Vilniaus apygardos teismo sprendimas

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. Š. ieškinį atsakovams M. V., J. L., J. M. dėl skolos, palūkanų ir delspinigių priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 22 d. preliminariu sprendimu ieškinys buvo tenkintas visiškai.

Atsakovės M. V. ir J. L. pateikė prieštaravimus dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 22 d. preliminaraus sprendimo, kuriuose nurodė, kad niekada nebuvo pasirašiusios 2006-10-25 paskolos raštelio, todėl prašė skirti rašysenos ekspertizę. Taip pat nurodė, jog ieškovas nepagrįstai prašo priteisti skolą solidariai, nes ieškovo pateiktame rašte nenurodytas susitarimas dėl skolininkų solidarios prievolės. Be to, CK 1.125 str. 9 d. pagrindu prašo taikyti ieškinio senatį reikalavimui dėl palūkanų priteisimo.

Teismo posėdyje ieškovas ir jo atstovas palaikė ieškinio reikalavimus ir nurodė, kad buvo susitarę su atsakovais, jog paskola jiems suteikiama bendrai, todėl ir už pinigų grąžinimą jie turi atsakyti bendrai, t.y. solidariai. Dėl dalinės prievolės tartasi nebuvo. Pasak atsakovo atstovo, pažeidimas yra tęstinio pobūdžio, todėl palūkanas atsakovai turi mokėti už visą laikotarpį nuo paskolos suteikimo iki paskolos grąžinimo netaikant senaties termino. Prašo preliminarų sprendimą palikti nepakeistą.

Atsakovas J. M. į posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta. Esant nurodytam, byla nagrinėtina jam nedalyvaujant (CPK 246 str.).

Preliminarus sprendimas keistinas ir ieškinys tenkintas iš dalies.

Motyvuojamoji dalis

Pagal CK 6.870 straipsnio 1 dalyje pateiktą paskolos sutarties sampratą paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą bei mokėti palūkanas, jei sutartis nenustato ko kita. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento. Kasacinio teismo išaiškinta, kad esminės paskolos sutarties sąlygos yra paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą. Taigi paskolos sutartis yra realinė – ji laikoma sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento, bendroji įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – kad paskolą grąžino (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2011 ir kt.).

Pažymėtina, jog tuomet, kai paskolos gavėjas nevykdo sutartinės pareigos grąžinti paskolos dalyką, paskolos davėjas įgyja paskolos sutarties pagrindu reikalavimo teisę susigrąžinti paskolos dalyką ir atlygį už skolinimą, jeigu toks priklauso.

Byloje nustatyta, jog ieškovas suteikė atsakovams 675 000 Lt paskolą žemės sklypų įsigijimui; atsakovų mokėtinos palūkanos ir kiti įsipareigojimai 2006-10-20 sudarė 47 261 Lt, iš viso skola 2006-10-20 sudarė 722 261 Lt. Laikotarpiu nuo 2006-03-20 iki 2006-10-20 atsakovai grąžino ieškovui 622 261 Lt. Skola 2006-10-25 sudarė 100 000 Lt, kurią skolininkai įsipareigojo grąžinti iki 2007-04-25, kas ketvirtį mokant 11 procentų metinių palūkanų (b.l. 10). Kaip minėta, ieškovas dokumentinio proceso tvarka kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė solidariai iš atsakovų priteisti jo naudai 100 000 Lt skolos, 65 083 Lt palūkanų ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 22 d. preliminariu sprendimu ieškinys buvo tenkintas visiškai.

Ieškovas prašo preliminarų sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovės prašo preliminarų sprendimą pakeisti. Nors, atlikus ekspertizę (b.l. 125-129) atsakovės pripažino 100 000 Lt skolą, tačiau teigia, jog prievolė visų atsakovų yra dalinė, be to ieškovo reikalavimams priteisti palūkanas prašo taikyti ieškinio senatį.

