Alytaus apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant skundžiamą nutarimą administracinio nusižengimo byloje priėmusios institucijos – Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato įgaliotai atstovei N. Z., skundą padavusiai L. M., jos įgaliotai atstovei advokato padėjėjai M. Š., administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui M. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo L. M. skundą dėl Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2024 m. vasario 20 d. nutarimo Nr. 52-ANR_N-1027-2024 pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2024 m. vasario 20 d. nutarimu Nr. 52-ANR_N-1027-2024 (toliau – ir Nutarimas) M. M., gimęs 1995 m. vasario 4 d., nubaustas už tai, kad jis 2024 m. sausio 26 d. 16.20 val. Alytaus mieste, Ūdrijos g. 2 vairavo automobilį „VW Polo“, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, kai ši teisė yra atimta. Ant automobilio pritvirtintas valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) nepriskirtas minėtai transporto priemonei. Nutarime konstatuota, jog tokiais savo veiksmais M. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 ir 225 punktų reikalavimus ir padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 424 straipsnio 5 dalyje ir 415 straipsnio 5 dalyje numatytus administracinius nusižengimus. Skundžiamu Institucijos Nutarimu M. M. pripažintas kaltu padaręs šiuos administracinius nusižengimus ir taikant ANK 38 straipsnį, jam paskirta administracinė nuobauda – 900 Eur dydžio bauda ir dvi administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 18 mėnesių bei turto konfiskavimas, konfiskuojant L. M. priklausantį automobilį „VW Polo“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini)

Nutarimas ir juo paskirta administracinio poveikio priemonė pakeičiama

Motyvuojamoji dalis

ANK 641 straipsnyje nustatyta, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltės, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

Nagrinėjamos bylos duomenimis nustatyta, jog Institucijos Nutarimu už administracinių nusižengimų, numatytų ANK 424 straipsnio 5 dalyje ir 415 straipsnio 5 dalyje, padarymą taikant ANK 38 straipsnį M. M. buvo paskirta administracinė nuobauda – 900 Eur dydžio bauda ir dvi administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 18 mėnesių ir L. M. priklausančio automobilio „VW Polo“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) konfiskavimas. Skundu L. M., kaip konfiskuojamo automobilio savininkė, nesutinka su M. M. paskirtos administracinio poveikio priemonės – automobilio „VW Polo“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) konfiskavimu ir prašo neskirti šios administracinio poveikio priemonės.

Nagrinėjamoje byloje ginčo dėl administracinių nusižengimų, numatytų ANK 424 straipsnio 5 dalyje ir 415 straipsnio 5 dalyje, fakto nėra, todėl teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius šiuos administracinius nusižengimus. Pareiškėjos skunde keliamas transporto priemonės konfiskavimo, t. y. administracinio poveikio priemonės skyrimo, klausimas, todėl byla nagrinėtina būtent šiuo aspektu.

