Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2016-10-24 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1671-917/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2016-10-24
Bylos Nr.
1-1671-917/2016
Teisminio proceso Nr.
13-1-1076-13-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Sigita Meškauskienė
Kaltinamasis
E. J.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1671-917/2016Teisminio proceso Nr. 13-1-1076-13-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4.; 1.2.14.5.1.; 1.2.29.1.; 2.3.6.4.5.; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2.; 2.1.16.1.8.
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. spalio 24 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėja Sigita Meškauskienė,sekretoriaujant Editai Ugianskienei, Sandrai Poškienei,dalyvaujant prokurorui Andrėjui Klimaševskij,kaltinamajam E. J.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. J., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruojamoji gyv. vieta ten pat, išsiskyręs, vidurinio išsilavinimo dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, teistas Šiaulių apygardos teismo 2000-12-04 nuosprendį pagal BK (1964m) 18 str. 6 d., 104 str. laisvės atėmimo bausme 4 metams, bausmę atlikęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 str. 1 d. 300 str. 1 d.,

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. J. 2012 m. rugsėjo 28 d. apie 18.30 val., (duomenys neskelbtini), Kaune, vairuodamas neapdraustą transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu bei Lietuvos Respublikoje neregistruotą transporto priemonę ,,Ford Mondeo“, draudžiamojo eismo įvykio metu apgadino S. Č. vairuojamą automobilį ,,Audi A4“, v.n. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausantį jai pačiai, apdraustą transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, tokiu būdu dėl draudžiamo įvykio būdamas atsakingas už padarytą 699,84 eurų turtinę žalą, siekdamas išvengti turtinės prievolės, iš karto po eismo įvykio pildydamas eismo įvykio deklaraciją, skiltyje ,,B transporto priemone“ (išskyrus langelyje 6. Draudėjas, esantį įrašą ,,M. M.“) įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis, jog transporto priemonę ,,Ford Mondeo“ vairavo asmuo vardu bei pavarde - ,,M. M.“, minėtoje deklaracijoje M. M. vardu pasirašė bei patvirtino, jog jis, neva M. M., atsakingas už padarytą žalą. Tokiu būdu jis (E. J.) pagamino netikrą dokumentą- eismo įvykio deklaraciją ir apgaule savo naudai išvengė turtinės prievolės - asociacijai ,,Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui“ (toliau - Biuras) sumokėti 699,84 eurus, kadangi Biuras dėl minėto eismo įvykio metu apgadintos transporto priemones ,,Audi A4“ padarytą 699,84 eurų žalą išmokėjo S. Č. ir pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę iš jo (E. J.), kaip atsakingo už žalą padariusio asmens, reikalauti grąžinti dėl padarytos žalos išmokėtą sumą, t.y. šiais savo veiksmais įvykdė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d., 300 str. 1 d.