Telšių apylinkės teismo nuosprendis

2020-08-11 · Baudžiamoji byla Nr. 1-491-1008/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-08-11
Bylos Nr.
1-491-1008/2020
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Daiva Maneikienė
Kaltinamasis
S. S.
Advokatai
Algimantas Ruginis
TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugpjūčio 11 d.Mažeikiai
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėja Daiva Maneikienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Vilijai Rukšėnienei,

dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorei Editai Ročytei, kaltinamajam S. S., jo gynėjui advokatui Algimantui Ruginiui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. S., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), turintis 50 proc., nedarbingumą, neteistas, administracine tvarka nebaustas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. S. vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus, o būtent: jis 2020 m. liepos 20 d., apie 21 val. 05 min., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę – R. G. priklausantį automobilį Ford C-MAX, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam 2020 m. liepos 20 d. 21 val. 08 min., alkotesteriu „ALCOTEST 6810“ nustatytas 1,95 promilių neblaivumas t.y. didesnis nei 1,51 ‰ (promilės) neblaivumas.

S. S., apklaustas teisiamajame posėdyje dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino visiškai ir parodė, jog 2020 m. liepos 20 d. nuvažiavo pas pusbrolį į kaimą ir ten išgėrė 6 taureles brendžio. Po to pusbrolis nuėjo miegoti, o jis dėl turimos širdies anginos pasijutęs prastai išsigando ir važiavo namo išgerti vaistų. Pakeliui buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Nuoširdžiai gailisi dėl tokio netinkamo savo poelgio. Prašo jį atleisti pagal laidavimą ir neatimti teisės vairuoti transporto priemones, kadangi dėl prastos sveikatos būtina važiuoti pas gydytojus.

Kadangi kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis S. S. savo kaltę pripažino visiškai, sutiko būti tuoj pat teisiamas ir davė parodymus, šioje baudžiamojoje byloje buvo taikomas sutrumpintas įrodymų tyrimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio 1 dalis).

S. S. kaltė, be jo paties visiško prisipažinimo, įrodyta ir kitais įrodymais, išnagrinėtais teisiamajame posėdyje BPK 291 straipsnio 1 ir 2 dalyje nustatyta tvarka, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą:

informaciniu pranešimu ROIK 0120000386768, kuriame užfiksuota, kad 2020 m. liepos 20 d. 20 val. 58 min., pranešta pagalbos centrui, kad automobilis Ford C–Max valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vingiuoja po kelią nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini), netoli sankryžos į naftą (b. l. 10–11);

alkotesterio Alcotest 6810 Nr. ARZJ-0198, parodymais, kuriuose užfiksuota, kad S. S. 2020 m. liepos 20 d. 21 val. 08 min., nustatytas 1,95 promilių neblaivumas, o 2020 m. liepos 20 d. 21 val. 26 min. – 2,17 promilių neblaivumas (b. l. 14);

2020 m. liepos 20 d. neblaivumo nustatymo aktu, kuriame užfiksuota, kad 2020 m. liepos 20 d. 21 val. 08 min., alkotesteriu patikrinus S. S. neblaivumą jam nustatytas 1,95 promilių neblaivumas; antro patikrinimo 21 val. 26 min., metu S. S. nustatytas 2,17 promilių neblaivumas; įvertinus bendrą asmens būklę nustatyta, kad iš burnos sklinda alkoholio kvapas, nekoordinuoti judesiai, nerišli kalba (b. l. 15);

2020 m. liepos 20 d. priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktu Nr. 187, kuriame užfiksuota, kad 2020 m. liepos 20 d. nustačius, jog vairuotojas S. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, jo vairuotas automobilis Ford C-MAX valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuvežtas saugojimui į UAB „Autobastionas“ Mažeikių r., Krucių k. (b. l. 16);

2020 m. liepos 20 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) esančiu sklypu. Gatvėje stovi juodos spalvos automobilis Ford C-MAX priekyje ir gale paženklintas valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis stovi priekine dalimi link (duomenys neskelbtini) gatvės. Atidarius galines, dešinės pusės keleivio dureles matoma ant galinės sėdynės pilkos spalvos megztinis ir pagalvėlė. Atidarius priekines keleivio vietos dureles, ant priekinės keleivio sėdinės matomas automobilio užvedimo raktelis, ant grindų raudonos spalvos plastikinis maišelis. Apžiūrėjus įvykio vietą daugiau reikšmingų pėdsakų tyrimui neaptikta. Atlikus apžiūrą išimtas automobilis Ford C-MAX valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 17–18);

