Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininko Viginto Lukošiaus (toliau – Institucijos) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. vasario 13 d. nutarimo E. M. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. E. M. Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 13 d. nutarimu pripažintas padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 1 dalyje, 426 straipsnio 2 dalyje ir, vadovaujantis 38 straipsnio 2 dalimi, nubaustas galutine 1800 Eur (tūkstančio aštuonių šimtų eurų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams be transporto priemonės konfiskavimo. E. M. nubaustas už tai, kad 2018 m. gruodžio 4 d. apie 09.30 val. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį ,,(duomenys neskelbtini) D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti, buvo neatidus, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė vairuojamos transporto priemonės, išvažiavo į priešingą eismui skirtą kelio pusę, kliudė automobilį ,,VW LT 28“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir atsitrenkė į stovintį automobilį ,,Volvo V 70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Eismo įvykio metu sugadinti abu automobiliai ,,(duomenys neskelbtini) D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir ,,Volvo V 70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Vairuotojas iš eismo įvykio vietos nepranešęs policijai, nuvažiavo. Eismo įvykio metu padaryta 2049 Eur žala viršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydį. Šiais savo veiksmais E. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14, 127 ir 129.1punktų reikalavimus.

3. Apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininkas prašo Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 13 d. nutarimą pakeisti ir už ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymą E. M. taikyti transporto priemonės konfiskavimą.

3.1. Skunde teigiama, jog teismas individualizuodamas nuobaudą netinkamai aiškino ir taikė normas, reguliuojančias turto, kuris buvo pažeidimo įrankis (priemonė), konfiskavimo klausimą.

3.2. Apeliaciniame skunde teigiama, jog už ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. E. M. linkęs pažeidinėti įstatymų nustatytą tvarką, moralės bei elgesio normas – praeityje jis baustas už administracinius nusižengimus, tarp jų ir už šiurkščius KET reikalavimų pažeidimus. Be to, transporto priemonę jis vairavo neturėdamas tokios teisės.

3.3. Skunde taip pat nurodoma, jog teismas netinkamai įvertino, kad automobilio savininkas nėra atsakingas už automobilio panaudojimą administracinio nusižengimo padarymo metu. Apelianto vertinimu, nutarimo teiginiai deklaratyvūs ir nepagrįsti jokiais duomenimis. Pažeidėjas žinojo apie gresiančią atsakomybę ir jos sukeliamas neigiamas pasekmes, tačiau tai jo nuo pažeidimo nesustabdė. Padarytas pažeidimas grubus, todėl paskyrus transporto priemonės konfiskavimą proporcingumo ir protingumo principai bei savininko teisės nebus pažeistos.

3.4. Skunde taip pat pažymima, jog Konstitucinio Teismo 1997 m. balandžio 8 d. nutarime byloje Nr. 12/96-5/97 išaiškinta, kad vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims dėl to būtų padaryta žala. Šis draudimas išlieka nepriklausomai nuo to, ar turtą valdo, juo disponuoja pats savininkas, ar jis perduotas valdyti, naudotis kitiems asmenims. Pažymima ir tai, jog vertinant transporto priemonių konfiskavimo teisėtumą teismų praktikoje atkreipiamas dėmesys į tai, kad kitiems asmenims nuosavybės teise priklausantis turtas gali būti konfiskuojamas tik išimtiniais atvejais, atkreipiant dėmesį į tai, kaip savininkas perdavė priemonę pažeidėjui arba kaip kitaip buvo sudarytos sąlygos tuo daiktu pasinaudoti. Tai reiškia, jog aptariamo daikto konfiskavimui pritaikyti būtina nustatyti, jog savininkas su jam priklausančiu daiktu nesielgė taip rūpestingai, kad kiti asmenys negalėtų panaudoti jo priešingai visuomenės interesams. Šiuo atveju visuomenės interesai yra pakankami, kad pateisintų nuosavybės teisių ribojimą ir vien tai, kad transporto priemonė priklauso ne administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, nėra pagrindas neskirti administracinės nuobaudos – transporto priemonės konfiskavimo. Teismas, neskirdamas turto konfiskavimo, nepagrįstai prioritetą suteikė transporto priemonės savininko nuosavybės teisėms, o ne visuomenės interesui – teisei į saugią aplinką.