Skunde pareiškėja nurodė, kad joks pareigūnas iki priimant skundžiamą nutarimą dėl šio įvykio su ja nesusisiekė, jos niekaip neinformavo apie ketinimus konfiskuoti jai priklausančią transporto priemonę, į jokią apklausą ar administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą jos nekvietė ir nesudarė sąlygų paaiškinimams pateikti. Šiuos pareiškėjos teiginius visiškai paneigia administracinio nusižengimo bylos duomenys, iš kurių matyti, kad Institucijos 2024 m. sausio 29 d. raštu L. M. buvo pranešta, kad Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai surašė administracinio nusižengimo protokolą M. M. dėl to, kad jis 2024 m. sausio 27 d. apie 20 val. 46 min. vairavo automobilį ,,VW Polo“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti ir kad vadovaujantis ANK 424 straipsnio 5 dalimi jam gali būti skiriama bauda ir gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. Siekdami užtikrinti jos teisę pateikti savo argumentus bei įrodymus dėl minėtos transporto priemonės buvimo M. M. žinioje teisėtumo, Institucija prašo jos, kaip transporto priemonės savininkės, dalyvauti bylos nagrinėjime, kuris vyks 2024 m. vasario 20 d. 10 val. 00 min. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriuje, Jotvingių g. 8. Alytuje (administracinio nusižengimo bylos lapas 7). Šis Institucijos pranešimas registruota pašto siunta Nr. RS280938050LT buvo išsiųstas ir gavėjai įteiktas 2024 m. vasario 1 d. (administracinio nusižengimo bylos lapas 8-9). Pastebėtina, kad ši siunta L. M. buvo siųsta jos deklaruotos gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini) (skundo bylos lapas 14) ir būtent šį adresą, kaip savo gyvenamosios vietos adresą, pareiškėja nurodė teikdama skundą teismui (skundo b. l. 2). Taigi, vis šie byloje esantys duomenys patvirtina, jog pareiškėjai buvo tinkamai pranešta apie bylos nagrinėjimą Institucijoje. Tai, kad Institucijos pranešimas galimai buvo įteiktas kartu gyvenančiai pareiškėjos šeimos narei – jos motinai, duoda pagrindą teikti, kad apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pareiškėja buvo informuota tinkamai (ANK 573 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju vertinant skundžiamu Nutarimu M. M. paskirtos administracinio poveikio priemonės – turto konfiskavimo skyrimo pagrįstumo bei teisėtumo klausimą, būtina reikšmingai įvertinti tas aplinkybes, kad L. M. tiek nurodė skunde, tiek ir paaiškino teisme, jog savo broliui M. M. buvo leidusi gyventi kartu su ja ir jos mažamečiais vaikais jos gyvenamajame būste, esančiame (duomenys neskelbtini). Šio buto durų raktai buvo durų spynoje ir prie jų prisegtas automobilio užvedimo raktelis ir tuo pasinaudojo jos brolis, savavališkai pasiimdamas jos automobilį. Skunde ir teismo posėdyje pareiškėja bei jos įgaliota atstovė teigia, jog Institucija netinkamai aiškino ir taikė ANK 29 straipsnio nuostatas ir nepagrįstai konfiskavo administracinio nusižengimo padarymo priemonę – pareiškėjai priklausantį automobilį. Institucija nepagrįstai nusprendė, kad automobilio savininkė yra atsakinga už automobilio panaudojimą administracinio nusižengimo padarymo metu. Teismas sutinka su šiais pareiškėjos skundo argumentais ir pažymi, kad administracinio nusižengimo padarymo priemonės konfiskavimas, vadovaujantis ANK 29 straipsnio nuostatomis, yra ne administracinė nuobauda, o administracinio poveikio priemonė, kurios tikslas, kaip numato ANK 27 straipsnis, yra padėti įgyvendinti administracinės nuobaudos paskirtį.

ANK 424 straipsnio 8 dalyje numatyta, jog už šio straipsnio 5 dalyje numatytą nusižengimą gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. Tad įstatymas numato, jog šią administracinio poveikio priemonę skirti neprivaloma. Tai alternatyvi papildoma administracinio poveikio priemonė, dėl kurios kiekvienu konkrečiu atveju pavesta spręsti bylą nagrinėjančiam teismui.

Konstitucinis teismas išaiškino, kad vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims dėl to būtų padaryta žala ir šis draudimas išlieka nepriklausomai nuo to, ar turtą valdo, juo disponuoja pats savininkas, ar jis perduotas valdyti, naudotis kitiems asmenims. Nepaisant to, tikrasis turto savininkas neturėtų patirti nepagrįstų nuosavybės teisių suvaržymų dėl trečiųjų asmenų neteisėtų veiksmų, dėl kurių savininkas nėra atsakingas. Būtent todėl teismų praktikoje įtvirtinta, jog kitiems asmenims nuosavybės teise priklausantis turtas gali būti konfiskuojamas tik išimtiniais atvejais, išsiaiškinus visas transporto priemonės perleidimo ar perėjimo pažeidėjo žinion aplinkybes. Siekiant užtikrinti transporto priemonių savininkų, kurie nėra pažeidėjai, interesus ir nuosavybės teisių apsaugą, transporto priemonių, kurios nepriklauso nuosavybės teise pažeidėjui ir kurios buvo administracinių nusižengimų padarymo priemonės, konfiskavimas griežtai reglamentuotas administracinių nusižengimų kodekse ir jomis privalu vadovautis, nes ANK yra vientisas teisės aktas, kurio nuostatos turi būti taikomos sistemiškai. Dėl šių aplinkybių ANK 424 straipsnio 8 dalies nuostatos negali būti aiškinamos ir taikomos atsietai nuo ANK bendrosios dalies 29 straipsnio, reglamentuojančio turto konfiskavimą, nuostatų.

