Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, išsituokęs, nedirbantis, besimokantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis D. M. vairavo motorinę transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, o būtent:

2019 m. liepos 4 d. apie 18.30 val. Alytaus rajone, kelyje Alytus –Seirijai 16 kilometre, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Volvo XC70“, valstybinio numerio ženklas (toliau – v. n. ž.) (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,86 promilių girtumas.

Kaltinamasis D. M. iš esmės pripažino kaltę ir paaiškino, kad 2019 m. liepos 4 d. lankėsi pas motiną (duomenys neskelbtini) rajone, po pietų nuvyko į Seirijus, susitiko bičiulį, su kuriuo išgėrė butelį degtinės. Didžiąją butelio dalį išgėrė jis, nes buvo pakilios nuotaikos, gerai jautėsi. Būdamas neblaivus jam priklausančiu automobiliu iš Seirijų važiavo į Alytų. Likus maždaug 16 km. Iki Alytaus, bijodamas, kad mieste neblaivų gali sustabdyti policijos pareigūnai, draugui parašė žinutę, kad atvažiuotų jo pasitikti. Jam belaukiant automobilyje privažiavo policijos pareigūnai ir paaiškino, jog gavo pranešimą apie automobilį vairuojantį neblaivų asmenį. Patikrinus girtumą buvo nustatytas 1,78 promilių, vėliau 1,86 promilių girtumas. Prašo taikyti jam laidavimo institutą, laiduotoju paskiriant jo gerą pažįstamą P. S.. Mano, kad jis vertas teismo pasitikėjimo, nes nusikalto pirmą kartą, gailisi dėl įvykusio, pasižada nenusikalsti. P. S. jam daro gerą įtaką, įtikino jį spręsti turimą problemą dėl alkoholio vartojimo, todėl jo paskatintas kreipėsi į Alytaus vyrų krizių centrą, atsisakė alkoholio, gyvena blaivų gyvenimą.

Kaltinamajam visiškai pripažinus kaltę ir sutikus, kad kiti įrodymai teisme nebūtų tiriami, esant visoms Baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio 1 dalyje nustatytoms sąlygoms, byloje atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas.

Liudytoja V. K., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad D. M. yra jos brolis. Automobilį „Volvo XC 70“ brolis nupirko jai, tačiau su šiuo automobiliu važinėjo trumpai, kadangi jis nepatiko. Nors automobilis registruotas jos vardu, tačiau juo visada naudojasi brolis D. M. arba jo draugė D. P.. (b. l. 47-48).

Liudytoja D. P., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad D. M. yra jos draugas. Automobilis "Volvo XC70", priklauso D. seseriai V. K., tačiau automobiliu naudojasi D., automobilis visą laiką stovi pas D. kieme. Ji, kaip šio automobilio valdytoja, buvo įrašyta prieš maždaug du metus, kai su D. važiavo į Ukrainą, kadangi šioje šalyje negalima vairuoti ne sau priklausančio automobilio. Šį automobilį pati vairavo tik kelis kartus. (b. l. 50-51).

Liudytojas T. N., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2019-07-04 jis dirbo su Alytaus apskrities VPK Veiklos skyriaus tyrėju G. S.. Apie 18.24 val. iš budėtojo gavo pranešimą, kad nuo Seirijų link Alytaus, 29 km. prieš pranešėją važiuoja galimai neblaivus automobilis, kurio v. n. ž. (duomenys neskelbtini) Vykstant minėtu adresu, budėtojas pranešė, kad minėtas automobilis sustojo šalikelėje, pranešėjas nelaukia ir važiuoja toliau. Netruks kelio Alytus - Seirijai 16 kilometre pastebėjo šalikelėje stovintį automobilį „Volvo XC70“, v. n. ž. (duomenys neskelbtini) Su tarnybiniu automobiliu apsisuko ir sustojo prie automobilio. Automobilis stovėjo su įjungtu varikliu, už automobilio vairo sėdėjo vyriškis, atsidarius langą jautėsi alkoholio kvapas. Pajutęs alkoholio kvapą, paprašė vairuotojo iš užvedimo spynelės ištraukti raktelį, pateikti savo ir automobilio dokumentus. Patikrinus dokumentus nustatė, kad tai D. M.. Vairuotojas neneigė, kad vartojo alkoholį. Alkoholio kiekio matuokliu pirmą kartą jam buvo nustatytas 1,78 promilių girtumas, su šiuo pūtimu vairuotojas sutiko ir pasirašė žurnale. Antrą kartą jam buvo nustatytas 1,86 promilių girtumas, su šiuo girtumu vairuotojas nesutiko, todėl nepasirašė. Po antro alkoholio kiekio matavimo D. M. nesutiko pasirašinėti ant procesinių dokumentų, tame tarpe ir ant neblaivumo nustatymo akto (b. l. 54-55).