3.5. Taip pat skunde teigiama, jog ANK 29 straipsnio kontekste transporto priemonės, kuri buvo nusižengimo padarymo įrankis, perdavimas naudotis, suprantamas ne vien kaip to daikto tiesioginis betarpiškas perdavimas pažeidėjui, o taip pat ir kaip jo patekimas pažeidėjo žinion nepažeidžiant teisės. Šiame kontekste vertinant pažeidėjo veiksmus, matyti, kad kitam asmeniui priklausantis automobilis nebuvo paimtas prieš savininko valią, byloje nėra duomenų apie automobilio perėjimą pažeidėjo žinion neteisėtais būdais. Tai, kad transporto priemonės savininkas miegojo, neatleidžia jo nuo atsakomybės pasirūpinti jam priklausančia transporto priemone.

4. Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

5. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininko Viginto Lukošiaus (toliau – Institucijos) apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl netenkintinas.

6. Nagrinėjamoje byloje ginčo dėl administracinių nusižengimų, numatytų ANK 423 straipsnio 1 dalyje, ANK 426 straipsnio 2 dalyje, fakto nėra, todėl apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius šiuos administracinius nusižengimus. Apeliaciniame skunde keliamas transporto priemonės konfiskavimo, t. y. administracinio poveikio priemonės skyrimo, klausimas, todėl byla nagrinėtina apeliacinio skundo ribose (ANK 652 straipsnis).

7. Skunde teigiama, jog teismas netinkamai aiškino ir taikė ANK 29 straipsnio nuostatas ir nepagrįstai nekonfiskavo administracinio nusižengimo padarymo priemonės – automobilio ,,(duomenys neskelbtini) D“. Apelianto teigimu, teismas nepagrįstai nusprendė, kad automobilio savininkas nėra atsakingas už automobilio panaudojimą administracinio nusižengimo padarymo metu, o teismo teiginiai deklaratyvūs, nepagrįsti jokiais duomenimis. Taip pat nurodoma, jog vien ta aplinkybė, kad transporto priemonė priklauso ne administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, nėra pagrindas neskirti administracinės nuobaudos – transporto priemonės konfiskavimo. Tačiau apygardos teismas su šiais skundo argumentais nesutinka ir juos atmeta.

8. Apygardos teismas pažymi, kad administracinio nusižengimo padarymo priemonės konfiskavimas, vadovaujantis ANK 29 straipsnio nuostatomis, yra ne administracinė nuobauda, kaip teigiama skunde, o administracinio poveikio priemonė, kurios tikslas, kaip numato ANK 27 straipsnis, yra padėti įgyvendinti administracinės nuobaudos paskirtį. Tokiu būdu turto konfiskavimas negali būti tapatinamas su administracine nuobauda.

9. ANK 426 straipsnio 8 dalyje numatyta, jog už šio straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. Tad įstatymas numato, jog šią administracinio poveikio priemonę neprivaloma skirti. Tai alternatyvi papildoma administracinio poveikio priemonė, dėl kurios kiekvienu konkrečiu atveju pavesta spręsti bylą nagrinėjančiam teismui.

10. Sutiktina su skunde minimu Konstitucinio teismo išaiškinimu, kad vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims dėl to būtų padaryta žala ir šis draudimas išlieka nepriklausomai nuo to, ar turtą valdo, juo disponuoja pats savininkas, ar jis perduotas valdyti, naudotis kitiems asmenims. Nepaisant to, tikrasis turto savininkas neturėtų patirti nepagrįstų nuosavybės teisių suvaržymų dėl trečiųjų asmenų neteisėtų veiksmų, dėl kurių savininkas nėra atsakingas. Būtent todėl teismų praktikoje įtvirtinta, jog kitiems asmenims nuosavybės teise priklausantis turtas gali būti konfiskuojamas tik išimtiniais atvejais, išsiaiškinus visas transporto priemonės perleidimo ar perėjimo pažeidėjo žinion aplinkybes. Siekiant užtikrinti transporto priemonių savininkų, kurie nėra pažeidėjai, interesus ir nuosavybės teisių apsaugą, transporto priemonių, kurios nepriklauso nuosavybės teise pažeidėjui ir kurios buvo administracinių nusižengimų padarymo priemonės, konfiskavimas griežtai reglamentuotas administracinių nusižengimų kodekse ir jomis privalu vadovautis, nes ANK yra vientisas teisės aktas, kurio nuostatos turi būti taikomos sistemiškai. Dėl šių aplinkybių ANK 426 straipsnio 8 dalies nuostatos negali būti aiškinamos ir taikomos atsietai nuo bendrosios dalies 29 straipsnio, reglamentuojančio turto konfiskavimą, nuostatų.

