- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-11-05
- Bylos Nr.
- I1-2342-422/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02881-2023-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Janina Vitunskienė
- Pareiškėjas
- M. K.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos kalėjimų tarnyba
- Kategorijos
- 20.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 55.1pavadinimo nepavyko patikrinti
atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, atstovui R. B.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. K. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo, trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos kalėjimų tarnyba.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas M. K. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Viešojo saugumo tarnyba), 10 Eur turtinei ir 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
2024 m. gegužės 20 d. nutartimi, pareiškėjui nepašalinus teismo nurodytų skundo trūkumų, jo skundo dalis dėl 10 Eur turtinės žalos atlyginimo priteisimo buvo palikta nenagrinėta (2 t., b. l. 120–120).
Byloje ginčas kyla dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Pareiškėjas skunde (1 t., b. l. 1–2), patikslintuose skunduose (1 t., b. l. 13, 18, 23–24) ir teismo posėdžių metu nurodė bei paaiškino, jog atlikdamas bausmę laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo 11 d. iki 2023 m. vasario mėn. buvo etapuojamas apie 50 kartų nežmoniškomis sąlygomis.
Šalies argumentai
Skunde nurodė, kad jam žinomi šie etapavimai: 2020 m. rugsėjo 11 d. iš Vilniaus areštinės į Pravieniškių pataisos namus-atvirosios kolonijos 3 sektorių, 2021 m. birželio 16 d. iš Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3 sektoriaus į Šiaulių tardymo izoliatorių, 2021 m. liepos 15 d. iš Kauno tardymo izoliatoriaus, 2021 m. liepos 19 d. į Alytaus pataisos namus, 2021 m. liepos 19 d. iš Kauno tardymo izoliatoriaus į Alytaus pataisos namus; iš Alytaus pataisos namų į Vilniaus pataisos namus etapavimai ir atgal: 2021 m. rugsėjo 16 d., 2021 m. rugsėjo 27 d., 2021 m. spalio 7 d., 2021 m. spalio 11 d., 2021 m. spalio 14 d., 2021 m. spalio 15 d., 2021 m. spalio 25 d., 2021 m. spalio 28 d., 2021 m. lapkričio 8 d., 2021 m. lapkričio 15 d., 2021 m. lapkričio 18 d., 2021 m. gruodžio 16 d., 2021 m. gruodžio 23 d., 2022 m. sausio 3 d., 2022 m. sausio 6 d., 2022 m. sausio 20 d., 2022 m. vasario 3 d., 2022 m. vasario 7 d., 2022 m. vasario 24 d., 2022 m. vasario 28 d., 2022 m. kovo 14 d., 2022 m. kovo 28 d., 2022 m. kovo 31 d., 2022 m. balandžio 4 d., 2022 m. balandžio 7 d., 2022 m. gegužės 23 d., 2022 m. gegužės 26 d., 2022 m. gegužės 30 d., 2022 m. birželio 2 d., 2022 m. birželio 13 d., 2022 m. birželio 16 d., 2022 m. birželio 20 d., 2022 m. birželio 23 d., 2022 m. rugsėjo 12 d. ir 2022 m. rugsėjo 15 d.
Pažymėjo, jog yra (duomenys neskelbtini), turi daug sveikatos sutrikimų. Kiekvieną kartą vykstant etapu prieš įlipdamas į mašiną jis informuodavo konvojaus pareigūnus apie neįgalumą, sveikatos sutrikimus, tačiau pareigūnai į automobilį sodindavo neatsižvelgdami į prašymus, pageidavimus dėl sveikatos sutrikimų. Nurodė, kad jis prašydavo, jog būtų suteikta tokia sėdima vieta automobilyje, kad prieš pareiškėją niekas nesėdėtų, nes kitaip neturi kaip ištiesti kojų ir dėl to tirpsta galūnės. Jo tvirtinimu, etapuojant sodindavo į automobilio keturvietę kamerą. Esant pilnai etapavimo kamerai, nebūdavo kur padėti kojų. Saugos diržų nebuvo, todėl jautė kiekvieną duobę važiuodamas automobiliu, o sukant automobiliui, asmenys krisdavo vienas ant kito, susitrenkdavo galvą, rankas, bet mėlynių nelikdavo, todėl nebuvo galimybės tai užfiksuoti. Kai kurios kėdės buvo sugadintos.
