Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintaro Pečiulio ir Žilvino Terebeizos,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėj usi pareiškėjo L. V. O. (L. V. O.) prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Tarptautinio komercinio arbitražo teismo prie Ukrainos prekybos ir pramonės rūmų 2024 m. sausio 24 d. sprendimą arbitražo byloje Nr. 440/2023, suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Ąžuolo linija“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Pareiškėjas Ukrainos Respublikoje veikiantis fizinis asmuo, verslininkas L. V. O., pateikė prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Tarptautinio komercinio arbitražo teismo prie Ukrainos prekybos ir pramonės rūmų (toliau – ir Arbitražo teismas) 2024 m. sausio 24 d. sprendimą arbitražo byloje Nr. 440/2023, kuriuo pareiškėjui iš suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Ąžuolo linija“ buvo priteista 31 706 Eur skola ir 2 440,08 Eur su arbitražo rinkliava susijusių išlaidų.

3. Suinteresuotas asmuo UAB „Ąžuolo linija“ atsiliepimo į pareiškėjo prašymą nepateikė, tačiau 2024 m. liepos 24 d. elektroniniu paštu pateikė duomenis, kad pervedė pareiškėjui 31 706 Eur skolą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

4. Užsienio arbitražo sprendimo pripažinimas yra teisinės galios šiam sprendimui suteikimas Lietuvos Respublikoje, jo prilyginimas nacionalinio teismo ar arbitražo sprendimui. Tik pripažintas užsienio arbitražo sprendimas sukelia teisinius padarinius Lietuvos Respublikoje, įgyja galutinio teismo sprendimo (res iudicata) galią ir gali būti vykdomas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 809 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo (toliau – KAĮ) 51 straipsnio 4 dalis). Lietuvos Respublikoje užsienio arbitražų sprendimų pripažinimo sąlygas nustato 1958 m. Niujorko konvencija dėl užsienio arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo (toliau – ir 1958 m. Niujorko konvencija) (CPK 810 straipsnio 6 dalis, KAĮ 51 straipsnio 1 dalis).

5. Byloje nustatyta, kad Arbitražo teismo 2024 m. sausio 24 d. sprendimu buvo patenkintas pareiškėjo ieškinys suinteresuoto asmens atžvilgiu. Arbitražo teismas pareiškėjui iš suinteresuoto asmens priteisė 31 706 Eur skolą ir 2 440,08 Eur su arbitražo rinkliava susijusių išlaidų.

6. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad užsienio valstybių arbitražo teismų sprendimų pripažinimo procedūra reiškia tik konkrečių 1958 m. Niujorko konvencijos V straipsnyje įtvirtintų nepripažinimo pagrindų buvimo ar nebuvimo patikrinimą. Todėl sprendžiant dėl užsienio arbitražo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti negali būti tikrinamas jo teisėtumas ir pagrįstumas (CPK 810 straipsnio 4 dalis, 1958 m. Niujorko konvencijos V straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2008, 2015 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-483-421/2015).

7. Be to, tiek teismui gavus ieškinį dėl ginčo, dėl kurio sudarytas arbitražinis susitarimas (t. y. teismui ieškinio priėmimo stadijoje sprendžiant dėl jurisdikcijos), tiek sprendžiant užsienio arbitražo sprendimo pripažinimo klausimą, teismo atliekamas teisinis vertinimas pradedamas nuo prezumpcijos, jog, atitinkamai, arbitražinis susitarimas yra galiojantis, o arbitražo sprendimas – vykdytinas. Minėtos prezumpcijos gali būti paneigiamos 1958 m. Niujorko konvencijoje įtvirtintais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-458-701/2015, 2017 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-611/2017).