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau tekste – VPK) tyrėjo G. S. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2019-07-04 apie 18.38 val. nuvykus pagal gautą iškvietimą dėl galimai neblaivaus vairuotojo, kelyje Alytus - Seirijai 16-ame kilometre pastebėtas kelkraštyje, su įjungtu varikliu stovintis automobilis "Volvo XC70", v. n. ž. (duomenys neskelbtini) už kurio vairo sėdėjo D. M.. Nuo vairuotojo sklido alkoholio kvapas, alkoholio kiekio matuokliu pirmo tikrinimo metu buvo nustatytas 1,78 promilių girtumas, antruoju - 1,86 promilių. Automobilio bagažinėje rasti keturi maišai su cigaretėmis, nepaženklintomis Lietuvos respublikoje nustatyta tvarka. D. M. pristatytas į Alytaus apskrities VPK (b. l. 1).

Iš ikiteisminio tyrimo registracijos knygos kopijų, alkotesterio patikros sertifikato, neblaivumo nustatymo akto matyti, kad 2019-07-04 18.38 val. D. M. nustatytas 1,78 promilių girtumas, 19.11 val. - 1,86 promilių girtumas (b. l. 8, 9-10, 28).

Išrašas š Alytaus apskrities VPK registruojamų įvykių suvestinės patvirtina, kad 2019-07-04 18.21 val. buvo gautas telefoninis pranešimas apie tai, jog nuo Seirijų link Alytaus prieš pranešėją važiuoja automobilis, kurio v. n. ž. (duomenys neskelbtini) šį automobilį galimai vairuoja neblaivus vairuotojas (b. l. 11-14).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo su nuotraukomis matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti kelio Alytus - Seirijai 16-ame kilometre, automobilis „Volvo XC70“, v. n. ž. (duomenys neskelbtini) paimtas automobilis ir užvedimo raktelis (b. l. 20-25).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą, daro išvadą, kad kaltinamojo D. M. kaltė įrodyta. Kaltinamasis vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam alkoholio kiekio matuokliu nustatytas didesnis nei 1,5 promilių girtumas, tokie jo veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, požymius.

Dėl laidavimo instituto taikymo

Bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamasis D. M. pateikė prašymą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės ir atiduoti pagal laidavimą P. S., paaiškindamas, kad jis po šios nusikalstamos veikos padarymo pakeitė požiūrį į įstatymų laikymąsi, labai išgyvena dėl įvykusio, augina du vaikus, todėl teistumas gali atsiliepti tolimesnei jų karjerai, mano, kad yra vertas teismo pasitikėjimo, nes nusikalto pirmą kartą, gailisi dėl įvykusio, pasižada nenusikalsti. Asmuo siekiantis būti laiduotoju P. S. jam daro gerą įtaką, įtikino jį spręsti turimą problemą dėl alkoholio vartojimo, todėl jo paskatintas kreipėsi į Alytaus vyrų krizių centrą, atsisakė alkoholio, gyvena blaivų gyvenimą.

Asmuo siekiantis būti laiduotoju P. S. patvirtino, kad sutinka būti laiduotoju, mano, kad kaltinamajam daro teigiamą įtaką, nes jo paskatintas kaltinamasis pripažino turintis priklausomybę alkoholiui, kreipėsi į Alytaus vyrų krizių centrą, nebevartoja alkoholio, kadangi pats užsiima senovinių transporto priemonių restauravimu, į šią veiklą įtraukė ir kaltinamąjį, pastarasis padeda jam restauruoto detales.

Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu yra visos BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tačiau pažymėtina, kad ši BK norma nėra imperatyvi ir nėra privalomai taikoma net ir tuo atveju, kai nustatomos šios sąlygos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė sesija yra išaiškinusi, kad: net ir esant visoms nurodytoms formalioms sąlygoms, teismas motyvuotai gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą, priimti būtent tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės; šių sąlygų buvimą teismas nustato vertindamas bylos įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą ir, padaręs išvadą, kad yra galimybė atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, priima atitinkamą sprendimą; kiekvienu atveju, kai baudžiamojoje byloje teismas realizuoja įstatymo jam suteiktą galimybę apsispręsti, taip pat ir asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimu, turi būti atsižvelgiama ne vien į formaliąsias teisines apsisprendimo sąlygas, bet ir į kitas svarbias bylos ypatybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010-03-18 nutarimas Nr. 2K-P-82/2010).

