Kauno apygardos teismo nutartis

2020-03-18 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-143-478/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2019-10-31Alytaus apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-03-18Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-03-18
Bylos Nr.
1A-143-478/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-28172-2019-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jūratė Jakubonienė, Gytis Večerskas, Valdas Vitunskas
Nuteistasis
D. M.
Advokatai
Ingrida Maldeikienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-143-478/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-28172-2019-5Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.1 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. kovo 18 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko,

sekretoriaujant Melisai Žvirblytei,dalyvaujant prokurorei Jurgitai Baltrūnienei,nuteistajam D. M., jo gynėjai advokatei Ingridai Maldeikienei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. M. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. spalio 31 d. nuosprendžio, kuriuo D. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį ir nubaustas 42 parų arešto bausme.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir D. M. skirta galutinė – 28 (dvidešimt aštuonių) parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, į bausmę įskaityta laikinajame sulaikyme išbūta viena arešto para nuo 2019 m. liepos 4 d. iki liepos 5 d., ir galutinė bausmė paskirta 27 (dvidešimt septynios) paros arešto. Bausmę skirta atlikti Alytaus pataisos namuose. Bausmės pradžią nurodyta skaičiuoti nuo faktinio nuosprendžio vykdymo pradžios.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1, 7 punktais, 3 dalimi, 68 ir 72 straipsniais, D. M. skirtos baudžiamojo poveikio priemonės:

1) draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. liepos 5 d.;

2) transporto priemonės „Volvo XC70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini) konfiskavimas.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą nuspręsta palikti nepakeistas iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus - panaikinti.

Laikinąjį nuosavybės teisės apribojimą į transporto priemonę „Volvo XC70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini) , nuspręsta palikti galioti iki bus įvykdyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. D. M. nuteistas už tai, kad jis vairavo motorinę transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, o būtent: 2019 m. liepos 4 d. apie 18.30 val. (duomenys neskelbtini) rajone, kelyje (duomenys neskelbtini) 16 kilometre, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Volvo XC70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,86 promilių girtumas.

2. Alytaus apylinkės teismas, priimdamas D. M. atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, jog iš byloje surinktų įrodymų visumos matyti, jog nuteistojo kaltė dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo yra pilnai įrodyta. Skirdamas nuteistajam bausmę, teismas laikėsi BK 54 straipsnyje numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įvertino padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, sunkumą, teisingai įvertino nuteistojo asmenybę, kitas svarbias bausmės skyrimui aplinkybes.

Šalies argumentai

3. Nuteistasis apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2019 m. spalio 31 d. nuosprendį ir, pritaikius BK 40 straipsnio nuostatas, baudžiamąją bylą nutraukti atleidžiant D. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

3.1.Skunde D. M. nesutinka su teismo padaryta išvada, jog jis negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Nurodo, kad viso ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu jis aktyviais veiksmais padėjo tyrimui ir teismui atskleisti visas nusikalstamos veikos aplinkybes, prisipažino dėl veikos padarymo, nuoširdžiai gailėjosi. Skunde pažymima, kad jo veiksmais joks pavojus visuomenei nebuvo sukeltas, nes jis sėdo vairuoti transporto priemonę būdamas visiškai tikras, kad jo alkoholio koncentracija kraujyje tikrai negali sukelti baudžiamosios atsakomybės pasekmių. Tą patvirtina ir sąlyginai nedidelis nustatytas alkoholio koncentracijos kiekis kraujyje – 1,86 promilės girtumas, jis vairavo transporto priemonę visiškai nuošalioje vietovėje ir tik iki kelio, kuriuo galėjo vykti bent kiek intensyvesnis eismas. D. M. nuomone, jis padarė tik labai formalų pažeidimą, – sėdėjo automobilyje neblaivus, kurio variklis buvo paleistas vien tik tam, kad automobilio salone būtų galima sušilti, esant žemai lauko temperatūrai. Apelianto vertinimu, ši aplinkybė turėjo būti įvertinta teismui priimant sprendimą dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą taikymo.

