Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Gailevičienės, kolegijos pirmininkės Erikos Misiūnienės, Giedrės Seselskytės rašytinio proceso apeliacine tvarka, išnagrinėjusi civilinę bylą, iškeltą pagal ieškovo S. J. ieškinį atsakovams R. J., I. D., trečiajam asmeniui Telšių rajono savivaldybės 1-ojo notaro biuro notarei J. K., dėl išlaikymo iki gyvos galvos sutarties pripažinimo negaliojančia ir ieškovo apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-02-09 sprendimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I . Ginčo esmė

ieškovas ieškiniu prašė pripažinti negaliojančia 2014-02-05 rentos gavėjos A. J. ir rentos mokėtojo R. J. sudarytą ir notarės J. K. patvirtintą išlaikymo iki gyvos galvos sutartį nuo jos sudarymo momento, priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad A. J., mirusi (duomenys neskelbtini), buvo jo mama. R. J., miręs (duomenys neskelbtini), buvo atsakovų tėvas ir ieškovo brolis. Atsakovai po R. J. mirties priėmė tėvo palikimą. Mirus mamai, ieškovas nurodė 2014-08-01 kreipęsis į Telšių rajono savivaldybės 1-ojo notaro biuro notarę J. K. dėl palikimo priėmimo, pastaroji jam išdavė liudijimą apie palikimo priėmimą. Tik kreipęsis į notarę sužinojo, jog jo mama buvo sudariusi ginčijamą išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, kurios pagrindu visą savo nekilnojamąjį turtą perdavė R. J.. Ieškovas nurodo, jog visą laiką mamai esant gyvai jų santykiai buvo geri, mama nuolat kalbėdavo, kad po jos mirties nori, jog likusi turtą broliai pasidalintų lygiomis dalimis, todėl negali patikėti, jog visą turtą laisva valia mama būtų palikusi vienam broliui. Teigia, kad dėl savo psichinės būklės A. J., sudarydama ginčijamą sandorį, negalėjo suvokti savo veiksmų esmės ir išreikšti savo tikrosios valios, todėl yra pagrindas pripažinti ginčijamą sandorį negaliojančiu CK 1.89 straipsnio pagrindu. Nurodė ir tai, jog R. J. sirgo alkoholine kardiomiopatija ir nuo to mirė, dėl tokios sveikatos būklės jis negalėjo tinkamai prižiūrėti mamos ir vykdyti ginčijamu sandoriu prisiimtas rentos gavėjo pareigas.Atsiliepimu į ieškinį atsakovai R. J. ir I. D. su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad artimai bendravo tiek su mirusia močiute A. J., tiek su tėvu R. J.. A. J. puikiai orientavosi laike, visada buvo veiksni, suvokė savo veiksmus ir jų esmę, jai niekada nebuvo skirtas medikamentinis psichikos sveikatos gydymas, ji nebuvo įtraukta į psichiatrinę įskaitą, todėl ieškovo ieškinyje išdėstytos aplinkybės yra klaidingos. Nurodė, jog močiutė sakydavo, kad ieškovas yra blogas sūnus, jos nelanko, neprižiūri, ja nesirūpina. Būtent dėl šių priežasčių visą turtą ir nutarė palikti R. J., kuris vienintelis ja ir rūpinosi, veždavo pas gydytojus, lankydavo, padėdavo susitvarkyti namus ir pan. Po senelio mirties 2012-10-05 močiutei buvo sunku, todėl tėvas ją nuvežė pasikonsultuoti pas psichologą, šia vienintele pažyma ieškovas ir grindžia savo ieškinį. Močiutė sirgo įvairiomis kraujagyslių ir širdies ligomis, tačiau psichikos problemų niekada neturėjo.Trečiasis asmuo Telšių rajono savivaldybės 1-ojo notaro biuro notarė J. K. atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad sudarant išlaikymo iki gyvos galvos sutartį A. J. veiksnumu buvo pilnai įsitikinta ir juo net nesuabejota, ji aiškiai išreiškė savo valią, protingai ir rišliai atsakinėjo į užduodamus klausimus, suvokė