11. Vadovaujantis ANK 29 straipsnio 1 dalimi, turto konfiskavimas – tai priverstinis neatlygintinis konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas pažeidėją ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. ANK 29 straipsnio 2 dalis numato, jog konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas. Nepaisant to, šio straipsnio antros dalies nuostatos turi būti taikomos taip pat atsižvelgiant ir į kitas ANK 29 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios numato, jog konfiskuotas gali būti tik tas turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė. Tokiu būdu siekiama tinkamai užtikrinti privačios nuosavybės apsaugą ir neliečiamumą. Vis dėlto, ANK 29 straipsnio 4 dalies nuostatose yra numatytos šios taisyklės išimtys – įtvirtinta, jog už tam tikrus ANK pažeidimus, tame tarpe ir numatytąjį ANK 426 straipsnio 2 dalyje, gali būti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis turtas. Tačiau tai gali būti padaryta tik jeigu nustatomos tam tikros sąlygos: 1) perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti; 2) turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) turtas jam buvo perleistas kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.), yra pažeidėjas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridinio asmens vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas, gautas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Taigi, nagrinėjamu atveju turi būti sprendžiamas klausimas, ar egzistuoja bent viena iš nurodytų sąlygų. Šiuo atveju yra reikšmingas pirmame ir trečiame punktuose nustatytų sąlygų egzistavimas.

12. Byloje nustatyta, kad transporto priemonės ,,(duomenys neskelbtini) D“, kurią vairuodamas E. M. padarė administracinius nusižengimus, savininkas yra jo brolis K. M., tačiau administracinio nusižengimo bylos medžiagoje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad jis sąmoningai perleido broliui transporto priemonę ar žinojo, jog transporto priemonė bus ar gali būti panaudota kaip administracinio nusižengimo padarymo priemonė. Kaip pagrįstai nustatė apylinkės teismas, tiek E. M., tiek ir K. M. paaiškinimai, jog transporto priemonę E. paėmė broliui nežinant, jam dar miegant, sutapo ir byloje nėra jokių duomenų, galinčių paneigti šiuos aiškinimus. Pagrindą tikėti šiais duomenimis suteikia ir tai, kad E. M. negyvena kartu su broliu, įvykio metu tik svečiavosi su drauge ir byloje nėra duomenų, kad K. M. automobilį būtų perleidęs naudotis broliui kaip artimam šeimos nariui. Kaip jau minėta, įstatymas numato labai griežtas sąlygas, kada gali būti konfiskuojamas ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis turtas, kuris buvo administracinio nusižengimo padarymo priemonė. Tai gali būti padaryta tik nustačius, kad ją savininkas perleido kitam asmeniui ir perleisdamas turtą žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti. Tačiau tokių aplinkybių nepatvirtina jokie surinkti duomenys. Byloje net nenustatyta, kad K. M. sąmoningai būtų perleidęs transporto priemonę broliui ar leidęs ja naudotis. Šiuo atveju nustatyta, kad E. M. brolio K. transporto priemonę pasiėmė bei ja pasinaudojo be brolio žinios ir sutikimo, todėl apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, jog transporto priemonės automobilio ,,(duomenys neskelbtini) D“ savininkas K. M. nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą administracinio nusižengimo metu ir administracinio poveikio priemonės – transporto priemonės konfiskavimo pagrįstai netaikė.

13. Kaip minėta, ANK 29 straipsnyje nurodo labai aiškias ir konkrečias sąlygas, kada gali būti konfiskuojamas ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis turtas. Tik nustačius šių sąlygų egzistavimą gali būti konfiskuojama ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė, todėl, priešingai nei nurodoma skunde, šios nuostatos negali būti aiškinamos plečiamai. Tam, kad būtų konfiskuotas ne pažeidėjui priklausantis turtas, nustatyti vien to, kad savininkas nebuvo pakankamai rūpestingas saugant turtą, nepakanka. Kaip ir nepakanka to, kad pažeidėjo asmenybė charakterizuojama itin neigiamai, jis linkęs daryti administracinius nusižengimus ir sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles.

14. Byloje nenustatytos ANK 29 straipsnio 4 dalyje nurodytos sąlygos, būtinos ne pažeidėjui priklausančios transporto priemonės konfiskavimui taikyti, todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje administracinio poveikio priemonės – transporto priemonės, kuria naudodamasis E. M. padarė nusižengimą, konfiskavimo skyrimas yra negalimas ir neatitinka įstatyme nustatytų reikalavimų.

15. Atsižvelgdamas į visas išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas įstatymų reikalavimų, teisėtai ir pagrįstai neskyrė administracinio poveikio priemonės – automobilio ,,(duomenys neskelbtini) D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimo, todėl apeliacinis skundas netenkinamas, o skundžiamas nutarimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. vasario 13 d. nutarimą nepakeistą ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininko Viginto Lukošius apeliacinio skundo netenkinti.

Apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.