2020 m. liepos 20 d. įvykio vietos apžiūros protokolo priedu – foto lentele Nr. 1, kurioje užfiksuoti automobilio Ford C-MAX, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vaizdai (b. l. 19–24);

informacijoje apie kelių transporto priemones, pateikta iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės, kurioje užfiksuota, kad automobilio Ford C-MAX, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas – savininkas yra R. G. (b. l. 26);

liudytojo R. G. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, jog 2020 m. lipeos 20 d. pas jį į kaimą, kur gyvena, adresu (duomenys neskelbtini) buvo atvykęs pusbrolis S. S.. Jis atvyko automobiliu Ford C-Mac, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso jam, tačiau šį automobilį davė naudotis pusbroliui juo pasitikėdamas, nes turi kelis automobilius. Tačiau nėra šio automobilio pardavęs S. S., tik leidęs pasinaudoti jo asmeninėms reikmėms neterminuotai. Su pusbroliu vakar vartojo alkoholį, gėrė gal pusę butelio degtinės. Anksčiau nebuvo matęs, kad S. S. vairuotų neblaivus. Kadangi jis pats buvo po naktinės pamainos, todėl nuėjo pamiegoti anksčiau, S. palikęs vieną. Jis buvo atvykęs padėti pasidarbuoti, todėl abu po darbų išgėrė simboliškai. Žino, kad jis turi širdies ligą, todėl ir alkoholio turėtų nevartoti. Nematė kokiu metu S. išvažiavo namo, tikrai jo nebūtų leidęs važiuoti neblaivaus. Prašo grąžinti automobilį Ford C-Mac, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Prideda savo transporto priemonės registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 31–32);

VšĮ „Emprekis“ pažyma, kurioje užfiksuota, kad automobilio Ford C-MAX, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kaina su PVM yra 3 450 Eur, be PVM 2 851 Eur (b. l. 27);

2020 m. liepos 21 d. savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriame užfiksuota, kad S. S. pateikė savo vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 65).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė numatyta tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Toks asmuo baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Teismas įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių ištyrimu, konstatuoja, kad veika kvalifikuota teisingai, atitinka nesunkaus nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, požymius. Visos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės aiškios, todėl nekyla jokių abejonių dėl S. S. kaltės padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikaltimą, kaltinamojo kaltė įrodyta visiškai, nes akivaizdu, kad kaltinamasis S. S. vairavo kelių transporto priemonę – automobilį Ford C-MAX, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas.

Nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė veikdamas tiesiogine tyčia, kadangi suvokė pavojingos nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo atliekamų veiksmų gali atsirasti BK numatyti padariniai ir norėjo taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

S. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu gautas V. P. prašymas kaltinamąjį S. S. dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Prašyme nurodyta, jog dėl padarytos nusikalstamos veikos sugyventinis S. S. nuoširdžiai gailisi, supranta, kad pasielgė neteisėtai, iki šiol neteistas, administracine tvarka nebaustas, turi 50 proc. nedarbingumą. Kartu su sugyventiniu jo netinkamą poelgį aptarė namuose, sugyventinis dėl tokio savo neapgalvoto ir spontaniško elgesio išgyvena, padarė išvadas. Ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Teismo posėdžiu metu apklausta pretenduojanti į laiduotojus V. P. parodė, kad su S. S. kartu gyvena 5 metus. Vienas kitą pažįsta daugiau laiko. Kalbėjosi su sugyventiniu dėl įvykio, aiškino, kad dėl tokio jo nepagalvoto poelgio galėjo kas nors nukentėti. Patikino, kad sugyventinis jos klauso ir ji galės jam daryti teigiamą įtaką.

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos nurodo pagrindines sąlygas, kurioms esant galima asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies 1–4 punktuose yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismų praktikoje nustatyta, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti visų BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-319/2008, 2K-239/2008, 2K-31/2010, 2K-51/2010). Šių sąlygų buvimą teismas nustato vertindamas bylos įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą ir, padaręs išvadą apie galimybę atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, priima sprendimą.

Nagrinėjamoje byloje nustatyti visi BK 40 straipsnyje numatyti pagrindai, nes: kaltinamasis S. S. pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi ją padaręs, nusikalstama veika buvo daugiau atsitiktinė neapgalvoto elgesio pasekmė ir yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų, nes anksčiau nebuvo teisiamas, administracine tvarka nebaustas, charakterizuojamas teigiamai, todėl, teismo vertinimu, galima daryti išvadą, kad jis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

BK 40 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Pagal teismų praktiką išvadas apie laiduotojo tinkamumą teismas gali daryti įvertinęs laiduotoją apibūdinančių savybių visumą: jo asmenines savybes, veiklos pobūdį, ar nenustatyta ankstesnių laiduotojo nuteisimo ar patraukimo administracinėn atsakomybėn atvejų, taip pat realias galimybes daryti teigiamą įtaką nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, kad šis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (Lietuvos Aukščiausiojo teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-P-82/2010, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-71/2011, 2K-312/2011 ir kt.).

Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojos V. P. asmenines savybes, veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui: V. P. yra kaltinamojo sugyventinė, neteista, administracine tvarka nebausta, iš jos bei kaltinamojo parodymų matyti, kad jų santykiai grindžiami abipuse meile, pagarba, lojalumu ir pasitikėjimu, kaltinamajam yra svarbi sugyventinės nuomonė. Iš šių aplinkybių teismas sprendžia, kad V. P. yra teismo pasitikėjimo vertas asmuo, esantis autoritetu kaltinamajam ir turintis akivaizdžią bei realią galimybę jam daryti teigiamą įtaką.

