Alytaus apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo T. M. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose nutarimo, kuriuo atsisakyta taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

T. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 29 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį laisves atėmimu 4 metams, pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą laisves atėmimu 8 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 8 metams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prieš šios paskirtos bausmės iš dalies pridėta Kauno m. apylinkės teismo 2009 m. birželio 30 d. nutartimi, kuria, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, subendrintos 2009 m. kovo 25 d. ir 2009 m. balandžio 15 d. nuosprendžiais paskirtos ir neatliktos bausmės dalis – 7 mėnesiai laisvės atėmimo ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 8 metams 7 mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžia – 2012 m. gruodžio 20 d., bausmės pabaiga – 2021 m. liepos 20 d. Liko atlikti 1 metai 6 mėnesiai 5 dienos laisvės atėmimo bausmės.

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūra atsiliepimo į nuteistojo skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. BVK 8 ir 9 straipsniuose įtvirtinti bausmių vykdymo individualizavimo ir visuomenės dalyvavimo nuteistųjų pataisos procese principas bei teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principai, kurių pagrindu turi būti vertinamas nuteistojo elgesys ir galimybė jį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, esant pagrindui manyti, kad jis integruosis į visuomenę bei būdamas laisvėje laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals. Pažymima, kad taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, o ne pareiga.

Iš teismui pateiktos nuteistojo asmens bylos matyti, kad Komisija išnagrinėjo visus duomenis, reikšmingus sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, ir tinkamai juos įvertino. Nuteistasis T. M. yra atlikęs įstatyme nustatytą bausmės dalį, pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. T. S. tyrimo išvadoje nustatyta, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys yra aukšta - 103 balai, pakartotinio smurtinio nusikaltimo rizika įvertinta kaip vidutinė, todėl sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, turi būti nustatyta akivaizdi ir ženkli pažanga ją mažinant. Teismas teigiamai vertina nuteistojo nurodomas aplinkybes, kad PN jam suteikta galimybė dirbti be sargybos ir be palydos, galiojančių nuobaudų neturi, 6 kartus skatintas. Nurodytos aplinkybės nuteistąjį charakterizuoja teigiamai, tačiau jos nesudaro pakankamo pagrindo spręsti apie galimybę taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą ir lemiamą reikšmę šiuo atveju turi nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri turi būti akivaizdi. Nagrinėjamu atveju Komisija pagrįstai konstatavo, kad akivaizdžios pažangos nuteistojo elgesyje nenustatyta.

Teismo vertinimu, jau vien tai, kad nustatyta aukšta nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir tai, kad iš nustatytų nusikalstamo elgesio rizikos 103 balų net 63 balus sudaro dinaminiai veiksniai, kuriuos nuteistasis savo teigiamu elgesiu gali pakeisti, nepatvirtina esminių jo elgesio pokyčių ir nerodo akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Be to, nuo prieš tai buvusio vertinimo rizika nusikalsti sumažėjo tik 4 balais, kas irgi nerodo akivaizdžios elgesio pažangos. Nuteistojo kriminogeniniais veiksniais ir toliau išlieka: ankstesni teisės ir režimo pažeidimai (nusikaltimai pradėti daryti jauname amžiuje, pažeistos lygtinio paleidimo sąlygos), gyvenimo sąlygos (savo būsto neturi, pakankamai dažnai keičia gyvenamąją vietą), kvalifikacijos ir darbinių įgūdžių stoka (specialybės neturi, darbai trumpalaikiai, nelegalūs), finansiniai sunkumai (dideli įsiskolinimai), gyvenimo stilius ir draugai (bendravimas su alkoholį vartojančiais asmenimis), mąstymas ir elgesys (impulsyvumas, smurtiniai nusikaltimai), nuostatos (yra pažeidęs lygtinio paleidimo sąlygas), piktnaudžiavimas alkoholiu (nusikaltimus įvykdė apsvaigęs, nusikaltimai smurtiniai).

