Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo teisėjas Edvardas Paliokas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išsprendė bylos nutraukimo klausimą civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kautra“ ieškinį atsakovei Jurbarko rajono savivaldybės administracijai, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Jurbarko mažieji autobusai“ dėl viešojo pirkimo sutarties pripažinimo negaliojančia, išvadą duodanti institucija Viešųjų pirkimų tarnyba.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ieškovės procesinių dokumentų esmė

1. Ieškovė UAB „Kautra“ kreipėsi į teismą ieškiniu prašydama:1. Pripažinti negaliojančia 2018 m. birželio 13 d. Keleivių vežimo vietinio reguliaraus susisiekimo autobusų maršrutu Jurbarkas-Kaunas-Jurbarkas sutartį, sudarytą tarp Jurbarko rajono savivaldybės administracijos ir UAB „Jurbarko mažieji autobusai“; 2. Įpareigoti Jurbarko rajono savivaldybę panaikinti sprendimą dėl Konkurso eilės sudarymo ir UAB „Jurbarko mažieji autobusai“ pripažinimo laimėtoju; 3. Įpareigoti Jurbarko rajono savivaldybę priimti naują sprendimą dėl vežėjo parinkimo keleivių vežimui vietinio reguliaraus susisiekimo autobusų maršrutu Jurbarkas-Kaunas-Jurbarkas konkurso būdu sąlygų; 4. Įpareigoti Jurbarko rajono savivaldybę skelbti naują konkursą keleivių vežimo paslaugoms maršrutu Jurbarkas – Kaunas – Jurbarkas teikti.

2. Ieškovė nurodo, kad Jurbarko rajono savivaldybės administracija vykdė supaprastintą atvirą konkursą „Vežėjo parinkimo keleivių vežimui vietinio reguliaraus susisiekimo maršrutu Jurbarkas-Kaunas-Jurbarkas“. Pirkimas buvo vykdomas pagal CVP IS paskelbtas sąlygas.

3. Ieškovė teigia, kad Konkurso sąlygas atitinkantis keleivių vežimas turėjo būti vykdomas pagal suderintą vietinio (priemiestinio) reguliarus susisiekimo autobusų maršruto Jurbarkas – Kaunas – Jurbarkas eismo tvarkaraštį. Keleivių pervežimo paslauga pagal Konkurso sąlygas turėjo būti vykdoma nuo 2018 m. liepos 1 d.

4. Ieškovė nurodo, kad UAB „Kautra“ pateikė pasiūlymą dalyvauti Pirkime, tačiau 2018 m. kovo 22 d. Ieškovė gavo Perkančiosios organizacijos pranešimą dėl pasiūlymo atmetimo, Nr. R4-24-482, kuriuo pasiūlymas buvo atmestas dėl neatitiko pirkimo dokumentuose numatytiems reikalavimams.

5. Ieškovė teigia, kad 2018 m. kovo 29 d. Ieškovė pateikė Perkančiajai organizacijai pretenziją dėl Tiekėjo pasiūlymo atmetimo, tačiau 2018 m. balandžio 4 d. atsakymu Perkančioji organizacija Tiekėjo pretenziją atmetė. Toliau pirkimo procedūros nebuvo skundžiamos.

6. Ieškovė nurodo, kad 2018 m. balandžio 13 d. pranešimu Perkančioji organizacija informavo tiekėjus apie sudarytą pasiūlymų eilę, iš kurios tapo aišku, jog Konkurso laimėtoju buvo pripažintas UAB „Jurbarko mažieji autobusai“. Laimėjusio tiekėjo pasiūlyta 1 kilometro vežimo kaina – (duomenys neskelbtini) Eur.

7. Ieškovė nurodo, kad 2018 m. birželio 13 d. su Konkurso laimėtoju buvo sudaryta keleivių vežimo sutartis. Konkurso laimėtojas UAB „Jurbarko mažieji autobusai“ patvirtino vietinio susiekimo maršruto Jurbarkas – Kaunas kainoraštį, kuris įsigaliojo nuo 2018 m. liepos 1 d. ir faktiškai teikia keleivių vežimo paslaugas maršrutu Jurbarkas – Kaunas – Jurbarkas.

8. Ieškovė teigia, kad trečiajam asmeniui pradėjus teikti keleivių vežimo paslaugas paaiškėjo, jog šių paslaugų teikimas neatitinka Konkurso sąlygų, kadangi faktinis teikiamų paslaugų 1 (vieno) kilometro vežimo įkainis yra didesnis nei (duomenys neskelbtini) Eur/km, t. y. trečiasis asmuo keleivių vežimo paslaugas teikia už didesnę kainą nei ta, kurią jis pasiūlė dalyvaudamas Konkurse ir kuri buvo pripažinta geriausia.

9. Ieškovė, papildomai pažymi ir tai, kad vienintelis Konkurso vertinimo kriterijus buvo vieno kilometro vežimo kaina, kuri neturėjo būti didesnė nei nustatyta 2017 m. kovo 30 d. Jurbarko rajono savivaldybės sprendimu, Nr. T2-67. Tačiau nors Sprendime buvo nustatyta ne tik vieno kilometro kaina, bet ir mažiausia bilieto kaina – 0,5 Eur su PVM (sprendimo 1.4. punktas), tačiau konkurso sąlygose tokios nuostatos nebuvo įtrauktos. Todėl susidarė situacija, kai keleivis turi mokėti ne mažiau kaip 50 euro centų bilieto kainą, nors jei būtų vadovaujamasi Konkurso reikalavimais, kelionės kaina būtų visai kitokia.

10. Ieškovė teigia, kad trečiasis asmuo parduodamas bilietus savo naudojamuose transporto priemonėse daro ir bilietų platinimo pažeidimą, kadangi nepriklausomai nuo kokios trukmės bus kelionė, visi bilietai parduodami nurodant maršrutą Jurbarkas -Kaunas. Kai tuo tarpu, jei to paties vežėjo bilietai būtų perkami autobusų stotyje, pavyzdžiui, Kauno autobusų stotyje, tai kelionės biliete nurodomas konkretus maršrutas, už kurį yra mokama. Tai reiškia, kad atsakovė visiškai nekontroliuoja vežėjo ir vežėjas tinkamai neapskaito kelionės bilietų, todėl susidaro situacija, kai atsakovė ne tik permoka trečiajam asmeniui, bet ir permoka pagal neaiškiai ir neskaidriai vedamą apskaitą, nes vežėjas gali nurodyti bet kokią bilieto kainą, nepriklausimai nuo to, kokiu maršrutu faktiškai važiuoja keleivis.

11. Ieškovės vertinimu, neteisingas kainos taikymas padarė žalą teisėtų lūkesčių negavusiems keleiviams, kurie už kelionės bilietus mokėjo daugiau. Taip pat neteisingas kainos taikymas padarė žalą savivaldybės biudžetui t. y. mokesčių mokėtojams, nes neteisėtai buvo išmokėtos sumos už lengvatomis besinaudojančių keleivių vežimą, o būtent kompensacija 50 % ar 80 % yra skaičiuojama nuo didesnių kainų.

12. Ieškovė teigia, kad pateikti kelionės bilietų pavyzdžiai, nustatytos mažiausios bilietų kainos ir Ieškovės atlikti paskaičiavimai akivaizdžiai rodo, jog Trečiasis asmuo, laimėjęs Konkursą, keleivių vežimo paslaugas teikia už didesnę nei konkursui pasiūlytą (duomenys neskelbtini) Eur/km kainą, keleivius vežioja už didesnį nei turėtų būti pagal 1 km. įkainį, tuo tarpu Atsakovė, turėdamas pareigą kontroliuoti vykdomą viešųjų paslaugų Sutartį, šios pareigos neatlieka ir tokiu būdu yra pažeidžiamas viešasis interesas bei sudaryta viešųjų paslaugų teikimo sutartis tuo pačiu yra daroma žala valstybės biudžetui.