Nurodė, kad automobiliuose yra įrengtos stebėjimo kameros, kurios fiksuoja etapavimą. Pareiškėjo patirti išgyvenimai tikri. Nors buvo etapuojamas daugiau nei 50 kartų, tačiau nė karto nebuvo atsižvelgta į pareiškėjo poreikius. Taip pat keletą kartų teko gamtinius reikalus atlikti į buteliuką, matant kitiems nuteistiesiems.
Pažymėjo, kad dėl atsakovės neteisėtų veiksmų patyrė neturtinę žalą. Dėl etapavimo patyrė didelių nepatogumų, papildomą diskomfortą, didžiulį psichologinį sukrėtimą, emocinę depresiją, tapo irzlus, jaučia padidėjusią fobiją aplinkai, buvo pažemintas jo orumas. Prašė skundą patenkinti.
Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Viešojo saugumo tarnybos, su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime nurodė ir atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, jog, atsakovės atstovės turimais duomenimis, Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai konvojavo pareiškėją planinių konvojų maršrutais. Planinių konvojų metu naudoti specialieji automobiliai „(duomenys neskelbtini)“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Volkswagen“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atitiko teisės aktų reikalavimus, jų eksploatacijai buvo išduoti reikalingi dokumentai, kurie patvirtina minėtų automobilių tinkamumą žmonėms pervežti ir jų atitiktį saugumo bei kitiems techniniams reikalavimams.
Tvirtino, kad konvojavimo metu naudotos transporto priemonės buvo tinkamos konvojuoti ir konvojuojamųjų pervežimams vykdyti, konvojuojamiesiems pagal higienos ir saugumo reikalavimus techniškai įrengtos individualios sėdimos vietos su atlošais (kėdės). Nenustatyta, kad specialios paskirties automobilių kamerose, skirtose konvojuojamiesiems pervežti, esanti aplinka būtų netinkama konvojuoti asmenis. Prieš pradėdamas konvojavimą, konvojus privalomai patikrindavo specialiojo automobilio būklę, jo tinkamumą konvojavimui atlikti. Pareiškėjas pretenzijų dėl konvojavimo nepareiškė. Viešojo saugumo tarnybai ginčui aktualiu laikotarpiu nebuvo žinoma apie tokius pareiškėjo sveikatos būklės ypatumus ar nusiskundimus, dėl kurių nebuvo galima jo konvojuoti planiniu konvojumi.
Pažymėjo, jog sprendimus dėl asmens konvojavimo planiniu konvojumi priima bei konvojavimo dokumentus rengia ir įformina asmenų įkalinimą administruojančios įstaigos, atsižvelgdamos į asmens sveikatos priežiūros specialisto išvadas. Viešojo saugumo tarnyba tokių funkcijų nevykdo. Vadovaudamasi paraiškose pateikta informacija apie konvojavimo poreikius, Viešojo saugumo tarnyba pasitelkia konvojavimui organizuoti reikalingus išteklius. Planinis konvojus yra konvojus, kuris konvojuoja konvojuojamuosius iš anksto nustatytu maršrutu ir laiku. Planinis konvojus konvojuoja asmenis bendrąja tvarka. Jeigu asmeniui konvojuoti reikalingos specifinės, išskirtinės sąlygos, paminėtos institucijos priima kitokius sprendimus arba apie tokias sąlygas nurodo paraiškoje, tačiau tokių duomenų nebuvo gauta.
Šalies argumentai
Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas tik po ilgo laikotarpio (teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, kad stebėjo, jog nebūtų pasiekta 3 metų ieškinio senaties riba) kreipėsi į teismą dėl neva patirtų jo teisių pažeidimų, skundo teiginius grįsdamas tik bendro pobūdžio argumentais, subjektyviomis prielaidomis bei asmeninėmis interpretacijomis. Pažymėjo, kad pareiškėjas, būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo galimybę sužinoti ir ginti savo galimai pažeistas teises dėl netinkamų konvojavimo sąlygų nuo pat jo pirmojo konvojavimo įvykio.
