Marijampolės apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant suinteresuoto asmens Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos atstovui advokatui A. V.,

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal antstolės S. Ž. pareiškimą dėl suinteresuoto asmens Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos nubaudimo už antstolio reikalavimų nevykdymą, dalyvaujant suinteresuotam asmeniui mažajai bendrijai „Konsas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėja, būdama tinkamai informuota apie teismo posėdžio vietą ir laiką, į teismo posėdį neatvyko, pateikė prašymą bylą nagrinėti jai nedalyvaujant, todėl suinteresuotų asmenų sutikimu, byla nagrinėjama jai nedalyvaujant (CPK 443 str. 1 d., 246 str. 1 d.)

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas atmestinas.

Faktinės aplinkybės.

Iš teismų informacinės sistemos Liteko nustatyta, kad Marijampolės apylinkės teismas 2025 m. gegužės 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-10380-802/2024 (Nr. e2-229-802/2025) (iki bylų sujungimo Nr. e2-4660-570/2025) tenkino MB „Konsas“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iš dalies ir įpareigojo atsakovę Kazlų Rūdos savivaldybės administraciją pašalinti žemės sklype unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (Sklypas 1) ant ribos su sklypu unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (Sklypas 2), įrengtus stulpelius bei žemės sklype unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (Sklypas 1), įrengtus kelio ženklus ir pašalinti kelio linijas žemės sklype unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (Sklypas 1), esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), iki bus priimtas ir įsiteisės galutinis teismo sprendimas šioje civilinėje byloje.

2025-05-26 išieškotojas MB „Konsas“ kreipėsi į antstolės S. Ž. kontorą dėl priverstinio minėtos nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdymo, antstolės kontoroje buvo užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini).

Antstolė, gavusi MB „Konsas“ pateiktą 2025 m. gegužės 19 d. teismo nutartį vykdyti, ėmėsi veiksmų, 2025-05-26 parengė Reikalavimą vykdyti teismo nutartį Nr. S-25-76-18424, kuriuo nedelsiant, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo reikalavimo įteikimo dienos įpareigojo pareiškėją įvykdyti teismo nutartį. Antstolės Reikalavimas vykdyti teismo nutartį Nr. S-25-76-18424 pareiškėjai įteiktas 2025-05-26.

Savivaldybė nurodė, kad Reikalavimo įvykdymui reikalinga atlikti daug procedūrų, todėl prašė antstolės Reikalavimui vykdyti paskirti protingą terminą. Antstolė prašymo netenkino.

2025-05-30 antstolei atvykus adresu (duomenys neskelbtini), buvo nustatyta, kad Kazlų Rūdos savivaldybė teismo nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių nevykdo ir nepašalino žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (Sklypas 1), adresu (duomenys neskelbtini), per 1 darbo dieną įrengtų stulpelių, kelio ženklų ir kelio linijų. Todėl 2025-05-30 antstolė pateikė pareiškėjai sprendimą ir sprendimo nevykdymo aktą Nr. B-25-76-51, taip pat tą pačią dieną kreipėsi į teismą, prašydama skirti skolininkei baudą už reikalavimų nevykdymą.

Priėmus antstolės pareiškimą ir išsiuntus dalyvaujantiems byloje asmenims pareiškimo kopijas, Kazlų Rūdos savivaldybė informavo teismą, jog 2025-06-04 įvykdė teismo nutartį ir pateikė tai patvirtinančius įrodymus.

Dėl baudos skyrimo

Jeigu neįvykdytas vykdomasis dokumentas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą ir perduoda spręsti teismui atitinkamai CPK 771 str. d., 4 d., 6 d., 8 d. tvarka.

CPK 771 straipsnio 6 dalyje reglamentuota, kad jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, ar sprendimas, įpareigojęs pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, arba jeigu per nustatytą terminą neįvykdytas privalomasis nurodymas ar nevykdomas privalomasis nurodymas, kurio įvykdymo terminas nenustatytas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai.

Taigi, spręsdamas dėl privalomojo nurodymo nevykdymo pasekmių taikymo teismas turi nustatyti, ar privalomasis nurodymas neįvykdytas, taip pat jo neįvykdymo priežastis ir asmens sąmoningą privalomojo nurodymo nevykdymą. Į šio klausimo sprendimą nepatenka priverstinai pateikto vykdyti vykdomojo dokumento teisėtumo vertinimas. Todėl atsižvelgiant į tai, kad privalomasis nurodymas pagal įstatymą laikytinas vykdomuoju dokumentu, vykdomu CPK nustatyta tvarka, konstatuotina, jog teismas, spręsdamas dėl privalomojo nurodymo nevykdymo pasekmių taikymo, neturėtų kvestionuoti pateikto priverstinai vykdyti vykdomojo dokumento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160-313/2022).

Teismų praktikoje išaiškinta, jog CPK 771 straipsnio nustatyta tvarka bauda skolininkui skiriama kaltės pagrindu. Tenkinti antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkui tokiu atveju teismas turėtų tik nustatęs, kad sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ar privalomasis nurodymas neįvykdytas dėl skolininko kaltės, t. y. nėra objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo skolininko, lemiančių tokį neįvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204-378/2021). Kasacinis teismas praktikoje taip pat yra pažymėjęs, kad priimant tokią nutartį išnagrinėjamos aplinkybės, ar sprendimas (ne)įvykdytas, taip pat patikrinama, ar nėra aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą atleisti skolininką nuo paskirtos baudos ar kitokių neįvykdymo pasekmių taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315-684/2019).

Kasacinis teismas taip pat yra pasisakęs, kad CPK 771 straipsnyje numatytos baudos tikslas yra ne nubaudimas, o siekis paskatinti skolininką vykdyti jam nustatytą įpareigojimą.

Nagrinėjamu atveju, teismas vertina jog 2025-05-19 teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kreipimosi į teismą metu buvo neįvykdyta, nuo nutarties priėmimo buvo praėję beveik dvi savaitės, ir įvykdyta 2025-06-04, t.y. jau užvedus teisme bylą dėl baudos skyrimo.

Todėl nagrinėjamu atveju būtina išsiaiškinti, dėl kokių priežasčių ji buvo neįvykdyta nedelsiant ir kas lėmė jos pavėluotą vykdymą.

Atkreiptinas dėmesys, jog Kazlų Rūdos savivaldybė 2025 m. birželio 18 d. skundu dėl antstolės S. Ž. veiksmų skundė antstolės S. Ž. veiksmus vykdant nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tačiau teismas 2025 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-6022-374/2025 skundą atmetė. Teismas nurodė, jog Savivaldybei vykdant mažos vertės pirkimą, atliekama neskelbiama apklausa. Tokiu atveju gali būti apklaustas ir vienas tiekėjas, kas faktiškai gali užtrukti ne ilgiau, nei 1 darbo dieną. Be to, kai vykdomas supaprastintas pirkimas, kurio vertė neviršija 15 00 Eur, tarp perkančiosios organizacijos ir/ar perkančiojo subjekto bei tiekėjo rašytinė sutartis gali būti nesudaroma, faktiškai pakanka tiekėjo pateiktos sąskaitos faktūros ir/ar lokalinės sąmatos. Iš kartu su skundu pateiktų įrodymų – UAB „Kelranga“ lokalinės sąmatos – matyti, kad būtent tokia pirkimo procedūra buvo pasirinkta. Todėl pareiškėjos teiginiai dėl pernelyg trumpų antstolės nustatytų terminų yra nepagrįsti. Be to, nurodytus stulpelius, kelio ženklus ir ženklinimą per 1 darbo dieną įrengė savivaldybei priklausanti komunalinių paslaugų bendrovė UAB „Kazlų Rūdos energija“, kurią nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių įvykdymui pareiškėja galėjo pirmiausia apklausti dėl darbų atlikimo, nes jai, kaip įmonei, atlikusiai stulpelių ir kelio ženklų pastatymo darbus, būtų buvę gerai žinomi visi reikalingi atlikti stulpelių ir ženklų pašalinimo darbai, jų trukmė ir tikėtina kaina.