Vertinant transporto priemonės konfiskavimo taikymo teisėtumą, atkreiptinas dėmesys, kad iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio nuostatų, jog nuosavybės teises saugo įstatymai, ANK 29 straipsnio 1 dalies nuostatų, kad be apribojimų gali būti konfiskuojami tik pažeidėjui nuosavybės teise priklausantys daiktai, išplaukia, jog kitiems asmenims nuosavybės teise priklausantys daiktai gali būti konfiskuojami tik išimtiniais atvejais, atidžiai įvertinant padaryto nusižengimo pavojingumą, atkreipiant dėmesį į tai, kaip savininkas transporto priemonę perdavė pažeidėjui arba kaip kitaip buvo sudarytos sąlygos tuo daiktu pasinaudoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-3-697/2017).

Vadovaujantis ANK 29 straipsnio 1 dalimi, turto konfiskavimas – tai priverstinis neatlygintinis konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas pažeidėją ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. ANK 29 straipsnio 2 dalis numato, jog konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas. Nepaisant to, šio straipsnio antros dalies nuostatos turi būti taikomos taip pat atsižvelgiant ir į kitas ANK 29 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios numato, jog konfiskuotas gali būti tik tas turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė. Tokiu būdu siekiama tinkamai užtikrinti privačios nuosavybės apsaugą ir neliečiamumą. Vis dėlto, ANK 29 straipsnio 4 dalies nuostatose yra numatytos šios taisyklės išimtys – įtvirtinta, jog už tam tikrus ANK pažeidimus, tame tarpe ir numatytąjį ANK 424 straipsnio 5 dalyje, gali būti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis turtas. Tačiau tai gali būti padaryta tik jeigu nustatomos tam tikros sąlygos: 1) perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti; 2) turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) turtas jam buvo perleistas kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.), yra pažeidėjas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridinio asmens vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas, gautas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Taigi, nagrinėjamu atveju turi būti sprendžiamas klausimas, ar egzistuoja bent viena iš nurodytų sąlygų. Šiuo atveju yra reikšmingas pirmame ir trečiame punkte nustatytų sąlygų egzistavimas. Kartu pažymima, jog Institucija M. M. atžvilgiu priimtame nutarime nenurodė ir nemotyvavo, kurio būtent ANK 29 straipsnio 4 dalies punkto nuostatomis vadovaujasi, priimdama sprendimą konfiskuoti kitam asmeniui priklausančią transporto priemonę.

Byloje nustatyta, kad transporto priemonės ,,VW Polo“, kurią vairuodamas M. M. padarė administracinius nusižengimus, valdytoja-savininkė yra jo sesuo – pareiškėja L. M. (skundo bylos lapas 37), tačiau administracinio nusižengimo bylos medžiagoje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad ji sąmoningai perleido broliui transporto priemonę ar žinojo, jog transporto priemonė bus ar gali būti panaudota kaip administracinio nusižengimo padarymo priemonė. Priešingai, pareiškėja teisme tvirtino neleidusi broliui naudotis jai priklausančiu automobiliu, kai tik sužinojo, jog jis neturi teisės vairuoti transporto priemonių. Tiek L. M., tiek ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. M. paaiškinimai, jog transporto priemonę M. M. paėmė seseriai nežinant ir neprašant jos leidimo, sutapo ir byloje nėra jokių duomenų, galinčių paneigti šiuos paaiškinimus. Pagrindą tikėti šiais duomenimis suteikia ir tai, kad M. M. teisme nurodė, jog jis žinojo, kur yra laikomas antras mašinos raktelis ir juo ne kartą naudojosi, apie tai sesers neinformavęs. Taigi, byloje esantys duomenys neleidžia teigti, jog pareiškėja perleido turtą naudotis artimam giminaičiui, todėl nėra ir ANK 29 straipsnio 4 dalies 3 punkte numatytos sąlygos.

