- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-07-30
- Bylos Nr.
- TS-21-224/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-23-1-00999-2012-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jonas Malinauskas
- Nuteistasis
- T. M.
- Kategorijos
- 2.1.9.1Nuosprendis, nutartis (BPK 29, 31, 41 str. ir kt. str.)
- 2.5.14.2Skundo dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo nagrinėjimas (BPK 360 str.)
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėjas Jonas Malinauskas
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo T. M. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2020 m. liepos 8 d. nutarimo Nr. 357-139 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
T. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 29 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį, 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą, taikant BK 63 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 5 dalies 1 punktą, 64 straipsnio 1 dalį, 3 dalį, jam paskirta galutinė subendrinta 8 metų 7 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė.
T. M. bausmės pradžia – 2012 m. gruodžio 20 d., bausmės pabaiga – 2021 m. liepos 20 d. (duomenys neskelbtini) bausmę nuteistasis atlieka nuo 2013 m. lapkričio 6 d. Bausmę nuteistasis šiuo metu atlieka lengvosios grupės sąlygomis.
Žemesnės instancijos teismas
2020 m. liepos 8 d. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Alytaus pataisos namuose (toliau ir – Komisija) priimtu nutarimu Nr. 357-139 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nutarė netaikyti nuteistajam T. M. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos ir jo prašymą atmesti 5 mėnesiams. Komisija savo nutarime nurodė, jog šios bausmės vykdymo metu nuteistojo lygtinio paleidimo klausimas sprendžiamas antrą kartą. Šiuo metu nuteistasis jau yra atlikęs daugiau kaip 4/5 dalis jam paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės. Nuteistajam yra būdingas rizikingo elgesio modelis, kuriam būdingi stiprūs impulsai ir pojūčių troškimas, spontaniški, neapgalvoti veiksmai, sunkumai numatant priežasties-pasekmės ryšį. Nuteistajam yra suteikta teisė išvykti be sargybos arba be palydos. Stebimas nuteistojo socialinių įgūdžių trūkumas. Išlieka daug kriminogeninių veiksnių – ankstesni teisės bei režimo pažeidimai (nusikaltimai pradėti daryti jauname amžiuje, pažeistos lygtinio paleidimo sąlygos); gyvenimo sąlygos (neturi savo būsto, pakankamai dažnai keičia gyvenamąją vietą); kvalifikacijos ir darbinių įgūdžių stoka (neturi specialybės, darbai tik trumpalaikiai, nelegalūs); finansiniai sunkumai (dideli įsiskolinimai); gyvenimo stilius ir draugai (bendravimas su alkoholį vartojančiais asmenimis); piktnaudžiavimas alkoholiu (nusikaltimus įvykdė apsvaigęs, nusikaltimai smurtiniai). Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė – vertinama 92 balais pagal OASys vertinimo metodiką. Komisijos vertinimu, netikslinga nuteistąjį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, nes nėra pagrindo manyti, jog jis, būdamas laisvėje, nedarys naujų nusikaltimų bei laikysis įstatymų. Tuo vadovaudamasi, Komisija nusprendė, jog nuteistajam T. M. negali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos.
Šalies argumentai
Nuteistasis T. M. pateikė Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmams skundą dėl Komisijos nutarimo Nr. 357-139 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Skunde nuteistasis prašo panaikinti šį Komisijos nutarimą ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nuteistasis nurodė, jog laisvėje jis turi gyvenamąją vietą, taip pat turi ir darbovietę, kurioje bus priimtas dirbti. Išėjęs į laisvę, jis įstos į profesinę mokyklą, kad įgytų profesiją. Komisija iš esmės vertino tik jo praeitį, kurios jis jau niekaip nebepakeis. Komisija nevertino to, kad jis jau pakeitė savo mąstymą, žino, ko nori iš gyvenimo, turi aiškius ir konkrečius tikslus. Šiuo metu jis visiškai nebendrauja su alkoholį vartojančiais asmenimis, kurie jam darė blogą įtaką, pats lanko anoniminių alkoholikų grupės susirinkimus, mokosi. Jis buvo išreiškęs norą dalyvauti ir psichologo konsultacijose, tačiau jam buvo atsakyta, kad tokie užsiėmimai jam nėra būtini. Komisija neįvertino ir to, jog bausmės atlikimo metu jis jau 6 metus dirba, nedaro jokių drausmės pažeidimų, už nepriekaištingą elgesį bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis ir yra išleidžiamas trumpalaikėms išvykoms į namus. Komisija neatsižvelgė į jo norą gyventi dorą, pilnavertį gyvenimą.