Apeliacinis Panevėžio apygardos teismas 2025 m. gruodžio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-779-1059/2025 Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nutartį paliko nepakeistą.

Dėl nutarties vykdymo teismas pasisakė, jog Kazlų Rūdos savivaldybė yra savivaldybės vykdomoji įstaiga, kurios funkcijos yra susiję su savivaldybės institucijų sprendimų, taip pat įstatymų ir Vyriausybės nutarimų, reikalaujančių savivaldybės tarybos sprendimų įgyvendinimu, savivaldybės administracijos direktoriaus ir savivaldybės institucijų teisės aktų projektų rengimu, todėl įvairių dokumentų rengimas ir teisės aktų nuostatų taikymas jai nėra neįprasta veikla. CPK 661 straipsnio 1 dalyje, be kitų nuostatų, įtvirtinta, kad raginimas nesiunčiamas skubaus vykdymo bylose. Be to, nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta ir CPK 627 straipsnyje numatytų aplinkybių, kai antstolis turi teisę sustabdyti vykdomąją bylą ir/ar atidėti vykdymo veiksmus.

Vadinasi, teismas konstatavo, jog skolininkė turėjo galimybes ir privalėjo teismo nutartį vykdyti nedelsiant, o ne įvykdyti beveik po dviejų savaičių ir tik antstolei kreipusis į teismą dėl baudos skyrimo.

Tačiau teismas sutinka su skolininkės argumentais, kad Kazlų Rūdos savivaldybė, vykdydama nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo visu laikotarpiu buvo aktyvi, siekdama pašalinti nurodytus statinius (atliko supaprastintas viešųjų pirkimų procedūras, surado rangovą, apmokėjo už darbus ir kt.), duomenų, kad ji sąmoningai nevykdė teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo byloje nėra, tačiau tai užtruko pakankamai ilgai ir teismo nutartis skubiai nebuvo įvykdyta.

Be to, Savivaldybės administracija yra biudžetinė įstaiga, kurios veikla apsunkinta tam tikrų procedūrų, kolegialių organų sprendimų privalomumu, todėl ir nustačius pažeidimus, vadovaujantis anksčiau aptarta Kasacinio teismo praktika, darytina išvada, jog baudos skyrimas šiuo metu neatitiktų CK 1. 5 str. nustatyto sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principo, nepasiektų savo tikslų, anksčiau aptarto proporcingumo principo. Be to, teismas nenustatė jog egzistavo ir šiuo metu egzistuoja reali grėsmė viešam interesui ar kitų asmenų interesams, todėl antstolės pareiškimas netenkinamas ir bauda Kazlų Rūdos savivaldybės administracijai, kurios direktorius yra R. L., neskiriama.

Dėl kitų byloje dalyvaujančių asmenų išsakytų motyvų teismas nepasisako kaip dėl neturinčių reikšmės sprendžiant antstolės pareiškimą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 79 str. nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos susijusios su bylos nagrinėjimu. CPK 2 93 str. 1 d. ir 98 str. 1 d. numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas, taip pat išlaidas advokato pagalbai apmokėti teismas priteisia iš kitos šalies. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Remiantis CPK 88 str. 1 d. 6 p., 10 p. prie bylinėjimosi išlaidų priskiriamos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti bei kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos. Pagal CPK 98 str. 1 d., dokumentai, patvirtinantys turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti, turi būti pateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

Suinteresuotas asmuo Kazlų Rūdos savivaldybės administracija pateikė prašymą (DOK- 413) iš suinteresuoto asmens MB „Konsas“ ir antstolės S. Ž., suinteresuoto asmens Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos naudai priteisti 3 873,22 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Prašymas atmestinas.