8. 1958 m. Niujorko konvencijos V straipsnio 1 dalis nustato, kad užsienio valstybėje priimtą arbitražo teismo sprendimą pripažinti ar leisti vykdyti gali būti atsisakyta, kai prašo ta pusė, prieš kurią jis nukreiptas, tik tada, jei ši pusė pateikia tos vietos, kur prašoma pripažinti ir vykdyti, kompetentingoms valdžios institucijoms įrodymą, kad: a) II straipsnyje nurodyto susitarimo pusės pagal joms taikomą įstatymą buvo kuriuo nors mastu neveiksnios arba šis susitarimas negalioja pagal įstatymą, kuriam pusės tą susitarimą subordinavo, o nesant tokio nurodymo – pagal tos šalies, kur buvo padarytas sprendimas, įstatymą, arba b) pusei, prieš kurią padarytas sprendimas, nebuvo reikiamai pranešta apie arbitro paskyrimą ar apie arbitražo nagrinėjimą arba dėl kitų priežasčių ši pusė negalėjo pateikti savo pasiaiškinimų, arba c) nurodytasis sprendimas buvo padarytas dėl ginčo, kurio nenumato arbitražinis susitarimas arba neapima arbitražinio susitarimo ar arbitražinės išlygos sutartyje sąlygos, arba tame sprendime yra nuostatų tokiais klausimais, kurių neapima arbitražinis susitarimas ar arbitražinė išlyga sutartyje; tačiau jeigu nuostatai tais klausimais, kuriuos apima arbitražinis susitarimas ar išlyga, gali būti atskirti nuo tų, kurių neapima šis susitarimas ar išlyga, tai ta arbitražo sprendimo dalis, kurioje yra nuostatai arbitražinio susitarimo ar arbitražinės išlygos sutartyje apimamais klausimais, gali būti pripažįstama ir vykdoma, arba d) arbitražo institucijos sudėtis ar arbitražo procesas neatitiko pusių susitarimo arba, nesant tokio susitarimo, neatitiko tos šalies, kurioje vyko arbitražas, įstatymų, arba e) sprendimas pusėms dar nebuvo galutinis arba jo vykdymą panaikino ar sustabdė tos šalies, kurioje jis buvo padarytas, arba tos šalies, kurios įstatymai taikomi, kompetentinga valdžios institucija.

9. Kaip minėta, 1958 m. Niujorko konvencijos V straipsnio 1 dalyje įtvirtinti arbitražo teismo sprendimo nepripažinimo pagrindai yra taikomi tik tada, kai to reikalauja arbitražo šalis, prieš kurią yra priimtas prašomas pripažinti ir leisti vykdyti užsienio valstybės arbitražo teismo sprendimas. Todėl būtent šiai šaliai tenka pareiga įrodyti aplinkybes, sudarančias užsienio valstybės arbitražo teismo sprendimo nepripažinimo pagrindą (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2T-18-516/2021).

10. Nagrinėjamu atveju suinteresuotas asmuo UAB „Ąžuolo linija“ apie pateiktą pareiškėjo prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Arbitražo teismo 2024 m. sausio 24 d. sprendimą buvo tinkamai informuota, tačiau atsiliepimo į prašymą per teismo nustatytą terminą nepateikė, todėl teisėjų kolegija 1958 m. Niujorko konvencijos V straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų neanalizuoja ir dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad vien tai, jog suinteresuotas asmuo pateikė duomenis apie skolos sumokėjimą, teisėjų kolegijai nesukuria pagrindo netenkinti pareiškėjo prašymo. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad suinteresuotas asmuo apmokėjo tik skolą, tačiau ne arbitražo proceso išlaidas, todėl pareiškėjas vis dar laikytinas suinteresuotu asmeniu vykdyti Arbitražo teismo sprendimą Lietuvos Respublikoje.

11. 1958 m. Niujorko konvencijos V straipsnio 2 dalyje įtvirtinti užsienio valstybės arbitražo sprendimo nepripažinimo pagrindai, dėl kurių buvimo teismas turi spręsti ex officio (pagal pareigas), t. y. kiekvienu atveju, nepriklausomai, ar šalis, prieš kurią nukreiptas užsienio valstybės arbitražo sprendimas, jais remiasi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2002, 2011 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2011).

12. 1958 m. Niujorko konvencijos V straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad arbitražo sprendimą pripažinti ir vykdyti gali būti atsisakoma, jei tos šalies, kurios prašoma pripažinti ir vykdyti, kompetentinga valdžios institucija pripažįsta, kad: a) ginčo objektas pagal šios šalies įstatymus negali būti arbitražo nagrinėjimo dalykas, arba b) to sprendimo pripažinimas ir vykdymas prieštarauja šios šalies viešajai tvarkai.

