.
Taip pat nuspręsta iš A. R. civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) naudai priteisti 506, 76 eurus turtinės žalos atlyginimo.
Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 3 d. nutartimi patikslinta skundžiamo nuosprendžio rezoliucinė dalis, nurodant, kad A. R. paskirtos bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2023 m. spalio 26 d.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. spalio 26 d. nuosprendžiu A. R. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad jis, sunaikino svetimą turtą, o būtent: atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) kalėjime, adresu (duomenys neskelbtini), kalėjimo režimo kameroje Nr. (duomenys neskelbtini), tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2023 m. kovo 27 d., apie 15 val., tyčia nokiojo kamerą Nr. (duomenys neskelbtini), t. y., sudaužė tris stiklo paketus, nulupo ir sulaužė du šviestuvus, išlupo elektros kištukinį lizdą, išlupo elektros instaliaciją, sudaužė kameros durų apžiūros langelį, nulupo ventiliacines groteles, sugadino kameros durų spyną, kameros tualeto patalpoje sudaužė klozetą, sulaužė kriauklės pajungimo gofrą su sifonu, tokiu būdu buvo sunaikintas svetimas, Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimui priklausantis, turtas – trys stiklo paketai, du šviestuvui, elektros kištukinis lizdas, elektros instaliacija, kameros durų apžiūros langelis, ventiliacinės grotelės, kameros durų spyna, klozetas, kriauklės pajungimo gofras su sifonu, kurio vertė 506, 76 eurų.
Šalies argumentai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. spalio 26 d. nuosprendį, nes jokių tiesioginių įrodymų, kad jis suniokojo kamerą, byloje nėra.
2.1. Nuteistasis skunde nurodo, kad savo kaltės nepripažino ir nepripažįsta, jį apkaltino tuo, ko jis nepadarė. Nuteistasis neneigia, kad grasino suniokoti kamerą, bet nurodo, jog jokių tiesioginių įrodymų nėra ir nei vienas liudytojas nepasakė, kad būtų matęs jį tai darant, jie tik girdėjo nuteistojo nepasitenkinimą ir grasinimus.
2.2. Nuteistojo teigimu, stebėjimo langelis kaip buvo, taip ir po šiai dienai yra duryse, o suskilęs buvo tikrai ne dėl nuteistojo kaltės, be to, ventiliacinių grotelių kameroje nebuvo ir nėra, todėl iš jo nori prisiteisti pinigų už daiktus, kurių kameroje net nebuvo, dėl ko nuteistasis prašo išnagrinėti jo skundą ir dėl civilinio ieškinio.
Atsiliepimas
3. Civilinė ieškovė (duomenys neskelbtini) pateiktu atsiliepimu į nuteistojo apeliacinį skundą prašo Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. spalio 26 d. nuosprendį palikti nepakeistą, o A. R. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
3.1. Atsiliepime nurodoma, kad Marijampolės apylinkės teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, materialinės teisės normas taikė teisingai, procesinių teisės normų nepažeidė. Nuteistasis apeliaciniame skunde iš esmės pakartoja tas pačias aplinkybes, kurias buvo išdėstęs Marijampolės apylinkės teismui ir kurios skundžiamame nuosprendyje detaliai įvertintos. Nuteistasis reikalauja nepriteisti turtinės žalos atlyginimo, tačiau nepateikia jokių įrodymų ar svarių argumentų dėl Marijampolės apylinkės teismo priimto nuosprendžio nepagrįstumo, todėl tenkinti apeliacinį skundą nėra pagrindo.
4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, nuteistojo gynėja prašė skundžiamą nuosprendį panaikinti, nuteistojo atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį, civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą arba atmesti ir iš nuteistojo nepriteisti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo A. R. apeliacinis skundas atmestinas.
5. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek prašoma apeliaciniame skunde, neperžengiant jo ribų. Apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, jog neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai. Kaip minėta, nuteistasis prašo panaikinti skundžiamą Marijampolės apylinkės teismo nuosprendį ir apeliaciniame skunde nurodo, kad savo kaltės, taigi, nagrinėjamu atveju skundžiamas nuosprendis tikrinamas visa apimtimi.
6. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, skundžiamo nuosprendžio motyvus, proceso dalyvių apeliacinės instancijos teisme išsakytus argumentus, konstatuoja, kad Marijampolės apylinkės teismas, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų, įvertino visus byloje esančius įrodymus ir pagrįstai A. R. pripažino kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje bei paskyrė teisingą bausmę. Skundžiamas nuosprendis savo forma bei turiniu iš esmės atitinka BPK jam keliamus reikalavimus, pirmosios instancijos teismo išvados yra motyvuotos, pagrįstos nešališku įrodymų įvertinimu, su kuriuo teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti, esminių BPK pažeidimų nenustatyta.
Dėl A. R. kaltės, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje
7. Nuteistasis A. R. apeliaciniame skunde nesutinka su jo pripažinimu kaltu, padarius BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytą, nusikalstamą veiką, nuteistasis pirmosios instancijos teismui aiškino, kad kameroje, kurioje jis atlikinėjo bausmę, viską išdaužė pareigūnai, nuteistajam, grįžus į kamerą po pareigūnų atliktos kratos, visur buvo šukės, dėl jų jis susižalojo koją, nors jis ir grasino išdaužyti likusius daiktus, bet to nedarė, tai pat nurodė, jog kameroje po visko buvo sudėti tie patys seni šviestuvai, kameros durų stikliukas iki šiol yra tas pats, jo nepakeitė, o ventiliacinių grotelių kameroje nebuvo ir nėra. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamoje byloje esančių, teisme ištirtų, įrodymų visumą, neturi pagrindo sutikti su šiais nuteistojo teiginiais ir konstatuoja, kad A. R. pagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 187 straipsnio 1 dalį.
8. Nors nuteistasis ir neigia sunaikinęs (duomenys neskelbtini) kalėjimui priklausantį turtą, tačiau šiuos jo parodymus, visų pirma, paneigia liudytojų parodymai. Liudytojas R. M. parodė, kad nuteistasis šaukė, grasino, kad jei jam neatiduos iš jo kratos metu paimtos keptuvės, jis padegs ar nuniokos kamerą, liudytojas kameroje matė sudaužytą klozetą, ant žemės bėgantį vandenį, išmėtytą inventorių, išdaužytus kameros langus, kiti pareigūnai vedė nuteistąjį į medicininės pagalbos skyrių, nes nuteistojo pėda buvo kruvina, be to, liudytojo manymu, kameros durų langelis buvo sveikas (1 t., b. l. 91-94; 2 t., b. l. 173-176). Liudytojas M. N. parodė, kad po kratos nuteistasis reiškė nepasitenkinimą dėl iš jo paimtos keptuvės, sakė, kad niokos kamerą. Kamera buvo išniokota, sudaužyti langų paketai, ant grindų buvo stiklo šukių, grindys buvo šlapios. Nuteistasis liudytojui sakė, kad spyrė į klozetą ir susižalojo koją. Sutvarkius kamerą ir grąžinus nuteistąjį į kamerą į, pastarasis pasakė, kad dar vienas stiklas liko neišdaužtas (3 t., b. l. 63-69; 1 t., b. l. 103-106). Liudytojas A. S. parodė, kad nuteistasis grasino niokoti kamerą, jei jam nesugrąžins keptuvės, atidarius kameros duris, matė, kad iš tualeto patalpos į kamerą bėga vanduo, nuskeltą klozetą, kadangi nuteistajam iš kojos bėgo kraujas, jis buvo nuvestas pas medikus. Vėliau liudytojas išgirdo kameroje triukšmą, tada pamatė suniokotą kamerą, išdaužytus tris langų paketus, išstumdytus baldus ir visiškai sudaužytą klozetą, be to, liudytojas nurodė, kad kameros durų langelis nebuvo išmuštas, bet buvo apdegintas, nes buvo aprūkęs ir pro jį prastai matėsi (1 t., b. l. 80-83; 2 t., b. l. 173-176). Liudytojas A. Š. parodė, kad jis matė, kaip po pareigūnų atliktos kratos nuteistasis niokojo kamerą. Pirmą kartą buvo sudaužyti ir nuo lubų nuplėšti šviestuvai, nuplėšti laidai, antrą kartą – sudaužytas klozetas, durų kameros