Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2020-09-03 · Civilinė byla Nr. e2-933-790/2020

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2018-02-22Lietuvos apeliacinis teismas
  2. Pirmoji instancijaNutartis · 2020-09-03Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-09-03
Bylos Nr.
e2-933-790/2020
Teisminio proceso Nr.
2-57-3-00384-2017-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Marius Bajoras
Atsakovas
S. L., D. S.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-933-790/2020Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00384-2017-2Procesinio sprendimo kategorija 3.1.7.6 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugsėjo 3 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bajoras,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovo S. L. (S. L.) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutarties dalies, kuria netenkintas atsakovo S. L. prašymas atlyginti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios kredito unijos „Naftininkų investicijos“ ieškinį atsakovams D. S. ir S. L. dėl žalos atlyginimo, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė bankrutavusi kredito unija „Naftininkų investicijos“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti solidariai iš atsakovų S. L. ir D. S. 483 567,33 Eur žalai atlyginti, 5 procentų procesines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad ji buvo sudariusi individualaus seifo nuomos sutartį su akcine bendrove (toliau – AB) „Citadele“ banku. Pagal ieškovės apskaitos duomenis, 2014 m. balandžio 3 d. seife esantis ieškovės grynųjų pinigų likutis turėjo sudaryti 483 567,33 Eur, tačiau Lietuvos bankui atlikus ieškovės nuomojamo seifo patikrinimą buvo nustatyta, kad grynųjų pinigų jame nėra. Atsakovas S. L. 2011 m. kovo 3 d.–2012 m. balandžio 6 d. ėjo ieškovės administracijos vadovo pareigas, nuo 2013 m. rugsėjo 16 d. buvo paskirtas atitikties užtikrinimo pareigūnu; atsakovė D. S. ėjo ieškovės direktorės pareigas nuo 2012 m. balandžio 6 d. iki 2014 m. birželio 3 d. Šie asmenys, atsižvelgiant į jų užimtas pareigas, ginčui aktualiu laikotarpiu buvo atsakingi už ieškovės veiklą ir saugų grynųjų pinigų transportavimą į seifą, turėjo išimtinę teisę patekti į seifo patalpas, todėl solidariai turi atlyginti ieškovės patirtą žalą.

2. Ieškovė pateikė teismui pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo. Ieškovė nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. lapkričio 29 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-36-606/2018 atsakovė D. S. buvo pripažinta kalta padariusi nusikalstamas veikas, nustatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, o atsakovas S. L. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje. Baudžiamojoje byloje taip pat buvo patenkintas ieškovės civilinis ieškinys ir jai buvo priteista iš D. S. 483 567,33 Eur žalai atlyginti. Kadangi civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, buvo patenkintas, ieškovė nurodė neturinti teisinio pagrindo pakartotinai reikalauti atlyginti tokio pat dydžio žalą šioje byloje.

3. Atsakovas S. L. pateikė teismui prašymą priteisti jam iš ieškovės 2 500 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovas nurodė, kad patyrė šias išlaidas, nes byloje teikė prašymus dėl jos sustabdymo, rašytinius paaiškinimus, prašymus prijungti papildomus įrodymus ir kitus procesinius dokumentus, jo atstovas dalyvavo teismo posėdžiuose. Atsakovas nurodė, kad jis, be kita ko, siekdamas sumažinti byloje patiriamas bylinėjimosi išlaidas, prašė teismo sustabdyti šios bylos nagrinėjimą iki tol, kai bus išnagrinėta baudžiamoji byla, tačiau dėl ieškovės veiksmų (ieškovė pateikė atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria byla buvo sustabdyta, ir jis buvo patenkintas) byla nebuvo sustabdyta ir buvo nagrinėjama.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. balandžio 9 d. nutartimi priėmė ieškovės atsisakymą nuo ieškinio, nutraukė civilinę bylą, priteisė ieškovei iš atsakovės D. S. 1 973,37 Eur bylinėjimosi išlaidų.

5. Teismas nustatė, kad ieškovės atsisakymas nuo ieškinio neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui ir kad ieškovei yra žinomos bylos nutraukimo pasekmės. Atsižvelgdamas į tai, teismas vertino, kad yra pagrindas priimti pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo ir nutraukti bylą.

6. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad ieškovė pareiškė ieškinį civilinėje byloje nesulaukusi baudžiamosios bylos baigties, negali būti laikoma piktnaudžiavimu teise. Byloje nėra jokio objektyvaus pagrindo daryti išvadą, kad ieškovė yra kalta dėl pradėto proceso. Ieškovė, atstovaujama bankroto administratorės, pateikė ieškinį civilinio proceso tvarka, kuriame kėlė klausimą dėl atsakovų deliktinės atsakomybės. Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. lapkričio 29 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-36-606/2018 buvo patenkintas ieškovės civilinis ieškinys ir ieškovei iš D. S. priteista 483 567,33 Eur turtinei žalai atlyginti. Teismas vertino, kad tokiu būdu buvo patenkintas ieškovės šioje byloje pareikštas reikalavimas. Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo daryti išvadą, kad reikalavimai atsakovo S. L. atžvilgiu buvo pareikšti visiškai neobjektyviai ir nepagrįstai ar kad ieškovė yra kalta dėl pradėto teisminio proceso.

7. Spręsdamas dėl ieškovės ir atsakovo S. L. patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, teismas vertino pastarojo atsakovo procesinį elgesį ir bylos nutraukimo aplinkybes. Teismas nurodė, kad minėtas atsakovas nėra pateikęs nei atsiliepimo į ieškinį, nei tripliko, tačiau prašė stabdyti civilinės bylos nagrinėjimą iki tol, kai bus išnagrinėta baudžiamoji byla. Baudžiamojoje byloje teismas nusprendė ieškovei padarytą žalą priteisti tik iš atsakovės D. S. ir išteisino atsakovą dėl didelės vertės svetimo turto pasisavinimo, tačiau pripažino jį kaltu padarius BK 300 straipsnyje nustatytą nusikalstamą veiką. Teismas nurodė, kad ieškovė atsisakė ieškinio dėl objektyvaus pagrindo ir nėra kalta dėl pradėto teisminio proceso – gindama savo interesus, ieškovė kreipėsi į teismą ir pateikė galimai pagrįstą ieškinį, kuris buvo patenkintas baudžiamojoje byloje; ieškovė sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju priteisus iš ieškovės 2 500 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovui S. L., ar priteisus ieškovei bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo S. L. būtų pažeisti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai, todėl šioje byloje ieškovės ir pastarojo atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos nepaskirstomos.

8. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad civilinė byla yra užbaigta nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, taip pat į tai, kad ieškovės civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje buvo iš esmės patenkintas ir jos patirti nuostoliai buvo priteisti iš atsakovės D. S., o atsakovė D. S. atsiliepime ir triplike nesutiko su ieškovės reikalavimais, vertino, kad šiuo atveju yra pagrindas priteisti ieškovei iš atsakovės D. S. 50 procentų ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų, t. y. 1 973,27 Eur.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9. Atsakovas S. L. atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutarties dalį, kuria teismas netenkino jo prašymo atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas, ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovo prašymą patenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

9.1. Teismas nurodė, kad ieškovė elgėsi teisėtai inicijuodama šią civilinę bylą, tačiau jis nevertino jos elgesio bylos nagrinėjimo metu. Atsakovas nagrinėjamoje byloje laikėsi nuoseklios pozicijos, kad byla turi būti sustabdyta kol nebus išnagrinėta baudžiamoji byla. Tokią poziciją atsakovas grindė taip pat ir siekiu nedidinti šalių patiriamų bylinėjimosi išlaidų. Ieškovė nesutiko su atsakovo prašymu ir, pirmosios instancijos teismui jį patenkinus, pateikė dėl šios teismo nutarties atskirąjį skundą, kurį išnagrinėjus bylos nagrinėjimas buvo atnaujintas. Ieškovei nesutikus sustabdyti bylą, joje įvyko daug teismo posėdžių, atsakovas teikė byloje rašytinius paaiškinimus ir kitus procesinius dokumentus. Byla buvo išnagrinėta iš esmės, tačiau išėjęs į pasitarimų kambarį teismas atnaujino bylos nagrinėjimą ir pakartotinai ją sustabdė. Dėl šios teismo nutarties ieškovė neteikė atskirojo skundo. Išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovo bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl ieškovės veiksmų jai nesutinkant sustabdyti bylos nagrinėjimą iki tol, kai bus išnagrinėtas iš esmės analogiškas ieškinys, pareikštas baudžiamajame procese.

9.2. Skundžiamoje nutartyje teismas nurodė, kad atsakovas nebuvo pateikęs atsiliepimo į ieškinį ir tripliko, tačiau jis neįvertino, kad atsakovas buvo aktyvus procese – jis teikė kitus išsamius procesinius dokumentus, jo atstovas dalyvavo teismo posėdžiuose.

