Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), nevedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini), neturintis neišnykusių teistumų, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 201 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamų veikų aplinkybės

G. P. 2024 m. laikotarpiu nuo sausio 24 d. 16 val. iki sausio 26 d. 15 val., tikslesnė data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, (duomenys neskelbtini) , pro neužrakintas duris įsibrovė į svetimą patalpą – į uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį sandėlį, kur nuo UAB „(duomenys neskelbtini) “ priklausančios kiaulių šerių plikinimo mašinos nupjovė ir pagrobė 500 eurų vertės nerūdijančio plieno dangtį bei tyčia sugadino 4500 eurų vertės kiaulių šerių plikinimo mašiną, padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini) “ bendrą 5000 eurų turtinę žalą.

Po to, 2024 m. vasario 29 d. naktį, apie 2 val., (duomenys neskelbtini) esančio gyvenamojo namo sandėliuke, panaudodamas savo pagamintą aparatą naminiams stipriems alkoholiniams gėrimams gaminti, turėdamas tikslą realizuoti, neteisėtai pagamino 50,300 litrų naminių stiprių alkoholinių gėrimų ir juos ten laikė iki 2024 m. kovo 3 d. 7 val. Po ko, 2024 m. kovo 3 d., apie 7 val. 10 min., Šilalė r., Kvėdarnos sen., Papynaujo k. teritorijoje, kelyje Mažeikiai-Plungė-Tauragė, automobilio (duomenys neskelbtini) , valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), salone, turėdamas tikslą realizuoti, neteisėtai gabeno minėtus 50,300 litrų naminių stiprių alkoholinių gėrimų į Rietavo turgų.

Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2024 m. kovo 5 d., (duomenys neskelbtini) esančio gyvenamojo namo sandėliuke, panaudodamas savo pagamintą aparatą naminiams stipriems alkoholiniams gėrimams gaminti, iš 2024 m. vasario 29 d. naktį pagamintos 400 litrų brogos (raugalo) tinkamos naminių stiprių alkoholinių gėrimų gaminimui, turėdamas tikslą realizuoti, neteisėtai pasikėsino pagaminti 40 litrų naminių stiprių alkoholinių gėrimų, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes 2024 m. kovo 3 d., apie 08 val. 10 min., kratos metu surado ir paėmė policijos pareigūnai.

