Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 29 d. nuosprendžio, kuriuo:

T. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį laisves atėmimu 4 (ketveriems) metams, pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą laisves atėmimu 8 (aštuoneriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 8 (aštuoneriems) metams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prieš šios paskirtos bausmės iš dalies pridėta 2009-06-30 Kauno m. apylinkės teismo nutartimi, kuria, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, subendrintos 2009-03-25 ir 2009-04-15 nuosprendžiais paskirtos ir neatliktos bausmės dalis – 7 (septyni) mėnesiai laisvės atėmimo ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 8 (aštuoneriems) metams 7 (septyniems) mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Priteista iš T. M.: O. J. 4 779,96 Lt turtinei ir 50 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, V. P. 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, Valstybinei ligonių kasai 24 595,32 Lt gydymo išlaidų, VSDFV Kauno skyriui 2 383,64 Lt žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. M. nuteistas už tai, kad jis laikotarpiu nuo 2012 m. lapkričio 19 d., 23.00 val. iki 2012 m. lapkričio mėn. 20 d. 04.10 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, prie (duomenys neskelbtini), esančios medinės tvoros, dėl savanaudiškų paskatų - siekdamas užvaldyti svetimą O. J. priklausantį turtą, užpuolė O. J., tyčia ne mažiau kaip tris kartus sudavė jam kumščiu į veido sritį, nuo šių smūgių O. J. griuvo ir galvos kaire viršutine dalimi trenkėsi į asfaltuotą kelio dangą, tuo padarė O. J. odos nubrozdinimus veide, apatinio žandikaulio dešinės šakos lūžimą, kairio smilkinkaulio-momenkaulio-kaktikaulio skeveldrinį lūžimą, kraujo išsiliejimą virš kietojo galvos smegenų dangalo ties kairiuoju galvos smegenų pusrutuliu, kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu, nuo ko išsivystė galvos smegenų kompresija ir strigimas, kvėpavimo funkcijos nepakankamumas – sunkų sveikatos sutrikdymą ir pagrobė svetimą O. J. priklausantį turtą: 100 litų vertės mobilaus ryšio telefoną „Nokia 1280“, 2000 litų vertės auksinę grandinėlę, tokiu būdu, iš savanaudiškų paskatų, pavartojęs fizinį smurtą, padarė O. J. tyčinį sunkų sveikatos sutrikdymą bei pagrobė iš jo bendros 2100 litų vertės turtą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo T. M. apeliacinis skundas atmetamas.

Kadangi byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad nuteistasis sudavė nukentėjusiajam smūgius turėdamas tikslą pagrobti jo turtą, o po to šį savo sumanymą ir realizavo, tai yra T. M. tyčia padarė sunkų sveikatos sutrikdymą O. J. plėšimo metu, teismas jo nusikalstamą veiką teisingai kvalifikavo ne tik pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, bet ir pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą. Pagal įtvirtintą ir galiojančią teisminę praktiką, jeigu plėšimo metu padaromas sunkus sveikatos sutrikdymas, veika turi būti kvalifikuojama pagal atitinkamą BK 180 straipsnio dalį ir pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą (kasacinė nutartis Nr. 2K-517/2007).

Skiriant nuteistajam T. M. bausmes teismas baudžiamųjų įstatymų irgi nepažeidė, vadovavosi BK 41 straipsnio nuostatomis dėl bausmės paskirties ir BK 54 str. numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. Iš nuosprendžio matyti, kad teismas nenustatė jokių T. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau tai, kad jis nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai įtakos jų padarymui, pripažino jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Skiriant bausmes buvo atsižvelgta ir į kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje išvardintas aplinkybes, taip pat ir į kaltininko asmenybę. Jau buvo atsižvelgta į tai, kad T. M. nusikalto būdamas teistas, neatlikęs paskirtos laisvės atėmimo bausmės už pirmiau padarytus nusikaltimus ir nepraėjus 2 mėnesiams po lygtinio paleidimo iš pataisos namų. Apeliaciniame skunde nuteistasis prašo sušvelninti paskirtą bausmę atsižvelgiant į tai, kad jis nori kuo greičiau atlyginti nusikaltimais padarytą žalą. Dėl šių nurodytų aplinkybių keisti nuosprendį, kolegijos nuomone, nėra pagrindo. Vertinant T. M. padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį būtina atsižvelgti ne tik į tai, kad T. M. padarytos veikos priskiriamos labai sunkių ir apysunkių nusikaltimų kategorijoms, bet ir į konkrečius jo padarytų nusikaltimų padarinius. Nors plėšimo metu pagrobto svetimo turto vertė nėra labai didelė, tačiau būtina atsižvelgti į tai, kad nukentėjusiajam O. J. nuteistojo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas šio sveikatai padarė ypač didelę žalą, nukentėjusysis iki šiol jaučia galvos traumos padarinius, jam reikalinga slauga, nuolatinė kitų asmenų priežiūra ir tai gali trukti neapibrėžtą laiką. Pagal BK 180 straipsnio 1 dalį ir BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą teismas paskyrė T. M. bausmes, kurios yra šiek tiek didesnės už šių baudžiamųjų įstatymų sankcijų vidurkį. Galutinė subendrinta bausmė paskirta apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę. Kolegijos nuomone, švelninti T. M. paskirtų bausmių nėra jokio teisinio pagrindo, jos nėra per griežtos.