13. Ieškovė nurodo, kad ji kaip konkurse dalyvavusi tiekėja, jau buvo informavusi VPT apie Konkurso galimus pažeidimus bei galimą Konkurso sąlygų ydingumą, taip pat Ieškovė 2018-07-23 kreipėsi į VPT su skundu, kuriame išdėstė Sutarties pažeidimus, tačiau iki šios dienos VPT atsakymas į skundą nėra gautas, o VPT įstatymo 95 str. 5 d. nurodyta, kad viešųjų pirkimų tarnyba nenagrinėja skundų ir pranešimų dėl galimų pirkimų ar pirkimo sutarčių vykdymo pažeidimų. Šiuose skunduose ir pranešimuose pateikta informacija naudojama viešųjų pirkimų analizei, kurios rezultatų pagrindu gali būti pradėtas perkančiosios organizacijos veiklos patikrinimas, vadovaujantis šio straipsnio 2 dalies 5 punktu.

14. Ieškovė teigia, kad tokiu būdu, vertinant susiklosčiusią situaciją, akivaizdu, kad yra pažeidžiamos Sutarties sąlygos ir imperatyvios VPĮ nuostatos, todėl Sutartis turėtų būti nutraukta esant esminiam Sutarties pažeidimui.

15. Ieškovė nurodo, kad nagrinėjamu atveju susiklostė situacija, kai Atsakovė atliko galimai neteisėtus veiksmus, kurių pasėkoje buvo diskriminuojamas tiek Ieškovė tiek ir kiti tiekėjai bei buvo pažeistas viešasis interesas. Primintina, kad tiek Konkurso sąlygose, tiek 2018 m. balandžio 9 d. savivaldybės tarybos atsakyme į pretenziją, Perkančioji organizacija, vadovaudamasi VPĮ 55 str. 9 d. nurodė, jog kainos nurodymas trijų skaičių po kablelio tikslumu pažeistų Viešųjų pirkimų įstatymą. Tačiau Atsakovė, derindama maršruto Jurbarkas – Kaunas kainoraštį, turėjo žinoti, jog vieno kilometro kainą Trečiasis asmuo skaičiuoja būtent trijų skaičių po kablelio tikslumu, kas reiškia, jog nors formaliai pasirašyta keleivių vežimo Sutartis atitiko formos reikalavimus, tačiau šalių sutartas turinys visiškai skiriasi nuo Konkurso sąlygų ir viešojo pirkimo tikslų.

16. Ieškovė nurodo, kad pagal kasacinio teismo praktiką viešųjų pirkimų principų pažeidimas yra prilyginamas imperatyvių nuostatų pažeidimui būtent dėl to, kad šie, kaip ir kitos VPĮ imperatyvios nuostatos, susiję su viešojo intereso apsauga; viešųjų pirkimų principų pažeidimai yra objektyvaus ir absoliutaus pobūdžio; viešųjų pirkimų principų pažeidimo objektyvumas reiškiasi tuo, kad jo pripažinimui konstatuoti nesvarbios jokios kitos šalutinės aplinkybės, tokios kaip perkančiosios organizacijos atstovų nepatyrimas, jų kaltės laipsnis, žalos dydis ir pan.; viešųjų pirkimų principų pažeidimų absoliutumas reiškia, kad kiekvienas viešųjų pirkimų principų pažeidimas lemia perkančiosios organizacijos veiksmų neteisėtumą, t. y. kiekvienas viešųjų pirkimų principų pažeidimas laikytinas esminiu pažeidimu, ir toks pažeidimo nustatymas suponuoja teismų pareigą pripažinti tokius perkančiosios organizacijos veiksmus neteisėtais ir spręsti dėl padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2017 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-23-248/2017). Nagrinėjamu atveju, Perkančiosios organizacijos neteisėtas veikimas ir VPĮ įtvirtintų principų pažeidimas pasireiškė tuo, jog Perkančioji organizacija parengė ydingas sąlygas ir iš Konkurso pašalino galimus tiekėjus, tačiau su laimėjusi tiekėju faktiškai sudarė tokią viešųjų paslaugų teikimo Sutartį, kai paslaugos kaina skaičiuojama tokiu pat būdu, kokį siūlė pašalinti tiekėjai, t.y. nors Ieškovės pasiūlymas iš Konkurso buvo pašalintas dėl to, kad kaina buvo skaičiuojama trijų skaičių po kablelio tikslumu, tačiau faktiškai su Trečiuoju asmeniu sudaryta sutartis įtvirtina paslaugų teikimą kai vieno kilometro paslaugos kaina išskaičiuojama būtent trijų skaičių po kablelio tikslumu arba yra akivaizdžiai didesnė nei Konkurso laimėtojo pasiūlymas.

17. Ieškovė teigia, kad visapusiškai vertinant susidariusią situaciją yra pagrindo manyti, jog Konkurso organizavimas ir vėlesnis vežimo kainų nustatymas galimai turi korupcijos požymių vien dėl akivaizdaus fakto, jog nustatyta mažiausia vežimo kaina yra 0,50 Eur, o ne skaičiuojama pagal Konkurso kainos laimėtojo pasiūlymą. Jau minėta, kad vienintelis Konkurso vertinimo kriterijus buvo vieno kilometro vežimo kaina, kuri neturėjo būti didesnė nei nustatyta 2017 m. kovo 30 d. Jurbarko rajono savivaldybės sprendimu, Nr. T2-67 (Priedas Nr. 14). Tačiau nors Sprendime buvo nustatyta ne tik vieno kilometro kaina, bet ir mažiausia bilieto kaina – 0,5 Eur su PVM tačiau Konkurso sąlygose tokios nuostatos nebuvo įtrauktos. Todėl susidarė situacija, kai keleivis turi mokėti ne mažiau kaip 50 euro centų bilieto kainą, nors jei būtų vadovaujamasi Konkurso reikalavimais, kelionės kaina būtų visai kitokia. Pavyzdžiui, nagrinėjamoje situacijoje vieno kilometro kainai esant (duomenys neskelbtini) Eur su PVM keleivis važiuodamas nuo Jurbarko autobusų stoties iki artimiausios stotelės „Rotuliai“ iki kurios yra 4,9 km atstumas už bilietą turėtų mokėti ne daugiau kaip (duomenys neskelbtini) euro centų (4,9 km x (duomenys neskelbtini) Eur/km), tačiau pagal taikomą kainoraštį keleivis yra priverstas mokėti 50 euro centų arba daugiau kaip dvigubą kelionės kainą. Taigi, savivaldybės taryba dėl logiškai sunkiai paaiškinamų priežasčių iš esmės įteisino Trečiojo asmens pasipelnymą keleivių sąskaita.

18. Ieškovės vertinimu neteisingas kainos taikymas akivaizdžiai daro žalą teisėtų lūkesčių negavusiems keleiviams, kurie už kelionės bilietus moka daugiau nei turėtų pagal nustatytą 1 kilometro įkainį. Taip pat neteisingas kainos taikymas daro žalą savivaldybės biudžetui t.y. mokesčių mokėtojams, nes neteisėtai buvo išmokėtos sumos už lengvatomis besinaudojančių keleivių vežimą, o būtent kompensacija 50 % ar 80 % yra skaičiuojama nuo didesnių kainų. Tokiu būdu netgi kyla pagrįstų abejonių, kad yra daromas nusikaltimas prieš valstybę ir jeigu būtų nustatyti minėti pažeidimai Trečiasis asmuo privalėtų atlyginti valstybei padarytą žalą.

19. Ieškovė teigia, kad analizuojant pateiktą kainoraštį, minėtą savivaldybės tarybos Sprendimą bei Konkurso sąlygas tampa taip pat akivaizdu, jog Konkurso sąlygose nėra jokios nuostatos dėl mažiausios bilieto kainos taikymo, kas, akivaizdu, apribojo kitų tiekėjų dalyvavimą Konkurse. Jeigu Ieškovė ir neabejotinai kiti tiekėjai būtų žinoję, jog Perkančioji organizacija nepriklausomai nuo Konkurso sąlygų leis nustatyti mažiausią bilieto kainą, tai šis faktas neabejotinai būtų koregavęs pasiūlymo esmę, kadangi tiekėjai būtų galėję pasiūlyti mažesnes vieno kilometro kainas, žinodami, jog bet kokiu atveju mažiausia bilieto kaina bus 50 euro centų. Tačiau Perkančioji organizacija tokių nuostatų į Konkurso sąlygas neįtraukė, jos tapo žinomomis tik Konkurso laimėtojui faktiškai pradėjus vykdyti vežimus, kas leidžia įtarti neteisėtų susitarimų tarp Atsakovės ir Trečiojo asmens buvimą. Taip pat pastarąją prielaidą sustiprina ir viešojoje žiniasklaidoje pasirodę pranešimai apie galimus korupcinius ryšius.