Prokuroro atsiliepimas į nuteistojo skundą negautas.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo T. M. skundas atmetamas.
Nuo 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojusi BVK 157 straipsnio 1 dalies redakcija numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.
Taigi iš šių įstatymo nuostatų aiškiai matyti, jog BVK yra nustatyta formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas.
Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 157 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.
Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, jog nuteistasis T. M. jau yra atlikęs BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį (pusę paskirtos bausmės), kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, o tai sudaro tik formalųjį pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip jau minėta pirmiau, lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui taip pat dar būtina ir materialioji sąlyga – žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką. Šios bausmės atlikimo metu nuteistasis T. M. mokosi, dirba, vykdo turimus finansinius įsipareigojimus, ankstesnes Komisijos rekomendacijas, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, jam yra suteikta teisė išvykti be sargybos ar be palydos, be to, jis palaiko ir socialinius ryšius. Visos šios aplinkybės nuteistąjį charakterizuoja vien teigiamai, tačiau tokios aplinkybės negali būti išskirtinai sureikšmintos, kadangi, kaip jau minėta, būtina įverinti nagrinėjimo klausimo reikšmės turinčių aplinkybių visumą, kuri teismui leistų daryti neabejotiną išvadą, kad laisvėje nuteistasis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.
Visų pirma, iš 2020 m. liepos 8 d. Komisijos posėdžio protokolo Nr. 357-135 matyti, jog Komisijos posėdis buvo teisėtas, kadangi ją sudarė 5 Komisijos nariai, iš kurių 2 nariai balsavo už nuteistojo lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, o likusieji 3 nariai pasisakė prieš lygtinio paleidimo taikymą nuteistajam.
Teismas pažymi, jog vertinant, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą ir lemiamą reikšmę šiuo atveju turi nusikalstamo elgesio rizika bei pažanga ją mažinant. Šiuo metu nuteistojo T. M. nusikalstamo elgesio rizika vis dar yra vertinama kaip vidutinė – 92 balai pagal OASys vertinimo metodiką, iš kurių 40 balų sudaro statiniai (nekintantys) veiksniai ir dar net 52 balus sudaro dinaminiai (kintantys) veiksniai, kuriuos nuteistasis savo teigiamu elgesiu bei mąstymu realiai dar galėtų bei kartu privalėtų žymiai sumažinti. Minėtas nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas jau yra labai artimas aukštai nusikalstamo elgesio rizikai, kuri jau yra laikoma nuo 100 balų pagal OASys vertinimo metodiką. Teismas pažymi, jog nuteistasis dabartinę terminuoto laisvės atėmimo bausmę atlieka jau nuo pat 2012 m. gruodžio 20 d. ir pirminio nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metu ši rizika buvo įvertinta 107 balais, o šiuo metu yra sumažėjusi iki 92 balų pagal OASys vertinimo metodiką. Tai reiškia, jog viso bausmės atlikimo metu nuteistasis sugebėjo savo nusikalstamo elgesio riziką sumažinti vos 15 balų. Teismo vertinimu, toks nusikalstamo elgesio rizikos sumažinimas dar neleidžia spręsti, jog nuteistasis šios bausmės vykdymo metu jau padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką, juolab, kad ir šiuo metu vis dar yra išlikę net 52 dinaminiai nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balai.
Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, jog nuteistasis T. M. šiuo metu atlieka jam paskirtą galutinę subendrintą 8 metų 7 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę, paskirtą už vieno apysunkio ir vieno labai sunkaus nusikaltimų padarymą (BK 11 straipsnio 4 dalis, 6 dalis). Teismui pateikti duomenys rodo, jog nuteistasis T. M. dar iki šios bausmės atlikimo jau buvo teistas Lietuvos Respublikoje du kartus, iš kurių pirmąjį – tebūdamas vos 16 metų. Tarp nuteistojo visų įvykdytų nusikalstamų veikų išskirtinai dominuoja nusikalstamos veikos nuosavybei – vagystės ir plėšimai. Nuteistajam yra netgi būdingas ir nusikaltimų modelis. Realią terminuoto laisvės atėmimo bausmę nuteistasis atlieka taip pat jau nebe pirmą kartą. Taigi vien jau tokios paminėtos aplinkybės nuteistąjį apibūdina kaip linkusį nusikalsti ir rodo didelį jo pavojingumą visuomenei, todėl jis turėtų atlikti tokią bausmės dalį, kuri itin stipriai paveiktų ir kardinaliai įtakotų nuteistąjį, jog ateityje jis akylai laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.
Teismui pateikta medžiaga patvirtina ir tai, jog praeityje nuteistojo atžvilgiu jau buvo taikyti tiek bausmės vykdymo atidėjimas, tiek ir lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Tačiau praeityje nuteistasis buvo pažeidęs lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutu jam nustatytas probacijos sąlygas, padarė naujas nusikalstamas veikas. Taigi būtina pažymėti tai, jog padarytų nusikalstamų veikų tyčinis pobūdis, skaičius, įvairovė bei sunkumas rodo ypač didelį nuteistojo pavojingumą visuomenei ir leidžia manyti, jog anksčiau jam paskirtos kriminalinės bausmės bei praeityje teismo parodytas pasitikėjimas, taikant tiek bausmės vykdymo atidėjimo, tiek ir lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutus, esmingai neįtakojo nuteistojo elgesio bei jo požiūrio į įstatymų reikalavimų laikymąsi, o šios aplinkybės yra ypač svarbios vertinant ir sprendžiant, ar galima nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Nors aptartos aplinkybės, susijusios su nuteistojo nusikalstamu elgesiu praeityje, tiesiogiai ir nevertinamos sprendžiant dabartinį klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, tačiau tai nereiškia, kad vertinant nuteistojo pažangą atliekant dabartinę bausmę, negalima atsižvelgti į nuteistajam nustatytus kriminogeninius veiksnius ir nuteistojo pastangas šiems veiksniams pašalinti, tuo labiau, kai nuteistojo elgesiui reikšmės turinčiu kriminogeniniu veiksniu dar ir šiuo metu įvardyjami ankstesni jo teisės bei režimo pažeidimai.
Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog laisvėje nuteistasis buvo įgijęs tik 7 klasių išsilavinimą. Mokykloje jis buvo itin problematiškas vaikas, sistemingai bėgdavo iš pamokų, todėl buvo perkeltas į internatinę mokyklą. Nuteistasis ir šiuo metu dar neturi jokios specialybės. Laisvėje jis nėra legaliai dirbęs. Nuteistojo darbo patirtis yra itin menka, jis yra tik nelegaliai dirbęs (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini). Šios bausmės atlikimo metu nuteistasis mokosi bei dirba. Išėjęs į laisvę, nuteistasis ketina ieškoti darbo statybų sektoriuje, kreiptis į Užimtumo tarnybą. Teismo nuomone, pirmiau paminėtos aplinkybės neleidžia tikėti, jog laisvėje nuteistasis legaliai įsidarbins, dirbs teisėtą darbą, gaus bei disponuos vien tik teisėtu būdu uždirbtomis piniginėmis lėšomis.