Vadovaujantis įstatymu ir teismų praktikos patirtimi nekelia kolegijai abejonių ir pirmosios instancijos teismo nustatytas O. J. atlygintinos neturtinės žalos dydis - 50 000 Lt. Apeliacinio skundo argumentus, kuriais remdamasis nuteistasis T. M. prašo sumažinti iš jo priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydį, kolegija atmeta.

Neturtinė žala atsiranda nusikalstama veika pažeidus teisės saugomas ir ginamas fizinio bei dvasinio pobūdžio vertybes. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Spręsdami neturtinės žalos atlyginimo klausimą teismai vadovaujasi CK 6.250 straipsniu, 6.251 straipsnio 2 dalimis, kitomis CK normomis, atsižvelgdami į teismų praktiką. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų numatytais atvejais. Tačiau toliau nurodoma, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. Nuteistojo T. M. padarytu tyčiniu nusikaltimu O. J. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, dėl to nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, dvasinį sukrėtimą ir išgyvenimus bei pažeminimą. Todėl akivaizdu, kad jam buvo padaryta neturtinė žala ir nuteistasis turi tą žalą atlyginti. To apeliaciniame skunde neginčija ir pats apeliantas, kuris nesutinka tik su iš jo priteisto 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo dydžiu, aiškindamas, kad šis yra per didelis. Šiuos apelianto argumentus kolegija atmeta, nes šioje byloje iš T. M. priteistos neturtinės žalos dydis teismų praktikai neprieštarauja. Teismų praktikoje yra atskleisti ir teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, prasmė bei jų turinys (kasacinės nutartys Nr. 2K-227/2011, Nr. 2K-605/2012, Nr. 3K-171/2011, Nr. 2K-167/2011, 2K-181/2010). Tie išaiškinimai patvirtina ne apelianto argumentų, o būtent teismo išvadų pagrįstumą. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Galima sutikti, kad nuosprendyje kiekvieno iš šių kriterijų teismas atskirai neaptarė, o didžiausią dėmesį skyrė O. J. padarytų sužalojimų pobūdžiui ir jam padarytos žalos pasekmėms. Tačiau jau nurodytoje teismų praktikoje išaiškinta, kad teismo sprendime nepakanka vien formalaus neturtinės žalos dydžio kriterijų išvardijimo. Turėtų būti aptariami tik teisiškai reikšmingi kriterijai įvertinant konkrečią situaciją, bylos aplinkybes, turinčias reikšmės neturtinės žalos dydžiui. Įvertinus šios bylos aplinkybes ir atsižvelgiant į konkrečius CK 6.250 straipsnio 2 dalyje išvardintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, keisti nuosprendžio dalį dėl neturtinės žalos dydžio, kolegijos nuomone, nėra pagrindo. Neturtinės žalos pasekmės gali būti fizinio pobūdžio (fizinis skausmas, kūno sužalojimas, juos lydintys nepatogumai ir pan.) ar (ir) dvasinio pobūdžio (dvasiniai išgyvenimai, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir pan.). Būtent į neturtinės žalos pasekmes buvo atsižvelgta skundžiamame nuosprendyje. Jame nurodyta, kad nukentėjusysis dėl T. M. smurtinių veiksmų patyrė odos nubrozdinimus veide, apatinio žandikaulio dešinės šalos lūžimą, kairio smilkinkaulio-momenkaulio-kaktikaulio skeveldrinis lūžimą, kraujo išsiliejimą virš kietojo galvos smegenų dangalo ties kairiuoju galvos smegenų pusrutuliu, kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu, galvos smegenų kompresiją ir strigimus, išsivystė kvėpavimo funkcijos nepakankamumas. O. J. buvo ne kartą operuojama, ilgą laiką gydomas ir nukentėjusiojo gyvybei dėl nusikalstamų T. M. veiksmų buvo iškilusi reali grėsmė. Dėl patirtų sužalojimų nukentėjusysis patyrė didelį fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą. Nukentėjusysis prarado galimybę savarankiškai gyventi pilnavertį gyvenimą, jį nuolatos prižiūri ir juo rūpinasi motina, nukentėjusysis neteko 80 procentų darbingumo. Tokias išvadas teismas padarė remiantis teismo medicinos specialisto išvada ir kitais bylos duomenimis. Minėtoje teismų praktikoje taip pat nurodyta, kad tiek fizinio, tiek dvasinio pobūdžio pasekmės vertinamos ne tik įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kokią įtaką jos turės nukentėjusiojo asmenybės formavimuisi, visuomeninei, profesinei, kūrybinei veiklai, šeiminiams santykiams ir pan. Asmens sužalojimo ar susargdinimo atveju įvertinamas