II. Byloje ištirtų įrodymų esmė

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis G. P. pripažino padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas ir parodė, kad (duomenys neskelbtini) kaime yra jo ir D. fermos. Tas kiaulių svilinimo aparatas buvo padėtas daržinėje, kuri yra neužrakinta. Toje daržinėje su D. yra buvę ne vieną kartą. Su D. kalbėjo dėl kiaulių svilinimo aparato, kaltinamasis klausė kur D. ketina panaudoti tą aparatą. D. kalbėjo, kad gal ketina šį aparatą nurašyti į metalo laužą. Daržinėje buvo dar krūva metalo laužo. Atvažiavo mašina ir pradėjo krauti metalo laužą. Kad neišvežtų į metalo laužą, jis pasiėmė kiaulių šerių plikinimo aparato dangtį, tačiau nespėjo apie tai informuoti V. D.. D. įvardijo kaip vagystę, jis kreipėsi į draudimą, užsikėlė kainą, tačiau draudimas atsisakė padengti padarytą žalą. D. nepavyko su draudimu, todėl parašė pareiškimą policijai dėl dangčio vagystės. D. sakė, kad jam būtų pasakęs, kad jis paėmė tą dangtį iš daržinės. Pagarsinus kaltinamojo parodymus, esančius 1 tome, b. l. 86-87, G. P. nurodė prisipažįstantis, kad 2024 m. laikotarpiu nuo sausio 24 d. 16 val. iki sausio 26 d. 15 val., pavogė dangtį iš UAB „(duomenys neskelbtini) “ priklausančios fermos, kurį vėliau supjaustė į smulkias dalis ir kažkur išmetė. Eidamas į sandėlį turėjo žiebtuvėlį pasišvietimui. Nukėlė dangtį nuo kiaulių šerių plikinimo mašinos. Jį ištraukė ir viskas. Ant mašinos dangčio nėra, tai reiškia, kad mašina sugadinta. D. padarytą žalą atlygino, jo atsiprašė. Taip pat nurodė, kad buvo pasigaminęs aparatą naminei degtinei gaminti. Dalyvavo ūkininkų streike ir su vienu ūkininku bendravo dėl naminės degtinės. To ūkininko nepažinojo, jis norėjo naminės degtinės savo reikalams. Jam pažadėjo, kad parūpins naminės degtinės. Pagamino naminę degtinę ir su tuo ūkininku sutarė susitikti Rietavo turguje, jam turėjo atvežti naminę degtinę. Bevažiuojant į turgų, ties Kvėdarna, ryte apie 7 valandą, jį su automobiliu sustabdė policijos pareigūnai, kurie apžiūrėjo automobilį ir jame surado naminę degtinę. Iš karto jiems prisipažino. Policijos pareigūnai jį parsivežė į policijos komisariatą, nieko neslėpė nuo pareigūnų, nemelavo. Pareigūnams parodė „bravorą“, kurį sunaikino vietoje. Pareigūnai išsivežė naminei degtinei gaminti šaldytuvus. Pats vienas pasigamino aparatą naminei degtinei gaminti. Pasigamino raugą iš kvietrugių miltų, mielių. Apie 400 litrų raugą užraugė į du indus. Iš to kiekio pirmą kartą pagamino 50 litrų naminės degtinės tam ūkininkui. Antrą kartą užraugė brogą ir norėjo naminės degtinės pasigaminti savo reikmėms. Tada jau būtų išardęs aparatą naminei degtinei gaminti. Pirmą kartą pagamintą naminę degtinę supilstė į 5 litrų talpos plastikinę tarą. Iš viso buvo 10 talpų po 5 litrus. Už 1 litrą naminės degtinės yra 4 eurai. Būtų buvę 200 eurų už visą pagamintos naminės degtinės kiekį. Pagamintą naminę degtinę vežė su jam priklausančiu automobiliu (duomenys neskelbtini) . Jį sustabdė policijos pareigūnai, nes buvo rytinis reidas. Jis automobilį vairavo blaivus. Jam gėda prieš D., nes 20 metų yra kaimynai. Dėl to gailisi. Daug kartų D. atsiprašinėjo. Naminė degtinės negamina „taškams“. Gamino tam ūkininkui ir dėl savo reikmių. Dirba pagal (duomenys neskelbtini). Per žiemą valė k (duomenys neskelbtini). Turi pasiūlymą išvažiuoti į užsienį, tačiau jau dabar nebegalės išvykti dėl bausmės. Turi dvi (duomenys neskelbtini), kurių viena yra (duomenys neskelbtini). Daugiau nusikalstamų veikų tikrai nežada daryti.

Kadangi kaltinamasis G. P. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, paaiškino jų padarymo aplinkybes, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės yra aiškios, kaltinamasis kaltinamas dviejų apysunkių nusikaltimų ir vieno nesunkaus nusikaltimo padarymu, kaltinamasis ir prokuroras sutiko, kad nebūtų apklausiami liudytojai, tiriami kiti įrodymai, todėl įrodymai byloje ištirti sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis).

Iš 2024 m. sausio 31 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) esančiame mediniame angare, kuris nerakinamas, tik užkabintas metaliniu kabliu. Medinio angaro viduje yra nerūdijančio plieno kiaulių apdorojimo įrenginys su ant viršaus likusia dangčio dalimi (t. 1., b. l. 43-51).

Ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytojas apklaustas R. D. parodė, kad 2024 m. sausio 26 d., apie 15 val., (duomenys neskelbtini) priklausančiame UAB ,,(duomenys neskelbtini) '', nerakinamame sandėlyje, pastebėjo, jog yra sugadintas kiaulių apdorojimo įrenginys, t. y nupjautas nerūdijančio plieno dangtis. Kas galėjo tai padaryti, nei jis, nei įmonės savininkai nežinojo. Sandėlis yra nerakinamas, policijai apie tai nepranešė. Bet saugojant įmonės turtą, jis įdėjo stebėjimo kamerą. 2024 m. sausio 30 d., apie 19 val. 42 min., per kamerą pastebėjo sandėlyje judesį ir vyriškio siluetą. Jis nedelsiant sėdo į automobilį ir nuvyko į minėtą sandėlį bei apie tai pranešė policijai. Atvykęs prie sandėlio esančio keliuko, pastebėjo ką tik pradėjusį važiuoti raudonos spalvos (duomenys neskelbtini) , valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Jis minėtą automobilį sustabdė. Automobilyje buvo vienas vairuotojas. Jis buvo iš matymo matytas, jo apranga atitiko sandėlio viduje užfiksuoto vyriškio apsirengimą. Jis buvo su tamsiais darbo rūbais, kepure, bei purvinomis rankomis laikė prožektorių. Asmuo jam prisistatė, jog yra P.ir kad neva kažkur čia važiavo pažiūrėti elektros. Po pokalbio jis tam vyriškiui leido važiuoti. Po to, jis apėjęs sandėlį, daugiau nieko kaip ir nepasigedo. Šiuo metu, kokia žala padaryta įmonei, nežino (t. 1., b. l. 54-57).

Ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytojas apklaustas V. D. parodė, kad jis yra UAB „(duomenys neskelbtini) “ direktorius. Šilalės r. PK atliekamame ikiteisminiame tyrime dėl UAB „(duomenys neskelbtini) “ priklausančio nerūdijančio plieno dangčio vagystės nuo kiaulių šerių plikinimo mašinos bei kiaulių šerių plikinimo mašinos sugadinimo UAB „(duomenys neskelbtini) “ atstovaus jis pats. Nerūdijančio plieno dangtis buvo nupjautas nuo kiaulių šerių plikinimo mašinos, kuri buvo laikoma (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini) “ priklausančiame nerakinamame sandėlyje ir pavogtas 2024 m. laikotarpyje nuo sausio 24 d. 16 val. iki sausio 26 d. 15 val. Nerūdijančio plieno dangčio vertė 500 eurų. Todėl pavogus minėtą dangtį UAB „(duomenys neskelbtini) “ buvo padaryta 500 eurų turtinė žala. Nupjovus ir pavogus nerūdijančio plieno dangtį buvo sugadinta 4500 eurų vertės kiaulių šerių plikinimo mašina. Viso UAB „(duomenys neskelbtini) “ buvo padaryta 5000 eurų turtinė žala. Kadangi G. P. atlygino padarytą žalą dėl dangčio nupjovimo, pavogimo ir kiaulių šerių plikinimo mašinos sugadinimo, dėl to jo, kaip UAB „(duomenys neskelbtini) “ direktoriaus atsiprašė, jis G. P. atleido ir jie susitaikė (t. 1., b. l. 60-63, 64-67).

Iš 2024 m. kovo 3 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad 2024 m. kovo 3 d. Šilalės r., Papynaujo k. teritorijoje, kelio Mažeikiai-Plungė-Tauragė, kelio dešinėje pusėje stovi automobilis (duomenys neskelbtini) , valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio salone rasta dešimt 5 litrų talpos pilnos skaidraus skysčio specifiniu kvapu būdingu naminiams stipriems alkoholiniams gėrimams. Po apžiūros automobilis (duomenys neskelbtini) , valst. Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio registracijos liudijimas, užvedimo raktelis su pulteliu ir dešimt 5 litrų talpos pilnos skaidraus skysčio, paimtos (t. 1., b. l. 129-139).

Iš transporto priemonės registracijos liudijimo matyti, kad automobilis (duomenys neskelbtini) , valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso G. P. (t. 1., b. l. 131).

2024 m. kovo 4 d. daiktų apžiūros metu automobilis (duomenys neskelbtini) , valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūrėtas ir prijungtas prie ikiteisminio tyrimo (t. 1., b. l. 140-147).

Iš 2024 m. kovo 3 d. kratos protokolo matyti, kad (duomenys neskelbtini) esančio gyvenamojo namo sandėliuke rastas aparatas naminei degtinei gaminti ir 400 litrų skysčio, panašaus į brogą naminiams stipriems alkoholiniams gėrimams gaminti. Atlikus kratą, paimti 2 vnt. 1,5 litrų talpos plastikiniai buteliai su skysčių ėminiais, alkoholio garų kondensatorius (b. t. 1. l. 164-175).

