Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nutarimas

Įžanginė dalis

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Jolanta Bagdonienė, sekretoriaujant Aurelijai Balčiūnaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą, kurioje R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini) darbuotoju, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. M., būdamas Uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), kurios buveinė (duomenys neskelbtini), vadovas, žinodamas apie Uždarosios akcinės bendrovės finansinę padėtį, bei įsipareigojimus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) ir kitiems kreditoriams bei matydamas, jog įvykdyti skolinių įsipareigojimų galimybės nėra, t. y. suprasdamas, kad nėra realios galimybės atstatyti įmonės mokumą, laiku neįvykdė pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei, tokiu būdu pažeidė kreditoriaus – VMI interesus,

t.y. padarė administracinį nusižengimą, numatytą LR ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

R. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad įmonės UAB “(duomenys neskelbtini)” direktoriumi buvo trumpą laiką, tai yra laikinai. Direktoriumi buvo paskirtas fiktyviai, kadangi įmonė jokios veiklos nevykdė. Buvo aštuonios įmonės ir buhalterė viena. Jo paprašė būti direktoriumi ir jis ja (teismo pastaba – buhaltere) pasitikėjo. Be to ruošiant bankrotui buvo sunku surasti įmonėms visus direktorius, todėl buvo nutarta surašyti ant vieno direktoriaus, kad pasirašyti bei priduoti dokumentus mokesčiams. UAB “(duomenys neskelbtini)” buhalterė priėmė sprendimus, akcininkų jis nepažįsta. Jis tapo penkių įmonių fiktyviu direktoriumi. Jam atlyginimo nemokėjo, kadangi jau nebuvo jokio pelno ir veiklos nevykdė. Įmonė UAB “(duomenys neskelbtini)” bendadarbiavo su (duomenys neskelbtini) žuvų fabrikais, tačiau prasidėjo Covido pandemija, tada darbai baigėsi. Darbai įmonėje nevyksta daugiau nei metus, tai yra, gali būti, kad nuo 2021 m. vasario 19 d. Sutikdamas būti direktoriumi, jis suprato savo atsakomybę, bet pasitikėjo buhaltere. Jo buhalterė neinformavo ir nepaaiškino, kodėl neiškėlė šiai įmonei bankroto bylos. Jis supranta savo atsakomybę, pripažįsta savo kaltę, viską supranta, kad buvo neapdairus. Atkreipia dėmesį į tai, kad bauda yra didelė, todėl prašo skirti mažesnę baudą bei ją išdėstyti. Baudos negalėtų sumokėti iš karto, nes atlyginimas yra 700 eurų. Jis išlaikytinių neturi.

VMI atstovas teismo posėdžio metu nedalyvavo. Gautas prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Pateiktą pareiškimą dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo palaiko.

VMI mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2022 m. kovo 30 d. duomenimis, Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui 36857,39 eurų. Iš jų 28411,77 eurų - už mokesčius ir rinkliavas bei 8445,62 eurai delspinigių. Taip pat iš VMI pareiškimo dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo matyti, kad R. M. vadovavimo laikotarpiu finansinės atskaitomybės dokumentų juridinių asmenų registrui nepateikė. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad buvo atlikti mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmai:

2021 m. vasario 11 d. nurodymas nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų), kuris buvo atsmestas, kadangi nėra sąskaitų – 1599,64 eurų,

2021 m. vasario 11 d. priimtas sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto – 1599,64 eurų,

2021 m. kovo 19 d. priimtas sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto – 77538,04 eurų,

2021 m. rugpjūčio 23 d. priimtas sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto – 47585,60 eurų,

2021 m. rugsėjo 30 d. priimtas sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto – 2015, 15 eurų,

2021 m. spalio 25 d. priimtas sprendimas pakeisti sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto – 36778,60 eurų.

Iš VMI pareiškimo dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo matyti, kad mokestinės nepriemokos išieškoti nepavyko, laikotarpiu nuo 2021 m. vasario 11 d. į valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą įplaukų negauta (b. l. 2-3).

Iš Bendrovės VĮ Registrų centrui pateikto balanso už 2020 m. matyti, kad Bendrovė turėjo turto 124224,00 eurų sumai, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 141096,00 eurų (b. l. 3). Taip pat nurodyta, kad Bendrovės nuosavas kapitalas neigiamas, tai yra 16872,00 eurų. Bendrovės pateiktoje 2020 m. pelno (nuostolių) ataskaitoje nurodyta, kad Bendrovė pajamų negavo, o patyrė 8780,00 eurų grynąjį nuostolį.

Nekilnojamojo turto registro duomenimis , Bendrovė neturi nekilnojamojo turto (b. l. 3).

VĮ „Regitra“ duomenimis Bendrovės vardu registruotų transporto priemonių nėra.

Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 8 d. nutartimi iškelta Uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ nemokumo (bankroto) byla. LITEKO duomenimis, nutartis iškelti nemokumo (bankroto) bylą Uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ įsiteisėjo 2022 m. kovo 17 d.

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo teisena R. M. atžvilgiu pradėta pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, kurioje numatyta atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais). Nusižengimo sudėtis yra formali. Objektyvieji aptariamo administracinio nusižengimo požymiai yra išvardyti kaip alternatyvūs, todėl atsakomybė kyla už bet kurį iš įstatyme išvardytų alternatyvių pažeidimų padarymą. R. M., kaip Uždarosios akcinės bendrovės vadovas, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį už tai, kad padarė vieną iš šioje ANK normoje išvardytų alternatyvių veikų – pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui. Ši norma yra blanketinė, t. y. nukreipianti į kitas teisės aktų nuostatas.

Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatyme (toliau –JANĮ) 5 straipsnio 1 punkte nurodyta, kad nemokumo procesą inicijuoti privalo juridinio asmens vadovas, jeigu juridinis asmuo yra nemokus. Šiame straipsnyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, kurios privaloma laikytis visiems juridinių asmenų vadovams. Dar kartą tai konstatuojama minėto įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 2 punkte, kur numatyta, kad juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą. JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, kad juridinio asmens nemokumas – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Pagal teismų praktiką įmonės nemokumas nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte ir įmonės ūkinės komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-17-511/2020). Taip pat teismų praktikoje pažymėta, kad juridinio asmens nemokumas sietinas su rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).

Teismas įvertinęs byloje surinktus ir teisme ištirtus duomenis pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, pripažįsta, kad R. M., būdamas Uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, įmonei tapus nemokia turėjo pareigą inicijuoti nemokumo procesą, tačiau to nepadarė ir įstatyme numatytos pareigos nevykdė.

Iš byloje surinktų duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 8 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą Uždarąjai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ pagal ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą. Šia nutartimi teismas padarė aiškią išvadą, kad Uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ yra nemoki, ji laiku negali vykdyti turtinių prievolių bei nėra pagrindo išvadai, jog Uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ yra gyvybinga – duomenų apie vykdomą veiklą, leidžiančią įvykdyti prievoles ateityje, nenustatyta. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ nėra teikusi finansinės atskaitomybės dokumentų už vėlesnius kaip 2020 metus. Šių dokumentų duomenys leidžia spręsti, kad įmonė turėjo finansinių sunkumų. Šių aptartų duomenų visuma, teismo vertinimu, leidžia spręsti, kad nemokumas turėjo būti neabejotinai žinomas nuo 2021 m. vasario 19 d., kuomet Bendrovė pateikė naują ir patikslino ankstesnės priedėtinės vertęs mokesčio ir pelno mokesčio deklaracijas už 2018-2019 metus. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, teismas pripažįsta, kad atsiradus įstatymo nustatytai pareigai ir sąlygoms įmonės vadovas R. M. sąmoningai ir neteisėtai Bendrovės nemokumo proceso neinicijavo, į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nesikreipė, o bankroto procedūrą inicijavo pats kreditorius VMI, kurios pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pagrindu teismas nutartimi iškėlė Uždarąjai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylą. Toks vadovo R. M. elgesys ir neveikimas yra akivaizdžiai pažeidžiantis minėtas JANĮ nuostatas ir atitinkantis ANK 120 straipsnyje įtvirtinto administracinio nusižengimo sudėtį.

Pažymėtina, kad įstatyme yra nustatyta imperatyvi pareiga įmonės vadovui kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, kai ši įmonė objektyviai atitinka nemokumo sąlygas, ir nustatyti konkretūs terminai, per kuriuos tai turi būti padaryta. Pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovui nustatyta todėl, kad šis subjektas geriausiai žino įmonės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas galėtų pažeisti tiek jau esančių įmonės kreditorių (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek naujų potencialių kreditorių interesus (jei šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą, tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas). Tais atvejais, kai įmonė nevykdo veiklos arba nors ir vykdo, tačiau didėja nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais, tokie veiksmai neatitinka protingos verslo rizikos ir prieštarauja geriems verslo standartams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-416-469/2015, 3K-3-170-219/2020). Bankroto paskirtis ir tikslas yra ne tik pašalinti nemokią įmonę iš rinkos, bet ir, konstatavus įmonės nemokumą, kuo greičiau apsaugoti nemokios įmonės kreditorių ir pačios įmonės interesus. Dėl to įstatymo normos nustato įmonės vadovui pareigą nedelsiant kreiptis į teismą dėl bankroto bylos nemokiai įmonei iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-26-719/2020).

Teismas įvertinęs R. M. veiksmus ir neveikimą, kaltės turinį, pripažįsta, kad jo veika atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, požymius.

Dėl nuobaudos individualizavimo

R. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis pripažino padaręs nusižengimą ir dėl to nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Administracinių nuobaudų paskirtis: 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnio 2 dalis). ANK 34 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skiriamos baudos dydis nustatomas pagal ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Skiriant nuobaudą R. M. atsižvelgta į administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, pobūdį bei į pažeidėjo asmenybę, kuris prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs administracinį nusižengimą, kas yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nusižengė ne piktybiškai, supranta, kad buvo neapdairus, pripažįsta savo kaltę, todėl esant nustatytoms aplinkybėms jam skirtina straipsnio sankcijoje numatyta minimali piniginė nuobauda (ANK 120 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens materialinę padėtį ir išreikštą prašymą, baudos mokėjimas išdėstytinas 20 (dvidešimties) mėnesių laikotarpiui (ANK 675 straipsnio 3 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

R. M. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 1 400 (vieno tūkstančio keturių šimtų) eurų baudą.

Vadovaujantis ANK 675 straipsniu baudos mokėjimą išdėstyti 20 (dvidešimties) mėnesių laikotarpiui.

Pirma baudos įmoka turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, kitos įmokos turi būti mokamos kiekvieną mėnesį, į AB banką „Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT247300010112394300, kodas 73000, įmokos kodas 1001. Pildant įmokos kvitą, jame būtina nurodyti nutarimo, kuriuo paskirta bauda, datą ir numerį Nr. A6.-96-1036/2022.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.