Dėl specialiojo transporto būklės atsakovo atstovė nurodė, jog Viešojo saugumo tarnyba konvojuoja konvojuojamuosius transporto priemonėmis – specialiaisiais automobiliais, kuriuose konvojuojamiesiems konvojuoti yra pagal nustatytus higienos ir saugumo reikalavimus techniškai įrengtos kameros. Visuose specialios paskirties automobiliuose yra įrengtos vėdinimo, šildymo, apšvietimo sistemos, yra įrengti atsarginiai išėjimai, elektromagnetiniai bei greito atrakinimo užraktai. Tai patvirtina į bylą pateikti dokumentai.
Viešojo saugumo tarnyba akcentavo, kad pareiškėjas, reikšdamas reikalavimą dėl neturtinės žalos (5 000 Eur) priteisimo, nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių jam atsiradusios neturtinės žalos faktą, jos dydį, taip apribodamas atsakovės atstovei galimybę tinkamai atsikirsti į skunde nurodytas aplinkybes. Pareiškėjas neįrodė dėl, jo teigimu, neteisėtų veiksmų kilusių padarinių, neakcentavo pasireiškiančių išgyvenimų ar sukrėtimų, taip pat nepateikė įrodymų dėl jų sukelto sunkumo laipsnio bei galimų pasekmių ateityje.
Šalies argumentai
Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos kalėjimų tarnyba rašytiniuose paaiškinimuose su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodė, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo saugumo tarnybos įstatymo 7 straipsnio 3–5 punktais, vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka nuteistuosius konvojuoja Viešojo saugumo tarnyba ir už konvojų (specialiojo transporto) techninę būklę bei įrengimą yra atsakinga ši tarnyba. Pažymėjo, kad dėl saugos diržų specialiosios paskirties automobiliuose nebuvimo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, jog nenustatytas reikalavimas specialiuosiuose automobiliuose įrengti saugos diržus, todėl dėl jų nebuvimo nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus veiksmus.
Lietuvos kalėjimų tarnyba papildomai nurodė, jog neturi duomenų, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu dėl netinkamo konvojavimo būtų kreipęsis į Lietuvos kalėjimų tarnybą. Pareiškėjo teiginiai apie patirtus neigiamus išgyvenimus laikytini jo paties subjektyvia nuomone, nesudarančia pagrindo neturtinei žalai atsirasti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuri, pareiškėjo nuomone, buvo padaryta galimai neteisėtais Viešojo saugumo tarnybos veiksmais, laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo 11 d. iki 2023 m. sausio 19 d. konvojuojant jį Viešojo saugumo tarnybos specialiaisiais konvojaus automobiliais netinkamomis sąlygomis.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, viešoji atsakomybė negalima.
Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš to, kad jam nebuvo užtikrintas pakankamas sėdimos vietos plotas, nes konvojavimo metu konvojuojamiesiems teko sėdėti vienas priešais kitą, todėl jis negalėjo ištiesti kojų ir jam tirpo galūnės, nebuvo sudaryta galimybė pasinaudoti tualetu ir konvojavimo automobiliuose nebuvo įrengtų saugos diržų.
Konvojuojamųjų suimtųjų (nuteistųjų) teises ir pareigas, konvojaus pareigūnų veiklą reglamentuoja Konvojavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2022 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 1V-823. Konvojavimo taisyklių 54 punkte nustatyta, kad asmenų konvojavimui naudojamos šios transporto priemonės: specialiai įrengtos transporto priemonės su įrengtomis atskiromis kameromis konvojuojamiems asmenims laikyti; specialiai įrengtos transporto priemonės, neturinčios atskirų kamerų, bet turinčios atskirtą zoną (skyrių) konvojuojamiems asmenims laikyti; kitos transporto priemonės.
