Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo teisėja Asta Čebatoriūtė, sekretoriaujant Jolantai Stanelienei, Svetlanai Anusevičienei, dalyvaujant

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo J. S. ieškinį atsakovei R. S. dėl naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkos nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovo atstovas advokatas Saulius Alysas palaikė savo atstovaujamąjį, ieškinį prašė tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, jog ginčas kilo tik dėl naudojimosi tvarkos, todėl ją ir prašo nustatyti. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyta, kad atsakovė prie buto pirkimo pinigais neprisidėjo, bet prisidėjo bendru darbu ir pinigais prie buto pagerinimo, todėl jai ir buvo pripažinta 1/3 dalis buto, taip ji tapo bendraturte. Ieškovas siūlo nustatyti naudojimosi tvarką taip, kad plotai būtų maksimaliai izoliuoti, nes tarp šalių santykiai konfliktiški, trys kambariai yra pereinami ir tik vienas nepereinamas. Siūlomas kambarys labiausiai atitinka atsakovės dalį ir yra labiausiai izoliuotas. Atsakovė iš esmės su ieškiniu sutinka, tik kelia dvi sąlygas – skirti 60 dienų persikraustymui ir atlikti jai perduodamo kambario remontą. Ji buto nepirko, tik atliko tam tikrus veiksmus, dėl kurių teismas jai pripažino nuosavybės teisę į 1/3 dalį buto, todėl negali kelti reikalavimo dėl kambario suremontavimo. Ieškovas padės atsakovei greitai persikraustyti, todėl 60 dienų persikraustymui skirti yra per didelis terminas.

Atsakovė R. S. su ieškiniu sutiko iš dalies, sutiko persikelti į kambarį, plane pažymėtą II-9/16.16, kurio plotas 16,16 kv. m., su sąlyga, kad jame ieškovas padarys remontą ir išnaikins blogą kvapą bei persikraustymui bus skirta 60 dienų, nurodė, jog palaiko argumentus, išdėstytus atsiliepime (21-23 b. l.). Paaiškino, kad nesutinka pereiti iš geresnio stovio kambario į prastesnio stovio kambarį, mano, kad jai siūlomas kambarys neatitinka jos dalies bendrojoje dalinėje nuosavybėje, jai geriausiai tiktų kambarys, plane pažymėtas II-3/19.09, nors jis ir yra trijose vietose pereinamas, tačiau ji susitvarkytų. Be to, ji nesutinka su įsiteisėjusiu Šiaulių apylinkės teismo 2014-01-27 sprendimu, mano, kad jai priklauso ne 1/3 dalis buto, o 1/2, nes ji butą valo, jame gyvena. Pripažino, jog neprisidėjo pinigais prie buto pirkimo, nes jos neprašė, nedavė jokių pinigų už butą ir vėliau.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Byloje nustatyta, kad pagal įsiteisėjusį Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. sausio 27 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-133-650/2014 ieškovui ir atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso butas su rūsiu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), bei 125/1000 dalis priklausinio ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) Ieškovui nuosavybės teise priklauso 2/3 dalys, o atsakovei – 1/3 dalis aukščiau minėto buto su rūsiu ir 125/1000 ūkinio pastato dalies (civilinė byla Nr. 2-133-650/2014, 2 t., 89-98 b. l.). Ieškovas ir atsakovė nėra nusistatę naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu butu ir jo priklausiniais tvarkos. Ieškovo teisė naudotis jam priklausančia buto dalimi yra pažeista, nes atsakovė naudojasi didesne dalimi buto nei turi nuosavybės teisę į jį (atsakovė naudojasi trimis 41,32 kv. m. bendro ploto kambariais, o ieškovas tik vienu 16,16 kv. m. ploto kambariu). Ieškovas, negalėdamas su atsakove susitarti ne teismo tvarka, pareiškė ieškinį dėl naudojimosi tvarkos ginčijamu butu ir jo priklausiniais nustatymo, paskiriant atsakovei naudotis ginčo buto kambariu, pažymėtu plane II-9/16.16, kurio plotas 16,16 kv. m., o ieškovui – trimis kambariais, pažymėtais plane II-2/12.15, II-3/19.09, II-4/10.08, iš viso 41,32 kv. m., bei paskiriant bendrai naudotis koridoriumi, sandėliu, tualetu, vonia, virtuve, pažymėtais plane II-1/8.19, II-3/3.86, II-6/1.22, II-7/2.20, II-8/11.14, iš viso 26,61 kv. m., t. y. kiekvienam po 1/2 dalį arba po 13.30 kv. m., taip pat paskiriant bendrai naudotis lygiomis (po ½ dalį) dalimis rūsiu (18,64 kv. m, plane pažymėtas R-7) bei priklausinio ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 125/1000 dalimi. Atsakovė, su ieškiniu sutikdama iš dalies, atsiliepime į ieškinį paaiškino, kad nepripažįsta teismo sprendimo, kuriuo nustatyta, jog ieškovui priklauso 2/3 dalys buto, ir kad sutinka su ieškovo siūloma naudojimosi ginčo butu ir jo priklausiniu tvarka tik su sąlygomis, kad ieškovas kambaryje, pažymėtame plane II-9/16.16, padarys remontą ir išnaikins blogą kvapą bei kad persikraustymui bus skirta 60 dienų, teisme ji nurodė, jog jai turi būti skiriamas pats didžiausias kambarys, pažymėtas plane II-3/19.09.