9.3. Teismo nurodyta aplinkybė, kad atsakovas buvo nuteistas pagal BK 300 straipsnį, nėra susijusi su ieškinio dalyku ir pagrindu. Šios veikos ir ieškovės reikalavimų nesieja priežastinis ryšys.

9.4. Atsakovas nėra patenkinęs ieškovės reikalavimų, pareikštų šioje byloje, o baudžiamojoje byloje turtinė kompensacija ieškovei priteista tik iš atsakovės D. S.. Tokia situacija ieškovei yra priimtina ir ji neturi jokių turtinių pretenzijų atsakovui. Esant tokioms aplinkybėms, teismas faktiškai turėjo vertinti, kad atsakovo atžvilgiu pareikštas ieškinys nebuvo patenkintas ir ieškovė turėjo atlyginti atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

10. Ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

10.1. Apeliacinės instancijos teismas, tenkinęs ieškovės atskirąjį skundą dėl teismo nutarties sustabdyti bylą, nurodė, kad ieškovės reikalavimai, pareikšti civilinėje ir baudžiamojoje bylose, nėra grindžiami tapačiomis aplinkybėmis – civilinėje byloje ieškovė prašo priteisti neteisėtais veiksmais sukeltą žalą, o baudžiamojoje byloje ji reiškia reikalavimus dėl nusikalstama veika sukeltos žalos atlyginimo. Tai patvirtina, kad ieškovė viso teismo proceso metu dėjo maksimalias pastangas tam, kad byla būtų išnagrinėta kuo operatyviau. Atsakovas reiškė nepagrįstus prašymus stabdyti bylą, todėl baudžiamoji byla buvo išnagrinėta anksčiau, nei civilinė byla, ir joje buvo išspręstas klausimas dėl nusikalstamais veiksmais sukeltos žalos atlyginimo.

Šalies argumentai

10.2. Ieškovė atsisakė ieškinio, kai baudžiamojoje byloje buvo nustatyta, kad prašoma priteisti žala atsirado kaip nusikalstamų veiksmų padarinys ir jai buvo priteista jos prašoma suma. Šioje byloje ieškovė prašė priteisti žalą remdamasi civilinę atsakomybę reglamentuojančiomis teisės normomis. Kai ieškovė reiškė ieškinį šioje byloje, jai nebuvo žinoma, kad atsakovų veiksmuose buvo nusikalstamos veikos požymių ir kad jai sukelta žala yra nusikalstamų veiksmų padarinys.

10.3. Visi ieškovės reikalavimai buvo patenkinti baudžiamojoje byloje, todėl šiuo atveju turi būti taikomas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 93 straipsnis, kuriame nustatyta, kad iš šalies, kurios naudai yra priimtas sprendimas, bylinėjimosi išlaidos nėra priteisiamos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Byloje yra sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria teismas netenkino atsakovo prašymo priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais ir patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

12. Siekiant įvertinti skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalies pagrįstumą, nagrinėjamoje byloje turi būti nustatyta, ar ieškovei kilo pareiga atlyginti atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

13. Bendrosios šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės yra išdėstytos CPK 93 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą, o 2 dalyje nurodyta, kad tuo atveju, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Aptariamos nuostatos atspindi civiliniame procese galiojantį principą, kad procese patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta tenka šaliai, kurios atžvilgiu buvo priimtas nepalankus teismo sprendimas.

14. Tuo atveju, kai civilinė byla yra užbaigiama nepriėmus sprendimo dėl ginčo esmės, nei vienos iš bylos šalių atžvilgiu nėra priimamas palankus teismo sprendimas, todėl šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos negali būti paskirstomos CPK 93 straipsnyje nustatyta tvarka. Tokiu atveju bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas yra sprendžiamas vadovaujantis CPK 94 straipsniu. Šio straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad susiklosčius tokiai situacijai teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

15. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant CPK 94 straipsnio nuostatas, išaiškinta, kad, civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija. Lemiamą reikšmę tokiu atveju turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys. Teismas turi įvertinti bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastį, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir paduodant ieškinį, atsižvelgti į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.1, 6.263 straipsnius kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, taip pat vadovautis teisingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014; 2017 m. gruodžio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017).

16. Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodyta, kad taikant CPK 94 straipsnio 1 dalį turi būti įvertinamos reikalavimo pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastys: ar jo atsisakyta dėl svarbių priežasčių, ar jų nenurodant, ar dėl to, kad kita šalis juos patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vienai šaliai pareiškus didelės sumos reikalavimą, nuo kurio gindamasi kita šalis patyrė bylinėjimosi išlaidų, atsisakyta reikalavimų dalis paprastai turėtų būti laikoma sprendimu, priimtu kitos šalies naudai, išskyrus atvejus, kai pirminio dydžio reikalavimo pareiškimą lėmė jos elgesys (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-167-915/2016).