20. Ieškovė nurodo, kad vertinant susidariusią situaciją akivaizdu, kad buvo pažeistas sąžiningo dalyvių varžymosi principas, ko pasėkoje nukentėjo ne tik sąžiningi tiekėjai, tačiau yra pažeidžiamas ir visuomenės interesas, kadangi kelionės bilietai pardavinėjami didesniu, nei numatyta Sutartyje įkainiu, o mažiausia bilieto kaina nustatyta 0,50 ct., nors Konkurso sąlygose tiekėjams kriterijai dėl mažiausios bilieto kainos nebuvo nurodyti.

21. Ieškovės mano, kad esant VPĮ nurodytų principų pažeidimams, Atsakovė turėtų panaikinti sprendimą nustatyti pasiūlymų eilę ir Konkurso laimėtoju pripažinti Trečiąjį asmenį bei organizuoti naują atvirą konkursą dėl „Vežėjo parinkimo keleivių vežimui vietinio reguliaraus susisiekimo maršrutu Jurbarkas-Kaunas-Jurbarkas“.

22. Ieškovė teigia, kad nagrinėjamu atveju pirkimas susijęs su viešuoju interesu, kadangi siekiama vežioti keleivius. Taigi šiame Ieškinyje nurodomos aplinkybės yra svarbios viešojo intereso užtikrinimo ir gynimo atžvilgiu, kadangi Atsakovei parengus ydingas konkurso sąlygas bei toleruojant faktiškai nevykdomą viešojo pirkimo Sutartį, yra švaistomi viešieji savivaldybės finansiniai resursai.

23. Ieškovė teigia, kad šiuo atveju akivaizdu, kad Atsakovė neįgyvendina ar netinkamai įgyvendina viešąjį interesą, netinkamai ir neracionaliai naudoja savivaldybės biudžetą, sudaryta viešojo pirkimo Sutartis yra vykdoma skirtingai nuo joje numatytų sąlygų, neskaidrūs savivaldybės tarybos sprendimai neužtikrina keleivių interesų, nes jie už paslaugą yra priversti mokėti didesnę kainą nei buvo pasiūlyta Konkursą laimėjusio tiekėjo. Viešojo pirkimo, įskaitant ir nagrinėjamą Konkursą, vienas iš tikslų yra užtikrinti tinkamą paslaugų teikimą viešųjų paslaugų naudotojams, šiuo atveju – keleiviams. Todėl esant situacijai, kai keleivis moka didesnę paslaugos kainą, nei ta, kurią pagal Konkurso sąlygas turtėtų mokėti, yra keleivių teisių pažeidimas ir netinkamas socialinės paslaugos teikimas bei neracionalus valstybės biudžeto naudojimas, todėl Ieškovė mano, kad esant eilei pažeidimų, Sutartis turėtų būti pripažinta negaliojančia, o Atsakovė, kaip Perkančioji organizacija turėtų būti įpareigota panaikinti sprendimą dėl Konkurso eilės sudarymo ir Trečiojo asmens pripažinimo laimėtoju.

24. Ieškovė pažymi, kad pripažinti Pirkimo sutartį negaliojančia galima nustačius imperatyviųjų nuostatų pažeidimų, kurie turėjo neigiamą įtaką teismui prašymą pateikusio ar ieškinį pareiškusio dalyvio galimybėms sudaryti pirkimo sutartį (Pirkimo įstatymo 105 straipsnio 1 dalies 4 punktas)

25. Ieškovė dublike taip pat nurodo, kad perkantysis subjektas, vertindamas tiekėjų pasiūlymus ir priimdamas sprendimą dėl pirkimo laimėtojo nustatymo, nesilakė skaidrumo ir šalių lygiateisiškumo principo. Nagrinėjamu atveju Atsakovė nesilaikė pirkimo sąlygų pasirašius Pirkimo sutartį, teikiant paslaugas taikė skirtingą kainą nei buvo nurodyta Konkurso sąlygose, jau iš anksto sprendimu buvo nustačiusi vežimo kainas ir mažiausią vežimo kainą, kuri išvis nebuvo paminėta Konkurso sąlygose, tokiu būdu Atsakovė pažeidė skaidrumo ir lygiateisiškumo principą, kas sąlygojo vieną iš priežasčių dėl ko Ieškovė buvo pašalinta iš konkurso. Be to, net ir sudarius Pirkimo sutartį Atsakovė neužtikrino tinkamo Pirkimo sutarties vykdymo ir kontrolės, todėl iki šiol Trečiasis asmuo viešąsias paslaugas teikia savo nustatytomis kainomis ir tvarka.

26. Nagrinėjamu atveju Ieškovė nurodė, jog yra daromi akivaizdūs Pirkimo sutarties pažeidimai, kas lemia visuomenės intereso pažeidimą, kadangi bilietų pirkėjams yra taikomos didesnės kainos, kainos yra taikomos dviejų skaičių po kableliu tikslumu, nors pasiūlymuose toks kainos pateikimas nebuvo galimas, keleiviams nėra suteikiama pakankamai informacijos už kokią konkrečiai kelionę ir kilometražą yra mokama, Atsakovė neracionaliai panaudoja savivaldybės lėšas išmokėdama neproporcingas kompensacijas Trečiajam asmeniui. Tokiu būdu, siekiant sustabdyti daromus pažeidimus bei racionaliai panaudoti valstybės biudžetą ir apsaugoti viešąjį interesą, turėtų būti sustabdytas Pirkimo sutarties vykdymas, sutartis pripažinta negaliojančia ir paskelbtas naujas konkursas.

27. Ieškovė teigia, kad galiojantis teisinis reglamentavimas aiškiai ir neginčijamai paneigia Atsakovės interpretacijas dėl išankstinio ginčo nagrinėjimo. Visų pirma, VPĮ 101 str. 3 d. nurodyta, kad Tiekėjas, norėdamas iki pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties sudarymo teisme ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus ar veiksmus, pirmiausia raštu (faksu, elektroninėmis priemonėmis arba pasirašytinai per pašto paslaugos teikėją ar kitą tinkamą vežėją) turi pateikti pretenziją perkančiajai organizacijai. Pretenzija turi būti pateikta per 10 dienų (supaprastintų pirkimų atveju – per 5 darbo dienas) nuo perkančiosios organizacijos pranešimo raštu apie jos priimtą sprendimą išsiuntimo tiekėjams dienos (VPĮ 102 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Minima įstatymo nuostata reiškia, kad viešųjų pirkimų ginčijimo procesas iš esmės skirstomas į dvi stadijas – iki sutarties pasirašymo ir po sutarties pasirašymo. Iki sutarties pasirašymo norint ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus reikalinga pateikti pretenziją, o po sutarties pasirašymo pretenzijos pateikimo prievolės įstatymas nenumato.

28. VPĮ 102 str. 3 d. nurodyta, kad Tiekėjas turi teisę pareikšti ieškinį dėl pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pripažinimo negaliojančia per 6 mėnesius nuo pirkimo sutarties sudarymo dienos. VPĮ 2 str. 36 d. numato, kad Tiekėjas – ūkio subjektas – fizinis asmuo, privatusis ar viešasis juridinis asmuo, kita organizacija ir jų padalinys arba tokių asmenų grupė, įskaitant laikinas ūkio subjektų asociacijas, kurie rinkoje siūlo atlikti darbus, tiekti prekes ar teikti paslaugas. Ieškovė, vadovaujantis nurodytu apibrėžimu, visiškai atitinka Tiekėjo sąvoką, kadangi tiek šiame ginčo pirkime, tiek ir kituose vykstančiuose pirkimuose dalyvauja kaip tiekėjas ir siūlo savo paslaugas. Taigi Atsakovės argumentas, kad Ieškovė yra netinkamas subjektas ieškiniui pareikšti yra nepagrįstas ir turi būti atmestas.

29. Ieškovė nurodo, kad atkreiptinas dėmesys, į tai kad teisinis suinteresuotumas pagal teismų praktiką pripažįstamas ir asmenims, kurie net nedalyvavo viešajame pirkime: „teisinį suinteresuotumą ginčyti perkančiosios organizacijos veiksmus turi ne tik viešajame pirkime dalyvavę tiekėjai , bet ir tie, kurių teisinis suinteresuotumas įgyvendinamas, kai dėl teismo ar pačios perkančiosios organizacijos panaikintų ar priimtų naujų sprendimų jai tektų skelbti naują pirkimą. Subjektas yra suinteresuotas skundžiamos viešojo pirkimo sutarties sudarymu, įskaitant ir tuos atvejus, kai, pripažinus skundžiamą sutartį negaliojančia, jis pagrįstai galėtų tikėtis, kad iš naujo vykdomos viešojo pirkimo procedūros leis jai konkuruoti su kitais tiekėjais dėl naujos viešojo pirkimo sutarties sudarymo“ (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009).