Pažymėtina, kad atsakovei nepateikus alternatyvaus ginčo išsprendimo varianto priešieškinio forma, nors jai buvo išaiškinta minėta teisė bei teisė turėti byloje atstovą, byla nagrinėjama pagal ieškovo ieškinio reikalavimus ir sprendžiama, ar yra, ar nėra pagrindas ieškovo ieškinį tenkinti. Todėl šioje byloje nesprendžiamas atsakovės atsiliepime į ieškinį keliamas reikalavimas dėl sutikimo persikelti į kambarį, plane pažymėtą II-9/16.16, su sąlygomis, kad jame ieškovas padarytų remontą ir išnaikintų blogą kvapą, o prašymas persikraustymui skirti 60 dienų laikytinas atsakovės prašymu dėl sprendimo vykdymo atidėjimo.

Naudojimosi bendrąja daline nuosavybe priklausančiu turtu tvarką reglamentuoja CK 4.75 ir 4.81 straipsnių normos. Pagal CK 4.81 straipsnio 1 dalį buto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to buto patalpomis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise. CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu; kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo klausimai turi būti sprendžiami vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintu nuosavybės neliečiamumo principu. Pažymėtina, kad nuosavybės neliečiamumas įstatymų leidėjo yra apibrėžtas ir kaip civilinių santykių teisinio reglamentavimo principas (CK 1.2 straipsnio 1 dalis), o CK 4.93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublika garantuoja visiems savininkams vienodą teisių apsaugą. Taigi, nagrinėjant konkrečių asmenų civilinį ginčą dėl naudojimosi bendrąja daline nuosavybe esančiu turtu, aiškinti civilinės teisės normas dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo ir jas taikyti privalu taip, kad nebūtų pažeidžiamos šių asmenų konstitucinės teisės į nuosavybę, tačiau būtina atsižvelgti ir į tai, kad šis principas, kaip ir kiti tiek konstituciniai, tiek civilinės teisės principai, nėra absoliutus ir ginant vieno asmens nuosavybės teises taikytinas taip, kad nebūtų pažeidžiamos kitų asmenų nuosavybės teisės. Be to, nuosavybės neliečiamumo principas turi būti taikomas derinant jį su kitais civilinės teisės principais, įtvirtintais CK 1.2 straipsnio 1 dalyje: civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, neleistinumo piktnaudžiauti teise, visokeriopos civilinių teisių teisinės gynybos.