Vadovaujantis Konvojavimo taisyklių 55 punktu, specialiai įrengtose transporto priemonėse turi būti:
1. nepažeistos kėbulo grindys, sienos ir lubos, transporto priemonės langai;
2. atskirų kamerų vidiniai užraktai, kodiniai užraktai;
3. tvirtai pritvirtinti suolai (kėdės), atsarginis ratas;
4. veikiančios kėbulo, kamerų šildymo sistemos, signalizacijos priemonės, žmonėms evakuoti tinkamos avarinės angos, įrengta vėdinimo sistema, tiekianti ne mažiau kaip 15 m³/h lauko oro vienam asmeniui, kamerų dirbtinis apšvietimas ne mažesnis kaip 50 lx (liuksai);
5. techniškai tvarkingas sudegusio kuro išmetamų dujų vamzdis;
6. radijo, mobiliojo ir kitos ryšio priemonės;
7. specialieji šviesos ir garso signalais arba tik specialieji šviesos signalais;
8. gesintuvai (vienas pritvirtintas kabinoje, antras – kėbule prie įėjimo (išėjimo);
9. elektromagnetiniai ir greito atrakinimo užraktai;
10. kelių motorinės transporto priemonės pirmosios pagalbos rinkiniai (vienas – vairuotojo kabinoje, antras – kėbule, konvojuotojams lengvai pasiekiamoje vietoje).
Konvojavimo taisyklių 55 punkte nėra nustatyta, kad specialiajame transporte turi būti įrengti saugos diržai kiekvienam konvojuojamam asmeniui ar rankenos. Pažymėtina, kad, pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 16 straipsnio 5 dalies ir Kelių eismo taisyklių 196 punkto reikalavimus, saugos diržais privaloma prisisegti tik tuo atveju, kai jie yra įrengti. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas teisės aktų nuostatas, Viešojo saugumo tarnybos neteisėtų veiksmų ar neveikimo, neįrengus ginčo automobiliuose saugos diržų konvojuojamiems asmenims ar rankenų, skirtų laikytis, nenustatyta.
Konvojavimo metu transporto priemonėje konvojuotojų ir konvojuojamųjų skaičius negali būti didesnis, nei transporto priemonėje esantis sėdimų vietų skaičius (Konvojavimo taisyklių 56 punktas).
Taip pat Konvojavimo taisyklėse nėra numatyta, jog transporto priemonėje nuteistieji turi sėdėti atskirai, kad nebūtų prieš asmenį sėdinčio asmens, todėl pareiškėjo argumentai dėl nepakankamo sėdimos vietos ploto negalint ištiesti kojų laikytini subjektyvaus pobūdžio teiginiais ir nevertintini kaip pakankami atsakovės atstovės neteisėtiems veiksmams konstatuoti. Konvojavimo žiniaraščiuose pareiškėjo nusiskundimų dėl šių aplinkybių neužfiksuota.
Viešojo saugumo tarnybos pateikti įrodymai – išduotos konvojavimo automobilių Techninės apžiūros rezultatų kortelės bei valstybės įmonės „Regitra“ išduoti transporto priemonių registracijos pažymėjimai (1 t., b. l. 171–190) – patvirtina konvojavimo vykdymą techniškai tvarkingomis ir higienos normų reikalavimus atitinkančiomis transporto priemonėmis. Specialieji automobiliai prieš kiekvieną konvojavimą konvojaus pareigūno buvo apžiūrėti ir padaryta išvada, kad konvojuoti galima.
Dėl negalėjimo pasinaudoti tualetu teismas pažymi, kad, vadovaujantis Konvojavimo taisyklių 38 punktu, konvojuojamieji į tualetą vedami pasikeitimo punktuose tik patiems prašant. Byloje nėra duomenų, kad, pareiškėjui kreipiantis į Viešojo saugumo tarnybos pareigūnus dėl išvedimo į tualetą, ši teisė pareiškėjui nebuvo suteikta. Konvojavimo žiniaraščiuose jokių pareiškėjo nusiskundimų nėra užfiksuota. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjo teiginiai, kad konvojavimo metu jam nebuvo sudaryta galimybė naudotis tualetu, atmetami.