2024 m. kovo 4 d. daiktų apžiūros metu alkoholio garų kondensatorius apžiūrėtas ir prijungtas prie ikiteisminio tyrimo (t. 1., b. l. 188-192).

Iš 2024 m. kovo 13 d. specialisto išvados Nr. IBPS-V-710269-24 matyti, kad talpose Nr. 003045, Nr. 002188 tirti pateiktas skystis yra namų gamybos stiprūs alkoholiniai gėrimai, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija yra 59,4 %, kad buteliuose Nr. 003049, Nr. 003050 tirti pateiktas skystis- ėminiai yra broga (raugalas), tinkama naminei degtinei gaminti, kurios tūrinė etilo alkoholio koncentracija yra 10,0 proc. 400 litrų brogos, kurios tūrinė etilo alkoholio koncentracija 10,0 proc. yra 40,0 litrų absoliutaus etilo alkoholio (t. 2., b. l. 1-6).

Motyvuojamoji dalis

III. Teismo argumentai ir išvados

BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio veika atitinka BK numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį, t. y. baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką, kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visumą. Nusikalstamos veikos sudėties požymiai būtini, kad pavojinga veika būtų pripažinta nusikalstama, o kaltas asmuo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties.

Dėl BK 178 straipsnio 3 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų

BK 178 straipsnyje numatytas nusikaltimas – vagystė – tai tyčinis neteisėtas neatlygintinas svetimo turto užvaldymas pasisavinimo tikslu. Teismų praktikoje konstatuota, kad pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę valdyti jam priklausantį turtą, juo naudotis ir disponuoti. Vagystės sudėties subjektyvusis požymis – kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad paima svetimą daiktą, numato, kad nukentėjusysis jo neteks, o jis šį turės kaip nuosavą, ir to nori. Vadinasi, vagystės atveju kaltininkas turi būti įsitikinęs, kad grobia kito asmens turtą, nes neturi turto savininko sutikimo užvaldyti jo turtą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-147-511/2016, 2K-151-628/2018 ir kt.). Vagystė laikoma baigta, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą ir gali su juo elgtis savo nuožiūra.

BK 178 straipsnio 3 dalyje numato atsakomybę už svetimo turto pagrobimą, esant veiką kvalifikuojantiems požymiams. Vienas jų – įsibrovimas į saugomą teritoriją. Teismų praktikoje įsibrovimas yra apibrėžiamas kaip slaptas arba atviras neteisėtas patekimas į bet kokią tiek gyvenamąją, tiek negyvenamąją patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją, neturint leidimo į ją patekti. Atsižvelgiant į tai, kvalifikuojant veiką pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, kaip svetimo turto pagrobimą įsibrovus į patalpą, teritoriją nesvarbu, kokiu būdu asmuo į ją pateko, esminę reikšmę turi neteisėtas patekimas, neturint leidimo į ją patekti. Ar patekimą į tam tikrą objektą laikyti neteisėtu, priklauso nuo savininko ir teisėto turto valdytojo valios. Šiuo atveju svarbu, kad kaltininkas į objektą patenka be savininko ar kito teisėto turto valdytojo žinios ar prieš jo valią, t. y. be jo sutikimo.