Nustatant naudojimosi nekilnojamaisiais daiktais tvarką turi būti atsižvelgiama į visetą kriterijų, suformuluotų kasacinio teismo praktikoje: teisėtumą, adekvatumą dalims bendrosios nuosavybės teisėje, socialinę taiką ir proporcingumą, naudojimosi daiktu racionalumą (patogumą) ir efektyvumą, faktinių nuosavybės teisinių santykių stabilumą (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. balandžio 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-451/2003; 2006 m. lapkričio 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2006; 2007 m. birželio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007; 2007 m. gruodžio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-563/2007, kt.). Taip pat pažymėtina, kad bendroji taisyklė nustatant naudojimosi daiktu tvarką – paskirti naudotis daikto dalis, atitinkančias dalis bendrosios nuosavybės teisėje, jei tokia galimybė realiai egzistuoja. Tarp nustatytos naudojimosi tvarkos ir dalių bendrosios nuosavybės teisėje egzistuojantis adekvatumas leidžia užtikrinti, kad savininko teisės bus įgyvendintos realiai ir tinkama apimtimi. Tais atvejais, kai dalių adekvatumo taisyklės objektyviai neįmanoma laikytis (pavyzdžiui, jei bute nėra patalpų, atitinkančių bendraturčių dalis bendrosios nuosavybės teisėje) ir dėl to bendraturčiams paskiriamos naudotis buto dalys, nevisiškai atitinkančios idealiąsias dalis, gali kilti interesų pusiausvyros problema, kuri sprendžiama, taikant teisingo atlyginimo principą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad, paskyrus šalims naudotis nevienodo vertingumo patalpas, taip pat esant būtinybei kuriai nors iš šalių skirti didesnę dalį, nei jos turima dalis bendrosios nuosavybės teisėje, bendraturčių iniciatyva spręstinas atlyginimo (kompensacijos) už naudojimąsi svetimu turtu klausimas (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. lapkričio 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-572/2004; 2006 m. lapkričio 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2006, kt.).

Nekilnojamojo turto registro duomenimis ieškovui ir atsakove bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto adresas yra pasikeitęs, dabar jis yra (duomenys neskelbtini)(6-8 b. l.), todėl minėtas adresas ir bus nurodomas sprendime. Iš nekilnojamojo turto registro duomenų (6-8 b. l.) matyti, kad ginčo buto bendras plotas yra 84,09 kv. m., ieškovui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 2/3 dalys (arba 56,06 kv. m.) buto, atsakovei – 1/3 dalis (arba 28,03 kv. m.), bei tomis pačiomis dalimis ieškovui ir atsakovei priklauso ginčo buto priklausiniai – rūsys ir 125/1000 dalis ūkinio pastato. Šie duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (CK 4.262 str., Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 str.). Pagal ieškovo ieškiniu pateiktą naudojimosi tvarką ieškovui turėtų būti paskirta naudotis kambariais, pažymėtais plane II-2/12.15, II-3/19.09, II-4/10.08, iš viso 41,32 kv. m., atsakovei turėtų būti paskirta naudotis kambariu, pažymėtu plane II-9/16.16, kurio plotas 16,16 kv. m., o bendrai naudotis paskirta koridoriumi, sandėliu, tualetu, vonia, virtuve, pažymėtais plane II-1/8.19, II-3/3.86, II-6/1.22, II-7/2.20, II-8/11.14, iš viso 26,61 kv. m., t. y. kiekvienam po 13.30 kv. m., taip pat lygiomis dalimis (po ½) rūsiu (18,64 kv. m., plane pažymėtas R-7) ir ūkinio pastato 125/1000 dalimi, t. y. pagal ieškovo siūlomą naudojimosi tvarką atsakovei atitenka 1,43 kv. m. ploto turto daugiau negu jai priklauso pagal idealiąją nuosavybės dalį, o ieškovas už naudojimuisi sumažėjusią 1,43 kv. m. turto dalį piniginės kompensacijos neprašo, be to, ieškovas siūlo nustatyti, kad paskiriama bendrai naudotis lygiomis dalimis (po ½) buto rūsiu ir ūkinio pastato 125/1000 dalimi, nors ideali atsakovui nuosavybės teise priklausanti buto su rūsio ir ūkinio pastato dalies dalis yra 2/3.