30. Ieškovė neabejotinai turi teisinį suinteresuotumą prašyti pripažinti Pirkimo sutartį negaliojančia ne tik gindama savo interesą sąžiningai dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, tačiau ir visuomenės interesą gauti tinkamas paslaugas, kurio, nagrinėjamu atveju, Atsakovė neužtikrina.

II. Atsakovės procesinių dokumentų esmė

31. Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo ieškinį atmesti. Atsakovė teigia, kad tiekėjui yra suteikta teisė ginčyti pirkimo sutartį pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nustatytą tvarką, o tai reiškia, laikantis VPĮ nustatytų terminų, įskaitant terminus pretenzijai pareikšti. Lietuvoje įtvirtinta perkančiosios organizacijos veiksmų teisėtumo peržiūros procedūra apima privalomą ikiteisminę stadiją. Tiekėjas, norėdamas iki pirkimo sutarties sudarymo ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus ar veiksmus, pirmiausia, turi perkančiajai organizacijai pateikti pretenziją. Pretenzija turi būti pateikta per 10 dienų nuo perkančiosios organizacijos pranešimo raštu apie jos priimtą sprendimą išsiuntimo tiekėjams dienos.

32. Atsakovė teigia, kad tiekėjui nesuteikta teisė kontroliuoti viešųjų pirkimų sutarties vykdymo, todėl nepareiškęs pretenzijos, tiekėjas neturi teisės reikšti ieškinio, o jei reiškia, toks ieškinys turi būti atmestas, kadangi tiekėjas nepasinaudojo ikiteismine ginčo nagrinėjimo stadija arba praleido terminą ieškiniui pareikšti, jei ieškinyje nurodytos aplinkybės buvo nurodytos pretenzijoje.

33. Atsakovė nurodo, kad dėl teikėjo pareikštų reikalavimų, susijusių su Atsakovės vykdytu supaprastintu atviru konkursu „Vežėjo parinkimo keleivių vežimui vietinio reguliaraus susisiekimo maršrutu Jurbarkas-Kaunas-Jurbarkas“ yra praleisti visi terminai, Ieškovė jų neprašo atnaujinti ir nenurodomos tokio atnaujinimo aplinkybės. Ieškovė laikoma galutinai pašalinta iš pirkimo procedūros ir, vadinasi, neturinčia teisinio suinteresuotumo viešuoju pirkimu.

34. Atsakovė teigia, kad dėl 2018 m. birželio 13 d. su Konkurso laimėtoju sudarytos keleivių vežimo sutarties ginčijimo, ieškovė tikrai nėra tas subjektas, kuris ją gali ginčyti. Ieškovė nėra nei sutarties šalis, nei valstybės institucija, kuriai yra suteikta teisė reikalauti tokią sutartį pripažinti negaliojančia, Ieškovė neturi subjektinės teisės ir teisinio suinteresuotumo ginčyti tokią sutartį, todėl yra netinkama kaip ieškovė.

35. Pagal atsakovę, ieškinio reikalavimai turi tiksliai sutapti su pretenzijos reikalavimais. Bet dėl Sutarties pretenzijos nebuvo, todėl Ieškovė nepasinaudojo ikiteismine ginčo nagrinėjimo stadija, ir vien šiuo pagrindu atitinkama ieškinio dalis turi būti atmesta.

36. Atsakovė, siekdama kontroliuoti Vežėjo veiklą, 2018-11-30 sudarė Paslaugų teikimo sutartį su UAB „Dorsimus“ Šios sutarties dalykas yra Jurbarko rajono vežėjų, kuriems Jurbarko rajono savivaldybės administracija yra išdavusi leidimus vežti keleivius vietinio reguliaraus susisiekimo maršrutais ir lengvaisiais automobiliais taksi bei jų ekipažų ir keleivių kontrolė, asmenims, padariusiems administracinius teisės pažeidimus, administracinių teisės pažeidimų protokolų surašymas bei keleivių skaičiaus transporto priemonėje nustatymas, viešosios tvarkos autobusuose užtikrinimas patikrinimų metu. Todėl Ieškovės argumentai, kad Atsakovė visiškai nevykdo Vežėjo kontrolės, yra nepagrįsti.

37. Atsakovė teigia, kad ieškovės nurodyti argumentai, į tai, kad Vežėjas galimai taikė ne tas kainas arba tai, kad Atsakovė nekontroliavo Vežėjo, nesuponuoja pareigos iš karto nutraukti Sutartį ar ją pripažinti negaliojančia. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis šalims turi įstatymo galią; sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.189 straipsnio 1 dalis).

38. Atsakovė nurodo, kad sutartyje nustatyta, kad nesutarimus ir iškilusius ginčus sutarties šalys sprendžia bendru susitarimu per 30 dienų, o nepavykus - Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka teismuose. Sutartyje numatyti atvejai, kada Jurbarko rajono savivaldybė ir Vežėjas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį, tačiau be sutarties nutraukimo nustatyti ir kiti pažeistų teisių gynimo būdai, tokie, kaip baudos. Todėl tai, kad galimai Vežėjas nesilaikė Sutartyje nustatytų įsipareigojimų, nereiškia, kad Sutartis privalo būti iš karto nutraukta. Šalims yra suteikta teisė sutartyje nustatyta tvarka spręsti kilusius ginčus. Savivaldybės administracija, gavusi visą reikalingą informaciją apie Sutarties vykdymą ir nustačiusi Sutarties pažeidimus, imsis visų savo teisių gynimo priemonių, tame tarpe, jei bus reikalinga, ir dėl teisių gynimo teisme. Pirmiausia turi būti išspręsti tarpusavio santykiai tarp Sutarties šalių dėl Sutarties vykdymo vadovaujantis Sutarties nuostatomis. Todėl, Atsakovės nuomone, dėl sutarties galiojimo pirmiausia turi būti sprendžiamas klausimas ne teisme. Taip pat pažymėtina, kad Ieškovė, kaip buvo minėta aukščiau, nėra tinkamas Subjektas reikšti tokį ieškinį dėl Sutarties pripažinimo negaliojančia.

39. Atsakovė nurodo, kad Jurbarko rajono savivaldybės taryba 2017 m. kovo 30 d. priėmė sprendimą Nr. T2-67 „Dėl keleivių vežimo reguliariaisiais reisais vietinio susisiekimo maršrutais tarifų dydžių nustatymo“, šis sprendimas yra nepanaikintas ir galiojantis. Šis sprendimas yra viešas ir visiems prieinamas, nurodytas Konkurso sąlygose.

40. Atsakovė teigia, kad tarybos sprendimo nuostatos būtų išimtinai vienodai taikomos visiems tiekėjams, kurie būtų laimėję Konkursą ir sudarę sutartį, todėl šiuo atveju nėra pažeidžiamas lygiateisiškumo principas.

41. Pagal atsakovę teigti, kad neteisingas kainos taikymas padarė žalą teisėtų lūkesčių negavusiems keleiviams, kurie už kelionės bilietus mokėjo daugiau, taip pat neteisingas kainos taikymas padarė žalą savivaldybės biudžetui t. y. mokesčių mokėtojams, nes neteisėtai buvo išmokėtos sumos už lengvatomis besinaudojančių keleivių vežimą, o būtent kompensacija 50 % ar 80 % yra skaičiuojama nuo didesnių kainų“ yra nepagrįsta, nes kaina yra teisinga, o atstovaujamoji institucija savivaldybės taryba yra patvirtinusi mažiausią keleivių vežimo reguliariaisiais reisais vietinio susisiekimo maršrutais vienkartinio bilieto kainą - 0,50 Eur su PVM, kuri galiotų visiems tiekėjams.