Vadovaujantis CPK 593 str. 5 d., nagrinėjant CPK 593 str. 2 d. nurodytus pareiškimus, vykdymo proceso šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

CPK 593 str. 2 d. nustatyta, kad šiame straipsnyje nustatyta tvarka nagrinėjami ir pareiškimai nurodyti CPK VI dalyje dėl baudų skyrimo, taigi ir pagal CPK 771 str. 6 d. nuostatas kaip yra šiuo atveju. Kazlų Rūdos savivaldybė yra vykdymo proceso šalis, tai yra skolininkė vykdymo procese.

Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuota teismų praktika ( Apžvalga bylinėjimosi išlaidos civiliniame procese), kad CPK 593 straipsnyje reglamentuojama antstolio ir kitų asmenų teismui teikiamų pareiškimų dėl baudų skyrimo CPK VI dalyje nurodytais atvejais nagrinėjimo tvarka. Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad nagrinėjant CPK 593 straipsnio 2 dalyje nurodytus pareiškimus vykdymo proceso šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Atkreiptinas dėmesys, kad CPK 443 straipsnio 6 dalis nereglamentuoja bylinėjimosi išlaidų paskirstymo teismams nagrinėjant CPK 593 straipsnio 2 dalyje nurodytus pareiškimus vykdymo procese, todėl tokiame procese ji netaikytina. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo paskirstymas šiuo atveju reglamentuojamas specialioje CPK 593 straipsnio 5 dalyje. Dėl CPK 593 straipsnio 2 dalyje nustatytų pareiškimų antstolis privalo kreiptis į teismą, nes nurodytų klausimų išsprendimas priskirtinas išimtinai teismo, o ne antstolio kompetencijai. Dėl šios priežasties, antstoliui nurodytais klausimais neturint pasirinkimo teisės spręsti kreiptis į teismą ar ne, siekdamas nepagrįstai neapsunkinti antstoliui jam įstatymo pavestų funkcijų vykdymo procese vykdymo, įstatymo leidėjas CPK 593 straipsnio 5 dalyje ir įtvirtino minėtą specialiąją bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklę. Taigi aptariamos CPK 593 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės esmė yra tai, kad nagrinėjant šio straipsnio 2 dalyje nurodytus pareiškimus vykdymo proceso šalims nepriteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas iš antstolio (išskyrus atvejus, kai šis piktnaudžiauja teise). Teismas nenustatė antstolės piktnaudžiavimo teise, kadangi CPK 771 str. nustato antstolio pareigą surašius aktą dėl sprendimo neįvykdymo perduoti jį teismui ir antstolė vykdydama savo funkcijas (pareigas) tokį aktą surašė ir perdavė jį spręsti teismui.

Nagrinėjamu atveju, antstolė į teismą kreipėsi pagrįstai, skolininkas teismo nutartį įvykdė tik po kreipimosi į teismą, todėl yra pagrindai skirti baudą už teismo sprendimo (nutarties) nevykdymą. Tačiau bauda buvo neskirta apsiribojant klausimo svarstymu dėl kitų aplinkybių (Kazlų Rūdos savivaldybės, kaip biudžetinės įstaigos, statuso, uždelsimo įvykdyti nutartį dėl užsitęsusių procedūrų), t.y. nenustačius piktnaudžiavimo teise.

Išdėstytų motyvų bei teisinio reglamentavimo pagrindu (CPK 593 str. 5 d.) suinteresuoto asmens prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš antstolės ir MB „Konsas“ netenkinamas.

Bylinėjimosi išlaidos, turėtos ryšium su procesinių dokumentų siuntimu, neviršija minimalios nustatytos sumos (8 Eur) ir jos taip pat nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292 straipsniais, 593 straipsnio 5 dalimi, 771 straipsnio 6 dalimi teismas

Nutaria:

Antstolės S. Ž. pareiškimą atmesti.

Nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti antstolei S. Ž. vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini).

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.