Nagrinėjamu atveju visų pirma pažymėtina, kad pati kaltinamojo asmenybė, jo elgesys tiek iki šio nusikaltimo padarymo, tiek po jo padarymo, taip pat padarytos veikos pavojingumo pobūdis leidžia daryti išvadą, kad atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą taikymas būtų neadekvati ir nepakankama atsakomybė už padarytą nusikaltimą, todėl BK 40 straipsnio pritaikymas prieštarautų teisingumo principo, kurio siekiama skiriant bausmę, įgyvendinimui net jeigu ir būtų visos sąlygos taikyti BK 40 straipsnį. Kaltinamasis vairavo būdamas vidutinio girtumo laipsnio, intensyvaus eismo metu, ir tokie jo veiksmai kėlė itin didelį pavojų eismo saugumui ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Todėl teismas sprendžia, kad tokiomis aplinkybėmis atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamajam netaikytinas, siekiant įgyvendinti teisingumo principą šioje byloje, kuris reikalauja, kad asmuo už padarytą nusikaltimą būtų teisingai nubaustas, o ne išvengtų bausmės vien dėl formalaus įstatymo pritaikymo.

Be to, teismas konstatuoja, kad nėra ir BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytos sąlygos - manyti, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Byloje nustatyta, kad kaltinamojo automobilio bagažinėje įvykio dieną buvo rasta 870 pakelių cigarečių „Minsk Super Slims“, pažymėtų Baltarusijos Respublikos akcizinių prekių žymėjimo ženklais, kurių vertė su privalomais sumokėti mokesčiais yra 2 610 Eur, ir 1 269 pakelius cigarečių „NZ Gold“, pažymėtus Baltarusijos Respublikos akcizinių prekių žymėjimo ženklais, kurių vertė su privalomais sumokėti mokesčiais yra 3 807 Eur. Bendra minėtoje transporto priemonėje laikytų cigarečių vertė yra 6 417 Eur, kas sudaro 128,34 bazinius bausmių ir nuobaudų dydžius. Ši administracinio nusižengimo byla teismo nutartimi yra grąžinta institucijai, surašiusiai administracinio nusižengimo protokolą, trūkumams pašalinti. Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų ir administracinių nusižengimų registro išrašo (b. l. 112-121) matyti, kad kaltinamasis net 24 kartus baustas už administracinius nusižengimus, tame tarpe ir už vairavimą esant neblaiviam, už vairavimą neturint teisės vairuoti, kai ši teisė buvo atimta, už leistino greičio viršijimą, už cigarečių pažymėtų Baltarusijos Respublikos akciziniais prekių ženklais, kurių vertė 3808,22 Eur, neteisėtą laikymą ir už kitus tyčinius nusižengimus. Iš kaltinamojo žodžių jis ilgą laiką oficialiai niekur nedirba, valstybei yra skolingas apie 6000 Eur. Tai liudija, kad šioje byloje nagrinėjamas automobilio vairavimas apsvaigus nuo alkoholio nėra atsitiktinis, nes D. M. viešajame eisme jau yra dalyvavęs būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir keldamas pavojų eismo saugumui, bei savo paties sveikatai ir gyvybei. Šios aplinkybės leidžia spręsti, kad nagrinėjama D. M. nusikalstama veika nėra atsitiktinė, nes jis yra linkęs piktybiškai pažeidinėti teisės normas, ignoruoti įstatymų reikalavimus. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas neturi pagrindo išvadai, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tai reiškia, kad nesant BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytos būtinos sąlygos negalimas ir kaltinamojo atleidimas nuo atsakomybės pagal laidavimą.

Pagal teismų praktiką dėl BK 40 straipsnio taikymo, laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-P-82/2010). Pagal baudžiamąjį įstatymą laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-160/2010). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kt. duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010). Nors asmuo siekiantis būti laiduotoju P. S. formaliai atitinka įstatymo keliamus reikalavimus būti tinkamu laiduotoju ir daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, nenustačius visų būtinų sąlygų BK 40 straipsnio taikymui, taikyti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą šioje byloje nėra pagrindo, todėl kaltinamajam skirtina viena iš sankcijoje numatytų bausmių.