Būdamas laisvėje, nuteistasis pragyvendavo iš atsitiktinių darbų bei gaunamų pašalpų. Nuteistasis nurodė, jog laisvėje jam pakako gaunamų piniginių lėšų, tačiau jis pats pripažino ir tai, kad nusikalstamas veikas įvykdė, nes norėjo turėti kuo daugiau pinigų. Taigi į nusikalstamumą nuteistąjį vedė savanaudiškos paskatos. Svarbu pažymėti ir tai, jog nuteistasis dar tebeturi didelių finansinių įsipareigojimų. Alytaus pataisos namuose yra gauti vykdomieji raštai, kurių bendra suma siekia net 14 775,12 Eur, iš kurių nuteistasis yra atlyginęs 3 584,04 Eur. Iš teismui pateiktų duomenų matyti ir tai, jog per paskutinius metus nuteistasis į savo asmeninę sąskaitą gavo 1 486,73 Eur ir per tą patį laiką jis išleido 1 042,09 Eur. Tokia aplinkybė leidžia teigti, jog nuteistasis nevengia būti išlaikomas ir kitų asmenų. Teismo nuomone, pirmiau aptarti dideli neįvykdyti finansiniai įsipareigojimai gali vėl skatinti nuteistąjį vengti legalaus darbo bei oficialių pajamų. Akivaizdu, jog minėtos dar neįvykdytos finansinės prievolės laisvėje apsunkins ir nuteistojo integraciją į visuomenę.
Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog nuteistasis palaiko socialinius ryšius su savo artimaisiais, tačiau pasimatymų metu jis nėra lankomas. Daugumą savo nusikalstamų veikų nuteistasis įvykdė vienas, tik vieną kartą jis nusikalto kartu su savo draugais. Visas nusikalstamas veikas nuteistasis įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kurį jis vartojo draugų kompanijose. Pats nuteistasis pripažino, jog alkoholio vartojimas turėjo reikšmės jo nusikalstamumui. Laisvėje jis yra bandęs vartoti ir narkotines medžiagas. Šios bausmės vykdymo metu nuteistasis kelis kartus dalyvavo anoniminių alkoholikų grupės susirinkimuose ir teigia, jog šiuo metu jis nėra priklausomas nuo jokių psichoaktyvių medžiagų. Teismo nuomone, įvertinus paminėtų aplinkybių visetą, dar nėra jokių garantijų dėl to, jog nuteistasis jau sugebėjo galutinai atsisakyti priklausomybės alkoholiui ir laisvėje jam atsispirti.
Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog psichologinio vertinimo metu nuteistojo emocijos stabilios, tačiau pastebimas vidutinis nerimo lygis. Nuteistojo savęs vertinimas yra adekvatus, tačiau jo požiūris į save nėra visiškai brandžiai suformuotas, pastebimas ir perdėtai aukštas bei nepgrįstas pasitikėjimas savimi, egocentrizmas. Nuteistojo mąstymas abstraktus, o tarpasmeninių įgūdžių lygis – pakankamas. Nuteistasis nuolat pirmenybę teikia skubotam veiksmui, o ne planavimui ar apmąstymui. Nuteistajam yra būdingas rizikingo elgesio modelis, kuriam būdinga itin stiprūs impulsai, pojūčių troškimas, spontaniški bei neapgalvoti veiksmai, sunkumai numatant priežasties-pasekmės ryšį. Nuteistojo sugebėjimas atpažinti problemas vertinamas kaip vidutinis, kadangi jam trūksta gilesnės savianalizės ir gebėjimų atpažinti sritis, kurios jo gyvenime yra problematiškiausios bei spręstinos. Nuteistojo problemų sprendimo įgūdžiai išvystyti taip pat nepakankamai, kadangi jis pasirenka neadekvačias, netinkamas ir su teisės normomis ar žmogiškąja morale nesuderinamas veikimo strategijas. Praeityje yra buvę atvejų, kuomet nuteistasis prarasdavo savitvardą, jo elgesyje ir gyvenimo stiliuje yra pasireiškęs ir itin agresyvus elgesys.