Į nagrinėjamą bylą pateikti kelionių žiniaraščiai bei konvojuojamųjų sąrašai (1 t., b. l. 32–170) patvirtina, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo konvojuotas:
1. 2020 m. rugsėjo 11 d. iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato į Pravieniškių pataisos namus-atvirąją koloniją;
2. 2021 m. birželio 16 d. iš Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos į Šiaulių tardymo izoliatorių;
3. 2021 m. liepos 15 d. iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus į Kauno tardymo izoliatorių;
4. 2021 m. liepos 19 d. planinio konvojaus maršrutu Vilnius–Alytus–Vilnius iš Kauno tardymo izoliatoriaus į Alytaus pataisos namus;
5. 2021 m. rugsėjo 16 d. planinio konvojaus maršrutu Vilnius–Alytus–Vilnius iš Alytaus pataisos namų į Vilniaus pataisos namus;
6. 2021 m. rugsėjo 27 d. planinio konvojaus maršrutu Vilnius–Alytus–Vilnius iš Vilniaus pataisos namų į Alytaus pataisos namus;
7. 2021 m. spalio 7 d. planinio konvojaus maršrutu Vilnius–Alytus–Vilnius iš Alytaus pataisos namų į Vilniaus pataisos namus;
8. 2021 m. spalio 11 d. planinio konvojaus maršrutu Vilnius–Alytus–Vilnius iš Vilniaus pataisos namų į Alytaus pataisos namus;
9. 2021 m. spalio 25 d. planinio konvojaus maršrutu Vilnius–Alytus–Vilnius iš Vilniaus pataisos namų į Alytaus pataisos namus;
10. 2021 m. spalio 28 d. planinio konvojaus maršrutu Vilnius–Alytus–Vilnius iš Alytaus pataisos namų į Vilniaus pataisos namus;
11. 2021 m. lapkričio 8 d. planinio konvojaus maršrutu Vilnius–Alytus–Vilnius iš Vilniaus pataisos namų į Alytaus pataisos namus;
12. 2021 m. lapkričio 15 d. planinio konvojaus maršrutu Vilnius–Alytus–Vilnius iš Alytaus pataisos namų į Vilniaus pataisos namus;
13. 2021 m. lapkričio 18 d. planinio konvojaus maršrutu Vilnius–Alytus–Vilnius iš Vilniaus pataisos namų į Alytaus pataisos namus;
14. 2021 m. gruodžio 16 d. planinio konvojaus maršrutu Vilnius–Alytus–Vilnius iš Alytaus pataisos namų į Vilniaus pataisos namus;
15. 2021 m. gruodžio 23 d. planinio konvojaus maršrutu Vilnius–Alytus–Vilnius iš Vilniaus pataisos namų į Alytaus pataisos namus;
16. 2022 m. sausio 3 d. planinio konvojaus maršrutu Vilnius–Alytus–Vilnius iš Alytaus pataisos namų į Vilniaus pataisos namus;
17. 2022 m. sausio 6 d. planinio konvojaus maršrutu Vilnius–Alytus–Vilnius iš Vilniaus pataisos namų į Alytaus pataisos namus;
18. 2022 m. sausio 20 d. planinio konvojaus maršrutu Vilnius–Alytus–Vilnius iš Alytaus pataisos namų į Vilniaus pataisos namus;
19. 2022 m. sausio 27 d. planinio konvojaus maršrutu Vilnius–Alytus–Vilnius iš Vilniaus pataisos namų į Alytaus pataisos namus;
20. 2022 m. vasario 3 d. planinio konvojaus maršrutu Vilnius–Alytus–Vilnius iš Vilniaus pataisos namų į Alytaus pataisos namus;
21. 2022 m. vasario 7 d. planinio konvojaus maršrutu Vilnius–Alytus–Vilnius iš Alytaus pataisos namų į Vilniaus pataisos namus;
22. 2022 m. vasario 17 d. planinio konvojaus maršrutu Vilnius–Alytus–Vilnius iš Vilniaus pataisos namų į Alytaus pataisos namus;
23. 2022 m. vasario 21 d. planinio konvojaus maršrutu Vilnius–Alytus–Vilnius iš Alytaus pataisos namų į Vilniaus pataisos namus;
24. 2022 m. vasario 24 d. planinio konvojaus maršrutu Vilnius–Alytus–Vilnius iš Vilniaus pataisos namų į Alytaus pataisos namus;
25. 2022 m. vasario 28 d. planinio konvojaus maršrutu Vilnius–Alytus–Vilnius iš Alytaus pataisos namų į Vilniaus pataisos namus;