17. Nagrinėjamu atveju ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti solidariai iš atsakovų D. S. ir S. L. 483 567,33 Eur žalai atlyginti. Ieškovė nurodė, kad pagal jos apskaitos dokumentus tokio dydžio grynųjų pinigų suma turėjo būti saugoma jos nuomotame seife, esančiame AB „Citadele“ banke, tačiau atlikus patikrinimą paaiškėjo, kad pinigai nėra išsaugoti. Ieškovė vertino, kad dėl pinigų neišsaugojimo yra atsakingi atsakovai, kurie, atsižvelgiant į jų vykdytas pareigas, vieninteliai turėjo galimybę patekti į ieškovės nuomotą seifą, kuriame buvo grynieji pinigai, ir privalėjo užtikrinti, kad pinigai būtų išsaugoti.

18. Įvertinus ieškovės procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, matyti, kad reikalavimus atsakovo S. L. atžvilgiu ieškovė iš esmės grindė aplinkybėmis, jog pastarasis atsakovas 2011 m. kovo 3 d.–2012 m. balandžio 6 d. ėjo ieškovės administracijos vadovo pareigas ir pagal apskaitos dokumentuose esančius duomenis turėjo užtikrinti, kad jo įgaliojimų pabaigos dieną seife saugomų pinigų likutis sudarytų 265 181,69 Eur. Ieškovė taip pat rėmėsi aplinkybėmis, kad 2013 m. rugsėjo 16 d.–2014 m. balandžio 11 d. atsakovas atliko atitikties užtikrinimo pareigūno pareigas. Ieškovė nurodė, kad Atitikties užtikrinimo tarnybos vadovo pareigines instrukcijos, patvirtintos ieškovės valdybos protokolu, ir ieškovės, atstovaujamos atsakovės D. S., išduoto įgaliojimo pagrindu atsakovui S. L. kilo pareiga saugiai transportuoti ieškovės lėšas į seifą ir užtikrinti seife esančių pinigų saugumą. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, ieškovė vertino, kad atsakovas S. L. buvo tiesiogiai atsakingas už nustatytą grynųjų pinigų trūkumą ieškovės seife.

19. Iš nagrinėjamoje byloje ir Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ esančių duomenų matyti, kad Klaipėdos apygardos teisme taip pat buvo nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje atsakovams D. S. ir S. L. buvo pareikšti kaltinimai dėl didelės vertės ieškovės turto pasisavinimo ir dokumento suklastojimo. Minėtoje baudžiamojoje byloje ieškovė buvo pareiškusi civilinį ieškinį, kuriuo, kaip ir nagrinėjamoje byloje, prašė iš atsakovų priteisti 483 567,33 Eur turtinei žalai atlyginti. Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, 2018 m. lapkričio 29 d. nuosprendžiu pripažino atsakovę D. S. kalta padarius abi jai inkriminuotas nusikalstamas veikas ir, patenkinęs ieškovės civilinį ieškinį, priteisė ieškovei iš pastarosios atsakovės 483 567,33 Eur žalai atlyginti. Atsakovas S. L. teismo nuosprendžiu buvo nuteistas dėl dokumentų klastojimo ir išteisintas dėl didelės vertės svetimo turto pasisavinimo. Pagal aptariamą nuosprendį pastarajam atsakovui nekilo pareiga atlyginti ieškovei kilusią turtinę žalą. Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. birželio 20 d. ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 18 d. nutartimis buvo atmesti atsakovės D. S. apeliacinis ir kasacinis skundai, o Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis įsiteisėjo.