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis E. J. kaltu neprisipažino visiškai. Parodė, jog M. pažinojo jau seniai ir norėjo iš jo pirkti Ford Mondeo automobilį, jis yra tolimųjų reisų vairuotojas. Į kabiną jis paimdavo mažų jo siuntinių ir nuveždavo. Jį matydavo kartas nuo karto. Suprato, kad jis M. yra ne tas M., jis kitą pažinojo, kuris naudojosi Ford Mondeo automobiliu. Šiauliuose draudimas buvo parašytas jo vardu. Draudėją pažįsta, jis jo vardu parašė draudimą. To automobilio niekada nevairuodavo, nes neturėjo teisės vairuoti, bet dabar turi. Buvo praradęs specialiąją teisę vairuoti transporto priemonę 3 metams. Tuo laikotarpiu neturėjo teisės vairuoti. 2012-09-28 buvo Kaune. Atvykęs buvo su M. kartu, dviese kartu važiavo, sėdėjo gale. Įvyko eismo įvykis ir jis padėjo užpildyti deklaraciją. M. užpildė deklaracijos viršų, o jis toliau padėjo pildyti, jaudinosi. Jis lietuvių kalbos neišmano, jis yra lenkas. Pusę deklaracijos užpildė jis, t.y. E. J., o M. tik padėjo parašą. Tai buvo jo surašyta. Ir ekspertizė nustatė, kad čia ne jo surašyta. Apie draudimo galiojimą nieko nežinojo, M. jam diktavo iš savo popieriaus ir jis rašė. Draudimas buvo labai seniai pirktas. Kuriam laikotarpiui, neprisimena. Jam viską diktavo, o jis surašė. Automobilis priklauso M. M.. Jis ir vairavo tą automobilį. Jis ir padarė auto įvykį. Ar M. žinojo, ar automobilis draustas ar ne, neklausė, buvo smulkus įvykis, išdužo automobilio lempos. Jis - tolimųjų reisų vairuotojas, nuveždavo jam siuntinius. Patraukė automobilius į kiemą ir viską užpildė. M. M. realiai matė prieš kokius 3 metus. Po avarijos su juo dar bendravo. Jis stambus, 170 cm ūgio, su pilvu, 20 kg daugiau už jį sveria, rusvi, juodi plaukai, trumpai kirpti. Jis klabėdavo rusiškai, lenkiškai, lietuviškai. Avarijos metu sėdėjo gale, už priekinės keleivio pusės. Kai įvyko avarija, jis išlipo, buvo kamštis, visi automobiliai stovėjo. Jis iškišo priekį ir Audi jam atsitrenkė į priekį, jis kaltas, nes nepraleido. Jis apžiūrėjo automobilį, po to Audi įvažiavo į kiemą. Jis buvo išlipęs pažiūrėti automobilio. Pirma moteriškė įvažiavo į kiemą. Išlipus apžiūrėjo automobilį, siūlė kviesti policiją, bet vienareikšmiai jis buvo kaltas. Jis po to patraukė automobilį, sėdėjo visada automobilyje, po to pildė ant keleivio sėdynės pusės deklaraciją, sėdėjo gale ir diktavo visus duomenis. Jis nematė, kad ten M. parašyta. Moteris pas save automobilyje pildė savo deklaracijos pusę, o jis pas save automobilyje sėdėjo. Matė, kad iš draudimo kortelės diktavo. Dalį moteris pildė savo automobilyje, kitą dalį jis ir M. pildė savo automobilyje. Moteris supildė, o M. pasirašė. Jis M. pažinojo, o teisiamajame posėdyje yra ne tas asmuo, ne tas M.. To M., kurį pažįsta, duomenų nežino, jis gyvena Vilniaus centre. Žino, kad jis yra tolimųjų reisų vairuotojas. Parašą tikrai ne jis galėjo padėti. Ikiteisminio tyrimo metu atsisakė duoti parodymus.