langelis buvo apdegintas. Kadangi nuteistojo koja buvo sužalota, jis buvo išvestas pas medikus. Po to kameroje buvo išdaužyti trijų langų stiklo paketai. Nuteistasis pasakė, kad taip pasielgė dėl paimtos keptuvės ir tai yra jo principo reikalas (1 t., b. l. 74-77; 2 t., b. l. 173-176). Liudytojas S. P. parodė, kad kameroje buvo išdaužyti trijų langų paketai, sudaužytas klozetas, išdaužytas visas inventorius, bet liudytojas neatkreipė dėmesio į šviestuvus ir apie kameros durų langelį pasakyti nieko negali (3 t., b. l. 63-69). Liudytojas V. R. parodė, kad kameroje buvo sudaužytas klozetas, šviestuvai, jų korpusas, po kriaukle nutrauktas pajungimas, nulupti šviestuvo laidai, išluptos rozetės, šviestuvai buvo pakeisti į naujus (3 t., b. l. 63-69). Liudytojas T. Ž. parodė, kad kameroje buvo išdaužyti langai, visur buvo stiklo šukių, suniokoti baldai, išmėtyti daiktai, ant grindų buvo vanduo, buvo sudaužytas klozetas. Liudytojui K. K., kuris atliko bausmę toje pačioje kameroje kaip ir nuteistasis, pasakė, kad tai ne jis niokojo kamerą ir jis anksčiau yra sakęs pareigūnams, kad su A. R. bus problemų (1 t., b. l. 97-100; 2 t., b. l. 173-176). Taigi, akivaizdu, kad aptarti liudytojų parodymai yra nuoseklūs, vieni kitus papildantys ir vieni kitiems neprieštaraujantys, ir įvertinus juos kitų baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumoje, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos išvada, kad liudytojų parodymai patvirtina nuteistojo kaltę sunaikinus (duomenys neskelbtini) priklausiusį turtą. Vertinant liudytojų parodymus, nuteistojo apeliacinio skundo teiginys, kad nei vienas liudytojas nepasakė matęs jį niokojant svetimą turtą, atmestinas kaip nepagrįstas, nes būtent liudytojas A. Š. nurodė, jog po kameroje atliktos kratos matė nuteistąjį niokojant kamerą. Sutiktina su nuteistojo teiginiu, kad liudytojai girdėjo jo grasinimus ir nepasitenkinimą, šią aplinkybę patvirtina tiek patys liudytojai, tiek ir kita baudžiamosios bylos medžiaga. Teisėjų kolegija įvertinusi aplinkybę, kad toje pačioje kameroje be nuteistojo buvo dar tik vienas asmuo, atsižvelgiant į nuteistojo grasinimus ir šių grasinimų įgyvendinimo rezultatus, neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismui dėl nuteistojo A. R. kaltės, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, pripažinimo.
9. Be liudytojų parodymų, nuteistojo kaltę taip pat patvirtina ir byloje esantys vaizdo įrašai bei jų apžiūros protokolai. Vaizdo įraše, pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“, matoma, kad nuo kameros lubų du šviestuvai yra nuimti, 13.39 val. atliekama nuteistųjų, tame tarpe ir A. R., asmens kratos, nuteistieji išeina pro kameros duris, pareigūnai apžiūrinėja kamerą. Vaizdo įraše, pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“, matoma, kad kameros durų stebėjimo langelis apdegintas, kameroje daiktai sudėti tvarkingai, ant grindų nei stiklo šukių, nei pribėgusio vandens nėra. 13:56:58 val. į kamerą sugrįžta A. R., nuteistasis sako: „A sudėsite vėl tas lempas, a girdit? Tai geriau tų lempų, ane, net nedėkit, nes, jei sudėsite lievas, jas vėl išimsiu ir pasidarysiu į lovą, nes vakar mano normalias lempas išnešėt, su normaliais laidais, su prailgintojais, visus gerus laidus išnešėt, tai dabar, kiek įdėsite, tiek ir bus išimta. Viskas. Tai spręskite, vaikai. Nes išdaužysiu kamerą.