20. Klaipėdos apygardos teismas, minėtoje baudžiamojoje byloje atmesdamas atsakovo S. L. atžvilgiu pareikštus kaltinimus dėl ieškovės turto pasisavinimo, be kita ko, nustatė, kad atsakovui nustojus eiti ieškovės administracijos vadovo pareigas, ieškovės kasoje nebuvo nustatytas lėšų trūkumas. Teismas taip pat nustatė, kad Atitikties užtikrinimo tarnybos vadovo pareiginės instrukcijos, patvirtintos ieškovės valdybos protokolu, ir atsakovui išduotas įgaliojimas veikti ieškovės vardu AB „Citadele“ banke, kurių pagrindu atsakovas S. L. įgijo teisę atstovauti ieškovei AB „Citadele“ banke ir pareigą atsakyti už jos grynųjų pinigų pergabenimą į seifą ir iš jo, buvo sukurti (pakoreguoti) atgaline data, žinant apie Lietuvos banko planuojamą atlikti patikrinimą. Teismas vertino, kad tokiu būdu atsakovė D. S. tikslingai siekė perkelti atsakovui S. L. atsakomybę už ieškovės lėšas ir pati išvengti atsakomybės. Tokiu būdu nagrinėjant baudžiamąją bylą buvo ne tik paneigti S. L. pareikšti kaltinimai dėl ieškovės turto iššvaistymo, tačiau taip pat buvo paneigti esminiai ieškovės argumentai, kuriais remdamasi ji grindė atsakovo neteisėtus veiksmus ir jo prievolę atlyginti ieškovės patirtą žalą šioje civilinėje byloje.

21. Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui ieškovė civilinėje byloje atsisakė abiejų atsakovų atžvilgiu pareikštų reikalavimų ir prašė bylą nutraukti. Teismo vertinimu, tokie ieškovės veiksmai galėjo būti nulemti teismo nuosprendyje konstatuotų aplinkybių, paneigiančių jos ieškinyje išdėstytus argumentus dėl atsakovo S. L., kaip ieškovės vadovo ir atitikties užtikrinimo pareigūno, civilinės atsakomybės (žr. šios nutarties 18 ir 20 punktus), t. y. reikalavimų atsakovo S. L. atžvilgiu tolesnio nagrinėjimo neperspektyvumo. Esant tokioms aplinkybėms, ieškovei turėtų kilti pareiga atlyginti atsakovo išlaidas, patirtas dėl jo atžvilgiu nepagrįstai pradėto teisminio proceso. Priešingas šios situacijos vertinimas neatitiktų teisingumo ir sąžiningumo principų.

22. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Vadovaujantis CPK 98 straipsnio 2 dalimi, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

23. Atsakovas S. L. prašo teismo priteisti jam iš ieškovės 2 500 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kartu su prašymu atsakovas pateikė jo interesams atstovavusios advokatų kontoros 2020 m. kovo 16 d. parengtą paslaugų suteikimo aktą, sąskaitą faktūrą ir kasos pajamų orderį, iš kurių matyti, kad atsakovas už šioje byloje suteiktas teisines paslaugas sumokėjo jo prašomą priteisti sumą. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovo interesams atstovavęs advokatas dalyvavo 2017 m. spalio 16 d., 2018 m. balandžio 10 d., 2018 m. balandžio 23 d., 2018 m. birželio 4 d., 2018 m. birželio 26 d., 2018 m. liepos 2 d., 2019 m. rugsėjo 21 d., 2018 m. rugsėjo 28 d. vykusiuose teismo posėdžiuose. Be to, atsakovo atstovas pateikė prašymą sustabdyti bylą, tris prašymus priimti naujus įrodymus, atsiliepimą į ieškovės atskirąjį skundą, nuomonę dėl ieškovės prašymo sustabdyti bylą. Įvertinus atsakovo vardu byloje pateiktų dokumentų pobūdį ir kiekį, byloje vykusių teismo posėdžių trukmę, matyti, kad atsakovo prašomos atlyginti išlaidos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. 1R-85, pagrindu nustatytų didžiausių priteistinų bylinėjimosi išlaidų už konkrečias suteiktas paslaugas, šios išlaidos yra pagrįstos ir atsakovo realiai patirtos, todėl jos priteistinos iš ieškovės bankroto administravimui skirtų lėšų.

24. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino susiklosčiusias aplinkybes ir nepagrįstai atmetė atsakovo prašymą atlyginti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria nebuvo patenkintas atsakovo prašymas priteisti jam bylinėjimosi išlaidas, ir išspręsti klausimą iš esmės – atsakovo prašymą atlyginti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas patenkinti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

25. Ieškovės prašymas priteisti jai bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, netenkinamas, nes atsakovas pareiškė pagrįstą atskirąjį skundą, kuris šia nutartimi buvo patenkintas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutarties dalį, kuria teismas netenkino atsakovo S. L. (S. L.) prašymo paskirstyti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, ir klausimą išspręsti iš esmės.

Priteisti atsakovui S. L. (S. L.) (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės bankrutavusios kredito unijos „Naftininkų investicijos (juridinio asmens kodas 302599651) bankroto administravimui skirtų lėšų 2 500 Eur (du tūkstančius penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjas Marius Bajoras