L. M. M. parodė, kad 2012-09-28 eismo įvykyje nedalyvavo. Kiek prisimena, viskas prasidėjo taip, jog grįžus iš reiso, mama padavė laišką, parodė, kad jo vardu buvo eismo įvykis suformintas. Pasakė, kad iš jo bus ieškota, tada nuvažiavo į policiją, parašė pareiškimą. Dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ tolimųjų reisu vairuotoju. Sakė, kad tą dieną grįžo iš reiso. Paskui policijai nusiuntė GPS parodymus, kurie pasitvirtino. Paskui buvo iškviestas pas tyrėją, viską papasakojo. Savo asmens dokumentus buvo pametęs. ,,Tele 2“ jo vardu buvo pasirašyta sutartis. Tuo metu grįžo iš reiso, iš darbovietės turėjo viską atsiųsti. Į jo vilkiką buvo įmontuota sistema, kurią visi vilkikai turi ir topografo parodymai yra. Tai ne jo raštas ir ne jo parašai. Kas tai galėjo padaryti, nežino. 2012 -09-28 Kauno aplinkkeliu važiavo per Garliavą ir Neveronis.

Vadovaujantis BPK 276 str., teismas posėdžio metu pagarsino M. M. ikiteisminio tyrimo metu tyrėjui duotus parodymus, kur jis parodė, kad 2013-04-19 grįžęs iš darbo rado „LR transporto priemonių draudikų biuro“ laišką, kuriame buvo nurodyta pretenzija 2416,41 Lt sumai, dėl tariamo eismo įvykio. Jis nuvažiavo į „LR transporto priemonių draudikų biurą“ ir jam darbuotoja parodė eismo įvykio deklaraciją, rašytą 2012-09-28, kur buvo parašytas jo vardas, pavardė, gimimo data, panašus į jo parašą, tačiau minėto dokumento jis nepasirašinėjo, nepildė. Jis tuo metu Kaune nebuvo, jokiame autoįvykyje nedalyvavo, taip pat neturėjo automobilio Ford Mondeo, (duomenys neskelbtini). Kiti su juo susiję įrašyti duomenys yra klaidingi. Kas galėjo įrašyti duomenis, jis nežino, nieko neįtaria. 2007 m. jis buvo pametęs savo asmens dokumentą, o 2012 m. su prarastu dokumentu buvo sudaryta sutartis su UAB „Tele2“. Dėl suklastoto eismo įvykio deklaracijos, jis jokios turtinės žalos nepatyrė (b. 1. 16).

Liudytoja S. Č. parodė, kad įvykis įvyko 2012 m. rugsėjo mėn. Važiavo iš miesto automobiliu Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Kartu vežėsi anūkę, buvo apie 18:30 val. vakaro. Važiavo Savanorių pr., pirma juosta, persirikiavo iš toliau ir bevažiuojant nedideliu greičiu iš Savanorių pr. į jos pusę sukosi ir trenkėsi automobilis - kakavos spalvos. Išsigando tik dėl vaiko, tuo metu anūkei buvo 11 metų. Įvykis labai sukrėtė ją. Vairuotojas buvo vienas, išlipo, priėjo prie jos ir pasakė „Oi kaip čia įvyko“. Po to supildė deklaracijas, ji nepatikrino jokių dokumentų. Paklausė jo, ar yra draudimas. Pildė jos automobilyje. Ji prie vairo sėdėjo, pažeidėjas -keleivio pusėje. Ji vienoje pusėje parašė vardą, pavardę, geltona spalva surašė ne ji, ten pildė pažeidėjas. Jis pildė jos akyse. Ji vieną deklaracijos kopiją pasiėmė, kitą - jis. Naudojo dokumentus. Dokumentų nesutikrino, bet matė, kad iš dokumentų pildė. Koks tai buvo dokumentas, nežino, bet pagal ją tai buvo vairuotojo pažymėjimas. Tik paklausė jo ar turi draudimą, daugiau nieko nedetalizavo, ir jokių kitų dokumentų neprašė. Ji primą kartą tokioje situacijoje. Jai skambino kitą ar tą patį vakarą. Buvo siūloma, kad sumokės pinigus. 1000 Lt siūlė, kad nepraneštų ir sunaikintų eismo įvykio deklaraciją, nepraneštų draudimui. Po to buvo dar vienas skambutis, sakė, kad jos draudimas negalioja ir ji nieko negaus. Sakė, kad čia dėl auto įvykio, bet neprisistatė. Ar tai tas pats asmuo iš įvykio galėjo skambinti, nežino. Sakė vyrui apie šį įvykį. Ne jos vyras skambino, bet vyriškas balsas skambino. Viena deklaracija liko jai, kita - pažeidėjui. Jos duomenys visi teisingi. Tuo metu 2012-09-28 nepažįstamiems nėra davusi telefono numerio. Dirba mokykloje. Bet moksleiviai negalėjo skambinti. Galėjo skambinti tas, kas suinteresuotas. Kad kažkas blogai su dokumentais, sužinojo tik į draudimą nuvykusi. Dokumentai buvo pas kaltinamąjį E. J.. Tie parodyti dokumentai, galėjo būti kito žmogaus. Kai neįvyko teismo posėdis, tik tada sužinojo, kad tardytojas siuntė jai nuotraukas ir ji negalėjo atpažinti. Lauke buvo prieblanda, tai buvo apie 18.30 val., žibintai dar nešvietė. Jai buvo šokas. Tai jos pirmas auto įvykis. Pats auto įvykis įvyko taip, kad į ją atsitrenkė, ji sėdėjo, prie jos priėjo ir paklausė, kaip čia buvo, pasakė, kad čia ji turėtų klausti, kaip čia buvo. Jos kaltės nėra. Kaltininkas prie jos priėjo. Jis savo automobilį patraukė, o ji liko stovėti savo vietoje. Deklaraciją pildė gal 10 min. Ji savo dalį supildė iki galo. Kaltininkas prie jos akių rašė, ar pasirašė, neatsimena. Jai antrą kopiją davė, ji ją pristatė į draudimą. Ji neatpažįsta to žmogaus.