Šalies argumentai

3.2. Apelianto nuomone, jis visiškai atitinka įstatymo normoje nurodytus reikalavimus: pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, niekam nepadarė turtinės žalos, ir iš objektyvių aplinkybių yra pagrindo manyti, kad laikysis įstatymų ir nedarys nusikalstamų veikų. Skundo autoriaus vertinimu, nagrinėjamu atveju nurodęs formalius motyvus, teismas nepagrįstai nusprendė, kad jis negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Kaip argumentą, abejonę, jog kaltinamasis, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, pagrįsti teismas nurodo, jog kaltinamasis prieš 14 metų padarė administracinį teisės pažeidimą – vairavo transporto priemonę lengvame girtume (apie 0,78 promilės), ko pagrindu visiškai nepagrįstai šią aplinkybę konstatavo kaip teisės pažeidimų darymo sistemiškumo požymį. Apelianto nuomone, tokie teismo argumentai neatitinka elementarios socialinės logikos, teisės taikymo principų ir susiformavusios teismų praktikos.

3.3. Apeliantas nurodo, kad jam nustatytas vidutinis girtumas - 1,78 promilės - tai yra mažiau, nei 0,4 promilėmis viršyta riba, kai atsiranda baudžiamoji atsakomybė, o pagal teismų praktiką, BK 40 straipsnio norma taikoma ir nusikaltimus padariusiems vairuotojams, kuomet jie transporto priemones vairuoja esant sunkiame girtumo laipsnyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimu byloje Nr. 2K-302-1073/2018 asmeniui, vairavusiam transporto priemonę, esant alkoholio koncentracijai kraujyje 2,69 promilės, priėmė sprendimą nutraukti bylą, atleidžiant kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą). Kasacinės instancijos teismas akcentuoja, kad padarytų veikų pavojingumas gali būti tinkamai realizuotas proporcingumo principo taikymo ribose atleidžiant kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau pritaikant jam vieną arba dvi baudžiamojo poveikio priemones - automobilio konfiskavimą ir specialiosios teisės vairuoti atėmimą. Atkreiptinas aukštesniojo teismo dėmesys, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra sąlyginė atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšis. BK 40 straipsnyje yra numatyta, kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Todėl, apelianto nuomone, teismo sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tikrai nepadidins pavojaus visuomenei rizikos.

3.4. Apeliaciniame skunde D. M. nesutinka su nuosprendžio išvada, kad tikslinga jam buvo skirti areštą, nes jis turi apie 6 000 eurų nesumokėtos baudos ir kitų įsipareigojimų, todėl yra pagrindas manyti, jog pritaikius BK 40 straipsnio institutą teismas negalės skirti piniginės baudos, kadangi nuteistasis prašo apeliacinio skundo nagrinėjimo metu leisti į nurodytą teismo depozitinę sąskaitą įmokėti 3 000 eurų dydžio sumą, kuria būtų garantuojamas paskirtos baudos ar tokios piniginės prievolės įvykdymas.

Žemesnės instancijos teismas

4. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistasis D. M. ir jo gynėja advokatė Ingrida Maldeikienė palaikė apeliacinį skundą jame išdėstytais pagrindais, prašė jį tenkinti, atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti laiduotojos S. M. atsakomybėn. Prokurorė Jurgita Baltrūnienė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistojo D. M. apeliacinis skundas atmetamas.

6. Apeliaciniame skunde nusikalstamos veikos kvalifikavimo, kaltės klausimai nėra keliami, tačiau nesutinkama su pirmosios instancijos teismo sprendimu neatleisti D. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina pateikto apeliacinio skundo ribose.