Sprendžiant, ar taikoma probacija bus sėkminga ir asmuo laikysis įstatymų bei nenusikals, svarbu įvertinti nuteistojo elgesį pataisos namuose, taip pat vertintinas ir nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumas tiek, kiek tai leidžia atskleisti tam tikras nuteistojo asmenines savybes ir įvertinti jų pokyčius laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu (Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 10 d. nutartis byloje Nr. 1S-189-383/2017). Nuteistasis T. M. atlieka bausmę už apysunkį ir labai sunkų nusikaltimus (BK 11 straipsnio 5 dalis), būdamas jauno amžiaus anksčiau nuteistas du kartus: už vagystes ir plėšimus, daromi nusikaltimai vis sunkėja ir tai rodo nuteistojo didesnį pavojingumą visuomenei ir sudaro prielaidas griežčiau vertinti nuteistojo lygtinio paleidimo sąlygų buvimą. Vien jau pirmiau paminėtos aplinkybės dėl ankstesnių teistumų nuteistąjį apibūdina kaip linkusį nusikalsti, todėl jis turėtų atlikti tokią bausmės dalį, kuri itin stipriai paveiktų ir kardinaliai įtakotų nuteistąjį, jog jis akylai laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Teismui pateikta medžiaga patvirtina, jog praeityje nuteistojo atžvilgiu buvo taikytas lygtinis paleidimas, kurio sąlygas jis pažeidė ir buvo grąžintas į laisvės atėmimo vietą atlikti laisvės atėmimo bausmės. Pažymėtina ir tai, kad padarytų nusikalstamų veikų tyčinis pobūdis, skaičius, įvairovė bei sunkumas rodo ypatingą nuteistojo pavojingumą visuomenei ir leidžia manyti, jog jam paskirtos kriminalinės bausmės bei anksčiau teismo parodytas pasitikėjimas, taikant lygtinio paleidimo institutą esmingai neįtakojo nuteistojo elgesio bei jo požiūrio į įstatymų reikalavimų laikymąsi, o šios aplinkybės yra ypač svarbios vertinant ir sprendžiant, ar galima nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Nors aptartos aplinkybės, susijusios su nuteistojo nusikalstamu elgesiu praeityje, tiesiogiai ir nevertinamos sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, tačiau tai nereiškia, kad vertinant nuteistojo pažangą atliekant dabartinę bausmę, negalima atsižvelgti į nuteistajam nustatytus kriminogeninius veiksnius ir nuteistojo pastangas šiuos veiksnius pašalinti, tuo labiau, kai nuteistojo elgesiui reikšmės turinčiu kriminogeniniu veiksniu dar ir šiuo metu įvardinami ankstesni teisės bei režimo pažeidimai. Taip pat sprendžiant lygtinio paleidimo taikymo klausimą vertinama ir tai, kad nuteistasis buvo 6 kartus baustas drausminėmis nuobaudomis daugiausia už šiurkščius pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus – administracijos nurodymų nevykdymą, mobilaus ryšio telefono turėjimą, ir tai neabejotinai patvirtina, kad akivaizdžios pažangos nuteistojo elgesyje nėra. Nors nuteistajam paskirtos drausminės nuobaudos šiuo metu jau yra nebegaliojančios, tačiau vien jų buvimo faktas bei pobūdis neleidžia nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu laikyti nepriekaištingu ir pavyzdingu.

Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad laisvėje T. M. oficialiai nedirbęs, specialybės neturi, baigęs tik (duomenys neskelbtini) klases, mokykloje buvo problematiškas vaikas, sistemingai bėgdavo iš pamokų, todėl buvo perkeltas į internatinę mokyklą, nelegali darbinė patirtis laisvėje labai skurdi, jis pragyvendavo iš atsitiktinių darbų gaunamo atlyginimo ir gaunamų pašalpų. Iš nuteistojo teismo nuosprendžiu priteisti dideli ieškiniai nukentėjusiesiems turtinei ir neturtinei žalai atlyginti, Valstybinei teritorinei ligonių kasai – gydymo išlaidoms atlyginti. Nuteistojo vardu gauti vykdomieji raštai, kurių bendra suma siekia 31 801,70 Eur, daliai šios sumos išieškojimas nutrauktas, nuteistasis yra atlyginęs 3 380,20 Eur, liko neatlyginta 11 394,92 Eur, tuo tarpu į jo asmeninę sąskaitą metų bėgyje buvo pervesta 1 597,22 Eur, taigi nuteistasis turėjo realią galimybę atlyginti kur kas didesnę žalos sumą. Akivaizdu, jog, nuteistajam išėjus į laisvę, jo integraciją į visuomenę stipriai apsunkins turimi dideli finansiniai įsipareigojimai, kurių egzistavimas gali paskatinti nuteistąjį vengti legalaus darbo bei oficialių pajamų.

Visi nusikaltimai nuteistojo buvo daromi apsvaigusio nuo alkoholio, paskutiniai du teistumai yra už smurtinius nusikaltimus. Mano, kad padarė išvadas, nes alkoholio pataisos namuose nevartoja. Pripažįsta, kad alkoholio vartojimas darė įtaką nusikaltimams, tačiau anoniminių alkoholikų grupės susirinkimuose dalyvavo tik keletą kartų. Iš to galima teigti, jog nuteistasis pilnai nesuvokia alkoholio vartojimo įtakos jo elgsenai. Nuteistasis linkęs elgtis impulsyviai, ne visada apgalvoja tolimesnes savo elgesio pasekmes. Nusikaltimuose ir gyvenimo stiliuje gan jauname amžiuje (16 m.) yra pasireiškęs agresyvus elgesys. Pripažįsta, jog yra buvę savitvardos pradinio atvejų. Sugeba atpažinti problemines sritis, bando jas spręsti, tačiau tai daro gan atsainiai. Kartais susiduria su sunkumais pasirinkdamas tinkamas problemų sprendimo strategįjas, ateities tikslai dar nėra tvirtai apibrėžti.

Įvertinama ir tai, kad iš balsavime dalyvavusių Komisijos narių visi penki nariai pasisakė prieš lygtinio paleidimo taikymą nuteistajam.

Išanalizavus visą teismui pateiktą medžiagą bei atsižvelgiant į visas aukščiau aptartas aplinkybes, galima teigti, jog nuteistojo elgesį pataisos namuose įtakoja ir formuoja jo turimas bei siekiamas vieningas tikslas – kuo greičiau išeiti į laisvę. Pažymėtina ir tai, jog nuteistojo neatliktos bausmės dalis yra didelė – 1 metai 6 mėnesiai 5 dienos (Komisijos nutarimo priėmimo dieną). Tuo tarpu teismų praktikoje vieningai laikomasi nuostatos, jog per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius, skatinantis laikytis įstatymų. Teismas akcentuoja, jog bausmė turėtų sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Visapusiškai įvertinęs nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, jo elgesį bausmės atlikimo metu, likusį bausmės laiką, teismas sprendžia, kad akivaizdžios T. M. pažangos, mažinant veiksnius, praeityje lėmusius jo nusikalstamą elgesį, ir leidžiančios pagrįstai tikėtis, jog ateityje jis laikysis įstatymų ir nenusikals, nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau nurodyta, konstatuojama, kad Komisija išnagrinėjo visus duomenis, reikšmingus sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, ir padarė tinkamą išvadą, jog nėra akivaizdžių nuteistojo elgesio ir mąstymo teigiamų pokyčių, kurie leistų manyti, kad jis integruosis į visuomenę bei būdamas laisvėje laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals. Todėl Komisijos 2020 m. sausio 15 d. nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, nėra pagrindo jį panaikinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 4 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo T. M. skundą atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos, o nuteistajam – per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.