Dėl prievolės įvykdymo būdo.

Bylos nagrinėjimo metu nekilo ginčo dėl negražintos paskolos dalies, tačiau tarp šalių kilo ginčas dėl paskolos sutartimi prisiimtos prievolės įvykdymo būdo. Ieškovo teigimu, atsakovai privalo atsakyti solidariai, tuo tarpu atsakovių nuomone, prisiimta prievolė yra dalinė.

Pažymėtina, jog sutarčių aiškinimo taisyklių, reglamentuotų CK 6.193–6.195 straipsniuose, aiškinimo bei taikymo klausimais pasisakyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Esant ginčui dėl sutarties sąlygų turinio, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-349/2010; 2013 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2013 ir kt.). Tais atvejais, kai aiškinant konkrečią sutartį jos šalys skirtingai vertina savo ketinimus pagal sutartį ir neįmanoma jų nustatyti, prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui, kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio. Taikant objektyvųjį sutarčių aiškinimo būdą sutartis aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys (CK 6.193 str. 1 d.). Kiekvienu atveju, aiškinant konkrečią sutartį, būtina atsižvelgti į visų nurodytų sutarčių aiškinimo taisyklių visetą, taip pat vadovautis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; 2013 m. gruodžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-670/2013 ir kt.).

CK 6.6 str. yra nurodoma, jog solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu numatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus. Sutiktina su atsakovių atstovu, jog paskolos sutartyje nėra aiškiai nurodyta dėl prievolės įvykdymo būdo, t.y. nėra pavartotas išsireiškimas „solidariai“, tačiau, aiškinant sutarties turinį lingvistiniu metodu, paskolos sutarties tekste užfiksuotas aplinkybes, kad atsakovai bendrai gavo visą paskolos sumą, bendrai grąžino dalį paskolos sumos ir bendrai įsipareigojo grąžinti likusios 100 000 Lt negrąžintos paskolos sumos iki 2007-04-25 mokant kas ketvirtį sulygtą sutartyje palūkanų sumą, sudaro pagrindą spręsti dėl šalių susitarimo dėl solidaraus prievolės įvykdymo būdo. Tokia teismo išvada patvirtinama niekuo nepaneigtais ieškovo paaiškinimais, kad buvo tartasi dėl skolininkų solidarios prievolės, apie konkrečių dalių nustatymą kiekvienam skolininkui nebuvo jokios kalbos, grąžintos paskolos dalį skolininkai grąžino bendrai ir likusią dalį turi grąžinti bendrai. Be to, pažymėtina ir tai, kad ir kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog šalių susitarimas, numatantis, kad prievolė yra solidarioji, o ne dalinė, visiškai nereiškia, kad sutartyje būtinai turi būti žodžiai „solidarioji atsakomybė“, „solidariai“. Konstatuoti šalių ketinimą nustatyti solidariąją prievolę galima ir be šių žodžių (CK 1.193 str. 1 d.) Taigi, nagrinėjamu atveju nustatytų aplinkybių bei byloje surinktų įrodymų kontekste, o būtent: a/ sutarties turinys, iš kurio matyti, kad šalių nurodoma: „...bendroje sumoje skola sudaro 100 000 Lt, kurią skolininkai įsipareigoja grąžinti...“ , kas suponuoja išvadą, jog buvo nustatytas būtent bendras skolininkų įsipareigojimas bendrai gražinti bendrai paskolintą sumą, t.y. susitarta dėl solidarios prievolės įvykdymo būdo; b/ ieškovo paaiškinimai; c/ pagaliau pačių atsakovų dalies įsipareigojimų įvykdymo būdas, kuomet piniginės lėšos buvo grąžinamos bendrai, spręstina, jog šalių buvo sulygta dėl solidariosios skolininkų pareigos, todėl ieškovo reikalavimai priteisti negrąžintos paskolos dalį solidariai yra pagrįstas, o atsakovių atstovo argumentai atmestini (CK 6.6 str. 1 d., 6.6 str. 4 d., 6.193 str. l d.). Esant nurodytam, ieškovo reikalavimai priteisti jam pagal 2006-10-25 paskolos raštą iš atsakovų solidariai 28 962 EUR (100 000 Lt) skolos tenkintini.