Pagal BK 187 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą. BK 187 straipsnyje nurodytos veikos esmę sudaro svetimo turto sugadinimas ar sunaikinimas, t. y. kaltininko veiksmai, dėl kurių kitam asmeniui priklausantis turtas netenka visos ar dalies savo ekonominės vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-133/2013). Turtas laikomas sunaikintu, kai jis netenka savo ekonominės ir ūkinės vertės ir jo nebegalima naudoti pagal funkcinę paskirtį. Turto sugadinimas – tai toks turto savybių praradimo laipsnis, kai jo vertė sumažėja ir jis iš dalies tampa netinkamas naudoti pagal tikslinę paskirtį, bet vartojamosios šio turto savybės gali būti atkurtos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-14-387/2022). Nusikalstama veika gali būti padaroma tiek veikimu, tiek neveikimu. Aktyvūs veiksmai gali pasireikšti mechaniniu, fiziniu ar kitokiu poveikiu daiktui. Turto sugadinimo būdų gali būti įvairių (sulaužymas, sudaužymas, apipylimas įvairiais skysčiais, dažais ir pan.). Aptariamo nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl būtina nustatyti padarinius – konkretaus turto sunaikinimą ar sugadinimą, taip pat turi būti nustatytas priežastinis ryšys tarp kaltininko padarytos veikos ir kilusių padarinių. Nusikaltimas laikomas baigtu, kai turtas faktiškai nustoja būti ekonomine ūkine vertybe arba jis sugadinamas. Subjektyviai veika pasireiškia tiesiogine ar netiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumą, numato, kad bus sunaikintas ar sugadintas svetimas turtas, ir šių padarinių nori arba, jei ir nenori, sąmoningai leidžia jiems atsirasti (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 3 dalis).

BK 190 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad šiame skyriuje nurodyta turtinė žala yra 10 MGL dydžio sumą viršijanti, bet 400 MGL dydžio sumos neviršijanti žala. Šiame skyriuje nurodyta turtinė žala yra nedidelė, kai jos dydis viršija 3 MGL dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos, didelė, kai jos dydis viršija 400 MGL dydžio sumą.

Šias faktines aplinkybes patvirtina pirmiausia paties kaltinamojo parodymai, duoti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamojo posėdžio metu, juos patvirtina 2024 m. sausio 31 d. įvykio vietos apžiūros protokolas, ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų R. D. ir V. D. parodymai. Kaltinamojo padaryti nusikaltimai baigti, nes buvo sukeltos 178 straipsnio 3 dalies ir BK 187 straipsnio 1 dalies dispozicijose numatytos pasekmės – įsibraunant į svetimą patalpą buvo pagrobtas svetimas turtas, taip pat buvo sugadintas svetimas turtas. Kaltinamasis turėjo galimybę naudotis pagrobtu turtu pagal savo valią.

Taigi G. P. veikoje nustatyti visi objektyvieji minėtos nusikalstamos veikos požymiai.

Apibendrinant tai, kas nurodyta ir aptarta, darytina išvada, kad G. P. veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji minėtos nusikalstamos veikos požymiai. Tad kaltinamojo kaltė padarius 178 straipsnio 3 dalyje ir BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas yra neabejotinai įrodyta.

Dėl BK 201 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos

Byloje ištirtais įrodymais, kaltinamojo G. P. parodymais ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu, taip pat kitais byloje esančiais, tarpusavyje sutampančiais ir vienas kitą papildančiais įrodymais – 2024 m. kovo 3 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, 2024 m. kovo 4 d. daiktų apžiūros protokolu, 2024 m. kovo 3 d. kratos protokolu, 2024 m. kovo 4 d. daiktų apžiūros protokolu, 2024 m. kovo 13 d. specialisto išvada Nr. IBPS-V-710269-24 ir kita ikiteisminio tyrimo medžiaga, neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis G. P. 2024 m. vasario 29 d. naktį, apie 2 val., (duomenys neskelbtini) esančio gyvenamojo namo sandėliuke, panaudodamas savo pagamintą aparatą naminiams stipriems alkoholiniams gėrimams gaminti, turėdamas tikslą realizuoti, neteisėtai pagamino 50,300 litrų naminių stiprių alkoholinių gėrimų ir juos ten laikė iki 2024 m. kovo 3 d. 7 val. Po ko, 2024 m. kovo 3 d., apie 7 val. 10 min., Šilalė r., Kvėdarnos sen., Papynaujo k. teritorijoje, kelyje Mažeikiai-Plungė-Tauragė, automobilio (duomenys neskelbtini) , valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) salone, turėdamas tikslą realizuoti, neteisėtai gabeno minėtus 50,300 litrų naminių stiprių alkoholinių gėrimų į Rietavo turgų. Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2024 m. kovo 5 d., (duomenys neskelbtini) esančio gyvenamojo namo sandėliuke, panaudodamas savo pagamintą aparatą naminiams stipriems alkoholiniams gėrimams gaminti, iš 2024 m. vasario 29 d. naktį pagamintos 400 litrų brogos (raugalo) tinkamos naminių stiprių alkoholinių gėrimų gaminimui, turėdamas tikslą realizuoti, neteisėtai pasikėsino pagaminti 40 litrų naminių stiprių alkoholinių gėrimų, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes 2024 m. kovo 3 d., apie 08 val. 10 min., kratos metu surado ir paėmė policijos pareigūnai.