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2013-05-03 rašto matyti, kad vairuotojas M. M. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, nuo 2012-09-23 iki 2012-09-28 įmonės vilkiku, buvo išvykęs į reisą Lietuva (Vilnius)-Vokietija-Lietuva (Vilnius). Vairuotojas iš komandiruotės į Vilniuje esančią bazę grįžo 2012-09-28, 15.55 val., Lietuvos-Lenkijos pasienį vairuotojas kirto 12.55 val., o Kauno aplinkkelį apvažiavo apie 14.45 val. be sustojimo (b .1. 24).

Iš BTA ,, (duomenys neskelbtini)“ SE filialo Lietuvoje 2013-05-09 rašto matyti, kad Ford Mondeo, be valstybinio numerio ženklo, draudimo bendrovėje buvo apdraustas įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, sutarties Nr. 124033635 ir sutarties liudijimas AJA 4447319. Sutartis sudaryta 2012-06-25, draudimo apsauga galiojo nuo 2012-06-26 iki 2012-09-25. Draudėjas E. J., gim. (duomenys neskelbtini) (b.1. 35).

Iš LR transporto priemonių draudikų biuro 2016-05-09 rašto matyti, kad eismo įvykio kaltininko - M. M., vairavusio transporto priemonę Ford Mondeo, civilinė atsakomybė nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, Biuras nustatė minėto eismo įvykio metu padarytą žalą bei išmokėjo 699,84 eurus J. D. (b. 1. 55) (prokuroro pastaba - iš mokėjimą patvirtinančio dokumento matyti, jog pinigai pervesti ne J. D. (buvusiai automobilio savininkei), bet S. Č. (b. 1. 70).

Iš 2016-03-10 specialisto išvados matyti, jog tyrimui pateiktoje 2012-09-28 eismo įvykio deklaracijoje, skiltyje „B transporto priemonė" (išskyrus langelyje „6. Draudėjas" esantį mėlynos spalvos įrašą „M. M.“) parašė ir M. M. vardu pasirašė E. J. (b. 1. 38-41).