Dėl atsakovų prašymo taikyti senaties terminą ieškovo reikalavimui dėl palūkanų priteisimo.

Pasak ieškovo, atsakovai mokėjo palūkanas iki 2008 m. gruodžio mėnesio, todėl prašo priteisti iš atsakovų solidariai 65 083 Lt palūkanų, kurios yra paskaičiuotos nuo 2009-01-01 iki 2014-09-01. Atsakovės su reikalaujamų palūkanų dydžiu sutinka iš dalies, pripažino, kad turi sumokėti ieškovui 15 929,10 EUR (55 000 Lt) palūkanų lygiomis dalimis. Atsakovių atstovas prašo taikyti CK 125 str. 9 d. nustatytą 5 metų ieškinio senaties teminą, atsižvelgti į ieškinio padavimo datą, t.y. 2014-09-12, ir skaičiuoti palūkanas nuo 2009-09-12. Ieškovas su atsakovių atstovo prašymu nesutinka, jo teigimu, pažeidimas yra tęstinio pobūdžio, todėl prašymas taikyti ieškinio senatį yra nepagrįstas ir atmestinas.

Dėl skolininkų solidariosios prievolės teismas pasisakė aukščiau, todėl nekartodamas išdėstytų argumentų, atsakovų prašymą priteisti palūkanas lygiomis dalimis atmeta.

CK 1.125 straipsnio 9 dalyje numatyta, kad sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl palūkanų ir kitokių periodinių išmokų išieškojimo. Kadangi CK 1.127 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną (asmuo neatlieka veiksmų, kuriuos privalo atlikti, ar atlieka veiksmus, kurių neturi teisės atlikti, ar nenutraukia kitokio pažeidimo), ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kreditoriaus teisė reikalauti palūkanų išlieka iki visiško prievolės įvykdymo (LR CK 6.37 straipsnio 2 dalis), tačiau ne daugiau kaip iki ieškinio senaties termino pabaigos (LR CK 1.125 straipsnio 9 dalis), jeigu atsakovas reikalauja taikyti ieškinio senatį. Byloje nustatyta, jog atsakovai savo prievolės grąžinti skolą nėra visiškai įvykdę, atsakovų skolos negrąžinimas yra laikytinas tęstiniu pažeidimu, todėl ieškovas turi teisę reikalauti palūkanų mokėjimo iki visiško prievolės įvykdymo, tačiau esant atsakovų reikalavimui taikyti ieškinio senatį, – tik iki ieškinio senaties termino pabaigos, t.y. nagrinėjamu atveju už penkerius metus iki ieškinio pateikimo teismui. Ieškovas palūkanas skaičiuoja nuo 2009-01-01, tuo tarpu ieškinys paduotas 2014-09-12 (b.l. 1), todėl atsakovams prašant taikyti ieškinio senatį, ieškovo reikalavimui dėl palūkanų priteisimo yra taikomas sutrumpintas 5 metų ieškinio senaties terminas. Ieškovui iš atsakovų solidariai priteistini 15 929,10 EUR (55 000 Lt), likusioje dalyje ieškovo reikalavimas dėl palūkanų priteisimo atmestinas.

Konstatavus, kad atsakovai praleido terminą įvykdyti piniginę prievolę, iš jų ieškovui priteistinos 5 % (penkių procentų) dydžio procesinės palūkanos už priteistą sumą, t.y. 44 891, 10 EUR (155 000 Lt), skaičiuojant jas nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. 2014-09-12, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d.; 6.210 str. 1 d.).

Taigi, ieškovo reikalavimai patenkinti dėl 44 891,10 EUR (155 000 Lt) priteisimo, t.y. 94 procentai ieškinio sumos, likusioje dalyje dėl 10 083 Lt, t.y. 6 procentai nuo ieškinio sumos, atmesti. Proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, vadovaujantis CPK 93 str. 1 d. ir 88 str., iš atsakovų priteistinos bylinėjimosi išlaidos ieškovui. Ieškovas yra sumokėjęs 2150 Lt žyminio mokesčio bei 3000 Lt už advokato pagalbą (b.l. 6). Nors ieškovo atstovas nepateikė patirtų atstovavimo išlaidų detalizavimo, tačiau vadovaujantis protingumo bei teisingumo kriterijais bei atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, bylos nagrinėjimo trukmę, paruoštų procesinių dokumentų skaičių, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 Nr. 1R-85 patvirtintomis „Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio“, jo prašoma priteisti 3000 Lt suma už teiktą byloje advokato pagalbą laikytina pagrįsta. Taigi, iš atsakovų ieškovui priteistini 94 procentai jo prašomos priteisti patirtų bylinėjimosi išlaidų sumos, t.y. 1 402,05 EUR (4 841 Lt). Atsižvelgiant į tai, kad įstatymas nenumato solidarios skolininkų prievolės atlyginti bylinėjimosi išlaidas, kitų duomenų, kurių pagrindu teismas turėtų spręsti dėl atsakovų solidarios bylinėjimosi išlaidų atlyginimo prievolės, byloje nėra, todėl ieškovo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas iš atsakovų solidariai netenkintinas, tačiau ieškovų patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovų lygiomis dalimis, t.y. po 467,35 EUR iš kiekvieno.

Vadovaujantis CPK 96 str. 6 d. teismo patirtos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos nepriteistinos.

Vilniaus apygardos teismo 2015-01-20 nutartimi atsakovų turtui taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo sumažinant areštuoto turto mastą iki 44 891,10 EUR (155 000 Lt), o sprendimą įvykdžius, naikintinos (CPK 150 str.).

Atsakovės už ekspertizę sumokėjo 800 EUR (b.l. 122), iš jų panaudota ekspertams apmokėti 402,71 EUR (b.l. 129), todėl teismo nepanaudota užstato suma 397,29 EUR grąžintina atsakovėms, išmokant ją mokėtojui Domantui Skebui į sąskaitą, iš kurios padarytas pavedimas (b.l. 122).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 93 str., 259 str., 260 str., 270 str., 430 str. 6 d. 3 p., 430 str. 7 d., teismas

nusprendžia:

Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 22 d. preliminarų sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

ieškinį patenkinti iš dalies. Priteisti ieškovui A. Š. (a/k (duomenys neskelbtini)) solidariai iš atsakovų M. V. (a/k (duomenys neskelbtini)), J. L. (a/k (duomenys neskelbtini)) ir J. M. (a/k (duomenys neskelbtini)) 44 891,10 EUR (keturiasdešimt keturis tūkstančius aštuonis šimtus devyniasdešimt vieną eurą 10 centų) (28 962 EUR skolos ir 15 929,10 EUR palūkanų), 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos, t.y. 44 891, 10 EUR, nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. nuo 2014-09-18, iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Priteisti ieškovui iš atsakovų po 467,35 EUR (keturis šimtus šešiasdešimt septynis eurus 35 centus) iš kiekvieno bylinėjimosi išlaidų.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Vilniaus apygardos teismo 2015-01-20 nutartimi atsakovų turtui taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo, sumažinant areštuoto turto mastą iki 44 891,10 EUR (155 000 Lt), o sprendimą įvykdžius, panaikinti.

Grąžinti atsakovėms M. V. ir J. L. nepanaudotą užstato sumą 397,29 EUR, išmokant ją mokėtojui Domantui Skebui į sąskaitą, iš kurios padarytas pavedimas, t.y. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), Swedbank AB.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.