Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Erika Tamošaitienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybės įmonės Turto bankas, skundą dėl antstolės Brigitos Tamkevičienės veiksmų, suinteresuotas asmuo akcinė bendrovė „Luminor bank“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Antstolė Brigita Tamkevičienė 2018 m. birželio 8 d. patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą. Nurodė, kad antstoliui realizavus skolininkui – valstybei priklausantį ir hipoteka kreditoriui įkeistą turtą, įstatymai nesuteikia teisės iš hipotekos kreditoriui priklausančių kreditorinio įsiskolinimo padengimo lėšų atlyginti su palikimo perėjimo valstybei įforminimu susijusias išlaidas, tuo labiau, kad tam skirti Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimai (Taisyklių 47 punktas). Pažymėjo, kad pareiškėjos VĮ „Turto bankas“ 54,33 EUR išlaidos, susijusios su palikimo perėjimo valstybei juridinio fakto įforminimu, nėra palikėjo prievolės ir jos yra atsiradusios po palikėjo mirties. Antstolė prašo skirti pareiškėjos vadovui 5000 Eur baudą už nepagrįstą, nesąžiningai pareikštą 2018 m. birželio 1 d. skundą dėl antstolės veiksmų bei sąmoningą veikimą prieš teisingą bylos išnagrinėjimą.

Suinteresuotas asmuo AB „Luminor bank“ per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareikštą skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas atmestinas.

Susipažinus su vykdomosios bylos medžiaga, nustatyta, kad antstolės Brigitos Tamkevičienės kontoroje užbaigta vykdomoji byla Nr. 0005/18/00176 dėl 50986,43 Eur skolos ir 5 proc. metininių palūkanų išieškojimo iš skolininkės VĮ „Turto bankas“ išieškotojos „Luminor bank“, AB naudai, pagal Vilniaus miesto 14-ojo notaro biuro 2018-01-16 vykdomąjį įrašą Nr. 14-252, priverstinai realizuojant Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ „Turto bankas“, paveldėtą mirusiųjų J. M. ir O. M. hipoteka įkeistą turtą. Vykdant minėtą vykdomąją bylą, 2018 m. gegužės 14 d. surašytas Turto pardavimo iš varžytynių aktas, hipoteka įkeistas turtas - butas, parduotas už 46168 Eur. Antstolė apskaičiavo vykdymo išlaidas ir 2018 m. gegužės 14 d. priėmė išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymą, kuriuo paskirstė išieškotą sumą taip – 43720,44 Eur skolą ir 399,97 Eur vykdymo išlaidų išieškotojui. Antstolės kontoroje 2018 m. kovo 20 d. gautas VĮ „Turto bankas“ raštas dėl turto įvertinimo, kuriuo prašoma realizavus hipoteka įkeistą nekilnojamąjį turtą, grąžinti Valstybei 54,33 Eur patirtas paveldėjimo išlaidas bei pridedamas Valstybinės mokesčių inspekcijos 2017 m. lapkričio 30 d. raštas Nr. (28.8-08-4)RNA-36698, kuriuo informuojama, kad išlaidos su palikimo priėmimu taip pat sudaro 17,13 Eur. Antstolė 2018 m. kovo 23 d. priėmė patvarkymą Nr. S-l8-5-8080 dėl VĮ „Turto bankas“ patirtų išlaidų padengimo, kuriuo patvarkė netenkinti VĮ „Turto bankas“ prašymo, realizavus hipoteka įkeistą turtą, padengti išlaidas susijusias su minėtu turtu. 2018 m. gegužės 18 d. vykdomojoje byloje priimtas patvarkymas dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo.

Vykdymo procesui galioja teisėtumo principas, reiškiantis, kad antstolis privalo veikti teisėtai, neviršyti jam teisės aktų suteiktų įgalinimų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 585 straipsnio 4 dalis), laikytis CPK bei Sprendimų vykdymo instrukcijos. Antstolių įstatymas įpareigoja antstolį vykdant vykdomuosius dokumentus imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus ir nepažeisti kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).

Pareiškėja nesutinka su antstolės patvarkymu dėl išieškotų lėšų paskirstymo, kadangi Valstybė paveldi turtą pagal įstatymą ir negali jo atsisakyti, todėl paskirstant lėšas, gautas pardavus turtą, susidarė išskirtinė situacija, kai valstybė atsidūrė blogesnėje padėtyje, nei buvo iki palikimo priėmimo. Kadangi Valstybė už skolas atsako tik paveldėto turto verte, todėl jos patirtos paveldėjimo išlaidos turi būti padengtos iš hipoteka įkeisto turto po pardavimo likusių piniginių lėšų. Antstolė 2018 m. birželio 8 d. patvarkymu pareiškėjos skundo netenkino, kadangi realizavus skolininkui valstybei priklausantį ir hipoteka kreditoriui įkeistą turtą, įstatymai nesuteikia antstoliui teisės iš hipotekos kreditoriui priklausančių kreditorinio įsiskolinimo padengimo lėšų atlyginti su palikimo perėjimo valstybei įforminimu susijusias išlaidas.