“ Šiame vaizdo įraše, 13:57:32 val., matoma, kad kameros durys uždaromos, o durų stebėjimo langelis yra sudaužytas (sutrūkęs). Vaizdo įraše, pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“, nuo 13:52:58 val., girdima kaip nuteistasis sako: ,,a sudėsite vėl tas lempas, a girdit? Tai geriau tų lempų, ane, net nedėkit, nes, jei sudėsite lievas, jas vėl išimsiu ir pasidarysiu į lovą, nes vakar mano normalias lempas išnešėt, su normaliais laidais, su prailgintojais, visus gerus laidus išnešėt, tai dabar, kiek įdėsite, tiek ir bus išimta. Viskas. Tai spręskite, vaikai. Nes išdaužysiu kamerą. Ir dabar langus. Kvieskite, kad dabar naujus langus įdėtų, nes išdaužysiu naujus langus.“ Vaizdo įraše, pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“, nuo 13:54:32 val., nuteistasis šaukia: ,,Padėk atgal tą keptuvę. Man atneši atgal, čia. Aš sakau šiaip uždegu visą chatą. Per penkias minutes nebus, sakau, viską išnešioju. Išnešiosiu visus baldus, viską. Viskas, nebus pretenzijų, sudaužau viską.“ Vaizdo įrašo 13:55:33 val. nuteistasis, šaukdamas, įeina į tualeto patalpą, tarpduryje matoma, kaip į kažką spiria, išeina iš tualeto patalpos ir šaukia ,,viskas, šitai chatai (necenzūrinis žodis), detalėm“, tada vėl sugrįžta į tualeto patalpą, iš kurios girdimi garsai, panašūs į tualeto klozeto bakelio keramikinio dangčio trinksėjimą, kažkokie duslesni dunksėjimai, nuteistasis šaukia: ,,Ne, aš sakau, viską jums išnešiosiu, padegsiu šitą chatą, aš pasakiau“, „neatneši man čia dabar keptuvės, aš tau sakau, aik iš čia, viskas. Eik, tuoj nešiosiu visą tą chatą.“ Analogiškos aplinkybės užfiksuotos ir vaizdo įraše, pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“. Vaizdo įraše, pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“, nuo 13:56:13 val., iš kameros sklinda nuteistojo šauksmai ,,Viskas, nebus pretenzijų“, „Viskas šitą kamerą, (necenzūrinis žodis)“, girdimi garsai, panašūs į tualeto klozeto bakelio keramikinio dangčio trinksėjimą, kažkokie duslesni dunksėjimai, nuteistasis šaukia: ,,Ne, aš sakau, viską jums išnešiosiu“, „Neatneši man šiandien keptuvės, aš tau sakau, aik iš čia, viskas.“ Vaizdo įraše, pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“, 14:47:30 val. pasigirsta trenksmas į metalines kameros duris, pareigūnas sako, kad kameroje kažką mėto, matoma, kad durų stebėjimo langelis yra sudaužytas (sutrūkęs). Vaizdo įraše, pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“, nuo 15:16:20 val., kameroje matoma, kad ant šlapių grindų prie durų ir visoje patalpoje mėtosi šviesios spalvos šukės, šviesios spalvos gofruota žarna su sifonu, baldai (spintelės) išstumdyti, tualeto patalpoje matomas sudaužytas šviesios spalvos tualeto klozetas, dešinėje durų pusėje ant grindų numestas pagalys, panašus į metalinį strypą, po metaline kriaukle nėra nuotekų vamzdžio ir sifono. Vaizdo įraše 15:17:00 val. pareigūnas su vaizdo registratoriumi prieina prie nuteistojo dviaukštės lovos, ant kurios antrojo aukšto gulto matomos nedidelės skaidraus stiklo šukės, lango rankena, matoma, kad už minėtos lovos viršutinis stiklo paketas yra sudaužytas, kito lango apatinis ir viršutinis stiklo paketai yra sudaužyti (1 t., b. l. 123, 130-135, 136-144). Analogiškos aplinkybės užfiksuotos ir vaizdo įrašuose, kurie apžiūrėti ir aprašyti 2023 m. balandžio 19 d. apžiūros protokole Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 129, 145-155). Vertinant vaizdo įrašuose užfiksuotas aplinkybes, konstatuotina, kad šie duomenys patvirtina liudytojų parodymus bei patvirtina civiliniam ieškovui priklausiusio turto, nurodyto civiliniame ieškinyje, sunaikinimą. Taigi, atsižvelgiant į įrašuose užfiksuotus nuteistojo žodžius ir jo elgesį bei veiksmus, teisėjų kolegijai nekyla jokių abejonių dėl nuteistojo neteisėto elgesio kvalifikavimo pagal BK 187 straipsnio 1 dalį pagrįstumo.
10. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus ir nuteistojo teiginius, jog kameroje ventiliacinių grotelių nebuvo ir tai, kad kameros durų stebėjimo stiklas suskilo ne dėl pastarojo kaltės. Priešingai, byloje surinktais ir pirmosios instancijos teismo ištirtais įrodymais patvirtinta, kad ventiliacinės grotelės kameroje buvo ir jas sunaikino nuteistasis, be to, dėl nuteistojo neteisėtų veiksmų suskilo ir kameros durų stebėjimo stiklas. Po neteisėtų nuteistojo veiksmų, (duomenys neskelbtini) kalėjimo darbuotojai V. R. ir O. K. atliko kameros apžiūrą ir 2023 m. kovo 29 d. apžiūros akte dėl nuteistųjų padarytos materialinės žalos nurodė, jog sudaužytas kameros durų apžiūros langelis bei nuluptos ventiliacinės grotelės, ką patvirtina ir pridėtos fotonuotraukos (1 t., b. l. 32-43). Be to, iš pirmosios instancijos teismui civilinio ieškovo pateikto 2023 m. kovo 27 d. akto dėl kalėjimo režimo kamerų techninės apžiūros atlikimo ir nuteistųjų paskyrimo kamerų budinčiaisiais kopijos matyti, kad 2023 m. kovo 27 d., 08.00 val., atlikus kameros techninę apžiūrą, akto 3 dalyje „Kameros ventiliacinių grotelių stovis“ padarytas įrašas „geras“ (3 t., b. l. 52), kas taip pat patvirtina, jog iki nuteistojo neteisėtų veiksmų ventiliacinės grotelės vis dar buvo uždėtos ant ventiliacinės angos. Kaip minėta, vaizdo įraše, pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“, 13:57:32 val., matoma, kad kameros durų stebėjimo langelis yra sudaužytas (sutrūkęs). Liudytoju apklaustas O. K., atlikęs kameros apžiūrą, pirmosios instancijos teismui parodė, kad kameros durų stiklas buvo apdegintas, subraižytas ir suskaldytas, ventiliacinės grotelės, buvusios ant ventiliacinės angos virš kameros durų, buvo nuluptos, o anga apdeginta, taip pat paaiškino kad kameros durų stebėjimo stiklas nepakeistas, nes dėl vieno stiklo negali daryti pirkimo (3 t., b. l. 64-69). Taigi, aptarti baudžiamojoje byloje surikti įrodymai paneigia nuteistojo nurodomas aplinkybes apie ventiliacines groteles ir kameros durų stebėjimo stiklo.
11. Visų šių įrodymų visuma, sugretinus juos tarpusavyje, susiejus į nuoseklią įrodymų grandinę, leidžia daryti išvadą, kad A. R. tyčia sunaikino (duomenys neskelbtini) kalėjimui priklausantį turtą. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad A. R. veikė tiesiogine tyčia ir dėl menkos bei nepateisinamos priežasties, t. y. dėl kratos metu iš nuteistojo paimtos keptuvės, gadino (duomenys neskelbtini) kalėjimo turtą, nors jam ir buvo paaiškinta tvarka.
12. Patikrinus skundžiamą nuosprendį dalyje dėl civilinio ieškinio, spręstina, kad nenustatyta, jog iš nuteistojo A. R. civiliniam ieškovui (duomenys neskelbtini) priteisiant turtinę žalą nesilaikyta įstatymo reikalavimų. Apeliantas nurodo, kad kameros durų stebėjimo langelio stiklas suskilo ne dėl jo kaltės, o ventiliacinių grotelių kameroje nebuvo ir nėra, todėl prašo išnagrinėti jo skundą ir dėl civilinio ieškinio. Tokie nuteistojo argumentai nepagrįsti, nes, kaip jau buvo nustatyta, civilinio ieškovo patirta žala padaryta neteisėtais A. R. veiksmais, tame tarpe ir sunaikinant ventiliacines groteles bei sugadinant kameros durų stebėjimo stiklą. Priteista 506, 76 Eur suma turtinei žalai atlyginti, atsižvelgiant į civilinio ieškovo patirtus nuostolius, nėra per didelė. Įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, patenkindamas civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį bei iš nuteistojo A. R. priteisdamas 506, 76 Eur dydžio turtinės žalos atlyginimą įstatymų nepažeidė, teisingai įvertino visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes. Skundžiamas Marijampolės miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 26 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas ir jo keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.
13. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistojo veiksmai pagrįstai kvalifikuoti kaip nusikaltimas pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, todėl tenkinti nuteistojo apeliacinį skundą ir jo atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį nėra jokio pagrindo.
Dėl A. R. paskirtos bausmės
14. Tiek A. R. apeliaciniu skundu, tiek jo gynėja baigiamojoje kalboje prašo priimti sprendimą, priešingą pirmosios instancijos teismo sprendimui, kas, sutinkamai su kasacinio teismo praktika, reiškia, kad apibrėžia pačias plačiausias apeliacinio skundo ribas. Tokiu atveju BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismą patikrinti bylą visa apimtimi, tame tarpe ir dėl paskirtos bausmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-34/2010, 2K-190-648/2018).
15. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytus motyvus, nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad apylinkės teismas, nuteistajam A. R. parinkdamas bausmės rūšį, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų ir taisyklių bei pagrįstai nuteistajam už nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskyrė 1 metų laisvės atėmimo bausmę bei vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, šią bausmę subendrino iš dalies sudedant su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. lapkričio 30 d. nutartimi paskirta subendrinta bausme, paskirdamas 14 metų 5 mėnesių 11 dienų laisvės atėmimo bausmę.
16. Teismas, skirdamas asmeniui bausmę, vadovaujasi BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje įtvirtintomis bausmėmis bei BK bendrosios dalies nuostatomis, kurios detalizuoja sankcijos taikymą. BK 54 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skirdamas bausmę, teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei nusikalstama veika padarytą žalą. Be to, teismas, skirdamas bausmę privalo atsižvelgti ir į BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytą bausmės paskirtį, ir įvertinti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs, siekiant asmenį sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta, ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.
17. BK 61 straipsnyje numatyta, kad teismas, skirdamas bausmę atsižvelgęs į tai, ar yra nustatyta atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių, įvertinęs jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat vertindamas kitas, BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas, aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę arba griežtesnę bausmės rūšį ir dydį, kurį nustato skaičiuodamas nuo bausmės vidurkio. Šiuo atveju paminėtina ir tai, kad bausmės skyrimas yra baudžiamąją bylą pirmąją instancija nagrinėjančio teismo kompetencija, tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti arba griežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių, arba jas įvertino netinkamai ir paskyrė akivaizdžiai per švelnią arba per griežtą bausmę.
18. Apylinkės teismas, skirdamas A. R. bausmę, įvertino tai, kad jis padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nustatyta nebuvo, tačiau buvo nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, t. y. kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Taip pat buvo atsižvelgta į tai, kad A. R. praeityje teistas 30 kartų (1 t., b. l. 167-200; 2 t., b. l. 1-20), bausmės atlikimo metu yra charakterizuojamas neigiamai, 49 kartus baustas drausmine tvarka (1 t., b. l. 160-162). Pirmosios instancijos teismas, vertindamas nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, pažymėjo ir tai, kad A. R. dėl menkos ir nepateisinamos priežasties gadino kalėjimo turtą, kai jam buvo paaiškinta, kokia tvarka jis gali reikšti prašymą dėl kratos metu paimtos keptuvės.
19. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismui aukščiau nurodyti nuteistąjį charakterizuojantys duomenys bei nusikalstamos veikos pavojingumas iš tiesų sudarė pagrindą daryti išvadą, kad BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausmės tikslų bus galima pasiekti paskyrus nuteistajam inkriminuoto nusikaltimo straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, nustatant jos dydį artimesnį vidurkiui. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Marijampolės apylinkės teismas įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumą, tiek nuteistojo asmenybę ir už BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką A. R. paskyrė teisingą bei proporcingą bausmę.
Dėl rašymo apsirikimų
20. BPK 308¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali savo iniciatyva ar pagal proceso dalyvių pareiškimus ištaisyti neįsiteisėjusiame nuosprendyje rašymo apsirikimus, aiškias aritmetines klaidas ar kitus netikslumus, kurių ištaisymas nekeičia nuosprendžio esmės.