Kaip jau minėta, įstatymas numato labai griežtas sąlygas, kada gali būti konfiskuojamas ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis turtas, kuris buvo administracinio nusižengimo padarymo priemonė. Tai gali būti padaryta taip pat nustačius, kad ją savininkas perleido kitam asmeniui ir perleisdamas turtą žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti. Kaip minėta, automobilio perleidimo fakto nepatvirtina jokie surinkti duomenys. Byloje net nenustatyta, kad L. M. sąmoningai būtų perleidusi transporto priemonę broliui ar leidusi ja naudotis. Šiuo atveju nustatyta, kad M. M. sesers transporto priemonę pasiėmė bei ja pasinaudojo be sesers žinios ir sutikimo, todėl teismas konstatuoja, jog transporto priemonės savininkė L. M. nėra atsakinga už jos nuosavybės panaudojimą administracinio nusižengimo metu ir administracinio poveikio priemonė – transporto priemonės konfiskavimas negali būti taikomas. ANK 29 straipsnio nuostatos negali būti aiškinamos plečiamai. Tam, kad būtų konfiskuotas ne pažeidėjui priklausantis turtas, nustatyti vien to, kad savininkas nebuvo pakankamai rūpestingas saugant turtą, nepakanka. Kaip ir nepakanka to, kad pažeidėjo asmenybė charakterizuojama itin neigiamai, jis linkęs daryti administracinius nusižengimus ir sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles (Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 2 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-169-290/2019).

Taigi, byloje nenustatytos ANK 29 straipsnio 4 dalyje nurodytos sąlygos, būtinos ne pažeidėjui priklausančios transporto priemonės konfiskavimui taikyti. Taip pat pažymėtina, kad transporto priemonės, priklausančios kitam asmeniui, konfiskavimas nėra savitikslis, juo pirmiausiai siekiama neleisti šios priemonės tokiu pat būdu panaudoti ateityje, taip pat užkardyti įstatymu uždraustas pavojingas veikas. Jei tokia veika sukėlė pavojingus padarinius, tai veikos padarymo priemonės konfiskavimu taip pat siekiama, kiek įmanoma, pašalinti tokios veikos padarinius tiek asmenims, tiek valstybei, tiek visuomenei, kad būtų apribotas padarinių kilimas ateityje.

Įvertinus visa tai, kas aukščiau išdėstyta teismas sprendžia, jog nagrinėjamoje byloje administracinio poveikio priemonės – kitam asmeniui priklausančios transporto priemonės, kuria naudodamasis M. M. padarė administracinį nusižengimą, konfiskavimo skyrimas yra negalimas ir neatitinka įstatyme nustatytų reikalavimų, todėl spręstinas klausimas dėl ANK 29 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymo.

ANK 29 straipsnio 5 dalis numato, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismo ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos (pareigūno) nutarimu iš pažeidėjo ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieškoma konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma.

Akcentuotina, jog ir teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas gali pakeisti turto konfiskavimo pagrindą ir tai nelaikytina skundo ribų peržengimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-59-719/2018). Taip pat ir pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką baudžiamosiose bylose procesinis sprendimas, pakeičiantis automobilio konfiskavimą jo vertės išieškojimu, savaime nelaikytinas bloginančiu nuteistojo asmens teisinę padėtį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-45-788/2019). Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas dėl konfiskuotino turto ar jo vertės, turi teisę ir pareigą vertinti visas su tuo susijusias aplinkybes, o toks teismui suteiktos teisės realizavimas nepripažintinas išėjimu už skunde nurodytų bylos nagrinėjimo ribų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, Nr. 2K-77-648/2019). Visų nurodytų aplinkybių pagrindu teismas daro išvadą, jog sprendimas pakeisti administracinio poveikio priemonės taikymo pagrindą, nesunkina administracinėn atsakomybėn traukiamo M. M. teisinės padėties, tuo labiau, kad ir nagrinėjant skundą teisme jis ne kartą prašė bausti jį, o ne seserį.

