Šiaulių apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. M. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2018 m. rugsėjo 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-12002-457/2018 dėl vykdomojo rašto išdavimo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-220-457/2018 pagal ieškovės J. P. ieškinį atsakovui A. M. dėl išlaikymo vaikui priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo bei atsakovo A. M. priešieškinį ieškovei J. P. dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Motyvuojamoji dalis

1. Byloje ginčas kilo dėl atsisakymo išduoti vykdomąjį raštą teisėtumo ir pagrįstumo.

2018 m. liepos 24 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-220-457/2018 buvo patvirtinta tarp J. P. ir A. M. sudaryta taikos sutartis (toliau – Taikos sutartis), kuria, be kitų klausimų, šalys susitarė dėl bendravimo tvarkos su šalių nepilnamete dukra A. M..

2. Pareiškėjas A. M. kreipėsi į teismą, prašydamas išduoti vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-220-457/2018 motyvuodamas tuo, kad J. P. nevykdo teismo patvirtintos Taikos sutarties, nes kliudo bendrauti su jų nepilnamete dukra A. M..

Suinteresuotas asmuo J. P. nesutiko su pareiškėjo prašymu. Nurodė, kad pats A. M. nevykdo tarp jų sudaryto susitarimo, nes iš anksto nesitaria dėl bendravimo su dukra laiko, nors iš A. M. dukros išlaikymui yra priteista po 150 Eur per mėnesį, tačiau jis perveda 100 Eur. Ji A. M. leidžia bendrauti su dukra, su ja susitikti, tačiau nori, kad viskas būtų atliekama, kaip jie susitarė, pasirašydami Taikos sutartį.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmai 2018 m. rugsėjo 6 d. nutartimi atmetė pareiškėjo A. M. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo.

4. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo A. M. prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo yra nepagrįstas, pagrindo pradėti priverstinį bendravimo tvarkos su vaiku vykdymą nenustatyta, nes pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog J. P. neleidžia jam bendrauti su jų dukra, neatsiliepia į jo skambučius, neatrašo į jo siųstas SMS žinutes.

III. Atskirojo skundo argumentai

5. Atskiruoju skundu pareiškėjas A. M. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės, išduodant vykdomąjį raštą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

5.1. Teismas neteisingai padarė išvadą, kad pareiškėjo A. M. prašymas nepagrįstas, kad jis nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo nurodytas aplinkybes ir nepagrįstai atmetė prašymą, nes nevertino pareiškėjo paaiškinimų, taip pat suinteresuoto asmens paaiškinimų, iš kurių matyti, kad J. P. iš dalies patvirtina, kad nesilaiko bendravimo su vaiku susitarimo sąlygų.

5.2. Savo nurodytas faktines aplinkybes dėl netinkamo bendravimo tvarkos laikymosi faktiškai galėjo įrodinėti tik savo paaiškinimais, kadangi J. P. neatsiliepia į pareiškėjo skambučius, jie nebūna užfiksuoti, todėl pateikti rašytinių įrodymų faktiškai nėra jokios galimybės.

5.3. Pažymima, kad dėl teismo atsisakymo išduoti vykdomąjį raštą yra pažeidžiami ne tik pareiškėjo, bet ir nepilnamečio vaiko teisėti interesai.

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės ir teisiniai argumentai

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 336 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertintinos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 336 straipsnio 1 dalis).

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

2018 m. liepos 24 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-220-457/2018 buvo patvirtinta tarp J. P. ir A. M. sudaryta Taikos sutartis, kuria, be kitų klausimų, šalys susitarė dėl bendravimo tvarkos su šalių nepilnamete dukra A. M. (Taikos sutartis 7 punktas). Remiantis taikos sutarties 7.1 punktu A. M. turi teisę ir pareigą nuo šios sutarties pasirašymo dienos 2018 m. gegužės 7 d. iki 2020 m. rugpjūčio 28 d. bendrauti su dukra kiekvieną savaitgalį, pagal šalių susitarimą šeštadienį arba sekmadienį po 5 valandas, konkretų tokio bendravimo laiką suderindamas su ieškove prieš dvi dienas; jeigu šiuo nustatytu laikotarpiu būtų numatytas renginys (išvyka į zoologijos sodą, pramogų parką, vaikų žaidimų aikšteles, vaikiškus koncertus, spektaklius ar kita), dėl kurio reikėtų A. M. su dukra praleisti daugiau laiko, mergaitės motina įsipareigoja abipusiu susitarimu suderinti papildomą laiką. Taikos sutarties 8 punkte nurodyta, kad J. P. įsipareigoja nekliudyti A. M. bendrauti su šalių nepilnamete dukra A. M. ir kitu šioje sutartyje nenumatytu laiku (šiokiadieniais), prieš tai šalims suderinus konkretų tokio papildomo bendravimo laiką ir kitas sąlygas.