ne tik sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, sveikatos grąžinimo metodų taikymas, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai ir kt. Apklausta pirmosios instancijos teisme nukentėjusioji V. P. patvirtino, kad sūnaus O. J. pasveikimo perspektyvos nėra geros. Akivaizdu, kad šiuo atveju ir fizinio, ir dvasinio pobūdžio pasekmės jau turėjo ir dar turės neigiamos įtakos nukentėjusiajam. Nukentėjusysis yra jauno amžiaus, o patirta trauma gali turėti įtakos jo ateities darbinei veiklai, šeiminiam gyvenimui, siekiant išsilavinimo ir pan. Nukentėjusysis yra priverstas nuolat lankytis pas gydytojus, jam būtina nuolatinė medikų ir motinos priežiūra. Tai sąlygoja papildomus nepatogumus, išlaidas ir išgyvenimus. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad neturtinės žalos pasekmės buvo svarbiausiu neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijumi, todėl teismas šiam kriterijui pagrįstai ir skyrė didžiausią dėmesį. Vertinant kitus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje išvardintus kriterijus atsižvelgiama į tai, kad sunkų sveikatos sutrikdymą T. M. nukentėjusiajam padarė tyčia, o veikiant tyčia neturtinė žala padaroma didesnė nei neatsargios kaltės atveju. Iš T. M. nukentėjusiajam dar priteista ir 4 779,96 Lt turtinės žalos atlyginimo, tačiau pagal galiojančią teismų praktiką, sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos, padarytos nusikaltimais žmogaus gyvybei ir sveikatai, šis kriterijus (padarytos turtinės žalos dydis) neturi būti sureikšmintas. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgiama ir į kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Tokiomis aplinkybėmis šioje byloje yra tai, kad nukentėjusysis savo elgesiu nusikalstamiems T. M. veiksmams nesudarė jokios dingsties ir nuteistasis jį sumušė be jokios konkrečios priežasties. Tai jis padarė dėl savanaudiškų paskatų. Be to, po nukentėjusiojo sužalojimo nuteistasis jam nesuteikė jokios pagalbos, nesistengė sumažinti padarytos žalos, net priešingai – paliko sužalotą nukentėjusįjį atokioje vietą, nakties metu, apie įvykį niekam nepranešė, tai yra paliko jį likimo valiai. Prašydamas sumažinti priteistą neturtinės žalos atlyginimą apeliantas nurodo tuos pačius argumentus, dėl kurių prašė sušvelninti paskirtą bausmę. Nurodo, kad jis nedirba, nori greičiau išeiti į laisvę ir susirasti darbą, tai yra galima suprasti, kad jo pagrindinis argumentas, dėl ko turėtų būti mažinamas neturtinės žalos dydis, yra tai, kad jis neturi santaupų ir kitų pragyvenimo šaltinių. Šiuos apelianto argumentus kolegija irgi atmeta. Teismų praktikoje yra ne kartą pažymėta, kad yra nepritartina praktikai, kai žalą padariusio asmens turtinė padėtis laikoma lemiamu kriterijumi, nustatant neturtinės žalos dydį sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju. Be to, nustatant neturtinę žalą, įvertinamos ne tik tos aplinkybės, kurios rodo kaltininko turtinę padėtį žalos priteisimo momentu, bet ir tos, kurios leidžia spręsti apie turtinės padėties pasikeitimą ateityje. Apeliantas yra jauno amžiaus, niekur nedirbantis. Tačiau tai, kad jis yra jauno amžiaus darbingas žmogus, tik patvirtina jo galimybę ateityje dirbti, įgyti turto, o tuo pačiu ir galimybę atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą. Teisingumo, protingumo, proporcingumo ir sąžiningumo principų laikymasis taikant bei aiškinant teisės normas, leidžia teismui atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus ir vertinti skirtingų interesų pusiausvyrą. Teisingumo tikslas yra skirtingų interesų pusiausvyros siekimas. Kolegijos nuomone, atsižvelgiant į visas šios bylos aplinkybes ir įvertinant jas pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalyje numatytus kriterijus, priteisdamas iš T. M. 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo pirmosios instancijos teismas užtikrino nuteistojo ir nukentėjusiojo O. J. skirtingų interesų pusiausvyrą, o nustatytas priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydis atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Dėl visų aptartų aplinkybių mažinti iš nuteistojo T. M. priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydį taip pat nėra pagrindo.

Taip pat nėra jokio pagrindo dar daugiau mažinti O. J. iš T. M. priteistą pirmosios teismo nustatytos turtinės žalos dydį, nes jis atitinka byloje esančius duomenis ir pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes. Nuteistasis nurodo, kad jis iš O. J. paėmė nevisus daiktus, kurių šis pasigedo. Tačiau pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas tokios išvados ir nepadarė. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad T. M. pagrobė svetimą O. J. priklausantį turtą: 100 litų vertės mobilaus ryšio telefoną „Nokia 1280“, 2000 litų vertės auksinę grandinėlę, kiti daiktai, kurių nukentėjusysis O. J. pasigedo, iš kaltinimo buvo pašalinti. Tačiau pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad O. J. šiuos daiktus įvykio metu su savimi turėjo, o nuteistasis T. M. sunkiai sužalojęs O. J. šį paliko be sąmonės gulėti nuošalioje vietoje – gatvėje prie tvoros ir taip sudarė sąlygas ir galimybes kitiems asmenims užvaldyti nukentėjusiojo turtą, padarė pagrįstą išvadą, kad T. M. privalo atlyginti visą nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą, išskaičiavus 100 Lt vertės telefoną, kuris nukentėjusiajam buvo grąžintas.

Apeliacinio skundo teiginiai dėl nepagrįsto 10 000 litų neturtinės žalos priteisimo nukentėjusiojo motinai V. P. taip pat yra nepagrįsti.

CK 6.283 straipsnio 1 dalyje iš tiesų įtvirtinta teisė gauti neturtinės žalos atlyginimą fiziniam asmeniui, dėl neteisėtos veikos patyrusiam sveikatos sužalojimą. Tačiau sveikatos sužalojimas teismų praktikoje aiškinamas plačiau, t. y. ne tik, kaip fizinis kūno sužalojimas. Pagal Pasaulio sveikatos apsaugos organizacijos pateiktą sampratą sveikata – tai ne tik ligos ar fizinių defektų nebuvimas, bet ir visiška žmogaus fizinė, dvasinė bei socialinė gerovė. Ši sąvoka inkorporuota į Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymą. Iš šios sveikatos sampratos išplaukia, kad žala asmeniui gali būti padaroma ne tik tada, kai tiesiogiai fiziniu kontaktu paveikiamas kūnas, bet ir kai daroma įtaka asmens dvasinei būsenai. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje asmens dvasinės būsenos pokyčiai (dvasiniai išgyvenimai, emocinė depresija, dvasinis sukrėtimas ir kt.) pateikiami kaip neturtinė žala, todėl teismų praktikoje pripažįstama, kad dėl kito asmens sveikatos sutrikdymo sukelti dvasiniai išgyvenimai laikomi neturtine žala. Taigi, vertinant trečiojo asmens teisę į neturtinės žalos atlyginimą civilinės atsakomybės apimties požiūriu, svarstoma, ar žalą padariusio asmens veiksmai gali būti laikomi neteisėtais trečiojo asmens atžvilgiu, ar žalą padaręs asmuo gali būti laikomas atsakingu už nukentėjusio asmens artimųjų dvasinius išgyvenimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2008 m. liepos 3 d. Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalga).

Šiuo konkrečiu atveju neturtinė žala priteista ne tik pačiam nukentėjusiajam O. J., bet ir jo motinai V. P. Teisėjų kolegija sprendžia, jog dėl to nebuvo nusižengta nei baudžiamajam, nei civiliniam įstatymams. Kaip matyti iš bylos duomenų, T. M. nusikalstami veiksmai O. J. atžvilgiu neabejotinai yra neteisėti ir jo motinos V. P. atžvilgiu, kadangi sunkiai sužalodamas jos sūnų T. M. padarė žalos ir jo motinai, t. y. sukėlė jai dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą. Akivaizdu, kad pats nukentėjusysis būdamas sunkiai sužalotas negalėjo tinkamai savimi pasirūpinti, tą turėjo daryti jo artimieji, šiuo atveju – V. P. Motina, matydama sūnaus skausmus, išgyvenimus, suvokdama galimas sužalojimo pasekmes ateityje, neabejotinai patyrė tam tikrus dvasinius išgyvenimus, kuriuos pirmosios instancijos teismas įvertino pinigine išraiška. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad neturtinė žala nukentėjusiojo motinai V. P. priteista pagrįstai, o jos dydis nustatytas tinkamai.

Esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nenustatyta, apeliacinio skundo ribose nuosprendis teisėtas ir pagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo T. M. apeliacinį skundą atmesti.