Teismo vertinimu, kaltinamojo parodymai, duoti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylą teisme, neabejotinai patvirtina, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia – jis aiškiai suvokė, jog gamindamas, laikydamas ir siekdamas realizuoti pagamintus naminius stiprius alkoholinius gėrimus elgiasi neteisėtai ir siekė taip veikti.

Taigi išnagrinėjus bylą ir ištyrus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad yra visiškai įrodyta, jog G. P.neteisėtai pagamino 50,300 litrų naminius stiprius alkoholinius gėrimus, juos laikė, turėdamas tikslą realizuoti, juos neteisėtai gabeno, taip pat turėdamas tikslą realizuoti, neteisėtai pasikėsino pagaminti dar 40 litrų naminių stiprių alkoholinių gėrimų, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, t. y. padarė tęstinę nusikalstamą veiką, numatytą BK 201 straipsnio 2 dalyje.

IV. Dėl bausmės

Teismas skiria bausmę pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis Baudžiamojo kodekso bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (Baudžiamojo kodekso 61 straipsnio 1, 2 dalys).

Teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi vykdyti realų, konstitucinėmis normomis pagrįstą teisingumą. Tai reiškia, kad teisingumas turi būti vykdomas kiekvienoje konkrečioje byloje pagal joje konkrečiai nustatytas bylai teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes. Taigi, kaltininkui turi būti paskirta teisinga bausmė, kurią paskyrus būtų pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, kitas jos aplinkybes ir kaltininko asmenybę, nebūtų per griežta ar per švelni.

Baudžiamasis įstatymas numato, jog už BK 178 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą asmuo gali būti nubaustas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. Už BK 187 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą asmuo gali būti nubaustas baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Už BK 201 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą asmuo gali būti baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Kadangi kaltinamasis dėl nusikalstamų veikų, numatytų 178 straipsnio 3 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje ir BK 201 straipsnio 2 dalyje, padarymo kaltu prisipažino ir ikiteisminio tyrimo, ir teisminio nagrinėjimo metu, taip pat nuoširdžiai gailėjosi dėl padarytų nusikalstamų veikų, teismas pripažįsta egzistuojant jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nustatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Atsakomybę lengvina ir tai, kad kaltinamasis savo noru atlygino padarytą turtinę žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis G. P. padarė du apysunkius nusikaltimus ir vieną nesunkų nusikaltimą, nusikalstamos veikos baigtos. Vertinant kaltinamojo asmenybę teismas atsižvelgia į tai, kad G. P. praeityje buvo teistas 9 kartus, daugiausia už už neteisėtą disponavimą namine degtine, paskutinį kartą teistas 2017 m. rugsėjo 22 d. už analogišką veiką, paskirtą bausmę atlikęs, teistumas išnykęs, baustas administracine tvarka. Teismo vertinimu, ankstesni teistumai ir paskirtos bausmės reikiamos įtakos jam nepadarė, G. P. yra linkęs nusikalsti, vėl daro naujas veikas, išvadų nepadarė, todėl teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis ir tikslai gali būti pasiekti paskyrus tik griežčiausias bausmes – laisvės atėmimo bausmes.

Todėl teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas G. P. už nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 3 dalyje, padarymą skirti 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmę, už nusikaltimo, numatyto 187 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, už nusikaltimo, numatyto BK 201 straipsnio 2 dalyje, padarymą skirti 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintinos dalinio sudėjimo ir apėmimo būdais ir G. P. skirtina 2 (dviejų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Remiantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu ir G. P. skirtina galutinė bausmė – 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų.