13. Lietuvos apeliacinis teismas nustatė, kad Arbitražo sprendimas yra priimtas dėl suinteresuoto asmens skolos, susidariusios 2023 m. kovo 14 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu. Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčo pobūdį, nenustatė, kad jis patektų į KAĮ 12 straipsnyje nurodytų ginčų, kurie negali būti perduoti arbitražui, taikymo sritį. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju nenustatyta, jog egzistuoja 1958 m. Niujorko konvencijos V straipsnio 2 dalies a punkte įtvirtintas atsisakymo pripažinti užsienio arbitražo teismo sprendimą pagrindas.

14. Vertindama 1958 m. Niujorko konvencijos V straipsnio 2 dalies b punkto egzistavimą, teisėjų kolegija pažymi, kad sąvoka „viešoji tvarka“ tarptautinio arbitražo doktrinoje ir praktikoje aiškinama kaip tarptautinė viešoji tvarka, apimanti fundamentalius sąžiningo proceso principus, taip pat imperatyviąsias teisės normas, įtvirtinančias pagrindinius ir visuotinai pripažintus teisės principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-179/2006, 2019 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-182-969/2019). Viešosios tvarkos pažeidimu pripažįstami atvejai, kai nustatoma, kad užsienio arbitražo sprendimo pripažinimas ir vykdymas prieštarautų Lietuvos Respublikos Konstitucijos įtvirtintiems pagrindiniams teisės principams ir moralės normoms, pripažįstamiems tarptautiniu mastu, taip pat kai arbitražo sprendimas ar arbitražinis susitarimas išgautas prievarta, apgaule ar grasinimu ir kita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2008). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija aplinkybių, leidžiančių daryti išvadą, kad prašomas pripažinti ir leisti vykdyti Arbitražo 2023 m. rugsėjo 12 d. sprendimas prieštarautų viešajai tvarkai, nenustatė.

15. Kadangi nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta Niujorko konvencijos V straipsnio 1 ir 2 dalyje nurodytų arbitražo teismo sprendimo nepripažinimo pagrindų, teisėjų kolegija nusprendžia, kad Arbitražo teismo 2024 m. sausio 24 d. sprendimas byloje Nr. 440/2023 yra pripažįstamas ir leidžiama jį vykdyti Lietuvos Respublikoje.

16. Pareiškėjui išaiškinama, kad siekdamas pripažintą ir leistą vykdyti Arbitražo teismo sprendimą vykdyti priverstinai, pareiškėjas turi teisę su jam išduotu vykdomuoju raštu, prie jo pridėdamas šios teismo nutarties patvirtintą kopiją, pripažinto ir leisto vykdyti Lietuvos Respublikoje užsienio valstybės sprendimo patvirtintą kopiją ir jo įstatymų nustatyta tvarka patvirtintą vertimą į lietuvių kalbą, kreiptis į vykdymo vietos antstolį (CPK 590, 775 straipsniai). Lietuvos Respublikoje veikiančių antstolių sąrašas bei jų aptarnaujamos teritorijos yra nurodytos interneto svetainėje https://www.antstoliurumai.lt/ru.

17. Patenkinus prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Tarptautinio komercinio arbitražo teismo prie Ukrainos prekybos ir pramonės rūmų 2024 m. sausio 24 d. sprendimą, pareiškėjas įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, tačiau įrodymų apie patirtas išlaidas teismui nepateikė, todėl jos pareiškėjui nepriteisiamos (CPK 93, 98 straipsniai).

18. Valstybės išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 8,57 Eur, todėl šios išlaidos priteisiamos iš suinteresuoto asmens UAB „Ąžuolo linija“ (CPK 92 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 777, 810 straipsnio 6 dalimi, 811¹, 813 straipsniais, Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo 51 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjo L. V. O. (L. V. O.) prašymą tenkinti.

Pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Tarptautinio komercinio arbitražo teismo prie Ukrainos prekybos ir pramonės rūmų 2024 m. sausio 24 d. sprendimą arbitražo byloje Nr. 440/2023.

Priteisti iš suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Ąžuolo linija“, juridinio asmens kodas 304500479, 8,57 Eur (aštuonis eurus ir 57 centus) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir per trisdešimt dienų nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama kasaciniu skundu Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.