savo veiksmų reikšmę ir pasekmes, ji pati sutartį pasirašė. Nurodė, jog A. J. gerai pamena, kadangi tvarkė paveldėjimo dokumentus ir po jos vyro mirties, niekada nebuvo kilę abejonių dėl jos psichinės sveikatos būklės, ji visuomet būdavo geros nuotaikos, bendraujanti. Moteris daug pasakojo apie savo šeimą, gyvenimą, buitį, teigė, kad ja rūpinasi ir prižiūri sūnus R., atveža maisto, nuveža pas gydytojus, o jaunėlis – gyvena Klaipėdoje ir aplanko retai, todėl ji nori atsilyginti R. palikdama jam visą savo turtą. Įvertinus A. J. amžių ginčijamo sandorio sudarymo metu, ji paliko apdairaus ir atidaus žmogaus įspūdį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017-02-09 sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovo 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovams R. J. ir I. D..Teismas nurodė, kad byloje buvo paskirta ir atlikta pomirtinė teismo psichiatrinė ekspertizė, jos pagrindu ekspertizės akte buvo padaryta išvada, jog nėra objektyvių duomenų, kad A. J. išlaikymo iki gyvos galvos sutarties sudarymo metu, t. y. 2014-02-05, būtų negalėjusi suprasti savo veiksmų ar jų valdyti. Teismas sprendė, kad nesiremti teismo psichiatrijos ekspertizės išvadomis nėra jokio objektyvaus pagrindo. Teismas padarė išvadą, kad vienkartinė 2012-11-02 psichologo išvada, padaryta apie pusantrų metų prieš ginčijamo sandorio sudarymą, taip pat prieštaringi liudytojų parodymai nėra pakankami įrodymai kitų byloje surinktų įrodymų kontekste, įrodantys, kad mirusioji būtų turėjusi psichikos sutrikimų, kad būtų abejota jos veiksnumu. Teismo nuomone, R. J. tinkamai vykdė rentos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, A. J. 2014-02-05 sudarydama išlaikymo iki gyvos galvos sutartį su R. J. atliko sąmoningą veiksmą, todėl pagrindo pripažinti šį sandorį negaliojančiu, nėra.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-02-09 sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškovo ieškinį tenkinti bei priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir paskirti pakartotinę pomirtinę teismo psichiatrinę ekspertizę, pavedant ją atlikti VŠĮ „Nepriklausomai teismo psichiatrijos tarnyba“, ekspertams pavedant atsakyti į sekančius klausimus:

Ar A. J. 2014-02-05 sudarydama rentos sutartį galėjo suprasti savo veiksmus ir jos valdyti?Ar A. J. apžiūros metu nustatyti ir 2012-01-02 išduotoje psichologo - psichoterapeuto E. S. pažymoje nurodyti fiksacinės ir operacinės atminties (orientacijos, atminties) sutrikimai galėjo sąlygoti pažinimo funkcijos sutrikimus iki demencijos lygio?Per kokį laiko tarpą gali išsivystyti ryškūs pažinimo funkcijos sutrikimai, siekiantys sunkios demencijos lygį?Kokie Klaipėdos miesto apylinkės teismo posėdžio protokole užfiksuoti liudytojų parodymai gali patvirtinti ar paneigti A. J. pažinimo funkcijos sutrikimus?Ar kraujagyslinė demencija yra lėtinės ir progresuojančios eigos psichikos sutrikimas? Ar kraujagyslinė demencija yra laikino pobūdžio psichikos sutrikimas? Ar nuo kraujagyslinės demencijos yra pasveikstama?Ar A. J. radiologiniais tyrimais (galvos smegenų kompiuterinė tomografija) objektyviai nustatyti smegenų pažeidimai: smegenų hidrocefalija, difuzinė smegenų atrofija, branduolių kalcifikacija, lėtinė išemija smegenėlėse, kraujagyslinė encefalopatija, intrakranijinių arterijų aterosklerozė galėjo lemti demencijos atsiradimą? Ar tokie smegenų pažeidimai gali išnykti?