Bylos duomenimis neginčijamai nustatyta, kad šalių santykiai yra konfliktiški ir įtempti. Pažymėtina, kad socialinės taikos, naudojimosi daiktu racionalumo (patogumo) ir efektyvumo kriterijų požiūriu geriausia tokia naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarka, pagal kurią nelieka bendrai naudojamų objekto dalių, arba jų išlieka tik minimaliai, t. y. maksimaliai sumažinama bendraturčių interesų bei teisių konkurencijos rizika. Šiuo požiūriu ieškovo pasiūlyta naudojimosi ginčo butu tvarka, kai atsakovei paskiriamas vienintelis nepereinamas ir izoliuotas kambarys, be to, esantis priešingoje buto pusėje, nei likusieji trys buto kambariai, yra pranašesnė už atsakovės išreikštą pageidavimą jai paskirti naudotis pereinamu kambariu II-3/19.09, esančiu tarp kitų dviejų kambarių. Nors atsakovė nenorą kraustytis į kambarį, pažymėtą plane II-9/16.16, į kurį pagal ieškovo siūlomą naudojimosi tvarką ji turi persikelti, grindžia bloga kambario būkle, tačiau šis argumentas nesudaro pagrindo pripažinti, kad ieškovo prašoma nustatyti naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarka yra neracionali ar pažeidžia šalių interesų pusiausvyrą. Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad atsakovės ir ieškovo dukra S. S. su nepilnamečiu sūnumi J. M. deklaravo gyvenamąją vietą ginčo bute. Atsakovė nepateikė jokių dokumentų, pagrindžiančių minėtą aplinkybę. Be to, net ir pasitvirtinus aplinkybei, kad minėti asmenys yra deklaravę savo gyvenamąją vietą ginčo bute, nagrinėjamu atveju ši aplinkybė nėra esminė nustatant naudojimosi tvarką tarp bendraturčių ir neturi teisinės reikšmės sprendžiant klausimą dėl naudojimosi ginčo butu ir jo priklausiniu tvarkos nustatymo.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 18 straipsnį įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Kasacinio teismo praktikoje dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo materialiųjų ir procesinių teisinių padarinių yra nurodomos šios įsiteisėjusio teismo sprendimo esminės savybės: 1) teismo sprendimo privalomumas; 2) res judicata galia; 3) teismo sprendimo prejudicinė galia. Įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principas įtvirtintas CPK 18 straipsnyje. Teismo sprendimo privalomumas visiems asmenims visų pirma reiškia jo privalomumą dalyvavusiems byloje asmenims; įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas nedalyvavusiems byloje asmenims ta prasme, kad jie turi elgtis taip, kaip to reikalauja įsiteisėjęs teismo sprendimas. Įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata ir prejudicinė galia įtvirtinta CPK 279 straipsnio 4 dalyje: sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius, tačiau tai netrukdo suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra išnagrinėtas ir išspręstas; įsiteisėjęs teismo sprendimas byloje pagal ieškinį (pareiškimą, prašymą), kuriuo siekiama tam tikros teisės arba tam tikrų materialiųjų teisinių santykių buvimo ar nebuvimo teisinio pripažinimo (ieškiniai (pareiškimai, prašymai) dėl pripažinimo), turi prejudicinę galią ir byloje nedalyvavusiems asmenims. Įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata savybė reiškia, jog šalių ginčas yra galutinai išspręstas, o teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią. Materialieji sprendimo res judicata padariniai yra dvejopi. Pirma, šalys nebegali pakartotinai reikšti tapataus ieškinio, tai yra negatyvusis res judicata efektas; antra, sprendimas gali būti reikalavimo pagrindas kitoje civilinėje byloje – jis įgyja prejudicinę galią, tai yra vadinamasis pozityvusis res judicata principo taikymo efektas. Įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo prejudicinės galios išraiška įtvirtinta ir CPK 182 straipsnio 2 punkte, kuriame nustatyta, kad šalis ar kitas dalyvavęs byloje asmuo kitose bylose gali remtis teismo sprendimu kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu ir tų faktų jam nereikia įrodinėti. Teismo sprendimo prejudicinė galia reiškia, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų ir teisinių santykių šalys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir jų teisių perėmėjai nebegali ginčyti kitose bylose (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2008; 2009 m. kovo 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2009; 2009 m. balandžio 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-180/2009; išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-173/2010; 2011 m. gegužės 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2011; 2013 m. sausio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2013; kt.).

Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. sausio 27 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-133-650/2014, kurio pagrindu atsirado ieškovo ir atsakovės bendroji dalinė nuosavybės teisė į ginčo butą ir jo priklausinius, įsiteisėjo Šiaulių apygardos teismui 2014 m. birželio 2 d. nutartimi Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. sausio 27 d. sprendimą palikus nepakeistą (civilinė byla Nr. 2-133-650/2014, 2 t., 89-98, 130-138 b. l.). Teismas pažymi, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės iš naujo neįrodinėjamos (CPK 182 str.), todėl atsakovė jame nustatytų aplinkybių ginčyti nebegali. Faktas, kad ieškovui priklauso 2/3 dalys nekilnojamojo turto, o atsakovei - 1/3, turi prejudicinę galią, jo pakartotinai įrodinėti nereikia, todėl atsakovės argumentas, kad ji nesutinka su minėtu įsiteisėjusiu teismo sprendimu, bei mano, kad jai priklauso ne 1/3 dalis buto, o 1/2 dalis, nes ji butą valo, jame gyvena, atmestinas kaip nepagristas ir teisiškai nereikšmingas sprendžiant klausimą dėl naudojimosi tvarkos ginčo butu ir jo priklausiniais nustatymo.

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad ieškovo pateikta naudojimosi buto su rūsiu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) ir 125/1000 dalies ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), tvarka yra patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui, ji atitinka proporcingumo principą, nepažeidžia kito bendraturčio – atsakovės, teisių ir teisėtų interesų bei sudaro prielaidas šalių konfliktinei situacijai šalinti. Nors kiekvienam bendraturčiui prašoma paskirti naudotis bendrais daiktais realioji daikto dalis neatitinka jo idealiosios dalies bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, tačiau pats ieškovas, siekdamas šalių interesų pusiausvyros ir socialinės taikos, prašo nustatyti būtent tokią, idealiųjų dalių neatitinkančią, jam mažiau palankią, naudojimosi tvarką (CK 4.75, 4.81 str.). Kaip minėta, atsakovė savo nesutikimo motyvų nepagrindė jokiais įrodymais, išskyrus antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, kuriame užfiksuota kambarių būklė, bei nepateikė jokios kitos naudojimosi minėtais nekilnojamaisiais daiktais tvarkos varianto. Be to, kaip aukščiau buvo pasisakyta, ji priešieškinio byloje nepareiškė, 1/3 turto dalį sprendimu teismas jai pripažino bendrosios dalinės nuosavybės teise už jos atliktus pagerinimus bute, t. y. investuotas pinigines lėšas ir bendrą darbą, pinigų už minėtą butą ji nemokėjo, ką pati pripažino tiek civilinėje byloje Nr. 2-133-650/2014, tiek šioje civilinėje byloje teismo posėdžio metu. Todėl ieškinys tenkintinas ir naudojimosi ginčo butu ir jo priklausiniais tvarka nustatytina pagal ieškovo ieškinyje pateiktą siūlymą.