Byloje pateikti duomenys apie šalių susirašinėjimą žinutėmis dėl bendravimo su vaiku.

LITEKO duomenimis J. P. 2018 m. rugsėjo 19 d. kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus civilinėje byloje Nr. e2-13150-776/2018 su ieškiniu atsakovui A. M., dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos. Ieškiniu prašoma pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmuose 2018 m. liepos 24 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties 7.1; 7.2; 7.4; 7.8 ir 8 punktus, nustatant sukonkretintą bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką. Teisminis ginčas nėra išspręstas.

Dėl vykdomojo rašto išdavimo sąlygų

Taikos sutarties, kurios sudarymas, patvirtinimas ir vykdymas nustatytas materialiosios ir proceso teisės normų, ypatumas yra tas, kad, taikos sutarties šaliai nevykdant sutartimi nustatytos prievolės, suinteresuotos šalies (kreditoriaus) prašymu pagal teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, rezoliucinę dalį išduodamas vykdomasis raštas ir jis vykdomas CPK nustatyta tvarka.

Pagal CPK 646 straipsnio 3 dalies nuostatą vykdomasis raštas pagal teismo nutartimi patvirtintą taikos sutartį yra išduodamas tik tuo atveju, kai teismas nustato, kad taikos sutartis yra nevykdoma. Kasacinis teismas yra nurodęs, nors faktinės bylos aplinkybės ir skiriasi, tačiau iš esmės yra pasisakęs, jog sprendžiant vykdomojo rašto išdavimo pagal teismo patvirtintą taikos sutartį klausimą, taip pat svarbu yra nustatyti, ar taikos sutarties sąlygos, dėl kurių vykdymo prašoma išduoti vykdomąjį raštą, yra aiškios, nedviprasmiškos ir gali būti priverstinai vykdomos. Nustačius, kad tokios teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygos nėra aiškios, šalys jas supranta skirtingai ir (ar) jų priverstinai vykdyti neįmanoma apskritai, vykdomasis raštas pagal tokias sąlygas negali būti išduodamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-421/2016).

CPK 648 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, kad vykdomajame rašte turi būti pažodžiui nurodyta su išieškojimu susijusi rezoliucinė sprendimo dalis. Kasacinio teismo išaiškinta, kad teismo patvirtinta taikos sutartis yra privaloma ir vykdoma pagal tokias formuluotes ir tik tokia apimtimi, kuri yra nurodyta teismo nutartyje dėl jos patvirtinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2013). Taigi, vykdomajame rašte negali būti įrašomas kitoks šalių susitarimo turinys nei tas, kuris nurodytas taikos sutartį patvirtinančioje teismo nutartyje.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ( toliau – CK ) 3.170 straipsnis numato, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas. Tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę gauti informaciją apie vaiką iš visų auklėjimo, ugdymo, gydymo, vaiko teisių apsaugos ir kitų įstaigų bei institucijų, kurios turi ryšį su jo vaiku. Atsisakyti suteikti informaciją galima tik tuo atveju, jei yra grėsmės vaiko sveikatai ar gyvybei iš tėvo ar motinos pusės, taip pat įstatymų nustatytais atvejais.

Teismo sprendimo dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo tikslas – užtikrinti realų nepilnamečių vaikų ir skyriumi gyvenančio tėvo (motinos) kontaktą, taip užtikrinant vaiko teisę į šeimos ryšius. Atsižvelgiant į tai, kad sprendimas, kuriuo nustatoma vaikų ir vieno iš tėvų bendravimo tvarka, susijęs su ypač jautrios visuomenės dalies – nepilnamečių vaikų – teisėmis ir interesais, ypatingą svarbą vykdant tokią nutartį įgyja vykdymo proceso dalyvių kooperavimosi pareiga. Tinkamas sprendimo vykdymas šiuo atveju apima ne tik susilaikymą nuo aktyvių veiksmų, darančių nutarties vykdymą negalimu, bet ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas sprendimu įtvirtintas siektas rezultatas – vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryšio atkūrimas ir palaikymas.