Kaip jau pirmiau minėta, sprendžiant nuteisto asmens lygtinio paleidimo klausimą, jo elgesys privalo būti vertinamas viso bausmės atlikimo metu. Nagrinėjamu atveju nuteistasis viso šios bausmės vykdymo metu buvo 7 kartus paskatintas ir 6 kartus nubaustas drausmine tvarka. Šiuo metu nuteistasis galiojančių drausminių nuobaudų neturi. Tačiau verta pažymėti ir tai, jog nuteistasis drausmine tvarka buvo baustas už itin šiurkščius pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus – administracijos nurodymų nevykdymas, mobilaus ryšio telefono turėjimas. Nors visos nuteistajam paskirtos drausminės nuobaudos šiuo metu jau yra nebegaliojančios, tačiau vien jų buvimo faktas bei pobūdis neleidžia nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu laikyti nepriekaištingu ir pavyzdingu. O vien ta aplinkybė, jog nuteistasis jau turi 7 paskatinimus, sprendžiant nuteisto asmens lygtinio paleidimo klausimą, negali būti išskirtinai sureikšminta, kadangi kiekvienas nuteistasis, atlikdamas terminuoto laisvės atėmimo bausmę, turėtų būti suinteresuotas bei stengtis visada elgtis nepriekaištingai, būti paskatintas ir jokiu būdu nepažeisti pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, kurios atlieka ir nuteistojo asmens auklėjamąją funkciją. Nuteistojo paskatinimų buvimas bei jų skaičius tik rodo nuteistojo požiūrį į jam paskirtą bausmę, jos tikslų siekimą bei teigiamą elgesio korekciją.
Teismo vertinimu, visos pirmiau aptartos aplinkybės rodo, jog nuteistojo elgesio, mąstymo ir nuostatų korekcija teigiama linkme dar nėra pakankama, o tą patvirtina ir vis dar išliekanti daugybė opių kriminogeninių veiksnių – ankstesni teisės bei režimo pažeidimai (nusikaltimai pradėti daryti jauname amžiuje, pažeistos lygtinio paleidimo sąlygos); gyvenimo sąlygos (neturi savo būsto, pakankamai dažnai keičia gyvenamąją vietą); kvalifikacijos ir darbinių įgūdžių stoka (neturi jokios specialybės, darbai tik trumpalaikiai, nelegalūs); finansiniai sunkumai (dideli įsiskolinimai); gyvenimo stilius ir draugai (bendravimas su alkoholį vartojančiais asmenimis); piktnaudžiavimas alkoholiu (nusikaltimus įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, smurtiniai nusikaltimai).
Taigi, išanalizavus visą teismui pateiktą medžiagą bei atsižvelgiant į visas aukščiau aptartas aplinkybes, galima teigti, jog nuteistasis, būdamas pataisos įstaigoje, neformalių nuteistųjų taisyklių laikosi tiek, kiek reikia, kad neapsunkintų sau gyvenimo pataisos namuose. Akivaizdu, jog šiuo metu nuteistojo elgesį pataisos namuose įtakoja bei formuoja jo turimas bei siekiamas vieningas tikslas – kuo greičiau išeiti į laisvę. Pažymėtina ir tai, jog likusi neatlikta bausmės dalis dar nėra maža – daugiau kaip 1 metai (Komisijos nutarimo priėmimo dieną). Tuo tarpu teismų praktikoje vieningai laikomasi nuostatos, jog per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius, skatinantis nuosekliai laikytis įstatymų. Teismas akcentuoja, jog bausmė turėtų sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad šie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis).
Įvertinęs visas nustatytas bei ištirtas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog Komisija visapusiškai įvertino nuteistojo T. M. asmenybę, jo elgesį ir mąstymo pokyčius. Teismas visiškai pritaria Komisijos nutarimui ir daro išvadą, jog nuteistasis T. M. vis dar neatitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatytos materialiosios lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – jo nusikalstamo elgesio rizika nėra žema ir jis dar nepadarė akivaizdžios pažangos mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką. Būtent dėl to lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos jam ir negali būti taikomas. Be to, šiuo metu paleidus nuteistąjį lygtinai, būtų pažeisti visuomenės bei nukentėjusiųjų interesai, teisingumo principas ir nebūtų pasiekta BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta individualizuotos bausmės paskirtis. Todėl, atsižvelgiant į visas aukščiau aptartas aplinkybes, nuteistojo T. M. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2020 m. liepos 8 d. nutarimo Nr. 357-139 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 4 dalies 1 punktu, 7 dalimi, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalimi, 7 dalimi,
nutaria:
Nuteistojo T. M. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2020 m. liepos 8 d. nutarimo Nr. 357-139 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atmesti.
Nutarčiai įsiteisėjus, nuteistojo T. M. asmens bylą Nr. 13927 grąžinti Alytaus pataisos namams.
Nutartis per 7 dienas nuo patvirtinto jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per nutartį priėmusį Alytaus apylinkės teismą.