Atsakovė, reikšdama prašymą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo - nustatyti šalims terminą 60 dienų persikraustyti atsakovei iš trijų kambarių į vieną kambarį, o ieškovui - atvirkščiai, nurodė, jog tai gali užtrukti. Ieškovas ir jo atstovas sutiko, kad terminas būtų nustatytas, tačiau prieštaravo, kad būtų nustatytas 60 dienų terminas, nes tai nėra protingas terminas, skirtas persikraustyti šalims iš vieno kambario į kitą tame pačiame bute, todėl, sutiko, kad toks terminas būtų nustatytas 30 dienų, be to, ieškovas pažadėjo padėti atsakovei persikraustyti. Teismas tenkina atsakovės prašymą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teismo teisė dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, kita pusė neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Atsižvelgdamas į atsakovės nurodytas aplinkybes ir į ieškovo išdėstytus argumentus, į tai, kad kambariai yra viename bute, viename aukšte, šalia vienas kito, šalių santykiai įtempti ir konfliktiški, siekiant išspręsti šioje byloje kilusį ginčą ir nesudaryti pagrindo kilti naujam ginčui, teismas sprendžia, kad būtina atidėti sprendimo vykdymą ir nustatyti konkretų jo įvykdymo terminą, t. y. šalių persikraustymo terminą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, įvertinus laikotarpį, per kurį šalys turėtų persikraustyti, remiantis protingumo ir teisingumo principais, sprendimo įvykdymas turėtų būti atidėtas, t. y. skirtas terminas šalims persikraustyti per 30 dienų, skaičiuojant nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Ieškinį patenkinus, ieškovui iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos: 41,99 Eur žyminis mokestis ir 86,89 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti (CPK 80 str., 93 str. 1 d. 98 str., Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra 3,19 Eur ir yra didesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią (3,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos iš bylą pralaimėjusios šalies priteisiamos valstybei (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263–267 straipsniais, 268–270 straipsniais, 284 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti ieškovui J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovei R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio buto su rūsiu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) (buvusio - (duomenys neskelbtini)), ir 125/1000 dalies ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) (buvusio - (duomenys neskelbtini)), naudojimosi tvarką:

- ieškovui J. S. paskirti asmeniniam naudojimui atskirai naudotis buto, esančio (duomenys neskelbtini) trimis kambariais, buto techninės apskaitos byloje esančiame plane pažymėtais indeksu II-2/12.15, II-3/19.09, II-4/10.08, iš viso 41,32 kv. m.,

- atsakovei R. S. paskirti asmeniniam naudojimui atskirai naudotis buto, esančio (duomenys neskelbtini) vienu kambariu, buto techninės apskaitos byloje esančiame plane pažymėtu indeksu II-9/16.16, kurio plotas 16,16 kv. m.,

- ieškovui J. S. ir atsakovei R. S. paskirti bendrai naudotis buto, esančio (duomenys neskelbtini) koridoriumi, sandėliu, tualetu, vonia, virtuve, buto techninės apskaitos byloje esančiame plane pažymėtais indeksais II-1/8.19, II-3/3.86, II-6/1.22, II-7/2.20, II-8/11.14, iš viso 26,61 kv. m., t. y. kiekvienam po 1/2 dalį arba po 13.30 kv. m.,

- ieškovui J. S. ir atsakovei R. S. paskirti bendrai naudotis po 1/2 dalį lygiomis dalimis buto, esančio (duomenys neskelbtini) rūsiu (18,64 kv. m, buto techninės apskaitos byloje esančiame plane pažymėtu indeksu R-7) ir ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), 125/1000 dalimi.

Įpareigoti ieškovą J. S. ir atsakovę R. S. persikraustyti į jiems nustatytus naudotis kambarius per 30 (trisdešimt) dienų, skaičiuojant nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Priteisti ieškovui J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas: 41,99 Eur (keturiasdešimt vieno euro, 99 ct) žyminį mokestį ir 86,89 Eur (aštuoniasdešimt šešių eurų, 89 ct) išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti iš atsakovės R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 3,19 Eur (trijų eurų, 19 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.