Apeliantas teigia, kad: Byloje atliktos ekspertizės išvados neišsamios ir prieštarauja byloje esantiems medicininiams dokumentams. Neįvertinta kitų mirusiosios A. J. ligų įtaka jos psichikai ir pažinimo funkcijoms; Teismo išvada, jog mirusioji niekada nebuvo gydoma prieštarauja pateiktiems įrodymams, kurie patvirtina, kad minėtas asmuo buvo gydomas ir jam buvo skiriami vaistai;Atsakovai pateikė atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą, juo su skundu nesutinka, prašo atmesti, priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Teigia, kad nėra jokio pagrindo nesiremti teismo ekspertės išvadomis bei notarės, tvirtinusios rentos sutartį, paaiškinimais. Mano, kad teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas bylos medžiaga.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamos bylos atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys).Apelianto atstovas prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis, t. y. jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Pažymėtina, kad pagal CPK 322 straipsnio nuostatas, apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka turi teisę, atsižvelgdamas į šalių motyvuotus prašymus, jei, teismo nuomone, žodinis bylos nagrinėjimas, atsižvelgiant į bylos esmę, yra būtinas. Nagrinėti bylą apeliacinės instancijos teisme žodinio proceso tvarka, net ir esant bylos šalies ar šalių prašymui, nėra teismo pareiga, todėl net ir išreikštas asmens pageidavimas apeliacinio skundo padavimo metu bylą apeliacinėje instancijoje nagrinėti žodinio proceso tvarka apeliacinės instancijos teismo neįpareigoja. Teisėjų kolegija sprendžia, kad teismui pateikti procesiniai dokumentai, tarp jų ir apeliacinis skundas, yra pakankamai aiškūs, motyvuoti. Proceso šalių paaiškinimai kolegijos posėdyje nepakeistų apeliaciniame skunde pateiktų argumentų, o pats procesas užsitęstų, šalys turėtų nepagrįstų išlaidų. Apeliantas iš esmės prašo žodinio proceso dėl pakartotinės pomirtinės teismo psichiatrinės ekspertizės paskyrimo, tačiau apeliaciniame skunde yra išsamiai pasisakęs dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo pagrindo, suformulavo konkrečisu klausimus, nurodė ekspertinę įstaigą, todėl jo nurodytam klausimui spręsti skirti žodinį procesą šioje byloje nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, apelianto prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkintinas.Apelianto motyvais skirti pakartotinės pomirtinės ekspertizę šioje byloje nėra pagrindo.Eksperto išvada yra viena iš įrodinėjimo priemonių, kurios (kaip ir bet kurios kitos įrodinėjimo priemonės) pagalba yra konstatuojamas tam tikrų aplinkybių buvimas arba nebuvimas. Eksperto išvada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu; tačiau teismo nesutikimas su eksperto išvada turi būti motyvuojamas teismo sprendime arba nutartyje (CPK 218 straipsnis (1964 m. CPK 92 straipsnis)). Pagal CPK 219 straipsnį teismas gali paskirti papildomą ekspertizę, jeigu eksperto išvada yra nepakankamai aiški ar neišsami, o paskirti pakartotinę ekspertizę teismas gali, jeigu jam kyla abejonių dėl eksperto išvados pagrįstumo, taip pat jeigu yra prieštaravimų tarp kelių ekspertų išvadų. Įvertinus bylos įrodymus nėra pagrindo abejoti eksperto išvada, nes ieškovo pateikta apeliaciniame skunde ekspertizės akto analizė, dėstoma teorija, jos išvadų nepaneigia, neįrodo išvadų prieštaringumo .Apeliantas neteikia įrodymų, jog mirusioji sandorio sudarymo metu sirgo tokia liga, dėl kurios ji sandorio sudarymo metu galėtų būti pripažinta neveiksnia, nesuvokiančia savo veiksmų reikšmės ir nesugebanti jų valdyti. Aplinkybę, kad 2014-07-07 mirusi A. J. buvo veiksni patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai. Taigi, esant šios bylos įrodymams dėl mirusiosios ligų, liudytojų parodymams, notarės pozicijai, ekspertės apklausai teisme nenustatyta aplinkybių remtis CPK 219 straipsniu ir skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Atkreiptinas dėmesys, jog pakartotinės ir papildomos ekspertizės skyrimas turi būti pagrįstas ne spėjimu, bet teismo įsitikinimu, kad tokios ekspertizės atlikimas yra tikslingas, be to, CPK 219 str. nustato, kad papildoma ekspertizė skiriama tik tada, kai eksperto išvada yra nepakankamai aiški ir neišsami, o pakartotinė ekspertizė skiriama, kai yra prieštaravimų tarp kelių ekspertų išvadų.Teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentą, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo skirti pakartotinę ekspertizes, nes nenurodė motyvuotų pagrindų jos skyrimui. Nepagrįstas apeliacinio skundo motyvas, kad ekspertizės aktas yra neišsamus ir prieštaringas byloje esantiems medicininiams dokumentams. Iš ekspertizės akto tiriamosios dalies nustatyta, kad jame užfiksuoti mirusiosios gydymosi dokumentuose buvę įrašai dėl jos diagnozuotų ligų ir jie buvo tirti ekspertės. Apeliantas nepateikė įrodymų dėl papildomų mirusosios gydymosi dokumentų, nenurodė jų buvimo vietos, todėl teismas skirti papildomą ekspertizę neturi pagrindo. Atkreiptinas dėmesys, jog byloje buvo atliekama pomirtinė teismo psichiatrinė ekspertizė ir jos metu buvo tiriami mirusiosios medicininiuose dokumentuose esantys įrašai, buvo nustatomas mirusiosios veiksnumas ginčo sandorio sudarymo metu, t.y. 2014-02-05. Tai, kad šis ekspertizės aktas konstatavo mirusiosios veiksnumą, nereiškia, kad jis yra neišsamus ir prieštaringas , kaip nurodo apeliantas. Apeliaciniame skunde remiamasi 2012-11-08 gydytojo psichiatro išrašu mirusiosios konsultacijos metu, kuomet buvo nustatyta, kad A. J. pas šį gydytoją priėmimo metu buvo apytikriai orientuota laike, vietoje ir savyje, buvo konstatuoti dėmesio koncentracijos ir perkėlimo sutrikimai, nusilpusi atmintis. 2012-11-08 vizito pas psichiatrą metu ji buvo tirta psichologo, atliktas MMSE turimas -15 balų, diagnozuota nepatikslinta kraujagyslinė demencija, gydymas nebuvo skirtas. Taip pat apeliantas nurodo, jog A. J. buvo patyrusi 3 smegenų insultus, jai buvo nustatyti ryškūs galvos smegenų pažeidimai. Todėl dėl šios pažymos ir paminėtų insultų, kuriais mirusioji buvo persirgusi laikotarpiu nuo 2007 iki 2010 metų ( ekspertizės akto 3-4 lapai) bei po 2013-03-20 jai atlikto galvos smegenų tyrimo konstatuota kraujagyslių ateroskslerozė apeliantas plačiai apeliaciniame skunde aprašo demencijos būdingus požymius, jos eigą ir pasekmes, remiasi išrašais iš specialiosios literatūros . Tačiau ieškovas neteikia įrodymų, jog mirusiąjai buvo diagnozuotos apeliaciniame skunde aprašomos demencijos formos ir kad jai buvo paskirtas gydymas nuo šios ar kitos protinės ligos. Taip pat neįrodyta, kad ekspertizės akte dėl šios pažymos bei mirusiosios persirgtų smegenų insultų nebuvo pasisakyta. Ši pažyma įrodo, jog gydymas A. J. nebuvo paskirtas ir tai yra vienintelis įrodymas, įrodantis dėl A. J. lankymosi pas psichiatrą. Pirmosios instancijos teisme ekspertei apelianto atstovas uždavė klausimus, ekspertė nurodė, jog esant tokiems A. J. tik tokiems gydymo dokumentams nustatyti, jog ji sandorio sudarymo metu buvo neveiksni nėra pagrindo. Iš ekspertės paaiškinimo teismo posėdyje nustatyta, jog natūralus senėjimo procesas nėra patalogija. Apeliaciniame skunde apeliantas nurodo, jog ekspertės išvada, kad „nėra jokių objektyvių duomenų kiek laiko tokia A. J. būsena trunka, koks šios būsenos charakteris - ūmus ar lėtinis“ yra neprofesionalus ir deklaratyvaus pobūdžio, tačiau toks apelianto paaiškinimas nėra pakankama įrodymas konstatuoti, jog yra pagrindas skirti pakartotinę ekspertizę, nes A. J. gydymo dokumentai įrodo, jog nebuvo fiksuojami A. J. kito lygio demensiniai susirgimai, nei 2012-11-08 gydytojo psichiatro išraše, nei kituose jos medicininiuose dokumentuose, nėra įrodymų, kad jai buvo skiriamas gydymas, todėl ši ekspertės išvada yra pagrįsta, nes ekspertizė buvo atliekama iš A. J. gydymosi