Išklausius teisme liudytojų parodymus, įvertinus byloje esančią UAB „(duomenys neskelbtini)“, BTA ,, (duomenys neskelbtini)“ SE filialo, LR transporto priemonių draudikų biuro informaciją, specialisto išvadą bei kitą surinktą medžiagą, teismas sprendžia, jog šioje byloje surinkta pakankamai duomenų, įrodančių, jog būtent E. J. įvykdė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Kaltinamojo kaltės neigimas laikytinas gynybinio pobūdžio pasirinkta pozicija, kurios nepatvirtina nei vienas faktas, esantis byloje, todėl yra atmestinas. Teismas tiki kaltinamojo parodymais tik toje dalyje, kur juos patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai. Kaltinamasis neneigė, kad 2012-09-28 buvo Kaune ir apie 18.30 val. pateko į eismo įvykį su automobiliu „Ford Mondeo“, tačiau šį automobilį vairavo ne jis, jis pats sėdėjo galinėje automobilio sėdynėje. Kaltinamasis nurodė, kad automobilį vairavo M. – jo buvęs draugas, tolimųjų reisų vairuotojas. Būtent pastarajam E. J. padėjo užpildyti įvykio eismo deklaraciją M. vardu, todėl jis jokių dokumentų neklastojo, nieko apie tai, kad automobilis „Ford Mondeo“ nedraustas – nežinojo. Deklaraciją pildė savo automobilyje, sėdėdamas ant galinės sėdynės. Kaip matyti iš teisme apklausto liudytojo M. M., jis iš tiesų yra tolimųjų reisų vairuotojas, tačiau kaltinamąjį teisme matė pirmą kartą. Liudytojas M. M. patvirtino, kad jis 2012-09-28 iš tiesų iš Lenkijos grįžinėjo į Vilnių, važiuodamas lenkė Kauną aplinkkeliu, tačiau niekur sustojęs Kaune nebuvo, į eismo įvykį nepateko, ką patvirtina ir byloje UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikta informacija iš M. M. vairuoto automobilio GPS sekimo įrenginio (b.l. 24-27). Be to, šis liudytojas nurodė, kad buvo pametęs dokumentus, tame tarpe ir vairuotojo pažymėjimą, asmens tapatybės kortelę bei kitus, dėl ko turėjo daug nemalonumų, reikėjo eiti ir aiškintis su UAB „(duomenys neskelbtini)“, nes jo vardu melagingai buvo sudarytos sutartys. Taigi, liudytojas M. M. kategoriškai teigė, kad teisme nagrinėjamame eismo įvykyje nei dalyvavo, nei jokios eismo įvykio deklaracijos nepildė. Be to, paaiškino, kad byloje liudytoja apklausta moteris (S. Č.) prieš posėdį jam pasakė, kad atpažino kaltinamąjį kaip asmenį, kuris įvykio metu pats užpildė eismo įvykio deklaraciją. Liudytojo M. M. parodymus iš dalies patvirtina ir 2016-03-10 specialisto išvada, iš kurios matyti, jog tyrimui pateiktoje 2012-09-28 eismo įvykio deklaracijoje, skiltyje „B transporto priemonė" (išskyrus langelyje „6. Draudėjas" esantį mėlynos spalvos įrašą „M. M.") parašė ir M. M. vardu pasirašė E. J. (b. 1. 38-41). Teismas neturi pagrindo abejoti nei liudytojo M. M. parodymais, nei specialisto išvada, kurie vienas kitą papildo, neturi jokio suinteresuotumo bylos baigtimi.