Pažymėtina, kad apibrėžiant tėvų elgesį galioja bendrieji civilinės teisės principai – tiek tėvo, tiek motinos elgesys turi būti sąžiningas ir protingas (CK 1.5 straipsnis). CK 3.165 straipsnio 3 dalyje pažymėta, jog visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, tėvai sprendžia tarpusavio sutarimu. Netgi taikos sutartimi nenustačius detalios keitimosi informacija tvarkos, tėvai patys turi nusistatyti abiem tinkamą tarpusavio bendravimo tvarką. Bendravimas su abiem tėvais yra esminis vaiko interesas, pagrindinė jo asmeninė teisė. Tai įpareigoja tėvus dėti pastangas ne trukdyti vienas kitam bendrauti su vaikais, o geranoriškai bendradarbiauti.

Tėvų bendradarbiavimo pareiga vaiko interesais turi ir gali būti vykdoma visais šalims priimtinais būdais, tame tarp ir visomis elektroninio ryšio priemonėmis. Informavimo ar bendradarbiavimo pareigą, vykdant taikos sutartį, šalys turi vykdyti atsižvelgdamos į prioritetines vaiko teises (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Šalių komunikavimas vykdant taikos sutarties sąlygas prilygsta šalių bendravimui raštu, kadangi elektroninio susirašinėjimo, ar jis vyktu elektroniniu paštu, ar trumposiomis mobiliojo ryšio žinutėmis, išrašai teisme gali būti vertinami kaip rašytiniai šalių įrodymai (CPK 197 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu iš byloje pateiktų šalių susirašinėjimo žinutėmis dėl bendravimo su vaiku galima spręsti apie ne itin pagarbų elgesį vienas kito atžvilgiu.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašė išduoti vykdomąjį raštą motyvuodamas tuo, kad yra nevykdomas susitarimas dėl bendravimo tvarkos. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadas, kad pareiškėjas nepateikė byloje jokių įrodymų, patvirtinančių, kad suinteresuotas asmuo J. P. nevykdo taikos sutarties sąlygų. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo pareiga pagal šias taisykles tenka tam, kas teigia, todėl nagrinėjamu atveju pareiškėjas A. M., pateikdama teismui prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, turėjo pareigą įrodyti, kad suinteresuotas asmuo J. P. nevykdo taikos sutarties.

Atsižvelgiant į išdėstytą ir visumą byloje nustatytų aplinkybių nėra pagrindo išvadoms, kad J. P. nevykdo taikos sutarties sąlygų. Nors atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu vyksta teisminis ginčas tarp šalių civilinėje byloje Nr. e2-13150-776/2018 dėl Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmuose 2018 m. liepos 24 d. priimta nutartimi patvirtintos taikos sutarties 7.1; 7.2; 7.4; 7.8 ir 8 punktų pakeitimo, t. y. dėl kitokios bendravimo su nepilnamečiu vaiku bendravimo tvarkos nustatymo (šios nutarties 13 punktas), yra pagrindo manyti, kad tarp šalių nėra sutarimo visus klausimus dėl bendravimo spręsti gera valia. Apeliacinės instancijos teismas apelianto argumentus, kad jis neturi galimybių įrodyti byloje nurodytas faktines aplinkybes, atmeta kaip nepagrįstus. Pažymėtina, kad apeliantas turi galimybes kreiptis į vaikų teisių apsaugos institucijas dėl konkrečių aplinkybių, fiksuoti konkrečias aplinkybes kreipdamasis į antstolį dėl faktinių aplinkybių konstatavimo ar imtis kitų norminiuose aktuose numatytų teisėtų priemonių, atsižvelgiant į kiekvieną konkrečią situaciją ir kita. Įvertinus byloje esančius duomenis, apelianto argumentus apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kaip minėta, byloje nepakanka įrodymų patvirtinančių kad J. P. nesilaikė bendravimo su vaiku susitarimo sąlygų (CPK 178 straipsnis).

6. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/20J0; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Apeliacinio teismo vertinimu, kiti atskirojo skundo argumentai dėl pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl teismas atskirai dėl jų nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties

7. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas į išdėstytą ir įvertinęs byloje turimus duomenis, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, nepažeidė procesinės teisės normų, priėmė teisiškai pagrįstą nutartį, kurios keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

8. Byloje nepateikta duomenų apie bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, todėl jų atlyginimo klausimas nespręstinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2018 m. rugsėjo 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti šalims.