Valstybei palikimas pereina ir pareiga atsakyti pagal palikėjo prievoles atsiranda nuo palikimo atsiradimo dienos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 5.3 straipsnio 1 dalis). Ji atsako už palikėjo skolas, neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės (CK 5.62 straipsnio 3 dalis). Dėl universalaus teisių perėjimo valstybė vietoj palikėjo tampa skolininke vykdymo procese ir perima pareigą atsiskaityti su kreditoriais, bet tik neviršydama paveldėto turto, t. y. tokio dydžio, kiek vertas paveldėtas turtas. Tačiau valstybė yra specifinė paveldėjimo santykių dalyvė. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog valstybė paveldi pagal įstatymą ir nuo kitų įpėdinių skiriasi tuo, kad negali atsisakyti priimti palikimo. Taigi valstybės atliekamas palikimo priėmimas yra ne valios priimti palikimą pareiškimas (kaip yra kitų įpėdinių atvejais), o jau įvykusio palikimo perėjimo valstybei juridinio fakto įforminimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).

CPK 753 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu išieškotos iš skolininko sumos neužtenka vykdymo ir su juo susijusioms išlaidoms bei visiems reikalavimams pagal vykdomuosius dokumentus patenkinti, išieškota suma paskirstoma šia eilės tvarka: vykdomosios bylos administravimo išlaidoms, kurios būtinos kiekvienoje vykdomojoje byloje privalomiems veiksmams atlikti; vykdomosios bylos administravimo papildomoms išlaidoms, patiriamoms atliekant atskirus veiksmus konkrečioje vykdomojoje byloje; kitoms su vykdymu susijusioms išlaidoms; išieškotojams šio Kodekso 754 ir 755 straipsniuose nustatyta eilės tvarka ir antstoliui kaip atlygis už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą, faktinių aplinkybių konstatavimą teismo pavedimu, dokumentų perdavimą ir įteikimą teismo pavedimu. Atlygis antstoliui paskirstomas proporcingai išieškotojams paskirstytai sumai Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka. Kaip byloje nustatyta, antstolei iš varžytynių pardavus įkeistą turtą, gautos 46168 Eur lėšos, 2018 m. gegužės 14 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymu paskirstytos CPK 753 straipsnyje nustatyta tvarka, todėl darytina išvada, kad antstolė skirstydama lėšas pagrįstai vadovavosi CPK 753, 754 straipsnių nuostatomis ir įstatymų reikalavimų nepažeidė.

Kaip pažymėjo kasacinis teismas, nepriklausomai nuo to, kada įpėdinis priėmė palikimą ar kada įforminamas mirusiojo turto perėjimas valstybei, palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo dienos. Dėl to palikimą priėmusiems įpėdiniams ar paveldimą turtą perėmusiai valstybei tenka pareiga vykdyti tiek iki palikėjo mirties atsiradusias prievoles, t. y. paveldėtus įsipareigojimus, tiek ir po palikėjo mirties atsiradusius įsipareigojimus, susijusius su paveldimu turtu. Prievolės, atsiradusios po palikėjo mirties, nėra palikėjo prievolės. Tai yra naujo turto savininko (įpėdinio) prievolės, atsiradusios dėl jo, kaip turto savininko, ir kitų asmenų prievolinių teisinių santykių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). Nagrinėjamu atveju 54,33 Eur išlaidos nėra mirusio savininko (palikėjo) išlaidos, šios išlaidos yra VĮ „Turto bankas“, patirtos vykdant įsipareigojimus, susijusius su paveldimu turtu, taigi antstolė neturėjo pareigos šių išlaidų padengti iš parduoto turto (Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. sausio 30 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 2S-88-538/2018).

Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 patvirtintų Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių 47 punktu, visos centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo turėtos su palikimų administravimu susijusios išlaidos apmokamos centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo lėšomis. Taigi darytina išvada, kad ne antstolis, ne hipotekos kreditorius, o VĮ „Turto bankas“ privalo apmokėti su palikimo administravimu susijusias išlaidas. Tokios išlaidos centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui gali būti padengiamos tik tokiu atveju, kai mokesčių inspekcijos pareigūnai, gavę paveldėjimo teisės liudijimą, valstybės paveldėtą turtą (hipoteka neįkeistą) realizuoja Taisyklių IV skyriuje nustatyta tvarka (Taisyklių 51 punktas).

Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad antstoliui realizavus skolininkui – valstybei priklausantį ir hipoteka kreditoriui įkeistą turtą, įstatymai nesuteikia antstoliui teisės iš hipotekos kreditoriui priklausančių kreditorinio įsiskolinimo padengimo lėšų atlyginti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 patvirtintų Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių nustatyta tvarka su palikimo perėjimo valstybei įforminimu susijusias išlaidas, tuo labiau, kad tam skirti Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimai (Taisyklių 47 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428- 695/2015, 2016 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446-687/2016).

Įvertinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog antstolė, vykdydama išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0005/18/00176, pažeidimų nepadarė, jos veiksmai pripažintini teisėtais ir atitinkančiais CPK reikalavimus. Dėl šių priežasčių pareiškėjos skundas dėl antstolės veiksmų yra nepagrįstas, todėl atmestinas (CPK 510 straipsnis).

Dėl baudos skyrimo

Antstolė nurodė, jog pareiškėja, žinodama apie aktualią jai nepalankia teismų praktiką, elgiasi nesąžiningai, nepagrįstai siekdama finansinės naudos, tuo pažeidžia hipotekos kreditoriaus interesus ir teisėtus lūkesčius atgauti maksimalią skolos sumą. Paaiškino, kad 2018 m. birželio 1 d. pareiškėjos skundas yra analogiškas ankstesniam pareiškėjos VĮ „Turto bankas“ skundui, kurį prieš penkis mėnesius apeliacinės instancijos teismas neskundžiama nutartimi pripažino nepagrįstu, taip pat nurodydamas aktualią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką. Be to, antstolė 2018 m. kovo 23 d. patvarkymu dėl VĮ „Turto bankas“ patirtų išlaidų padengimo išdėstė minėtą teismų praktiką ir taip pat argumentavo priežastis, dėl kurių Valstybės patirtos išlaidos paveldint turtą nedengtinos iš piniginių lėšų, gautų realizavus hipoteka įkeistą turtą.

Šaliai, kuri piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis ir sąmoningai veikia prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, teismas gali paskirti baudą (95 straipsnio 2 dalis, 106 straipsnio 1 dalis).

Teismas, nustatęs CPK 95 straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, t. y. kai dalyvaujantis byloje asmuo nesąžiningai pareiškia nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 straipsnio 2 dalis). Visomis procesinėmis teisėmis turi būti naudojamasi sąžiningai, tik pagal jų paskirtį – užtikrinti operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsnis, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, CPK 7 straipsnis). Procesinių teisių įgyvendinimas tokiu būdu, kuriuo nepagrįstai, prieštaraujant procesinės teisės paskirčiai, suvaržomos kitų asmenų turimos teisės ir teisėti interesai, pažeidžiamas viešasis interesas, laikytinas piktnaudžiavimu procesu, t. y. neteisėtu veiksmu. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, jog teismas, nustatęs, kad procesinėmis teisėmis naudojamasi priešingai jų paskirčiai, jomis piktnaudžiaujant, privalo savo iniciatyva šalinti tokius neteisėtus veiksmus ir jų pasekmes, t. y. nustatęs, jog dalyvaujantis byloje asmuo procesines teises įgyvendina nesąžiningai, jomis piktnaudžiauja, teismas turi konstatuoti, kad atitinkamos procesinės teisės išvis nėra įgyvendinamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bylos Nr. 3K-3-999/2001, Nr. 3K-3-1212/2001, Nr. 3K-3-406/2007).

Teismas mano, kad šiuo atveju nėra pakankamo teisinio pagrindo tenkinti antstolės prašymo. Teismų praktikoje išaiškinta, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-346/2012; kt.). Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Nors išnagrinėjus pareiškėjos skundą konstatuota, kad jis yra nepagrįstas, tačiau vien pareikšto skundo nepagrįstumo konstatavimas nesudaro pagrindo pripažinti pareiškėją piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis. Be to, įvertinus aplinkybę, kad pareiškėja skundą dėl antstolio veiksmų šioje byloje teikia pirmą kartą, tokią teisę jai suteikia įstatymas, teismo nuomone, tai nesudaro pagrindo skirti pareiškėjai baudą. Iš bylos duomenų teismas negali daryti pagrįstos išvados, kad pareiškėja elgėsi nesąžiningai, nepagrįstai siekdama finansinės naudos ir tuo pažeidė hipotekos kreditoriaus interesus ir teisėtus lūkesčius, todėl negalima pripažinti ją piktnaudžiavus procesinėmis teisėmis.

Esant nurodytam teisiniam reglamentavimui ir nustatytoms faktinėms aplinkybėms, konstatuotina, kad nėra pagrindo skirti pareiškėjai baudą, todėl šis antstolės prašymas atmestinas (CPK 95 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 510, 513 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjos Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės „Turto bankas“, skundą dėl antstolės Brigitos Tamkevičienės veiksmų atmesti.

Antstolės Brigitos Tamkevičienės prašymo dėl baudos skyrimo pareiškėjai netenkinti.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. 0005/18/00176 grąžinti antstolei Brigitai Tamkevičienei.

Nutartis per septynias dienas nuo jos įteikimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.