Liudytoja S. Č. nurodė aplinkybes, kurios dalyje sutapo su kaltinamojo parodymais, tačiau tik dėl eismo įvykio vietos, datos ir įvykyje dalyvavusių automobilių. Bet gi esminiai momentai parodymuose išsiskyrė, nes liudytoja S. Č. nurodė, jog ji nematė, kad automobiliu „Ford Mondeo“ būtų važiavę daugiau žmonių. Ji paaiškino, kad iš karto po įvykio iš automobilio išlipo ir prie jos priėjo tik vienas vyras, o eismo įvykį sukėlusiame automobilyje daugiau asmenų nepastebėjo. Eismo įvykio deklaracijas supildė būtent S. Č. automobilyje, ji pati sėdėjo prie vairo, o eismo įvykį sukėlęs asmuo – priekyje keleivio pusėje, nes jos automobilio gale sėdėjo anūkė, dėl kurios S. Č. buvo labai išsigandusi. Tas vyras pildė eismo įvykio deklaraciją naudodamas dokumentus, tačiau kokius, liudytoja į tai nekreipė dėmesio ir netikrino, nes jai pačiai buvo šokas dėl eismo įvykio. Be to, liudytoja nurodė, kad kaltininkas po eismo įvykio prieš pildant deklaracijas pats patraukė savo automobilį, o ji savo automobilio iš įvykio vietos netraukė ir į jokį kiemą nevažiavo. Teismas neturi pagrindo netikėti tokiais liudytojos parodymais, kadangi ji jokio noro apkalbėti kaltinamąjį neturi, byloje nenustatytos jokios kitos aplinkybės, dėl kurių liudytoja turėtų pagrindo meluoti. Pažymėtina ir tai, kad S. Č. teisme nurodė, jog tą pačią dieną po eismo įvykio vakare jai skambino vyriškas balsas ir prašė, kad ji nepraneštų draudimui ir nepateiktų eismo įvykio deklaracijų, už tai žadėdamas 1000 litų atlygį. Liudytoja nežino, kas galėjo skambinti, tačiau ji niekam dėl eismo įvykio telefono nebuvo davusi, išskyrus tai, jog užpildytoje eismo įvykio deklaracijoje, kurios viena dalis liko pas įvykio kaltininką, buvo nurodytas ir jos telefono numeris. O po to dar kartą skambino vyriškas balsas dėl eismo įvykio ir sakė, kad draudimo nėra, ir, kad ji nesikreiptų į draudimą, nes nieko negaus. Iš tokių liudytojos parodymų akivaizdu, kad jai skambinęs vyras puikiai žinojo ne tik kilusio eismo įvykio aplinkybes, bet ir tai, kad automobilis „Ford Mondeo“ nebuvo draustas bei užpildytų eismo įvykio deklaracijų pateikimo draudimui pasekmes, todėl mėgino daryti S. Č. psichologinį spaudimą, kad ši nesikreiptų į draudimo bendrovę. Atkreiptinas dėmesys, jog kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu nedavė parodymų, parodymus davė tik susipažinęs su visą ikiteisminio tyrimo medžiaga, teisme, ikiteisminio tyrimo metu atsisakė laisva valia duoti rašysenos pavyzdžius (b.l. 98), ikiteisminio tyrimo metu surastas tik pagal paiešką (b.l. 81). Iš kitos pusės, nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta jokių aplinkybių, kurios galėtų sukelti abejones dėl liudytojų S. Č. ir M. M. parodymų ar specialisto išvados tikrumo ir patikimumo, todėl teismas neturi pagrindo jais netikėti, o kaltinamojo E. J. duoti parodymai laikytini tik pasirinkta gynybine versija, kuri, teisme ištyrus visus įrodymus, nepasitvirtino, todėl atmestina.

Taigi, ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas E. J. pasitvirtino. Taigi, darytina pagrįsta išvada, kad būtent kaltinamasis vairuodamas nedraustą privalomuoju draudimu automobilį ,Ford Mondeo“, draudžiamojo eismo įvykio metu apgadino S. Č. vairuojamą automobilį ,,Audi A4“, v.n. (duomenys neskelbtini)apdraustą transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, tokiu būdu dėl draudžiamo įvykio būdamas atsakingas už padarytą 699,84 eurų turtinę žalą, siekdamas išvengti turtinės prievolės, iš karto po eismo įvykio pildydamas eismo įvykio deklaraciją, skiltyje ,,B transporto priemone“ (išskyrus langelyje 6. Draudėjas, esantį įrašą ,,M. M.“) įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis, jog transporto priemonę ,,Ford Mondeo“ vairavo asmuo vardu bei pavarde - ,,M. M.“, minėtoje deklaracijoje M. M. vardu pasirašė bei patvirtino, jog jis, neva M. M., atsakingas už padarytą žalą. Tokiu būdu kaltinamasis pagamino netikrą dokumentą- eismo įvykio deklaraciją ir apgaule savo naudai išvengė turtinės prievolės - asociacijai ,,Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui“ (toliau - Biuras) sumokėti 699,84 eurus, kadangi Biuras dėl minėto eismo įvykio metu apgadintos transporto priemones ,,Audi A4“ padarytą 699,84 eurų žalą išmokėjo S. Č. ir pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę iškaltinamojo, kaip atsakingo už žalą padariusio asmens, reikalauti grąžinti dėl padarytos žalos išmokėtą sumą.