dokumentų, kurių interpretuoti kitaip , nei juose padaryti įrašai yra draudžiama. Byloje neįrodyta, kad apeliaciniame skunde nurodyti medikamentai laikotarpiais gerokai anksčiau iki ginčijamo sandorio sudarymo (2007-2008 m. jai buvo skiriamas psicholeptikas - bromazepamas, 2010 m. - antidepresantai: amitriptilinas, citalopramas ir psicholeptikas - diazepamas, o 2013 m. - psicholeptikas – diazepamas) buvo skiriami A. J. dėl diagnozuotų psichikos sutrikimų, nes tokie nebuvo diagnozuoti ir kad jie galėtų sukelti A. J. neveiksnumą 2014-02-05, todėl pakartotinai tirti paminėtos aplinkybės nėra pagrindo.Visų pirma, iš ekspertizės akto nustatyta, jog ekspertizės metu buvo tiriami visi buvę A. J. gydymosi dokumentai, jie buvo išvardinti ekspertizės akte, konstatuotos visos A. J. diagnozės. Naujų įrodymų dėl mirusios gydymo su apeliaciniu skundu nepateikta. Byloje nustatyta, kad A. J. mirė 2014-07-07 dėl lėtinės plaučių ligos. Apelianto nurodomas 2012-11-08 gydytojo psichiatro išrašas yra vienintelis mirusiosios gydymosi pas psichiatrą dokumentas, tačiau net šis dokumentas įrodo, jog A. J. nebuvo paskirtas joks gydymas. 2015-04-09 pažyma įrodo, jog ji nebuvo įrašyta Rietavo psichiatrinio kabineto įskaitoje. Atkreiptinas dėmesys, jog šios bylos įrodinėjimo dalykas –A. J. veiksnumas 2014-02-05, t.y. ginčijamo sandorio sudarymo metu, apeliaciniame skunde nenurodomi jokie įrodymai, kad šiuo laikotarpiu A. J. buvo diagnozuotas psichikos sutrikimas, ji vartojo tokius sutrikimus gydančius vaistus.Apeliacinio skundo nuoroda, jog 2013-07-15 - 2013-07-26 jai besigydant Klaipėdos Jūrininkų ligoninėje, slaugos lape pažymėjimas, kad A. J. turi slaugos problemų, susijusių su pagrindinių fiziologinių poreikių patenkinimu“ nėra pagrindas skirti pakartotinę ekspertizę. Byloje nesant jokių įrodymų dėl A. J. psichikos ligų diagnozių padaryti apelianto nurodytai išvadai , kad šis įrašas liudija apie progresuojančio pobūdžio turėtus psichikos sutrikimus ir jos socialinę dezadaptaciją nėra pagrindo. Iš ekspertizės akto nustatyta, jog šiuo laikotarpiu A. J. buvo gydoma nefrologijos skyriuje, ekspertizės 5 lape aprašytos visos šio gydymo metu diagnozės, jos įvertintos teikiant eksperto išvadas, todėl ieškovo pozicijai neigiama išvada nesudaro pagrindo skirti pakartotinės ekspertizės. Byloje nepateikti įrodymai, jog šios bylos kontekste nurodomos A..J. slaugos problemos 2013 m. liepos mėnesį ne dėl psichikos ligų įrodo jos neveiksnumą 2014m. vasario mėnesį. Apeliaciniame skunde kaip pagrindą skirti pakartotinę ekspertizę apeliantas nurodo, kad ekspertė atsakydama į visus jai patektus klausimus atsakė, kad tai yra jos asmeninė nuomonė. Tačiau nepagrįstai nurodo, jog jos asmeninė nuomonė nebuvo pagrindžiama medicininiais dokumentais, jų analizę, medicinine literatūra, teismo medicininę praktika, nes šis apeliacinio skundo motyvas yra neparemtas ekspertizės aktu. Byloje nėra įrodymų dėl A. J. susirgimų psichinėmis ligomis, lemiančiomis neveiksnumą, todėl ekspertė, įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingos išvados davimą, pagrįstai rėmėsi A. J. gydymosi dokumentais ir išsakė savo nuomonę teisme bei ją išdėstė ekspertizės akte, byloje nustatyta, jog ekspertizės akte buvo tiriami tik A. J. gydymosi dokumentai, todėl byloje nenustatyta, jog ekspertė pasisakė dėl kito asmens. Iš ekspertės apklausos teismo posėdyje nustatyta, jog ekspertė paaiškino, jog ji negali atsakyti už kitų ekspertų nuomonę, o pateikia tik savo nuomonę ir toks eksperto paaiškinimas neprieštarauja jos pareigų vykdymui, apeliantas jai uždavė klausimus, į kuriuos ekspertė atsakė.Apeliantas nenurodė naujų duomenų ar įrodymų, kurie nebūtų teismo aptarti ir įvertinti. Be to, pirmosios instancijos teismas laikė svarbiais notarės paaiškinimus apie tai, kad ji ne vieną kartą bendravo su A. J. ir jokių abejonių dėl jos psichinės būklės nėra kilę. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino liudytojų, kurie nurodė, kad A. J. turėjusi tokių sutrikimų kaip žmonių nepažinimas. Tačiau apeliacinio skundo argumentas atmestinas dėl sekančių motyvų. Pirmosios instancijos teismas ištyrė ir nustatė, kad šie liudytojai, t.y. ieškovo dukra R. J. ir buvusi ieškovo žmona D. J. bendravo su mirusiąja pakankamai retai, nes liudytoja R. J. parodė, kad visus 2013 metus studijavo užsienyje, o A. J. aplankė 2014 m. per Velykas, o D. J. skambino jai tik 2012 m. vasarą. Tuo tarpu liudytojai S. Ž. , E. L. N. kaimynai, kurie bendravo su mirusiąja nuolat ir iki pat jos mirties, ir kurie iš esmės laikytini visiškai nesuinteresuotais asmenimis, nurodė, kad A. J. buvo sąmoninga, orientuota, protinga iki pat mirties, Iš liudytojo S. Ž. parodymų nustatyta, kad prisimindavo laiką susimokėti mokesčius. Teismas pagrįstai sprendė, kad šių liudytojų parodymai atitinka ekspertizės išvadas, eksperto ir notarės paaiškinimus, todėl jais netikėti teismas neturi pagrindo. Be to, apelianto nurodytų liudytojų parodymai vertintini su ekspertės išsakyta nuomone dėl A. J. natūralaus senėjimo proceso, nesusijusio su asmens visišku neveiksnumu.Nepagrįsti apelianto motyvai dėl to, jog ginčo sutarties galiojimas gali būti siejamas su tinkamu jos vykdymu, su rentos mokėtojo asmeninėmis savybės, nes byloje nėra įrodymų, jog esant A. J. gyvai rentos sutarties nutarukimo klausimas buvo keliamas, CK 6.464 str. 2 d. nustato, kad jei rentos mokėtojas iš esmės pažeidžia sutartį, rentos gavėjas turi teisę nutraukti sutartį ir reikalauti iš rentos mokėtojo, kad šis grąžintų perduotą nekilnojamąjį daiktą arba sumokėtų daikto išperkamąją kainą CK 6.454 str. numatytomis sąlygomis, o rentos mokėtojas tokiu atveju neturi teisės reikalauti atlyginti jam išlaidas, susijusias su rentos gavėjo išlaikymu. CK 6.464 str. 1 d. nustato, kad prievolė išlaikyti asmenį iki gyvos galvos baigiasi po rentos gavėjo mirties Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai rentos gavėjas miršta, rentos mokėtojo prievolė jį išlaikyti iki gyvos galvos pasibaigia įvykdymu, pergyvenęs rentos gavėjas neperima mirusiojo teisių pagal sutartį ir todėl neturi teisės reikšti reikalavimo nutraukti sutartį mirusiojo vardu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-511/2013). Tokią išvadą lemia teisės į aukščiau aptarto išlaikymo pobūdis, kadangi rentos mokėtojai įsipareigoja tenkinti konkretaus rentos gavėjo individualius su juo aptartus poreikius, kurie gali būti vykdomi tik konkrečiam sutartyje nurodytam asmeniui, teisė į tokio pobūdžio išlaikymą yra asmeninė turtinė ir neturtinė teisė, kuri negali būti perleidžiama ar paveldima (CK 6.102 str. 3 d.). Dėl nurodytos priežasties nepagrįsti apelianto argumentai dėl netinkamos rentos sutarties vykdymo, nes ji jau pasibaigusi, todėl analizuoti rentos mokėtojo asmenybę nėra teisinio pagrindo. Atkreiptinas dėmesys, jog ginčijama rentos sutartis buvo sudaryta su artimu žmogumi, t.y. sūnumi.Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad byloje nėra įrodymų apie aplinkybes, kurios leistų daryti išvadą, kad ginčijamą sutartį A. J. sudarė būdama tokios būklės, dėl kurios negalėjo suprasti veiksmų reikšmės ir jų valdyti, pagrįstai dėl to ieškovo ieškinį atmetė. Įvertinusi aukščiau išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl jis paliktinas nepakeistu ( CPK 326 str. 1d. 1p.). Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Atmetus apeliacinį skundą iš ieškovo atsakovams priteistini po 250 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą (CPK 93 str., 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 325–333 straipsniais, teismas:

nutaria:

Prašymą dėl pakartotinės ekspertizės atmesti. Klaipėdos miesto apylinkės teismo

2017-02-09 sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš S. J. atsakovams R. J., I. D. po 250 EUR išlaidų advokato pagalbai, turėtų apeliacinės instancijos teisme.