Šiame kontekste teismas atkreipia dėmesį į tai, kad turto, kaip administracinio nusižengimo padarymo priemonės konfiskavimo tikslas, pirmiausia yra atimti pažeidėjui galimybę dar kartą jį panaudoti neteisėtiems tikslams, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims. ANK numatytas reguliavimas bei administracinio poveikio priemonės – turto konfiskavimo tikslas iš esmės yra analogiškas lyginant su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 72 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo, todėl nagrinėjamu atveju šioje byloje aktualus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimas, pateiktas 2023 m. balandžio 6 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-118-788/2023. Minėtoje kasacinio teismo praktikoje dar kartą pažymėta, kad turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės paskirtis yra ne nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, bet panaikinti galimybę jam ar kitiems asmenims turėti iš nusikalstamos veikos gautą turtinę naudą, daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, užkirsti kelią toliau naudoti šį turtą tokiais tikslais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-304-976/2016, Nr. 2K-119-976/2018, Nr. 2K-315-303/2018, Nr. 2K-17-788/2019, Nr. 2K-250-976/2020). Kartu akcentuojant, kad BK 72 straipsnio 5 dalis nustato, jog kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Tais atvejais, kai nusprendžiama konfiskuoti turto vertę dėl konfiskavimo natūra netikslingumo, turi būti įsitikinta, kad toks sprendimas atitinka turto konfiskavimo tikslus, ir turi būti pateikti įtikinami tokio sprendimo motyvai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-262-489/2017, Nr. 2K-91-303/2021, Nr. 2K-107-976/2021, Nr. 2K-201-303/2022, Nr. 2K-30-788/2023). Taigi tik nesant imperatyvų konfiskuoti patį turtą natūra, gali būti taikoma BK 72 straipsnio 5 dalis, atitinkamai ANK 29 straipsnio 5 dalis, t. y. išieškoma konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma.

Kaip matyti iš Administracinių nusižengimų registro išrašo, L. M. brolis – administracinėn atsakomybėn patrauktas M. M. daug kartų baustas administracinėmis nuobaudomis už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tame tarpe ir šiurkščius – transporto priemonių vairavimą neturint tam teisės, esant apsvaigus nuo psichiką veikiančių medžiagų bei su ant vairuojamo automobilio pritvirtintais valstybinio numerio ženklais, kurie nepriskirti tai transporto priemonei, greičio viršijimą ir kt., o 2023 m. gruodžio 6 d. jis, būdamas apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų vairavo L. M. priklausantį automobilį „VW Polo“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) taip pat M. M. daug kartų baustas už smulkias vagystes (administracinio nusižengimo bylos lapai 22-67). Aplinkybę, jog M. M. ne kartą, neturėdamas teisės vairuoti, vairavo automobilį, patvirtina ir administracinio nusižengimo byloje surinkti bei Nutarime detaliai išanalizuoti duomenys.

