Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės V. F. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 12 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-1977-230/2017 pagal ieškovės V. F. ieškinį atsakovui Kauno apylinkės teismui dėl tyčinio nekompetentingumo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė V. F. pateikė teismui ieškinį atsakovui Kauno apylinkės teismui, prašydama vykdyti teisingumą. Kauno apygardos teismas 2017 m. kovo 30 d. nutartimi nustatė ieškovei terminą ieškinio trūkumams pašalinti, o 2017 m. balandžio 5 d. nutartimi ieškovės patikslintą ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Ieškovė V. F. Kauno apygardos teismui 2017 m. gegužės 8 d. pateikė atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 30 d. nutarties. Nurodė, kad minėtą nutartį gavo tik 2017 m. balandžio 19 d., ieškovė su nutartimi, kuria nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, nesutinka.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2017 m. gegužės 12 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės V. F. 2017 m. balandžio 19 d. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 30 d. nutarties. Teismas nustatė, kad ieškovė V. F. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 30 d. nutarties pateikė praleidusi CPK 335 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, minėta teismo nutartis, kuria ieškovei buvo nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, yra įsiteisėjusi, ieškovė V. F., vykdydama Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartimi nustatytus įpareigojimus, 2017 m. balandžio 4 d. teikė patikslintą ieškinį, tačiau nustačius, kad ieškinio trūkumai nebuvo pašalinti, ieškovės V. F. ieškinys 2017 m. balandžio 5 d. nutartimi laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui. Teismas nurodė, kad civilinė byla Nr. e2-1977-230/2017 yra išnagrinėta, teismo 2017 m. balandžio 5 d. nutarties ieškovė atskiruoju skundu neskundė, nutartis įsiteisėjusi, todėl ieškovės V. F. pateiktą 2017 m. balandžio 19 d. atskirąjį skundą atsisakė priimti (CPK 315 str. 2 d. 1 p.).

Atskirojo skundo argumentai

Ieškovė V. F. atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 12 d. nutartį. Atskirąjį skundą grindžia tuo, kad ieškovei tik 2017 m. balandžio 19 d. per EPP buvo įteikta Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartis, dėl to ieškovė negalėjo laiku pateikti atskirojo skundo dėl minėtos nutarties.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio (atskirojo) skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti atskirąjį skundą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Vienas svarbiausių civilinio proceso teisės principų yra teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris reiškia, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad yra pažeistos jo teisės, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Tačiau ši teisė negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Siekiant įgyvendinti visų asmenų vienodą teisę naudotis teismine gynyba, proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, CPK aiškiai reglamentuoja specialią tvarką, kaip asmenys gali įgyvendinti minėtą savo procesinę teisę.Viena iš sudėtinių teisės į teisminę gynybą dalių yra dalyvaujančio byloje asmens teisė apeliacine tvarka apskųsti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą. Tačiau bylinėjimosi procesas negali trukti neapibrėžtą laiką, todėl įstatymų leidėjas, siekdamas užkirsti kelią byloje dalyvaujantiems asmenims nepagrįstai vilkinti procesą bei turėdamas tikslą užtikrinti greitą ir efektyvų teisminių ginčų nagrinėjimą, byloje dalyvaujančių asmenų procesiniams veiksmams atlikti nustatė konkrečius procesinius terminus (CPK 73 str. 1 d.). Vadovaujantis CPK 335 straipsniu, atskirieji skundai paduodami per 7 dienas nuo teismo nutarties priėmimo dienos, o jeigu skundžiama teismo nutartis priimta rašytinio proceso tvarka, atskirasis skundas gali būti paduodamas per 7 dienas nuo teismo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos. Praleidus įstatymo nustatytą septynių dienų terminą, teisė paduoti atskirąjį skundą išnyksta, tačiau, remiantis CPK 78 straipsnio 1 dalimi, asmeniui, praleidusiam šį terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, jis gali būti atnaujinamas. CPK 315 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, jog apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundas paduotas praleidus nustatytą apeliacinio skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2017 m. kovo 30 d. nutartimi ieškovei V. F. nustatė septynių dienų terminą nuo šios nutarties įteikimo dienos ieškinio trūkumams pašalinti. Kaip matyti iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartis ieškovei per elektroninių paslaugų portalą buvo išsiųsta 2017 m. balandžio 3 d. Vadovaujantis CPK 175¹ straipsnio 10 dalimi, tokios nutarties įteikimo diena laikytina po išsiuntimo dienos einanti darbo diena, šiuo atveju 2017 m. balandžio 4 d., o CPK 335 straipsnio 1 dalyje numatytas jos apskundimo terminas skaičiuojamas nuo 2017 m. balandžio 5 d. Tai reiškia, jog paskutinė diena paduoti atskirąjį skundą ieškovei buvo 2017 m. balandžio 12 d. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis ieškovės atskirasis skundas teismui per elektroninių paslaugų portalą buvo pateiktas tik 2017 m. gegužės 8 d. Dėl nurodytų aplinkybių pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovės atskirasis skundas paduotas praleidus CPK 335 straipsnio 1 dalyje nustatytą atskirojo skundo padavimo terminą.Ieškovė atskirajame skunde teigia, kad tik 2017 m. balandžio 19 d. per EPP jai buvo įteikta Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartis, dėl to ji negalėjo laiku pateikti atskirojo skundo. Tačiau iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė 2017 m. balandžio 4 d. teismui pateikė ieškinį (patikslintą ieškinį), kuriame šalino Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartyje nustatytus ieškinio trūkumus. Nurodytos aplinkybės paneigia apeliantės argumentus, kad jai apie Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartį tapo žinoma tik 2017 m. balandžio 19 d. Bylos duomenimis, Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 5 d. nutartimi ieškovės patikslintas ieškinys laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui. Minėta nutartis yra įsiteisėjusi. Atsižvelgdamas į nurodytas faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai atsisakė priimti atskirąjį skundą (CPK 315 str. 2 d. 1 p., 338 str.). Atskirojo skundo argumentai nėra pagrindas naikinti ar keisti teisėtą ir pagrįstą skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 12 d. nutartį palikti nepakeistą.