42. Atsakovė neigia ieškovės nurodymus, kad atsakovė atliko galimai neteisėtus veiksmus, kurių pasėkoje buvo diskriminuojamas tiek Ieškovė tiek ir kiti tiekėjai bei buvo pažeistas viešasis interesas. Tiekėjo pasiūlymas neatitiko Pirkimo dokumentų reikalavimų. Pirkimo dokumentų 23 punkte ir pasiūlymo formoje buvo numatyta, kad kainos pasiūlyme turi būti pateiktos paliekant 2 skaitmenis po kablelio. Vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo 55 straipsnio 9 dalimi „Vadovaudamasi šio įstatymo 45 straipsnio 3 dalimi, perkančioji organizacija gali prašyti dalyvių patikslinti, papildyti arba paaiškinti savo pasiūlymus, tačiau ji negali prašyti, siūlyti arba leisti pakeisti pasiūlymo, pateikto atviro ar riboto konkurso metu, ar galutinio pasiūlymo, pateikto konkurencinio dialogo, skelbiamų derybų, neskelbiamų derybų ar inovacijų partnerystės metu, esmės - pakeisti kainą arba padaryti kitų pakeitimų, dėl kurių pirkimo dokumentų reikalavimų neatitinkantis pasiūlymas taptų atitinkantis pirkimo dokumentų reikalavimus“. Šiuo atveju Tiekėjas galėjo savo pasiūlymą padaryti atitinkančiu Pirkimo dokumentų reikalavimus tik pakeisdamas kainą. Todėl Perkančioji organizacija, išnagrinėjusi pretenziją, ir nurodė teikėjui, kad priėmusi tokį Tiekėjo pasiūlymo pakeitimą pažeistų Viešųjų pirkimų įstatymą. Tačiau kartu atsakyme į pretenziją Perkančioji organizacija nurodė, kad reikalavimas, kad kainos pasiūlyme turi būti pateiktos paliekant 2 skaitmenis po kablelio yra ne sąlyga „kokiu būdu bus skaičiuojama kaina“, o sąlyga, kaip Tiekėjas turi pateikti savo pasiūlymą.

43. Atsakovė triplike nurodo, kad ieškovė vienu iš ieškinio reikalavimų reikalauja pripažinti negaliojančia 2018 m. birželio 13 d. Keleivių vežimo vietinio reguliaraus susisiekimo autobusų maršrutu Jurbarkas-Kaunas- Jurbarkas sutartį, sudarytą tarp Jurbarko rajono savivaldybės administracijos ir UAB „Jurbarko mažieji autobusai“, tačiau Ieškovė nėra Sutarties šalis. Ieškinyje reiškiamas reikalavimas pripažinti Sutartį negaliojančia grindžiamas netinkamu Sutarties vykdymu iš UAB „Jurbarko mažieji autobusai“ pusės. Tačiau ieškovės su atsakovu ir ieškovės su trečiuoju asmeniu nesieja jokie sutartiniai teisiniai santykiai, todėl darytina išvada, kad ieškinys pareikštas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė (CPK 45 straipsnio 1 dalis).

44. Atsakovė nurodo, kad ieškovė savo teisę reikalauti pripažinti negaliojančia Sutartį grindžia ir tuo, kad ji yra suinteresuotas asmuo ginti pažeistas teises teisme, nes tokią teisę jei suteikia VPĮ. Tačiau VPĮ 101 straipsnio 1 dalies 3 punktas aiškiai nurodo, kad tiekėjas gali kreiptis į apygardos teismą kaip pirmosios instancijos teismą dėl pirkimo sutarties pripažinimo negaliojančia, jeigu mano, kad perkančioj i organizacija nesilaikė šio įstatymo reikalavimų. VPĮ 105 straipsnio 1 dalis pateikia baigtinį sąrašą atvejų, kuriais teismas pripažįsta pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį negaliojančia: Nei vieno iš įstatyme numatytų atvejų ir juos patvirtinančių faktinių aplinkybių ieškovė nenurodo ir neįrodinėja. Atsakovė nesupranta nuo kokio ieškinio turi gintis, todėl atsakovės teisė į tinkamą procesą nagrinėjamoje byloje gali būti pažeista.

45. Kaip nurodė ir pati ieškovė, nustačius VPĮ ar su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimus, gindama viešąjį interesą, kreiptis į teismą dėl pirkimo sutarties pripažinimo negaliojančia turi teisę Viešųjų pirkimų tarnyba. Atsižvelgiant į tai, ieškovei nėra suteikta teisė reikšti ieškinį pripažinti Sutartį negaliojančia dėl VPĮ ar su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimų, ginant viešąjį interesą. Šiuo atveju atsakovė nurodo, kad Viešųjų pirkimų tarnybai buvo pateikti net trys pranešimai dėl Konkurso. Viešųjų pirkimų tarnyba juos įvertino ir nenustatė jokių pažeidimų, vertinimo rezultatas „Rizika įvertinta, neatlikti tolimesnių veiksmų“ (Viešųjų pirkimų tarnybos informacija pridedama). Taigi, atliekant Konkurso pirkimo procedūras nebuvo padaryti jokie VPĮ pažeidimai, kurie galėjo turėti neigiamos įtakos ieškovės galimybėms sudaryti pirkimo sutartį. Ieškovės pasiūlymas buvo atmestas, ieškovė nesikreipė į teismą dėl tokio perkančiosios organizacijos sprendimo ginčijimo, todėl buvo galutinai pašalintas iš pirkimo procedūros dar iki Konkurso pasiūlymų eilės sudarymo ir laimėtojo nustatymo.

46. Atsakovė nurodo, kad ieškovė dėl tokių aplinkybių, įskaitant dėl atsakovės sprendimo pripažinti trečiojo asmens pasiūlymą laimėjusiu, nebuvo pareiškęs pretenzijos atsakovui, todėl pagal teismų praktiką dėl sudarytos Sutarties negaliojimo pripažinimo ex officio teismas spręstų tik tuo atveju, jeigu būtų pripažinta, kad ieškovės pasiūlymas atmestas nepagrįstai ir viešojo pirkimo procedūrą būtina pakartoti. Tačiau ieškovė sprendimo atmesti ieškovės pasiūlymą neginčija, ieškovė yra galutinai pašalinta iš pirkimo procedūros, ir kurios pašalinimas dėl pasibaigusio apskundimo termino negali būti ginčijamas (VPĮ 2 straipsnio 31 dalis).

47. Kaip jau nurodyta, Konkursas buvo vykdomas kaip supaprastintas pirkimas. Todėl, vadovaujantis VPĮ 102 straipsnio 1 dalies 1 punktu ieškovė turėjo teisę pateikti perkančiajai organizacijai pretenziją per 5 darbo dienas nuo 2018-04-13. Pirkimo sutartis dar nebuvo sudaryta, todėl ieškovė galėjo pareikšti pretenziją, o vėliau reikšti ieškinį teismui. Tačiau šios savo teisės neįgyvendino. Kasacinio teismo ne kartą konstatuota, kad ieškovė savo reikalavimą teisme gali grįsti tik tokiais pažeidimais, kurie buvo ginčyti pretenzijoje ir perkančiosios organizacijos arba neišnagrinėti, arba išnagrinėti, tačiau pripažinti nepagrįstais. Priešingas VPĮ nuostatų aiškinimas, t. y. galimybė skųsti tokius perkančiosios organizacijos veiksmus, kurie nebuvo nagrinėjami privalomoje ikiteisminėje procedūroje, prieštarautų bonus pater familias {rūpestingumo, apdairumo) principui ir lemtų besąlygišką tiekėjo teisę skųsti perkančiosios organizacijos sprendimus (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2012).

48. Atsakovė nurodo, kad dublike ieškovė pripažįsta, kad ginčija ne pirkimo procedūras, o, ieškovės teigimu, po pirkimo sutarties sudarymo atsiradusius pažeidimus. Ieškovė nenurodo jokių aplinkybių, kad Sutartis buvo sudaryta pažeidžiant VPĮ ar kitus teisės aktus. Taip pat ieškovė nėra Sutarties šalis, jai nesuteikta teisė nei vykdyti Sutartį, nei kontroliuoti jos vykdymą. Sutarties 22.1 - 22.9 punktai nustato atsakovės kaip užsakovės sutartines teises, taip pat ir kitos Sutarties sąlygos nurodo atsakovės teisę kontroliuoti Sutarties vykdymą. Sutarties IX skyrius numato šalių atsakomybę. Todėl svarbu pažymėti, kad Sutarties šalys sutartį vykdo joje nustatytomis sąlygomis, o nustačius Sutarties pažeidimus, būtų sprendžiama dėl šalies atsakomybės. Tačiau Sutarties vykdymo ir jos kontrolės aplinkybės nėra ir negali būti šio ieškinio pagrindas, kadangi ieškinyje yra reiškiamas reikalavimas pripažinti Sutartį negaliojančia, o įstatymas nenumato pagrindo pripažinti Sutartį negaliojančia dėl netinkamo jos vykdymo. Todėl ieškovės nurodytos faktinės aplinkybės dėl Sutarties vykdymo/nevykdymo nesusiję su ieškinio dalyku, ir todėl šioje byloje nenagrinėtinos.