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalį numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo.

BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra formali, o objektyvieji sudėties požymiai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad asmuo atliktų bent vieną iš BK 300 straipsnio 1 dalies dispozicijoje išvardytų pavojingų veikų. Tačiau šiuo aspektu svarbu tai, kad nors BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra formali, tačiau įstatymų leidėjas baudžiamąją atsakomybę už disponavimą netikru ar suklastotu dokumentu nustatė ne tiek dėl pačios veikos pavojingumo, kiek dėl veikos padarymo galinčių atsirasti žalingų padarinių tokį dokumentą panaudojus apyvartoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-263/2010, 2K-426/2010, 2K-560/2010, 2K-409/2011, 2K-205/2012). Baudžiamosios atsakomybės taikymui reikalingą pavojingumo laipsnį dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu gali pasiekti tais atvejais, kai šiomis veikomis daroma įtaka teisiniams santykiams, tuose teisiniuose santykiuose dalyvaujančių asmenų teisėms ir pareigoms (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-316/2013).

Bylos duomenimis nustatyta, kad E. J. po 2012-09-28 eismo įvykio užpildė eismo įvykio deklaraciją naudodamas ne savo, o kitos asmens tapatybę patvirtinančius duomenis, t.y. M. M. vardu. Taigi, jis suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, suprato, kad pagamina netikrą dokumentą – eismo įvykio deklaraciją, kuris, esant nedraustam „Ford Mondeo“ automobiliui, gali sukelti teisines pasekmes, ir tai atliko sąmoningai, norėjo taip veikti, tad E. J. veikė tyčia.

Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Pažymėtina, kad sukčiavimas ( BK 182 straipsnis) – tai nusikaltimas, kuriuo kėsinamasi į nuosavybę, turtines teises ir turtinius interesus. Šios nusikalstamos veikos dalykas yra turtinė nauda, kurią apgaulę panaudojęs kaltininkas gauna sau ar kitam asmeniui ir kuri pasireiškia svetimo turto ar turtinės teisės įgijimu, turtinės prievolės panaikinimu ar išvengimu. Vadinasi, sukčiavimui būdinga tai, kad dėl panaudotos apgaulės kitas asmuo patiria turtinės žalos (netenka turto, turtinės teisės, galimybių įgyvendinti turimą turtinę teisę), o kaltininkas gauna turtinės naudos sau ar kitam asmeniui. Darant šią nusikalstamą veiką apgaulė panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas, arba asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusiojo asmens turto (pvz., teismą, antstolį, notarą). Pabrėžtina, kad sukčiavimas gali būti padarytas tik esant tiesioginei tyčiai, t. y. kai kaltininkas suvokia, kad esmingai klaidina kitą asmenį (instituciją), numato, kad dėl jo veiksmų kitas asmuo patirs turtinę žalą, o jis sau ar kitam asmeniui gaus turtinės naudos, ir to nori ( kasacinė nutartis Nr.2K-7-176-303/2015).

Šioje byloje ištirtais įrodymais nustatyta ir tai, kad E. J. žinojo ir suvokė, jog automobilis „Ford Mondeo“ nedraustas privalomuoju draudimu, todėl apgaule suklaidino S. Č., kuomet jai matant užpildė eismo įvykio deklaraciją taip, lyg tai būtų jo paties asmens duomenys, tokiu būdu jis apgaule savo naudai išvengė turtinės prievolės, numatė, dėl tokių jo veiksmų atsiras turtinė žala ir norėjo tokių padarinių, tokie jo veiksmai buvo tyčiniai.