Asmens duomenų pažyma patvirtina, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo M. M. buvo įgijęs teisę vairuoti transporto priemones (administracinio nusižengimo bylos lapas 20-21), tačiau dėl kelių eismo taisyklių pažeidimų administracinio nusižengimo byloje ROIK 23195551199 (ANK 422 straipsnio 5 dalis, 71 straipsnio 1 dalis) dėl transporto priemonės vairavimo esant apsvaigus nuo narkotinių medžiagų 2023 m. balandžio 27 d. įsiteisėjusiu 2023 m. balandžio 7 d. nutarimu be kita ko jam paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 2023 m. kovo 22 d. iki 2024 m. kovo 21 d. (administracinio nusižengimo bylos lapas 47). M. M. M. M. nevykdė jam paskirtos administracinio poveikio priemonės ir 2024 m. sausio 10 d. įsiteisėjusiu nutarimu administracinio nusižengimo byloje ROIK 23227522960 dėl transporto priemonės vairavimo kai teisė vairuoti atimta (ANK 424 straipsnio 4 dalis) kartu su bauda jam vėl paskirta ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 2024 m. sausio 10 d. iki 2025 m. sausio 9 d. (administracinio nusižengimo bylos lapas 42). Šie duomenys patvirtina, jog M. M. sistemingai daro šiurkščius ir kitokius administracinius nusižengimus, iš jau taikomų poveikio priemonių išvadų nedaro.

Administracinė nuobauda bei administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimas ir automobilio konfiskavimas M. M. buvo paskirtos vadovaujantis ANK 34 straipsnio nuostatomis, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Atsižvelgiant į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsainų požiūrį į daromus administracinius nusižengimus, į jų skaičių, šiurkštumą, į padaryto nagrinėjamo administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, jo padaryto administracinio pažeidimo pavojingumą, neigiamą asmens charakteristiką (daug kartų baustas administracinėmis nuobaudomis, nei vienos baudos nėra sumokėjęs, todėl visos nuobaudos yra galiojančios, teistas Lietuvoje, nusikaltęs taip pat ir užsienyje (administracinio nusižengimo bylos lapai 22-67, 68-86), darytina išvada, jog administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, bus pasiekti paskiriant administracinę nuobaudą – baudą kartu su administracinio poveikio priemonėmis – specialiosios teisės atėmimu 18 mėnesių bei konfiskuotino turto vertės išieškojimu. Tuo tarpu už ankstesnius nusižengimus jam skirtos piniginės baudos ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas, teismo vertinimu, neturėjo pakankamo nubaudimo poveikio, neįtakojo M. M. elgesio teigiama linkme ir neleido pasiekti ANK 22 straipsnyje įtvirtintų administracinės nuobaudos tikslų, kadangi teisės pažeidimai buvo daromi ir toliau. Todėl ir šiuo atveju tikėtis, jog jam skirta administracinė nuobauda ir specialiosios teisės atėmimas be transporto priemones vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo būtų pakankama tinkamai pažeidėjo elgesio korekcijai, nėra pagrindo.

Vadovaujantis Institucijos pateiktais duomenimis iš VšĮ „Emprekis“, transporto priemonės, kurią vairavo M. M. jam inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo metu, kaina su PVM yra 1 490 eurų (skundo bylos lapas 36), todėl būtent ši suma priteistina iš M. M., kas nagrinėjamu atveju atitinka proporcingumo principą, išlaiko teisingą pusiausvyrą tarp pažeidėjo teisių ir siekio kovoti su teisės pažeidimais, susijusiais su transporto priemonių vairavimu neturint tam teisės.

Įvertinus visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, įstatymines nuostatas bei teismų praktiką, Institucijos Nutarimas pakeičiamas, vadovaujantis ANK 29 straipsnio 5 dalimi, Nutarimu M. M. už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 5 dalyje, paskirtą administracinio poveikio priemonę – automobilio „VW Polo“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) konfiskavimą pakeičiant į konfiskuotino daikto vertę atitinkančios pinigų sumos – 1 490 Eur išieškojimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 563 straipsniu, 567 straipsniu, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,

nutaria:

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 29 straipsnio 5 dalimi, Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2024 m. vasario 20 d. nutarimą Nr. 52-ANR_N-1027-2024, kuriuo M. M. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 5 dalį ir 415 straipsnio 5 dalį, pakeisti: paskirtą administracinio poveikio priemonę – automobilio „VW Polo“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) konfiskavimą pakeisti į konfiskuotino daikto vertę atitinkančios pinigų sumos – 1 490 Eur išieškojimą iš M. M.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per šią nutartį priėmusį Alytaus apylinkės teismą.