21. Teisėjų kolegija pastebi, jog Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. spalio 26 d. nuosprendžio aprašomosios dalies trečioje pastraipoje (skundžiamo nuosprendžio 4 lapas) nurodyta „Įstatyminė ieškovo (duomenys neskelbtini) kalėjimo atstovė I. M. parodė, kad <...>“. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad civilinį ieškinį ir prašymą pripažinti civiliniu ieškovu baudžiamojoje byloje pateikė (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 56-55), kuri 2023 m. balandžio 21 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinta civiliniu ieškovu (1 t., b. l. 66-68), (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2023 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Teisės skyriaus teisininkė I. M. įgaliota atstovauti (duomenys neskelbtini) interesus (1 t., b. l. 63-64), kuriai 2023 m. balandžio 21 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) kaip įgaliotajai atstovei leista dalyvauti procese (1 t., b. l. 69-71). Akivaizdu, kad aptariamu atveju buvo padaryta rašymo apsirikimo klaida, todėl ji taisytina, vadovaujantis BPK 308¹ straipsnio 1 dalimi.
22. Be to, skundžiamo nuosprendžio 18 lape, aprašomosios dalies „Dėl civilinio ieškinio“ antroje pastraipoje nurodyta, kad „nusikalstamą veiką padarė D. M.“, nors bylos duomenimis nustatyta, kad šioje baudžiamojoje byloje kalintas ir nuteistas buvo A. R., t. y. padaryta rašymo apsirikimo klaida, nurodant kaltinamojo (šiuo atveju – nuteistojo) vardo pirmąją raidę ir pavardę, todėl ir ši klaida ištaisytina. Teisėjų kolegija pažymi, kad aptarti klaidų ištaisymai neturi reikšmės A. R. veiksmų kvalifikavimui ir nesunkina jo teisinės padėties, taip pat nekeičia skundžiamo nuosprendžio esmės.
Dėl proceso išlaidų atlyginimo apeliacinės instancijos teisme
23. Kauno apygardos teisme 2024 m. sausio 15 d. gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2024 m. sausio 15 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodoma, kad už A. R. suteiktą advokatės Ingridos Maldeikienės pagalbą valstybės naudai priteistina 133, 33 Eur (vieno šimto trisdešimt trijų eurų 33 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų suma.
24. Pažymėtina, kad prašymai ir įrodymai, patvirtinantys proceso išlaidų faktą ir dydį, turi būti pateikti laiku, o būtent – iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos (šiuo atveju – iki teisėjų kolegijos išėjimo į pasitarimų kambarį, t. y. iki 2024 m. sausio 10 d.). Toks prašymas dėl proceso išlaidų atlyginimo turėjo būti paskelbtas ir dėl šio prašymo kitiems proceso dalyviams turėjo būti užtikrinta galimybė pareikšti savo nuomonę, taip garantuojant tinkamą rungimosi principo įgyvendinimą. Šių reikalavimų nebuvo laikytasi, prašymas pateiktas, kai teisėjų kolegija jau buvo išėjusi į pasitarimų kambarį priimti procesinio sprendimo, todėl proceso dalyviai neturėjo galimybės šiuo klausimu pasisakyti, be to, ir nuteistojo gynė baigiamųjų kalbų metu prašė šių išlaidų nepriteisti, todėl vadovaujantis teismų praktika, prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų paliekamas nenagrinėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-10-511/2023; Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-34-579/2024 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 308¹ straipsnio 1 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,
nutaria:
atmesti nuteistojo A. R. apeliacinį skundą.
Ištaisyti rašymo apsirikimo klaidą Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. spalio 26 d. nuosprendžio aprašomosios dalies trečioje pastraipoje, nurodant, jog I. M. yra civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) įgaliotoji atstovė.
Ištaisyti rašymo apsirikimo klaidą Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2023 m. spalio 26 d. nuosprendžio aprašomosios dalies „Dėl civilinio ieškinio“ antroje pastraipoje, nurodant, jog nusikalstamą veiką padarė A. R..
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų už A. R. suteiktą teisinę pagalbą, bylą nagrinėjant Kauno apygardos teisme, palikti nenagrinėtą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.