49. Atsakovė taip pat pažymi, kad iš ieškovės pateiktų argumentų dėl tiekėjo teisinio suinteresuotumo ir ieškovės teisės prašyti pripažinti pirkimo sutartį negaliojančia, galima daryti išvadą, kad ieškovė akivaizdžiai neatskiria tiekėjo galimybių ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus ir veiksmus, nustatytų VPĮ. Akivaizdu, kad ieškovė siekia pripažinti Sutartį negaliojančia ne dėl neva padarytų imperatyviųjų teisės normų pažeidimų, atliekant Konkurso procedūras, bet dėl to, kad „<...> pripažinus skundžiamą sutartį negaliojančia, jis pagrįstai galėtų tikėtis, kad iš naujo vykdomo viešojo pirkimo procedūros leis jam konkuruoti su kitais tiekėjais dėl naujos viešojo pirkimo sutarties sudarymo." Tačiau, kaip jau buvo nurodyta, VPĮ 105 straipsnio 1 dalis pateikia baigtinį sąrašą atvejų, kuriais teismas pripažįsta pirkimo sutartį negaliojančia, tarp jų nėra atvejo, kad pirkimo sutartį teismas pripažintų negaliojančia pagal bet kokį tiekėjo, norinčio iš naujo laimėti tą patį viešąjį pirkimą, ieškinį. Todėl toks ieškinio reikalavimas yra visiškai nepagrįstas ir negali būti tenkinamas. Juo labiau, kad ieškovei įstatymai nesuteikia teisės ginti visuomenės interesą.

50. Konkursas buvo paskelbtas viešai CVP IS ir atliktas laikantis visų VPĮ reikalavimų, įskaitant pirkimo sutarties sudarymą. Todėl visiškai nepagrįsti ir deklaratyvūs ieškovės teiginiai dėl neva padarytų imperatyviųjų viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų ar viešųjų pirkimų skaidrumo ir šalių lygiateisiškumo pažeidimų.

51. Atsakovė teigia, kad visuma ieškovės teiginių, neva ieškovė siekia užtikrinti tinkamą pirkimo sutarties įgyvendinimą, kitaip tariant, siekia apginti viešąjį interesą, kad pirkimo sutartis būtų vykdoma pagal sutartyje numatytas sąlygas, neparemti ieškovei įstatymų suteikta tokia teise, nes Sutarties tinkamas vykdymas yra įstatymo nustatyta Sutarties šalių, o ne trečiųjų asmenų, kurie nėra Sutarties šalis, pareiga. Viešojo intereso gynimas taip pat nėra įstatymo suteikta ieškovei kompetencija, juo labiau, kad iš ieškinio esmės akivaizdžiai matyti, kad ieškovė siekia grynai privataus savo intereso - pakeisti pagal Sutartį paskirtą vežėją savo įmone.

52. Atsakovė teigia, kad siekdama šių tikslų ieškovė Teismui nurodo klaidinamas aplinkybes ir teigimus. Pavyzdžiui, kad trečiojo asmens parduodami visi bilietai nurodant maršrutą Jurbarkas-Kaunas, o jei perkami bilietai Kauno autobusų stotyje, tai kelionės biliete nurodomas konkretus maršrutas, už kurį yra mokama, todėl teigiama, neva vežėjas neaiškiai ir neskaidriai veda apskaitą, yra pažeidžiamas viešųjų paslaugų teikimo principas ir paslaugos galimai yra teikiamos neskaidriai. Šiuos ieškovės teiginius atsakovė atmeta, kadangi tiek vykdant Konkursą (Konkurso sąlygų techninės specifikacijos 3.6 punktas), tiek ir Sutarties 10 punkte yra nurodyta, kad vairuotojas reiso metu keleiviams privalės parduoti bilietus, kuriuos spausdins transporto priemonėje įrengtu kasos aparatu, ir kad reikalavimas keleivio biliete išspausdinti išvykimo ir paskirties stotis netaikomas išspausdinant bilietus transporto priemonėse bilietų spausdinimo aparatais. Šios Konkurso sąlygos ieškovė neginčijo. Visi ieškovės pateikti bilietai, kurie įsigyti iš UAB „Jurbarko mažieji autobusai“ išspausdinti transporto priemonėse bilietų spausdinimo aparatais, todėl ieškovės teiginiai neatitinka tikrovės. Ieškovė dublike taip pat nurodo, neva su ieškiniu pateikti bilietai pirkti Jurbarko autobusų stotyje. Tai neatitinka tikrovės, kadangi UAB „Jurbarko autobusų parkas“ parduodamuose bilietuose išvykimo ir paskirties stotys yra išspausdinamos (pateikiami pavyzdžiai).

53. Atsakovė nurodo, kad taip pat ieškovė klaidingai teigia, neva realiai mokama kaina yra (duomenys neskelbtini) Eur su PVM už 1 kilometrą. Šių savo teiginių ieškovė niekaip neįrodo, netgi pačios ieškovės padaryti paskaičiavimai to nepatvirtina. Atkreiptinas dėmesys, kad Sutarties 23 punkte nustatyta Sutarties kaina: vieno keleivio vežimo vietinio reguliaraus susisiekimo autobusų maršrutu Jurbarkas-Kaunas-Jurbarkas 1 km paslaugos kaina (duomenys neskelbtini) Eur su PVM. Jokia kita kaina Sutartyje nėra nurodyta, o atsakovė nėra sudariusi jokių susitarimų dėl Sutarties kainos pakeitimo. Kita vertus, bilietų kainos nebuvo šio Konkurso pirkimo objektas, todėl ieškovė nepagrįstai ginčą formuluoja remdamasis bilietų kainomis, o ne 1 km paslaugos kaina. Pažymėtina, kad Jurbarko rajono savivaldybės tarybos 2017 m. kovo 30 d. sprendimu Nr. T2-67, kuris yra skelbiamas viešai ir visi tiekėjai turėjo galimybę su juo susipažinti, nustatyti ne tik keleivių vežimo reguliariais reisais vietinio susisiekimo maršrutais tarifų dydžiai (Sprendimo 1.1. punktas) (kurie ir buvo Konkurso pirkimo objektas), bet ir keleivių vežimo bilietų kainos (Sprendimo 1.2. - 1.4. punktai) bei bilietų kainos apvalinimo taisyklės (Sprendimo 1.5. punktas). Sutarties 19.2 punkte vežėjas įsipareigojo vežti keleivius ne didesniais kaip nustatyta tvarka patvirtintais keleivių vežimo tarifais ir bilietu kainomis. Sutarties projektas buvo Konkurso sąlygų sudėtinė dalis, todėl ieškovei visos jo sąlygos buvo žinomos, jų ieškovė neginčijo. Atsižvelgiant į tai, ieškovės teiginiai dėl neva neteisėtų susitarimų tarp perkančiosios organizacijos ir Konkurso laimėtojo yra visiškai nepagrįsti ir neįrodyti.

54. Atsakovė nurodo, kad ieškovė, be kita ko, ieškinyje pareiškė reikalavimus: įpareigoti Jurbarko rajono savivaldybę priimti naują sprendimą dėl vežėjo parinkimo keleivių vežimui vietinio reguliaraus susisiekimo autobusų maršrutu Jurbarkas-Kaunas-Jurbarkas konkurso būdu sąlygų; įpareigoti Jurbarko rajono savivaldybę skelbti naują konkursą keleivių vežimo paslaugoms maršrutu Jurbarkas- Kaunas-Jurbarkas teikti. Tokie ieškinio reikalavimai atmestini kaip teisiškai ir faktiškai nepagrįsti. VPĮ (VPĮ 101 straipsnio 1 dalis) nenumato, kad tiekėjas turi teisę prašyti teismo įpareigoti perkančiąją organizaciją parengti naujas konkurso sąlygas ar skelbti naują konkursą. Pažymėtina, kad pagal VPĮ nuostatas priimti sprendimus skelbti viešąjį pirkimą, patvirtinti viešojo pirkimo sąlygas diskrecijos teisė suteikta perkančiajai organizacijai ir jos sudarytai viešojo pirkimo komisijai. Įstatymai nenumato, kad teismas gali įpareigoti atsakovą (ar kitą perkančiąją organizaciją) skelbti naują konkursą ar parengti naujo konkurso sąlygas. Todėl tokie ieškinio reikalavimai negali būti tenkinami.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Byla nutrauktina.

III. Teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės

55. Atsakovė Jurbarko rajono savivaldybės administracija Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje paskelbė skelbimą apie supaprastintą atvirą konkursą „Vežėjo parinkimo keleivių vežimui vietinio reguliaraus susisiekimo maršrutu Jurbarkas-Kaunas-Jurbarkas“.

56. Ieškovė UAB „Kautra“ pateikė pasiūlymą dalyvauti Pirkime, tačiau 2018 m. kovo 22 d. gavo Perkančiosios organizacijos pranešimą dėl pasiūlymo atmetimo, kuriuo pasiūlymas buvo atmestas dėl neatitikimo pirkimo dokumentuose numatytiems reikalavimams. Toliau pirkimo procedūros nebuvo skundžiamos.

57. 2018 m. balandžio 13 d. pranešimu Perkančioji organizacija informavo tiekėjus apie sudarytą pasiūlymų eilę, t.y. jog Konkurso laimėtoju buvo pripažintas trečiasis asmuo UAB „Jurbarko mažieji autobusai“. Laimėjusio tiekėjo pasiūlyta 1 kilometro vežimo kaina – (duomenys neskelbtini) Eur.

58. 2018 m. birželio 13 d. su Konkurso laimėtoju buvo sudaryta Keleivių vežimo vietinio reguliaraus susisiekimo autobusų maršrutu Jurbarkas-Kaunas-Jurbarkas sutartis. Konkurso laimėtojas trečiasis asmuo UAB „Jurbarko mažieji autobusai“ nuo 2018 m. liepos 1 d. pagal šią sutartį teikia keleivių vežimo paslaugas maršrutu Jurbarkas – Kaunas – Jurbarkas.

59. Ieškovė teigia, kad trečiajam asmeniui pradėjus teikti keleivių vežimo paslaugas paaiškėjo, jog šių paslaugų teikimas neatitinka Konkurso sąlygų, kadangi faktinis teikiamų paslaugų 1 (vieno) kilometro vežimo įkainis yra didesnis nei (duomenys neskelbtini) Eur/km, t.y. trečiasis asmuo keleivių vežimo paslaugas teikia už didesnę kainą nei ta, kurią jis pasiūlė dalyvaudamas Konkurse ir kuri buvo pripažinta geriausia.

60. Ieškovė 2018 m. gruodžio 13 d. per EPP pateikė teismui ieškinį, kuris 2018 m. gruodžio 17 d. buvo priimtas.

61. Iš byloje dalyvaujančių asmenų procesinių dokumentų matyti, jog esminis ginčas kilęs dėl 2018 m. birželio 13 d. Keleivių vežimo vietinio reguliaraus susisiekimo autobusų maršrutu Jurbarkas-Kaunas-Jurbarkas sutarties, sudarytos tarp Jurbarko rajono savivaldybės administracijos ir UAB „Jurbarko mažieji autobusai“, nutraukimo/pripažinimo negaliojančia. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju ieškovė nei vieno iš VPĮ 105 straipsnio 1 dalyje numatytų pagrindų, kuriais teismas pripažįsta pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį negaliojančia, neįrodinėja, be to ieškiniu ginčija ne pačias pirkimo procedūras (ieškovė tą dar kartą patvirtino dublike, rašytiniuose paaiškinimuose), ar pirkimo sąlygas, o po pirkimo sutarties sudarymo atsiradusius pažeidimus (dėl Pirkimo sutarties vykdymo pažeidimo). Tuo tarpu atsakovė procesiniuose dokumentuose teigia, kad ieškovė neturi teisės ginčyti Pirkimo sutarties, nes ji neturi teisinio suinteresuotumo, be to ieškovė nesilaikė VPĮ įtvirtintos privalomos išankstinės ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarkos.

62. Todėl teismas šioje nutartyje sprendžia dėl procedūrinių aspektų – ieškovės teisinio suinteresuotumo ir išankstinės ginčo sprendimo ne teisme tvarkos laikymosi, nes tik po to, jeigu būtų nustatyta, ieškovės teisės reikti ieškinį teisme, galėtų būti vertinamas ieškinio pagrįstumas dėl atsakovės veiksmų teisėtumo vykdant ginčijamą sutartį.

IV. Teisiniai argumentai ir išvados

Dėl UAB„Kautra“ teisės ginčyti pirkimo sutartį (kreiptis dėl sutarties nutraukimo/pripažinimo negaliojančia)

63. Atsakovė kelia klausimą, ar asmuo, kurio pasiūlymas yra atmestas kaip neatitinkantis Konkurso reikalavimų ir kuris dėl to negalėjo toliau dalyvauti viešojo pirkimo konkurse, turi teisę ginčyti su Konkurso laimėtoju sudarytą Sutartį. Paruošiamuosiuose dokumentuose teigiama, kad dėl to, jog ieškovės pateiktas konkursui pasiūlymas atmestas dėl neatitikties Konkurso reikalavimams, šis asmuo neturi jokio teisėto intereso ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimo, kuriuo su laimėjusiu konkursą asmeniu sudaryta Pirkimo sutartis.

64. Teisė į teisminę gynybą yra asmens konstitucinė teisė (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis). Šis konstitucinis principas įtvirtintas CPK 5 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (toliau – Konvencija) tiesiogiai neįtvirtina asmens teisės į teismą, tačiau Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijoje, aiškinant Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį, ne kartą nurodyta, kad vienas iš teisės į teisingą bylos nagrinėjimą aspektų – kiekvieno asmens galimybė kreiptis į teismą dėl civilinio pobūdžio teisių ir pareigų klausimo išnagrinėjimo (žr., pvz., Garc?a Manibardo v. Spain, judgment of 15 February, no. 38695/97, § 36, 39; Mortier v. France, judgment of 31 July 2001, no. 42195/98, § 33).

65. Atsakovė teisingai nurodo, kad teisę į teisminę gynybą turi asmuo, kurio teisė ar teisėtas interesas yra pažeistas ar ginčijamas. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta ne bet kurio, o suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą. Suinteresuotumas – tai savarankiškas teisinis interesas ir poreikis jį ginti. Dėl to kasacinis teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias teisę į teisminę gynybą, yra pabrėžęs, kad teisė kreiptis į teismą nereiškia, jog asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą dėl to, kad būtų apginta jo subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. gegužės 15 d. nutartį civilinėje byloje R. B. v. Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonė, bylos Nr. 3K-3-552/2000; 2003 m. gegužės 12 d. nutartį civilinėje byloje UAB „Vizbarų žuvininkystė“ v. Šiaulių apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-589/2003; 2006 m. gegužės 29 d. nutartį civilinėje byloje komercinė firma „Indra“ v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-361/2006, kt.).

66. Pagal VPĮ 102 straipsnio 3 dalies nuostatas tiekėjas turi teisę pareikšti ieškinį dėl pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pripažinimo negaliojančia per 6 mėnesius nuo pirkimo sutarties sudarymo dienos. VPĮ 2 straipsnio 36 punkte nustatyta, kad tiekėjas – ūkio subjektas – fizinis asmuo, privatusis ar viešasis juridinis asmuo, kita organizacija ir jų padalinys arba tokių asmenų grupė, įskaitant laikinas ūkio subjektų asociacijas, kurie rinkoje siūlo atlikti darbus, tiekti prekes ar teikti paslaugas.

67. Byloje nustatyta, kad ieškovė UAB „Kautra“ buvo atsakovo paskelbto viešojo konkurso dalyvis, t. y. pasiūlymą pateikęs tiekėjas; jo pasiūlymas buvo atmestas dėl neatitikties pirkimo dokumentuose nustatytiems reikalavimams, susijusiems su pasiūlymo kainos nurodymu (pasiūlyme kainos turėjo būti nurodomos paliekant du skaičius po kablelio, tuo tarpu ieškovės pasiūlyme buvo nurodyti trys skaičiai po kablelio).

68. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad teismai, nepriklausomai nuo subjekto teisinės ir faktinės padėties viešojo pirkimo procedūrose, privalo visada įvertinti, ar toks subjektas yra suinteresuotas skundžiamos viešojo pirkimo sutarties sudarymu, įskaitant ir tuos atvejus, kai, pripažinus skundžiamą sutartį negaliojančia, jis pagrįstai galėtų tikėtis, jog iš naujo vykdomos viešojo pirkimo procedūros leis jam konkuruoti su kitais tiekėjais dėl naujos viešojo pirkimo sutarties sudarymo. Atsižvelgiant į tai, teisinis suinteresuotumas ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus pripažįstamas ir tokiam tiekėjui, kurio pasiūlymas neatmestas, bet ir neišrinktas laimėjusiu pirkimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Daikaras“ v. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bylos Nr. 3K-3-656/2013), taip pat tokiam, kurio pasiūlyta kaina po šalių grąžinimo į prieš pažeidimą buvusią padėtį kaip pernelyg didelė perkančiajai organizacijai gali būti nepriimtina (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Kamesta“ ir kt. v. AB „Klaipėdos vanduo“, bylos Nr. 3K-3-293/2011), bei netgi tokiam, kuris teisėtai pašalintas iš pirkimo procedūrų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Kauno keliai“ v. Klaipėdos miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-25/2009; Teisingumo Teismo 2003 m. birželio 19 d. Sprendimą Hackermüller, C‑249/01, Rink. p. I‑6319; 2013 m. liepos 4 d. Sprendimą Fastweb, C-100/12, nepaskelbtas Rinkinyje). Taigi tiekėjo teisė ginčyti pirkimo sutartį nepriklauso nuo to, ar jo pasiūlymas buvo atmestas dėl neatitikties pirkimo dokumentuose nustatytiems reikalavimams.

69. Tačiau teismas sutinka su atsakove, kad ieškovė, įvertinus ieškinio faktinį pagrindą, neturi subjektinės teisės ir teisinio suinteresuotumo ginčyti sudarytą pirkimo sutartį.

70. Nagrinėjamu atveju, kaip jau buvo minėta, ieškovė ieškiniu ginčija ne pačias pirkimo procedūras bei po to galimai neteisėtai sudarytą pirkimo sutartį, o po pirkimo sutarties sudarymo atsiradusius pažeidimus (dėl pirkimo sutarties vykdymo pažeidimo). Ieškovė įrodinėja, kad trečiasis asmuo, laimėjęs Konkursą, keleivių vežimo paslaugas teikia už didesnę nei konkursui pasiūlytą (duomenys neskelbtini) Eur/km kainą, keleivius vežioja už didesnį nei turėtų būti pagal 1 km. įkainį, tuo tarpu atsakovė, turėdama pareigą kontroliuoti vykdomą viešųjų paslaugų Sutartį, šios pareigos neatlieka ir tokiu būdu yra pažeidžiamas viešasis interesas bei sudaryta viešųjų paslaugų teikimo sutartis, tuo pačiu yra daroma žala valstybės biudžetui.

71. Tiekėjui, kuris teisinio intereso neturi, ar šis interesas nėra pažeistas nepripažįstamas teisinis suinteresuotumas ginčyti perkančiosios organizacijos veiksmus. Atsižvelgiant į pateikto ieškinio turinį, taip pat reiškiamą reikalavimą, darytina išvada, kad ieškovė ginčija sudarytą Pirkimo sutartį vykdymo ir kontrolės prasme, ieškovė neskundžia pirkimo sąlygų (neprašo įvertinti konkurso sąlygų teisėtumo), neginčija pirkimo procedūrų, todėl dėl šio ieškinio reikalavimo bei kitų su tuo susijusių išvestinių reikalavimų jai nepripažįstamas teisinis suinteresuotumas. Be to VPĮ 105 straipsnio 1 dalis pateikia sąrašą atvejų, kuriais teismas pripažįsta pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį negaliojančia. Nei vieno iš įstatyme numatytų atvejų ir juos patvirtinančių faktinių aplinkybių ieškovė nenurodo ir neįrodinėja. Jei tiekėjui visa ieškinyje reiškiamų reikalavimų apimtimi nepripažįstamas teisinis suinteresuotumas, tokia byla nutrauktina CPK 293 straipsnio pagrindu. Teismas pažymi, kad kaip yra nurodęs kasacinis teismas, teismui pripažinus ieškovės teisinį nesuinteresuotumą, jo pagrindiniai reikalavimai turi būti ne atmetami, taip sudarant regimybę dėl jų nepagrįstumo (nors dėl jų teismas nesprendė), o procesas turi būti nutrauktas (CPK 293 straipsnis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-255/2014).

72. Šiame kontekste pažymėtina, kad įstatyme atskirai įtvirtintas asmenų, ginančių kitų subjektų ar visuomenės teises ir interesus, procesinis subjektiškumas, ir tik tokie viešąjį interesą ginantys subjektai gali ginti ne savo, o kitų asmenų pažeistus interesus (CPK 49 straipsnis). Tiekėjas, kurio teisės nėra pažeistos, negali ginti kitų tiekėjų teisių, nes taip veikti įgalioti Viešųjų pirkimų tarnyba, prokurorai ar kitos valdžios institucijos.

Dėl išankstinės ginčo sprendimo ne teisme tvarkos laikymosi

73. Teisę kreiptis į teismą tam tikros kategorijos civilinėse bylose įstatymų leidėjas sieja su būtinybe laikytis įstatymo nustatytos išankstinės neteisminės ginčo sprendimo tvarkos (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

74. Reikalavimas laikytis išankstinės ginčo sprendimo tvarkos kiekvienu konkrečiu atveju turi būti nurodytas įstatyme ir tik juo pagrįstas. Įstatyme vartojama sąvoka „išankstinė bylos sprendimo ne teisme tvarka“ visų pirma apima neteisminių institucijų veiklą sprendžiant tam tikros kategorijos civilines bylas, taip pat pretenzijų tvarkos laikymąsi prieš kreipiantis į teismą. Iš to kyla du šios tvarkos įgyvendinimo būdai (kreipimasis į neteismines ginčo sprendimo institucijas arba pretenzijų pareiškimas), kurių bendras bruožas tas, kad šios tvarkos įgyvendinimą tiek vienu, tiek kitu būdu gali nustatyti tik įstatymai.

75. Lietuvoje įtvirtinta perkančiosios organizacijos veiksmų ar priimtų sprendimų peržiūros procedūra apima privalomą ikiteisminę stadiją (VPĮ 102 straipsnio 1 dalis) tik ginčams kylantiems iki pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties sudarymo dienos. Atkreiptinas dėmesys, kad VPĮ 103 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija privalo nagrinėti tik tas tiekėjų pretenzijas, kurios gautos iki pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties sudarymo dienos ir pateiktos laikantis šio įstatymo 102 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų. Šios teisių gynybos stadijos esmė – prieš viešojo pirkimo sutarties sudarymą leisti tiekėjui ir perkančiajai organizacijai išspręsti nesutarimus išvengiant teismo proceso, t. y. perkančiajai organizacijai panaikinti savo netinkamus sprendimus arba besiskundžiančiam tiekėjui išsamiau išdėstyti šių sprendimų priėmimo priežastis ir motyvus.

76. Nagrinėjamu atveju ieškovė, kaip jau buvo minėta, ginčija ne pirkimo procedūras, o būtent po pirkimo sutarties sudarymo atsiradusius pažeidimus. Įstatyme nėra nustatyta ginčų privaloma ikiteisminė stadija, kai ginčijama sudaryta viešojo pirkimo sutartis, todėl atsakovės argumentai dėl ginčų nagrinėjimo tvarkos nesilaikymo atmestini kaip teisiškai nepagrįsti.

77. Bylą nutraukus tuo pagrindu, kai teismas nepripažino ieškovės teisinio suinteresuotumo ginčyti perkančiosios organizacijos veiksmus (atsakovės), ieškovės patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti neatlyginamos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293 straipsniu, 290–291 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kautra“ ieškinį atsakovei Jurbarko rajono savivaldybės administracijai dėl viešojo pirkimo sutarties pripažinimo negaliojančia nutraukti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.