Nagrinėjamu atveju G. P. yra nuteisiamas 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme už vieno nesunkaus nusikaltimo ir dviejų apysunkių nusikaltimų padarymą. Teismo vertinimu, šiuo atveju yra pagrindas manyti, jog G. P. skiriamos bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Tokia išvada bus grindžiama toliau nurodomais motyvais.

Baudžiamajame įstatyme nėra išvardyta aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-217-976/2018). Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju yra pagrindas manyti, kad G. P. nedarys naujų nusikaltimų, nes baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, jog kaltinamasis paskutinį kartą buvo teistas prieš beveik septynerius metus, dėl nusikalstamų veikų, kuriomis kaltinamas šiuo atveju, padarymo prisipažino, nuoširdžiai gailėjosi, savo noru atlyginimo padarytą žalą. Tikėtina, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas padarys teigiamą įtaką, suformuos nuostatas gyventi dorai ir gerbti įstatymus.

Todėl šiuo atveju taikytinos BK 75 straipsnio nuostatos ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas 1 (vieneriems) metams, įpareigoti G. P. per 2 (du) mėnesius pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, 6 (šešis) mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programose, 3 (tris) mėnesius neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, ir bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 3 dalies, taip pat BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis, kaltininkui faktiškai priklausantis konfiskuotinas turtas, taigi ir nusikalstamos veikos priemonė, privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Pagrindo spręsti, kad šiuo atveju šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas aiškiai prieštarautų proporcingumo, teisingumo principams, nėra, todėl ji taikytina. Teismas, įvertinęs tai, kad automobilis (duomenys neskelbtini) , valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo gabenti neteisėtai pagaminti naminiai stiprūs alkoholiniai gėrimai, yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė BK 72 straipsnio prasme ir nuosavybės teise priklauso kaltinamajam, nusprendžia, kad yra pagrindas iš G. P. konfiskuoti (duomenys neskelbtini) , valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), kuris 2024 m. kovo 5 d. nutarimu grąžintas G. P..

V. Dėl civilinio ieškinio

Civilinis ieškinys nepareikštas.

VI. Dėl proceso išlaidų

Proceso išlaidų nėra.

VII. Dėl kitų klausimų

Kaltinamajam G. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o jį pradėjus vykdyti, panaikintina.

Taikytos laikinosios apsaugos priemonės – visiškas nuosavybės teisės apribojimas automobiliui (duomenys neskelbtini) , valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), paliktinos galioti, kol bus įvykdyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, o konfiskavus – panaikintinos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 10 vnt. 5 litrų talpos su 49,8 litrais naminiais stipriais alkoholiniais gėrimais (po alkoholinių skysčių tyrimo), 2 vnt. 1,5 litrų talpos plastikiniai tušti buteliai (po alkoholinių skysčių tyrimo), alkoholio garų kondensatoriai, saugomi Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, konfiskuotini ir sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

G. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalyje, ir skirti jam 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

G. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

G. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 201 straipsnio 2 dalyje, padarymą skirti 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo ir apėmimo būdais ir G. P. skirti 2 (dviejų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir G. P. skirti galutinę bausmę – 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 7 ir 8 punktais, 7 dalimi, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams ir įpareigoti G. P. per 2 (du) mėnesius pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, 6 (šešis) mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programose, 3 (tris) mėnesius neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, ir bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsnio 1 dalimi ir 3 dalimi, G. P. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti iš G. P. jam nuosavybės teise priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini) , valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), kuris 2024 m. kovo 5 d. nutarimu grąžintas G. P..

Kaltinamajam G. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o jį pradėjus vykdyti, panaikinti.

Taikytas laikinąsias apsaugos priemones – visišką nuosavybės teisės apribojimą automobiliui (duomenys neskelbtini) , valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), palikti galioti, kol bus įvykdyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, o konfiskavus – panaikinti.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 10 vnt. 5 litrų talpas su 49,8 litrais naminiais stipriais alkoholiniais gėrimais (po alkoholinių skysčių tyrimo), 2 vnt. 1,5 litrų talpos plastikinius tuščius butelius (po alkoholinių skysčių tyrimo), alkoholio garų kondensatorius, saugomus Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, konfiskuoti ir sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmus.