Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), ir Nijolės Piškinaitės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovių M. V. ir J. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-67-577/2016 pagal ieškovo A. Š. ieškinį atsakovams M. V., J. L., J. M. dėl skolos, palūkanų ir delspinigių priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas A. Š. dokumentinio proceso tvarka kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė solidariai iš atsakovų priteisti jo naudai 100 000 Lt skolos, 65 083 Lt palūkanų ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas tvirtino, kad 2006-10-25 paskolos sutartimi atsakovai patvirtino, jog 2005-11-29 ieškovas jiems paskolino 675 000 Lt, o pastarieji minėtą paskolą gavo. Be to, pažymėjo, kad paskolos sutartyje buvo nurodyta, jog palūkanos ir kiti įsipareigojimai 2006 m. spalio 20 d. sudarė 47 261 Lt. Ieškovo teigimu, tuo metu skola iš viso sudarė 722 261 Lt, tačiau atsakovai 2006 m. kovo – spalio mėnesiais grąžino tik 622 261 Lt ir pagal susitarimą liko skolingi 100 000 Lt sumą, kurią įsipareigojo grąžinti iki 2007 m. balandžio 25 d., kas ketvirtį mokant 11 procentų metinių palūkanų, tačiau 100 000 Lt ieškovui taip ir negrąžino.

Vilniaus apygardos teismas 2014 m. rugsėjo 22 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino visiškai.

Atsakovės M. V. ir J. L. pateikė prieštaravimus dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 22 d. preliminaraus sprendimo, kuriuose nurodė, kad niekada nebuvo pasirašiusios 2006-10-25 paskolos raštelio, todėl prašė skirti rašysenos ekspertizę. Taip pat nurodė, jog ieškovas nepagrįstai prašo priteisti skolą solidariai, nes ieškovo pateiktame rašte nenurodytas susitarimas dėl skolininkų solidarios prievolės. Tvirtino, kad ieškovas praleido ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl palūkanų priteisimo.

Atsiliepimuose į prieštaravimus ieškovas A. Š. tvirtino, kad atsakovės sukčiauja tvirtindamos, kad niekada nepasirašė ant 2006-10-25 paskolos raštelio. Taip pat pažymėjo, kad pinigus atsakovai skolinosi bendrai, todėl ir turi atsakyti solidariai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 7 d. sprendimu Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 22 d. preliminarų sprendimą pakeitė. Ieškinį patenkino iš dalies, priteisė ieškovui A. Š. solidariai iš atsakovų M. V., J. L. ir J. M. 44 891,10 Eur (28 962 Eur skolos ir 15 929,10 Eur palūkanų), 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos, t.y. 44 891, 10 Eur, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Kitoje dalyje ieškinys buvo atmestas. Be to, pirmos instancijos teismas priteisė ieškovui iš atsakovų po 467,35 Eur iš kiekvieno bylinėjimosi išlaidų.

Įvertinęs bylos medžiagą ir ekspertizės išvadas, kuriose buvo patvirtinta, jog būtent atsakovės M. V. ir J. L. yra pasirašiusios 2006-10-25 paskolos sutartį, ir tai, kad po ekspertizės atlikimo atsakovės pripažino 100 000 Lt skolą ieškovui, pirmos instancijos teismas sprendė, kad ieškovo reikalavimas priteisti šią skolą yra teisėtas ir pagrįstas.

Pasisakydamas dėl prievolės įvykdymo būdo, pirmos instancijos teismas sutiko su atsakovėmis, jog paskolos sutartyje nėra aiškiai nurodyta, kad prievolė bus vykdoma solidariai, tačiau, aiškindamas sutarties turinį lingvistiniu metodu, paskolos sutarties tekste užfiksuotas aplinkybes, kad atsakovai bendrai gavo visą paskolos sumą, bendrai grąžino dalį paskolos sumos ir bendrai įsipareigojo grąžinti likusios 100 000 Lt negrąžintos paskolos sumos iki 2007-04-25, mokant kas ketvirtį sulygtą sutartyje palūkanų sumą, teismas sprendė, jog šios aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą išvadai dėl prievolės solidarumo.

Be to, pirmos instancijos teismas nustatė, kad ieškovas palūkanas skaičiuoja nuo 2009-01-01, tuo tarpu ieškinys paduotas 2014-09-12, todėl, atsakovams prašant taikyti ieškinio senatį, teismas ieškovo reikalavimui dėl palūkanų priteisimo taikė sutrumpintą 5 metų ieškinio senaties terminą.

Spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų šalims paskirstymo, teismas nustatė, kad ieškovas yra sumokėjęs 2 150 Lt žyminio mokesčio bei 3 000 Lt už advokato pagalbą. Nors ieškovo atstovas nepateikė patirtų atstovavimo išlaidų detalizavimo, tačiau pirmos instancijos teismas, vadovaudamasis protingumo ir teisingumo kriterijais bei atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, bylos nagrinėjimo trukmę, paruoštų procesinių dokumentų skaičių bei į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius, darė išvadą, kad ieškovo prašoma priteisti 3 000 Lt suma už teiktą byloje advokato pagalbą laikytina pagrįsta ir proporcingai ieškovo patenkintų reikalavimų daliai priteisė ieškovui iš atsakovų po 467,35 Eur bylinėjimosi išlaidų.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Atsakovės J. L. ir M. V. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 7 d. sprendimo dalį, kuria ieškovui iš atsakovų buvo priteista po 272,27 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su ieškovo advokato pagalbos apmokėjimu, ir toje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų ieškovo advokato pagalbai apmokėti atmesti. Apeliantės tvirtina, kad nors ieškovas ir prašė teismo iš atsakovų priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikė detalizuoto prašymo, iš kurio matytųsi konkrečios išlaidos advokato paslaugoms apmokėti ir jų pagrįstumas. Į bylą buvo pateitas tik advokato kvitas, kuriame neatsispindi mokėjimo paskirtis, todėl ieškovui advokato samdymo išlaidos neturėjo būti priteistos.

Ieškovas A. Š. su atsakovių apeliaciniu skundu nesutinka, atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pirmos instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Tvirtina, kad advokatas paruošė procesinius dokumentus, dalyvavo visuose teismo posėdžiuose, o už jo pagalbą buvo sumokėta žymiai mažiau negu nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio, todėl visiškai nepagrįsta yra skųsti teismo sprendimą, kuriuo buvo jam priteistos bylinėjimosi išlaidos.

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė absoliučių šioje byloje apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos ieškovės apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundų ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 329 str. 2 d.). Taigi teisėjų kolegija apeliacine tvarka peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, atsižvelgdama į apeliaciniame skunde išdėstytus faktinius bei teisinius aspektus.

Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, atsakovės pirmos instancijos teismo sprendimą skundžia tik dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, todėl apeliacinės instancijos teismas, neišeidamas už apeliacinio skundo ribų, ir pasisakys tik šiuo aspektu.

Advokatūros įstatymo 48–50 straipsniuose įtvirtintos nuostatos dėl klientui atstovaujančio advokato teisinių paslaugų teikimo ir jų įforminimo: klientas su advokatu dėl atstovavimo susitaria pasirašydami sutartį; atlikdamas pavedimus pagal susitarimą advokatas pateikia sutartį dėl teisinių paslaugų ar šios sutarties išrašą; advokatui už pagal sutartį teikiamas teisines paslaugas klientai moka šalių sutartą užmokestį. CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 str. 1 d.). Nurodyta teisinė reglamentacija leidžia teigti, jog tam, kad teismas tenkintų bylos šalies prašymą priteisti bylos nagrinėjimo metu patirtas atstovavimo išlaidas, turi būti įvykdytos šios sąlygos: 1) turi būti sudarytas susitarimas dėl bylos šalies teisių ir teisėtų interesų atstovavimo, kuris (susitarimas) apėmė atstovavimą ir šioje civilinėje byloje; 2) šalis patyrė išlaidų advokato pagalbai apmokėti, kurios padengė advokato veiklos išlaidas šioje civilinėje byloje; 3) CPK nustatyta tvarka (terminais) pateikė šias išlaidas patvirtinančius įrodymus. Vadinasi tik visų sąlygų visuma lemia pateikto prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkinimą. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, atsakovės šių sąlygų egzistavimo nekvestionuoja. Apeliacinis skundas iš esmės yra grindžiamas vieninteliu argumentu, jog ieškovui buvo nepagrįstai priteistos išlaidos advokato pagalbai apmokėti, kadangi jis į bylą nebuvo pateikęs detalizuoto prašymo, iš kurio matytųsi konkrečios išlaidos advokato paslaugoms apmokėti.

Ieškovas pateikė į bylą 2014-08-11 Pinigų priėmimo kvitą Serija LAT Nr. 493967 (b.l. 6), iš kurio matyti, kad ieškovas advokatui K. B. sumokėjo, o advokatas gavo 3 000 Lt. Tai akivaizdžiai patvirtina, kad ieškovas nagrinėjamoje byloje patyrė bylinėjimosi išlaidų. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant, į suteiktos pagalbos apimtį ir į tai, kad prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma nėra itin didelė bei atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalius dydžius (ko apeliantės net neginčija), ta aplinkybė, kad ieškovas nepateikė patirtų bylinėjimosi išlaidų detalizavimo, šiuo konkrečiu nagrinėjamu atveju neturėtų būti vertinama kaip itin reikšminga sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atsakovui priteisimo, kadangi iš bylos medžiagos ir taip yra aišku, kokias paslaugas advokatas suteikė ieškovui.

Taigi apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į bylos pobūdį ir suteiktos teisinės pagalbos apimtį, bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju ieškovo, kuris buvo priverstas bylinėtis dėl atsakovų siekio išvengti savo finansinių įsipareigojimų, prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma yra tinkamai pagrįsta, todėl sprendžia, kad, net ir nepateikus bylinėjimosi išlaidų detalizavimo, nagrinėjamu atveju buvo objektyvus pagrindas proporcingai tenkintų ieškovo reikalavimų daliai priteisti ieškovui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Nurodytų argumentų pagrindu konstatuotina, kad atsakovių apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti teisėtos ir pagrįstos pirmos instancijos teismo sprendimo dalies dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, todėl atsakovių apeliacinis skundas atmestinas, o Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 7 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.