26. 2022 m. kovo 14 d. planinio konvojaus maršrutu Vilnius–Alytus–Vilnius iš Vilniaus pataisos namų į Alytaus pataisos namus;
27. 2022 m. kovo 28 d. planinio konvojaus maršrutu Vilnius–Alytus–Vilnius iš Alytaus pataisos namų į Vilniaus pataisos namus;
28. 2022 m. kovo 31 d. planinio konvojaus maršrutu Vilnius–Alytus–Vilnius iš Vilniaus pataisos namų į Alytaus pataisos namus;
29. 2022 m. balandžio 4 d. planinio konvojaus maršrutu Vilnius–Alytus–Vilnius iš Alytaus pataisos namų į Vilniaus pataisos namus;
30. 2022 m. balandžio 7 d. planinio konvojaus maršrutu Vilnius–Alytus–Vilnius iš Vilniaus pataisos namų į Alytaus pataisos namus;
31. 2022 m. gegužės 23 d. planinio konvojaus maršrutu Vilnius–Alytus–Vilnius iš Alytaus pataisos namų į Vilniaus pataisos namus;
32. 2022 m. gegužės 26 d. planinio konvojaus maršrutu Vilnius–Alytus–Vilnius iš Vilniaus pataisos namų į Alytaus pataisos namus;
33. 2022 m. gegužės 30 d. planinio konvojaus maršrutu Vilnius–Alytus–Vilnius iš Alytaus pataisos namų į Vilniaus pataisos namus;
34. 2022 m. birželio 2 d. planinio konvojaus maršrutu Vilnius–Alytus–Vilnius iš Vilniaus pataisos namų į Alytaus pataisos namus;
35. 2022 m. birželio 13 d. planinio konvojaus maršrutu Vilnius–Alytus–Vilnius iš Alytaus pataisos namų į Vilniaus pataisos namus;
36. 2022 m. birželio 16 d. planinio konvojaus maršrutu Vilnius–Alytus–Vilnius iš Vilniaus pataisos namų į Alytaus pataisos namus;
37. 2022 m. birželio 20 d. planinio konvojaus maršrutu Vilnius–Alytus–Vilnius iš Alytaus pataisos namų į Vilniaus pataisos namus;
38. 2022 m. birželio 23 d. planinio konvojaus maršrutu Vilnius–Alytus–Vilnius iš Vilniaus pataisos namų į Alytaus pataisos namus;
39. 2022 m. rugsėjo 12 d. planinio konvojaus maršrutu Vilnius–Alytus–Vilnius iš Alytaus pataisos namų į Vilniaus pataisos namus;
40. 2022 m. rugsėjo 15 d. planinio konvojaus maršrutu Vilnius–Alytus–Vilnius iš Vilniaus pataisos namų į Alytaus pataisos namus;
41. 2022 m. spalio 3 d. planinio konvojaus maršrutu Vilnius–Alytus–Vilnius iš Alytaus pataisos namų į Vilniaus pataisos namus;
42. 2022 m. spalio 6 d. planinio konvojaus maršrutu Vilnius–Alytus–Vilnius iš Vilniaus pataisos namų į Alytaus pataisos namus;
43. 2022 m. spalio 10 d. planinio konvojaus maršrutu Vilnius–Alytus–Vilnius iš Alytaus pataisos namų į Vilniaus pataisos namus;
44. 2022 m. spalio 13 d. planinio konvojaus maršrutu Vilnius–Alytus–Vilnius iš Vilniaus pataisos namų į Alytaus pataisos namus;
45. 2023 m. sausio 16 d. planinio konvojaus maršrutu Vilnius–Alytus–Vilnius iš Alytaus pataisos namų į Vilniaus pataisos namus;
46. 2023 m. sausio 19 d. planinio konvojaus maršrutu Vilnius–Alytus–Vilnius iš Vilniaus pataisos namų į Alytaus pataisos namus.
Atsakovė atsiliepime nurodė bei iš konvojavimo žiniaraščių matyti, kad pareiškėjas nei prieš kiekvieną konvojavimą, nei po konvojavimo skundų, pretenzijų nepareiškė.
Iš pateiktų į bylą dokumentų matyti, kad pareiškėjas buvo konvojuojamas specialiaisiais automobiliais „(duomenys neskelbtini)“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Volkswagen“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Kelionių žiniaraščiuose nurodyta, kad prieš konvojavimų pradžią automobiliai apžiūrėti, pažymėta, jog trūkumų nėra, konvojuoti galima.
Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad automobiliai, kuriais ginčo laikotarpiu buvo konvojuotas pareiškėjas, neatitiko techninių reikalavimų, buvo netvarkingi. Iš transporto priemonės registracijos liudijimų, techninės apžiūros rezultatų ataskaitų darytina išvada, kad pareiškėjo konvojavimo metu transporto priemonės atitiko techninius reikalavimus.
Konvojavimo taisyklėse nėra numatyta, kad specialiame konvojaus automobilyje turi būti įrengti atskirai kiekvienam konvojuojamam asmeniui skirti saugos diržai. Kelių eismo taisyklėse nurodyta, jog saugos diržų naudojimas autotransporto priemonėse yra privalomas tuomet, kai jie yra įrengti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas tokio pobūdžio bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo, taip pat yra nurodęs, kad dėl saugos diržų neįrengimo specialiuosiuose automobiliuose nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus Viešojo saugumo tarnybos veiksmus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2817-502/2015, 2016 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1772-624/2016, 2016 m. liepos 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3697-525/2016). Įvertinus nurodytas aplinkybes, pareiškėjo argumentai, kad jo etapavimai buvo nesaugūs, atmestini kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas teismo posėdžio metu akcentavo, kad jis reiškė pretenzijas dėl sveikatos būklės, dėl konvojavimo sąlygų, kurios buvo užfiksuotos jo asmens bylos pažymose. Teismo išreikalautose asmens bylos pažymose laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo 11 d. iki 2022 m. vasario 21 d. pareiškėjo ranka įrašyta, jog pretenzijų dėl sveikatos būklės neturi (3 t., b. l. 17–43). 2022 m. vasario 21 d. pareiškėjas nurodęs, kad turi nusiskundimų dėl kojos, tačiau jie nekonkretizuoti (3 t., b. l. 44). Laikotarpiu nuo 2022 m. gegužės 23 d. iki 2022 m. birželio 23 d. (3 t., b. l. 52–59), taip pat laikotarpiu nuo 2022 m. rugsėjo 12 d. iki 2023 m. sausio 19 d. (3 t., b. l. 60–67) įrašyta, jog turi nusiskundimų dėl sveikatos, tačiau jie konkrečiai neišdėstyti, tik nurodytas žodis „turiu“, kuris negali būti pagrįstu pagrindu skundui patenkinti. Juolab kad skundas taip pat grįstas bendro pobūdžio abstrakčiais argumentais, todėl spręstina, jog pareiškėjas šiuos įrašus padarė vien siekdamas palankaus teismo sprendimo, turėdamas ketinimų kreiptis į teismą.
Kitų objektyvių duomenų, pagrindžiančių jo patirtą žalą dėl atsakovės atstovės neteisėtų veiksmų, į bylą nesurinkta. Įrašai pareiškėjo sveikatos istorijoje nepatvirtina negalėjimo būti konvojuojamam. Priešingai, medikų įrašai asmens bylos pažymose patvirtina, kad jo konvojavimas yra galimas.
Neįgaliojo pažymėjimas (1 t., b. l. 3), Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos Išvada dėl darbo pobūdžio ir sąlygų (2 t., b. l. 12) pagrindžia pareiškėjo nedarbingumo lygį (35 proc.), galimybes dirbti pagal negalios pobūdį, tačiau nepatvirtina atsakovės atstovės veiksmų neteisėtumo.
Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjas buvo konvojuojamas teisės aktus atitinkančiomis sąlygomis, techniškai tvarkingomis transporto priemonėmis. Viešojo saugumo tarnyba neatliko jokių teisei priešingų veikų, pareiškėjo teisių pažeidimų, tarp jų kankinamo, nežmoniško ar žeminančio pareiškėjo orumą elgesio nenustatyta.
Nenustačius atsakovės atstovės Viešojo saugumo tarnybos pareigūnų neteisėtų veiksmų (neveikimo), nebelieka būtinybės papildomai pasisakyti apie neturtinės žalos buvimo faktą (pasekmes, kilusias pareiškėjo emocinei būklei) bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų pareigūnų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos, todėl valstybei nekyla pareiga atlyginti žalą dėl pareiškėjo konvojavimo. Pareiškėjo prašymas priteisti jam 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo M. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.