Žemesnės instancijos teismas

7. BK 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai be BK 40 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių, nustatoma BK 40 straipsnio 2 dalies 1–4 punktuose nurodytų sąlygų visuma (kaltinamasis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų). Taigi, šiame baudžiamajame įstatyme įtvirtinta sąlygų visuma, kuriai esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas, tačiau atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas ne tik nustačius BK 40 straipsnio 2 dalyje, bet taip pat apsvarsčius ir BK 40 straipsnio 1 bei 3 dalyje esančias sąlygas.

8. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas, už kurio padarymą skundžiamu nuosprendžiu yra nuteistas D. M., pagal BK 11 straipsnio 3 dalį priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai. D. M. praeityje nėra teistas, pilnai pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, o tai pirmosios instancijos teismui leido atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo gautas P. S. prašymas perduoti kaltinamąjį jo atsakomybei pagal laidavimą.

9. Pažymėtina, kad tiek taikant BK 40 straipsnį, tiek ir atsisakant jį taikyti teismų sprendimai turi būti motyvuoti, pagrįsti byloje nustatytomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-329/2013, 2K-274-693/2018, 2K-122-699/2018, 2K-145-895/2018). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas neatleido D. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, motyvuodamas tuo, kad pati kaltinamojo asmenybė, jo elgesys tiek iki nusikaltimo padarymo, tiek ir po jo, padarytos veikos pavojingumo pobūdis leidžia daryti išvadą, kad atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą taikymas būtų neadekvati ir nepakankama atsakomybė už padarytą nusikaltimą, prieštarautų teisingumo principui. Taip pat pažymėjo, jog kaltinamasis vairavo būdamas vidutinio girtumo laipsnio, intensyvaus eismo metu, tokie jo veiksmai kėlė itin didelį pavojų eismo saugumui ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Šiam teismo vertinimui pritaria ir apygardos teismas bei konstatuoja, jog apylinkės teismas išsamiai motyvavo savo sprendimą dėl laidavimo instituto netaikymo, atsižvelgdamas į byloje esančias aplinkybes, paties kaltininko asmenybę, kas atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką.

10. Nuteistojo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra nustatytos visos BK 40 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatytos sąlygos jo atžvilgiu taikyti laidavimo institutą, nurodydamas, kad jis aktyviais veiksmais padėjo tyrimui ir teismui atskleisti visas nusikalstamos veikos aplinkybes, prisipažino dėl veikos padarymo, nuoširdžiai gailėjosi, pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, niekam nepadarė turtinės žalos ir iš objektyvių aplinkybių yra pagrindo manyti, kad laikysis įstatymų ir nedarys nusikalstamų veikų. Skunde taip pat pažymėjo, jog jo veiksmais joks pavojus visuomenei nebuvo sukeltas, vairavo transporto priemonę visiškai nuošalioje vietovėje ir tik iki kelio, kuriuo galėjo vykti bent kiek intensyvesnis eismas ir padarė tik formalų pažeidimą, – sėdėjo automobilyje neblaivus, kurio variklis buvo paleistas vien tik tam, kad automobilio salone būtų galima sušilti. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos nuteistojo argumentus kaip nepagrįstus, kadangi, kolegijos vertinimu, apylinkės teismas tinkamai įvertino byloje esančias aplinkybes, galimybę nagrinėjamoje byloje taikyti laidavimo institutą. Pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino visas aplinkybes, reikšmingas asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygoms nustatyti ir padarė motyvuotą išvadą, kad šiuo atveju nėra BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte, 3 dalyje nurodytų sąlygų, būtinų atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą taikyti – nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals bei laiduotojas jam darys akivaizdžią teigiamą įtaką.

11. Apygardos teismas sutinka su nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytomis aplinkybėmis, kad jis praeityje nėra teistas, pilnai pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, tačiau šių aplinkybių nepakanka laidavimo instituto taikymui. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismas neprivalo atleisti asmens nuo baudžiamosios atsakomybės ir negali apsiriboti tik formaliu laidavimo sąlygų nustatymu, t. y. turi būti atsižvelgiama ir į kitas svarbias bylos ypatybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017, 2K-88-976/2017, 2K-116-1073/2018).

12. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su skundo argumentu, kad šioje byloje yra pagrindas manyti, kad D. M. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Nors nuteistasis praeityje ir nėra teistas, tačiau byloje esantys duomenys patvirtina, kad jis sistemingai daro administracinius nusižengimus. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, administracinių nusižengimų registras patvirtina, kad nuteistasis eilę kartų (laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 30 d. iki 2018 m. spalio 24 d. baustas 8 kartus) yra baustas administracine tvarka (jų tarpe ir už vairavimą, esant neblaiviam, už vairavimą neturint tam teisės, kai ši teisė buvo atimta, taip pat eilė nusižengimų už greičio viršijimą, už cigarečių, pažymėtų Baltarusijos Respublikos akciziniais prekių ženklais, kurių vertė 3 808,22 Eur, neteisėtą laikymą, t. 1 b. l. 112-121). Atmestinas kaip nepagrįstas apelianto argumentas, jog apylinkės teismas nepagrįstai kaip abejonę, jog kaltinamasis, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, nurodė, jog jis prieš 14 metų vairavo transporto priemonę apsvaigęs nuo alkoholio (apie 0,78 promilės). Atsakant į šį argumentą pažymėtina, kad ne tik šis argumentas turėjo esminę reikšmę, vertinant D. M. galimybę ateityje laikytis įstatymų ir nedaryti daugiau naujų nusikalstamų veikų, tačiau ir tai, jog jis sistemingai daro administracinius nusižengimus (nusikalstamos veikos padarymo metu turėjo 8 galiojančias nuobaudas). Atkreiptinas dėmesys, kad ir nusikalstamos veikos padarymo metu pas nuteistąjį bagažinėje buvo rasta 870 pakelių cigarečių ,,Minsk Super Slims“, pažymėtų Baltarusijos Respublikos akcizinių prekių žymėjimo ženklais, kurių vertė su privalomais sumokėti mokesčiais yra 2 610 Eur, ir 1 269 pakelius cigarečių „NZ Gold“, pažymėtus Baltarusijos Respublikos akcizinių prekių žymėjimo ženklais, kurių vertė su privalomais sumokėti mokesčiais yra 3 807 Eur. Bendra minėtoje transporto priemonėje laikytų cigarečių vertė yra 6 417 Eur, kas sudaro 128,34 bazinius bausmių ir nuobaudų dydžius. Dėl šių aplinkybių D. M. yra patrauktas administracinėn atsakomybėn. Šios aplinkybės liudija, kad nuteistojo priešingas teisei elgesys nebuvo atsitiktinis, o priešingai – dėsningas, rodantis atsainų požiūrį į visuomenei priimtų elgesio taisyklių, teisinių normų laikymąsi, jų ignoravimą ir piktybišką pažeidinėjimą. Atsižvelgiant į tai, konstatuojama, kad baudžiamojoje byloje neegzistuoja BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta sąlyga atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės taikymui.

13. Minėta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą (BK 40 straipsnio 1 dalis). Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veikos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018, 2K-186-942/2018). Laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-305/2011, 2K-186-942/2018). Taigi, laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje išdėstė išsamius motyvus, kodėl daro išvadą, kad P. S. negali būti apelianto laiduotoju, kadangi negalės jam daryti teigiamos įtakos, todėl pagrįstai sprendė, kad šiuo atveju nėra BK 40 straipsnio 1, 3 dalyse nurodytos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos – tinkamo laiduotojo, galinčio daryti D. M. teigiamą įtaką. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija neturi pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė BK 40 straipsnio 1–3 dalių nuostatas.

14. Tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme P. S. pateikė prašymą atleisti D. M. nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti jį jo atsakomybėn pagal laidavimą, nurodydamas, kad yra nuteistojo draugas, daug metų jį gerai pažįsta, artimai bendrauja, kartu su D. M. dukra S. M. įtikino apeliantą, kad jis turi kreiptis pagalbos pas specialistus, kurie padėtų visam laikui atsisakyti alkoholio, P. S. nuomonė nuteistajam yra labai svarbi (t. 1 b. l. 182). Apeliacinės instancijos teismui P. S. pateiktame 2020 m. vasario 11 d. prašyme dėl perdavimo pagal laidavimą nurodyta, kad yra pasiryžęs padėti bausmės tikslus pasiekti D. M., nepatraukiant jo baudžiamajai atsakomybei, yra vertas teismo pasitikėjimo ir atitinka visus įstatymo reikalavimus (t. 2 b. l. 40). Iš bylos duomenų matyti, kad P. S. praeityje nėra teistas ar baustas administracine tvarka (t. 1 b. l. 183-184). Byloje nėra jokių duomenų, neigiamai charakterizuojančių galimą laiduotoją, todėl, kolegijos vertinimu, P. S. laikytinas vertu teismo pasitikėjimo. Vis dėlto, minėta, kad laiduotojas turi turėti realią galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, tačiau to konstatuoti nagrinėjamu atveju negalima. Apklausiamas pirmosios instancijos teisme P. S. parodė, kad artimiau su nuteistuoju bendrauja apie 8 metus, pastarasis buvo jo klientas. Nežinojo, kad D. M. yra tiek kartų baustas už vairavimą išgėrus, kad turi problemų su teisėsauga, kad linkęs vartoti alkoholį. Nesidomėjo, ką jis veikia, kur jis dirba ir iš ko pragyvena. Turi daug reikalų, yra užimtas nuo ryto iki vakaro. Laidavimą supranta, kad, reikalui esant, jie turi susitikti. Su D. M. nėra bičiuliai, kaip labai geri pažįstami. Buvo geri draugai kaime 1987 m. Šie duomenys kelia pagrįstų abejonių, kad galimas laiduotojas ateityje užtikrintų, jog nuteistasis laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų, klausytų jo, kaip autoriteto, kadangi įvykio dieną jis neužkirto draugui kelio sėsti prie automobilio vairo stipriai apsvaigusiam nuo alkoholio, ir, kaip teigia, yra tik geras pažįstamas, labai užimtas, neturintis laiko, iš esmės nesidomintis nuteistuoju. Iš šių aplinkybių darytina išvada, kad ir ateityje P. S. gali būti užsiėmęs ir skirti laiką savo asmeniniams ar šeimos poreikiams užtikrinti, problemoms spręsti, o ne kontroliuoti D. M. veiksmus. Byloje taip pat nėra ir jokių duomenų, kurie rodytų, jog galimas laiduotojas yra autoritetas nuteistajam, todėl kyla pagrįstų abejonių dėl jo galimybių daryti apeliantui teigiamą įtaką. Be to, P. S. ir D. M. gyvena atskirai, todėl galimybė daryti teigiamą įtaką nuteistajam ir kontroliuoti jo veiksmus, kad ateityje laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų, vertintina kaip menka.

15. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, prašymą dėl perdavimo pagal laidavimą pateikė ir S. M. (t. 2 b. l. 38). Prašyme nurodyta, kad yra D. M. dukra, argumentai nurodyti iš esmės analogiški, kaip ir aukščiau aptartame P. S. pateiktame prašyme apygardos teismui. 2020 m. vasario 12 d. vykusio teismo posėdžio metu Kauno apygardos teisme, atlikus dalinį rodymų tyrimą, buvo apklausta galima laiduotoja S. M.. Ji nurodė, kad gyvena su patėviu, mama, 2 broliais, tėvai išsiskyrę. Kiekvieną savaitgalį būna pas tėtį, susiskambina kiekvieną dieną. Nebausta, neteista, mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, tėvo poelgį vertina neigiamai, buvo nusivylusi. Poelgis nepriimtinas, žino tėčio bėdą dėl alkoholio. Daro įtaką nuteistajam, nes yra labai artimi, paskatino jį nueiti į anoniminių alkoholikų centrą. Skatins susirasti darbą. Kolegijos vertinimu, įvertinus jauną S. M. amžių (gimusi(duomenys neskelbtini) m.), tai, kad ji gyvena atskirai nuo tėčio, su juo matosi tik savaitgalį, abejotina jos reali įtaka tėvo veiksmams. Be to, byloje nėra duomenų, kad D. M. savo dukrą laiko autoritetu, todėl abejotina jos galimybė daryti apeliantui teigiamą įtaką. Atsižvelgiant į tai, S. M. taip pat nelaikytina tinkama laiduotoja, juo labiau, kad, kaip minėta, ir pats nuteistasis neatitinka BK 40 straipsnio 2 dalies sąlygų, todėl šiuo atveju laidavimas apelianto atžvilgiu netaikytinas.

16. Apeliaciniame skunde nuteistasis teigia, kad jo veiksmais joks pavojus visuomenei nebuvo sukeltas, nes jis sėdo vairuoti transporto priemonę būdamas visiškai tikras, kad jo alkoholio koncentracija kraujyje negali sukelti baudžiamosios atsakomybės pasekmių. Be to, vairavo transporto priemonę visiškai nuošalioje vietovėje ir tik iki kelio, kuriuo galėjo vykti bent kiek intensyvesnis eismas. Teisėjų kolegija kategoriškai nesutinka su šiais apelianto teiginiais ir pažymi, jog, nagrinėjamu atveju, jei pašaliniai asmenys nebūtų laiku pranešę apie girtą vairuotoją, o policijos pareigūnai nebūtų laiku jo sustabdę, kaltinamasis galėjo tęsti kelionę toliau, kurios baigtis galėjo būti žymiai sunkesnė. Be to, padaryta nusikalstama veika, priešingai, nei teigia apeliantas, pasireiškė dideliu pavojingumu tiek asmeniškai pačiam vairuotojui, tiek visuomenės saugumui, kadangi buvo vairuojama užmiesčio kelyje, esant vidutiniam girtumo laipsniui. Tai, kad nagrinėjamu atveju nekilo eismo įvykis, nebuvo sužaloti pėstieji ar nebuvo apgadintas joks turtas, vertintina, kad tik laimingo atsitiktinumo dėka pavyko išvengti skaudžių pasekmių. Akcentuotina, kad nuteistasis D. M., valdydamas automobilį neblaivus, visiškai ignoravo galimas kilti neigiamas pasekmes, elgėsi neatsakingai.

17. Nesutiktina ir su skundo argumentu, jog padarytas tik formalus pažeidimas, kadangi apeliantas sėdėjo automobilyje neblaivus, kurio variklis buvo paleistas vien tik tam, kad automobilio salone būtų galima sušilti, esant žemai lauko temperatūrai. Šią aplinkybę paneigia byloje esantys duomenys. Liudytoju ikiteisminio tyrimo metu apklaustas T. N. parodė, kad dirbo su Alytaus AVPK Veiklos skyriaus tyrėju G. S., kai iš budėtojo buvo gautas pranešimas, kad prieš pranešėją važiuoja galimai neblaivus automobilis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilis sustojo šalikelėje. Važiuodami tarnybiniu automobiliu pastebėjo šalikelėje stovintį automobilį ,,Volvo XC70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Už automobilio vairo sėdėjo vyriškis, jautėsi alkoholio kvapas. Vairuotojas neneigė, kad vartojo alkoholį (t. 1 b. l. 54-55). Be to, akcentuotina, kad pats D. M. tiek apklausiamas pirmosios instancijos teisme, tiek ir savo pateiktame apeliaciniame skunde nurodo, kad ne tik stovėjo su užvestu automobiliu varikliu, bet ir iki tol važiavo keliu. Apylinkės teisme jis paaiškino, kad bijodamas, kad jį neblaivų sulaikys policijos pareigūnai, draugui parašė žinutę, kad atvažiuotų jo pasitikti.