Taigi, įvertinus aukščiau aptartų teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visumą, teismas pagrįstai mano, jog kaltinamojo E. J. padarytų nusikalstamų veikų objektyvieji ir subjektyvieji požymiai atitinka nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d., 300 str. 1 d. sudėtį ir kvalifikuoti teisingai bei įrodyti. Nusikalstamos veikos padarytos esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai.

BK 41 str. nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Teismas skirdamas bausmę taip pat atsižvelgia ir į bausmės tikslus, nustatytus Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d., t.y.: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į E. J. padarytų nusikalstamų veikų pobūdį (padaryti du tyčiniai nesunkūs nusikaltimai), kaltės formą (nusikaltimus padarė veikdamas tyčia), nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus (nusikaltimai padaryti siekiant savanaudiškų tikslų), nusikalstamų veikų stadiją (nusikalstamos veikos baigtos), kaltinamojo asmenybę. E. J. galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b.l. 115-116), psichiatrinio ir priklausomybės ligų kabineto įskaitose neįrašytas (b.l. 119,121, 120). Dirba, turi pastovią gyvenamąją vietą. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinus minėtas aplinkybes, kaltinamajam skirtina lengviausia abiejų inkriminuojamų straipsnių sankcijose numatyta bausmės rūšis – bauda (BK 47 straipsnis). Sąlygų taikyti kaltinamajam BK 62 straipsnį ar BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti švelnesnę bausmės rūšį nei numatyta sankcijoje, byloje nenustatyta. Nustatydamas bausmės dydį teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį. Taip pat teismas atsižvelgia ir į kitą kaltinamąjį charakterizuojančią medžiagą, ir sprendžia, kad E. J. skiriama bauda nustatytina mažesnė nei sankcijoje už nesunkų nusikaltimą numatytas bausmės vidurkis (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Bylos duomenimis, E. J. buvo laikinai sulaikytas 2015-11-19, paleistas iš sulaikymo 2015-11-20 (b.l. 96), šis laikas (1 diena) įskaitytinas į bausmės trukmę (BK 66 str., 65 str.), vieną dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, E. J. panaikintina.

Nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Daiktai, turintys reikšmės šiai nusikalstamai veikai nagrinėti teisme – teismui nepateikta.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 272 str., 276 str., 297 str., 298 str., 301- 302 str., 303 str. 1 d., 2 d., 304 – 305 str., 307 str.-308 str., 312 str., 313 str.,

nusprendžia:

E. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 str. 1 d., 182 str. 1 d., ir jam skirti:

- pagal LR BK 300 str. 1 d. - 15 MGL, t.y. 564,90 Eur (penkių šimtų šešiasdešimt keturių Eurų 90 ct) baudą.

- pagal LR BK 182 str. 1 d. - 12 MGL, t.y. 451,92 Eur (keturių šimtų penkiasdešimt vieno Euro 92 ct) baudą.

Vadovaujantis LR BK 63 str. l d., 2d., 5d. l p. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, paskiriant subendrintą bausmę - 15 MGL, t.y. 564,90 Eur (penkių šimtų šešiasdešimt keturių Eurų 90 ct) baudą.

Į paskirtą bausmę E. J., vadovaujantis BK 66 str., 65 str., įskaityti jo laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2015-11-19 iki 2015-11-20 (vieną dieną, ją prilyginant 2 MGL dydžio baudai) ir laikyti, jog galutinė bausmė yra 13 MGL, t.y. 489,58 eurų ( keturi šimtai aštuoniasdešimt devyni eurai 58 cnt) bauda.

Įpareigoti E. J. per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos baudą sumokėti į Lietuvos Respublikos Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB bankas ,,Swedbank”, banko kodas 73000, įmokos kodas 6801.

Išaiškinti, kad sumokėjus baudą, jis privalo pateikti Kauno apylinkės teismo raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120) tarnautojui banko kvitą (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 str., 23 str.).

Baudos nesumokėjus nustatytu laiku, ji bus išieškoma priverstinai per antstolį.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki bausmės vykdymo pradžios palikti nepakeistą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Sigita Meškauskienė