Esant nustatytai BK 40 straipsnyje numatytų sąlygų visumai ir teismo pasitikėjimo vertam laiduotojui, yra ir teisinis pagrindas atleisti S. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą vieneriems metams be užstato, ir baudžiamąją bylą nutraukti (bk 40 straipsnio 5 dalis).

BK 67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Pažymėtina, kad baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, siekiama to paties rezultato, kaip ir kriminaline bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnio numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą skiriant bausmę. BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones tais atvejais, kai naudodamasis šia teise asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą, padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles, ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Nustatyta, jog kaltinamasis S. S. nusikalstamą veiką padarė šiurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisykles – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, todėl siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį ir užtikrinti visuomenės saugumą, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones. Nustatant taikomos baudžiamojo poveikio priemonės terminą, teismas atsižvelgia į tai, kad S. S. nėra teistas, administracine tvarka nebaustas, neginčijo veikos padarymo aplinkybių ir nuoširdžiai gailėjosi, jo veika labiau atsitiktinė. Įvertinus nurodytas aplinkybes, nustatytinas šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo terminas – 1 metai 6 mėnesiai, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. liepos 21 d., nuo dienos kai buvo paskirta kardomoji priemonė specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 66–67).

Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad S. S. nusikalstamą veiką įvykdė vairuodamas automobilį Ford C-MAX, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau minėta transporto priemonė nuosavybės teise priklauso R. G., kuris automobilį buvo davęs naudotis savo pusbroliui, tačiau kaip matyti iš bylos medžiagos, R. G. negalėjo žinoti, kad pusbrolis S. S. naudosis automobiliu būdamas neblaivus, todėl teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo konfiskuoti R. G. nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės (b. l. 21). Teismas nekonfiskavęs automobilio, turi teisę konfiskuoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis).

Pažymėtina, jog apmokestinimą pridėtinės vertės mokesčiu (toliau – PVM), taip pat apmokestinamųjų asmenų, PVM mokėtojų prievoles, susijusias su šio mokesčio mokėjimu nustato Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymas (toliau – Įstatymas). Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad PVM objektas yra prekių tiekimas ir paslaugų teikimas. Prekės teikiamos ir (arba) paslaugos teikiamos už atlygį. Tuo tarpu turto vertės konfiskavimo atveju, akivaizdu, kad nėra teikiamos jokios prekės ar paslaugos, kurios turėtų būti apmokestintos PVM. Įstatymo 14 straipsnis taip pat numato, kad prievolė apskaičiuoti PVM už šalies teritorijoje tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą atsiranda, kai šio Įstatymo nustatyta tvavidutinisrka išrašoma PVM sąskaita-faktūra, kuria įforminamas šis prekių tiekimas ar paslaugų teikimas. Konfiskavimo atveju nėra išrašoma sąskaita faktūra. Lietuvos Respublikoje teismuose taip pat formuojama praktika, jog konfiskuotino turto vertė skaičiuojama be PVM (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-164-222/2019, Nr. 2K-271-628/2018 ir kt.).

Šiuo konkrečiu atveju nei nusikalstamą veiką padaręs asmuo, nei automobilio savininkas nėra PVM mokėtojai, o nusikaltimo padarymo priemonės vertės konfiskavimas nėra PVM objektas, todėl esant tokiam teisiniam reglamentavimui teismas daro išvadą, kad skaičiuojant konfiskuotino turto vertę, turi būti nustatoma automobilio Ford C-MAX, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė kaina be PVM, kuri pagal VšĮ „Emprekis“ duomenis yra 2 851 Eur, todėl tokia suma išieškotina iš kaltinamojo (b. l. 23).

Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas, kaltinamajam paliktinos iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (b. l. 66–67; 69–70).

Daiktai, turintys reikšmės baudžiamajai bylai tirti ir nagrinėti: automobilis FORD C-Max, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), grąžintinas savininkui R. G.; S. S. vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), perduotinas valstybės įmonei „Regitra“.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297–307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

S. S., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti ir perduoti jį pagal laidavimą V. P. atsakomybei be užstato, nustatant vienerių metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti nuo baudžiamosios atsakomybės atleistam S. S. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. 2020 m. liepos 21 d.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, S. S. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio FORD C-Max, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios pinigų sumos, t. y. 2 851 Eur (dviejų tūkstančių aštuonių šimtų penkiasdešimt vieno euro) konfiskavimą.

S. S. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, byloje esantį S. S. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), perduoti valstybės įmonei „Regitra“; automobilį FORD C-Max, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), grąžinti savininkui R. G.;

Išaiškinti S. S., kad jeigu jis per vienerius metus padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas; jeigu jis per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 40 straipsnio 7, 8 dalys).

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusį teismą.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka

Teisėja Daiva Maneikienė