18. Apeliaciniame skunde nuteistasis teigia, kad jam nustatytas vidutinis girtumas - 1,78 promilės mažiau, nei 0,4 promilėmis viršija ribą, kai atsiranda baudžiamoji atsakomybė, o pagal teismų praktiką, BK 40 straipsnio norma taikoma ir nusikaltimus padariusiems vairuotojams, kuomet jie transporto priemones vairuoja esant sunkiame girtumo laipsnyje. Su šiuo argumentu iš dalies sutinka teisėjų kolegija, pažymėdama, jog įstatymų leidėjas išties nedraudžia laidavimo instituto taikyti asmeniui, vairavusiam transporto priemonę, esant sunkiam girtumo laipsniui. Teismų praktikoje taip pat yra atvejų, kuomet, esant šioms aplinkybėms, vairuotojas atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau akcentuotina, jog kiekvienu atveju laidavimo instituto galimumas vertinamas individualių byloje esančių aplinkybių kontekste, vertinama ir paties nusikalstamą elgesio padariusio asmens asmenybė, jo elgesys iki ir po nusikalstamos veikos padarymo, BK 40 sąlygų buvimas/nebuvimas nagrinėjamu atveju. Pažymėtina, kad teiginys, jog nagrinėjamu atveju nustatytas mažiau, nei 0,4 promilėmis viršytas girtumo laipsnis, nuo kurio kyla baudžiamoji atsakomybė, rodo apelianto atsainų požiūrį į nusikalstamos veikos padarymą ir nenuoširdų gailėjimąsi.

19. Akcentuotina, jog laidavimo instituto taikymas šioje byloje prieštarautų teisingumo principui. Atsižvelgiant į šios veikos kriminalizavimu siektinus valstybės baudžiamosios politikos tikslus, tokio pobūdžio bylose net ir esant formalioms sąlygoms, atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto taikymas turėtų būti daugiau išimtis, o ne taisyklė tam, kad šiuo atveju būtų realiai formuojama ne bausmės griežtumo, o baudžiamosios atsakomybės ir bausmės neišvengiamumo praktika. Įvertintina ir tai, kad transporto priemonės vairavimas apsvaigus nuo alkoholio, kai kraujyje yra daugiau negu 1,5 promilės etilo alkoholio, buvo kriminalizuotas tik nuo 2017 m. sausio 1 d. Šių veiksmų kriminalizavimą lėmė padažnėjusios skaudžios nelaimės, kurių priežastis buvo neblaivūs vairuotojai, siekiant saugaus eismo keliuose, tramdyti eismo dalyvius, kurie kelia pavojų savo ir kitų eismo dalyvių sveikatai, mažinti eismo įvykių, keliuose sužalotų ir žūstančių žmonių skaičių dėl neblaivių asmenų keliuose sukeltų veiksmų. Be to, maksimali įstatymų leidėjo leistina norma vairuoti transporto priemonę apsvaigus nuo alkoholio yra iki 0,4 promilių, o nagrinėjamu atveju nuteistajam nustatytas neblaivumas daugiau nei 4 kartus viršija įstatymų leidėjo leistiną ribą.

20. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą ir nenustačius BK 40 straipsnio sąlygų visumos, pirmosios instancijos teismas pagrįstai neatleido D. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Tokiai teismo išvadai, remiantis išdėstytais argumentais, pritaria ir apeliacinės instancijos teismas. Tuo remiantis, apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas nuosprendis paliekamas galioti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo D. M. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Jūratė JakubonienėGytis VečerskasValdas Vitunskas