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta, kad šį nusikaltimą padaręs asmuo baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Skiriant bausmę, atsižvelgiama į tai, jog kaltinamasis D. M. padarė tyčinį nusikaltimą, pagal pavojingumą priskiriamą prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis), teisiamas pirmą kartą (b. l. 54–55), praeityje net 24 kartus baustas administracine tvarka, 8 nuobaudos galiojančios (b. l. 114-121), nedirba (b. l. 110), charakterizuojamas teigiamai (b. l. 186,187), į Psichikos sveikatos centro psichikos – priklausomybių ligų stebimų pacientų sąrašą neįrašytas, tačiau lankėsi ir gydėsi dėl psichikos ir elgesio sutrikimų vartojant alkoholį (b. l. 129). Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, išgyvena dėl įvykusio, tai pripažįstama jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Įvertinus visas šias aplinkybes, tai, kad kaltinamasis turi didelių finansinių įsipareigojimų, iš jo žodžių neturi galimybių sumokėti ankstesnių paskirtų baudų, todėl naujai paskirta bauda būtų didelė finansinė našta, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta bausmės paskirtis – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, bus įgyvendinta paskyrus kaltinamajam BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę – areštą. BK 49 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad už nusikaltimą skiriamas areštas nuo 15 iki 90 parų. Nustatant bausmės dydį atsižvelgiama į tai, kad teisiamas pirmą kartą, teigiamai charakterizuojamas, nustatyta viena lengvinanti atsakomybę aplinkybė, o sunkinančių jo atsakomybę aplinkybių nėra, nusikaltimas sunkių padarinių nesukėlė, skirtinas areštas, mažesnės trukmės nei įstatymo nustatytas šios bausmės vidurkis.. Kadangi kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę, byla išnagrinėta taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir skiriama bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

BK 42 straipsnio 6 dalyje, 67 straipsnio 1–3 dalyse nustatyta, kad kartu su bausme asmeniui gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės, tarp jų ir uždraudimas asmeniui naudotis specialiomis teisėmis bei turto konfiskavimas. Baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui siekiama to paties rezultato, kaip ir bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, įvertinęs D. M. padaryto nusikaltimo pobūdį ir jo padarymo aplinkybes – tyčia vairavo automobilį girtas, ir ankščiau yra baustas už vairavimą esant neblaiviam, teismas sprendžia, kad tikslinga skirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metams. Be to, įvertinus padaryto nusikaltimo pobūdį ir siekiant baudžiamosios teisės priemonėmis apginti žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus nuo nusikalstamų veikų (BK 1 straipsnio 1 dalis), vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalies nuostatomis, kaltinamajam taip pat skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – jam priklausančios transporto priemonės „Volvo XC70“, v. n. ž. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas. Transporto priemonė šiuo atveju buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė, todėl jos konfiskavimas yra privalomas. Prokurorės 2019 m. liepos 11 d. nutarimu galimam transporto priemonės konfiskavimui užtikrinti paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, t. y. iki 2020 m. sausio 11 d. laikinai apribota nuosavybės teisė į transporto priemonę „Volvo XC70“, v. n. ž. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini) (b. l. 88–89). Paskirta procesinė prievartos priemonė paliktina galioti iki bus įvykdyta baudžiamojo poveikio priemonė turto konfiskavimas.

Kaltinamasis buvo laikinai sulaikytas nuo 2019 m. liepos 4 d. 18.38 val. iki 2019 m. liepos 5 d. 14.20 val. (b. l. 59-60, 77), šis laikas įskaitytinas į paskirtą bausmę (BK 66 straipsnis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punktas a papunktis).

Kaltinamajam 2019 m. liepos 5 d. ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimais paskirtos kardomosios priemonės rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. 01431866) paėmimas (b. l. 68-69, 70, 71-72), 2019 m. liepos 5 d. ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimu paskirta kardomoji priemonė specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 73-74). Paskirtos kardomosios priemonės paliktinos galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

D. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį ir nubausti 42 parų arešto bausme.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti D. M. galutinę bausmę – 28 (dvidešimt aštuonių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu į bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą vieną arešto parą nuo 2019 m. liepos 4 d. iki liepos 5 d., ir laikyti galutinai nubaustu 27 (dvidešimt septynių) parų arešto bausme.

Bausmę skirti atlikti Alytaus pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio nuosprendžio vykdymo pradžios.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1, 7 punktais, 3 dalimi, 68 ir 72 straipsniais, skirti D. M. baudžiamojo poveikio priemones:

1) draudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. liepos 5 d.;

2) transporto priemonės „Volvo XC70“, v. n. ž. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini) konfiskavimą.

Kardomąsias priemones rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą palikti nepakeistas iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus jas panaikinti.

Turto arešto aktų registre 2019 m. liepos 11 d. įregistruotą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į transporto priemonę „Volvo XC70“, v. n. ž. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki bus įvykdyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas.

Įsiteisėjus nuosprendžiui, D. M. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti valstybės įmonei „Regitra“.

Išaiškinti nuteistajam D. M., kad jis ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo privalo darbo dieną, įstaigos darbo metu, atvykti į Alytaus pataisos namus atlikti arešto bausmės, arba jeigu dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalės nustatytu laiku atvykti, jis privalo raštu arba elektroniniu paštu pranešti Alytaus pataisos namų administracijai apie neatvykimo priežastis ir susiderinti atvykimo atlikti bausmės datą. Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nepranešė pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmuose.