- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-12-22
- Bylos Nr.
- AN2-460-576/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-48-3-00182-2020-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Nida Vigelienė (pirm.)
- Institucija
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų skyriaus (toliau ir – Institucija) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2020 m. spalio 23 d. nutarties, kuria tenkintas M. G. skundas – panaikintas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų skyriaus 2020 m. liepos 30 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)) ir administracinio nusižengimo teisena M. G. atžvilgiu nutraukta.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų skyriaus patarėjas A. A. 2020 m. liepos 30 d. surašė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje M. G. už tai, kad jis, pastatydamas tvorą gretimame žemės sklype, užėmė 4 kv. m. gretimo žemės sklypo. Nutarime nurodyta, kad M. G. šiais veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatas ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 110 straipsnio 1 dalyje. M. G., nesutikdamas su nutarimu, jį apskundė teismui, prašydamas panaikinti nutarimą administracinio nusižengimo byloje ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2020 m. spalio 23 d. nutartimi skundas tenkintas – nutarimas panaikintas ir administracinio nusižengimo teisena M. G. atžvilgiu nutraukta. Nutartyje nurodyta, kad nagrinėjamu atveju yra administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 110 straipsnio 1 dalyje, sudėties objektyvusis požymis – veika. Teismas nustatė, kad byloje nėra duomenų, leidžiančių spręsti, jog M. G. veikė tyčia, sąmoningai suvokė, jog jo sklypo riba neatitinka sužymėtų riboženklių, kad jo veiksmai neteisėti ir jog būtų aiškiai supratęs, jog užima kaimynės sklypo dalį. Teismas negalėjo daryti kategoriškos išvados, jog pareiškėjas jam inkriminuojamą nusižengimą – savavališką gretimo žemės užėmimą ir naudojimą padarė tyčia, aiškiai suvokdamas, kad užima kitam savininkui priklausantį žemės plotą. Atitinkamai buvo nuspręsta, kad šiuo atveju nėra ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo sudėties – tyčinės kaltės formos.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
3. Institucija, nesutikdama su priimta nutartimi, pateikė apeliacinį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2020 m. spalio 23 d. nutartį ir palikti galioti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų skyriaus 2020 m. liepos 30 d. nutarimą.
3.1. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai, išsamiai ir objektyviai neišnagrinėjo bylos aplinkybių, neįsigilino į bylos esmę bei jos nesuprato, dėl to priėmė ydingą bei klaidingą sprendimą, kuris prieštarauja tiek teisės normose įtvirtintoms nuostatoms, tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamai praktikai. Teigiama, kad šioje byloje neatlikti visi būtini tyrimo veiksmai, kurių rezultatai pašalintų abejones dėl M. G. kaltės ar jo nekaltumo.
3.2. Skunde teigiama, kad 2020 m. birželio 25 d. vykusio žemės sklypo patikrinimo metu nustatyta, kad žemės sklypo savininkas, pastatydamas tvorą gretimame žemės sklype užėmė 4 kv. m. šio žemės sklypo. Nurodoma, kad buvo gautas 2020 m. liepos 15 d. paaiškinimas, kuriame nurodoma, kad su nustatytu pažeidimu nesutinkama.
3.3. Toliau skunde yra pateikiamas ANK 110 straipsnio 1 dalies turinys, cituojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nurodoma, kad šio administracinio nusižengimo sudėties subjektyvusis elementas yra tyčia.
3.4. Institucija nesutinka su teismo padarytomis išvadomis, kad M. G. veiksmuose nėra tyčios. Nurodoma, kad M. G. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtos 2004 m., todėl jis, kuriam nuo 2011 m. gegužės 25 d. nuosavybės teise priklauso minėtas žemės sklypas, nuo 2011 metų galėjo ir turėjo žinoti apie šio žemės sklypo ribas. Aplinkybės, jog M. G. buvo nurodytas vienas kuoliukas, žymintis jo žemės sklypo ribą, arba tai, kad neva tai gretimų žemės sklypų savininkai jį klaidino dėl 2004 metais atliktų kadastrinių matavimų galiojimo, nepaneigia, jog sklypo savininkas galėjo ir turėjo pasidomėti viešajame registre Įregistruotomis jo žemės sklypo ribomis, ypač po 2011 metais įsigyto žemės sklypo. Teigiama, kad asmuo, būdamas žemės sklypo savininku, suprato savo elgesio esmę, privalėjo elgtis rūpestingai ir prieš, užtverdamas I. B. nuosavybės teise priklausančią žemės sklypo dalį, įsitikinti, kokioje žemėje yra aptveriama žemės sklypo dalis, tačiau to nepadarė ir sąmoningai užtvėrė žemės sklypo dalį. Pažymima, kad tokios pozicijos laikosi ir Vilniaus apygardos teismas nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-466-988/2019 bei Kauno apygardos teismas nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-320-317/2018.
3.5. Taip pat nurodoma, kad nors M. G. ir pirmosios instancijos teismas kaip administracinę atsakomybę naikinančią aplinkybę nurodo tvoros pašalinimą ir susitarimą tarp gretimu žemės sklypų savininkų, tačiau su šia pirmosios instancijos teismo pozicija nesutinkama, kadangi nors asmuo iš karto po atlikto žemės sklypo patikrinimo ar iki nutarimo priėmimo būti pašalinęs žemės sklype nustatytus pažeidimus, jis nebūtų buvęs atleistas nuo administracinės atsakomybės, kaip tai nustatyta Panevėžio apygardos teismo o nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-56-531/2019.
Atsiliepimas
3.6. Toliau skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino (nepasisakė) dėl nagrinėjamoje byloje esančio suinteresuoto asmens, t. y. nukentėjusiąja byloje įtrauktos I. B.. Nacionalinė žemės tarnyba 2020 m. rugsėjo 10 d. atsiliepime į skundą prašė I. B. įtraukti trečiuoju suinteresuotu asmeniu, tačiau pirmosios instancijos teismas šio prašymo nevertino, dėl jo nepasisakė, proceso dalyviai negalėjo išklausyti nukentėjusio asmens paaiškinimų, tvoros statymo bei žemės užgrobimo aplinkybių, žemės sklypo (-ų) ribų nustatymo bei naudojimo faktų. Taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, teisiškai įtvirtino privataus asmens, t. y. I. B. teisių pažeidimą, neva M. G., statydamas tvorą veikė netyčia, vadovavosi žemės sklypo ribomis, nurodytomis kaimynų, ir šioje situacijoje pirmosios instancijos teismas pažeidimo neįžvelgė.
4. Atsiliepime į apeliacinį skundą M. G. prašo Institucijos apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2020 m. spalio 23 d. nutartį palikti galioti. Nurodoma, kad M. G. segmentinę tvorą statė neturėdamas tyčinių, sąmoningų ir savavališkų iš anksto suplanuotų ketinimų užvaldyti gretimo sklypo žemės. Taip pat nurodoma, kad namas įsigytas 2011 metais, buvęs savininkas perdavė geodezinių matavimų duomenis, pagal kuriuos geodeziniai matavimai paskutinį kartą buvo atlikti 2007 metais, o pagrindo atlikti matavimus pakartotinai ar suabejoti jų tikslumu nebuvo. M. G. nurodo, kad tvorą statė pagal riboženklius, kurie buvo įkalti, ir laikė juos teisingais, pagal juos orientavosi tvarkant namų aplinką. Teigiama, kad konflikto su gretimo sklypo savininke dėl tvoros nebėra, tvora pašalinta, sutvarkyta aplinka.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų skyriaus skundas atmetamas
5. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis) ir, išnagrinėjęs bylą dėl apeliacinio skundo, priima vieną iš sprendimų, numatytų ANK 653 straipsnio 1 dalyje. Susipažinus su apeliaciniu skundu nustatyta, kad Institucija nesutinka su teismo padaryta išvada, kad M. G. veiksmuose nebuvo tyčios, padarant administracinį nusižengimą, numatytą ANK 110 straipsnio 1 dalyje. Atitinkamai tik minėtu aspektu skundžiama nutartis ir yra tikrinama, neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Tuo pačiu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimamą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną skundo argumentą, kadangi teismas skundą vertina iš esmės visų duomenų kontekste.
6. ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už savavališką žemės, miško, vandens telkinių užėmimą arba savavališką vandens telkinių naudojimą. Nagrinėjamu atveju kyla ginčas dėl administracinio nusižengimo sudėties subjektyviosios pusės elemento – tyčios. Asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis). Administracinio nusižengimo, numatyto ANK 110 straipsnio 1 dalyje, sudėties subjektyvusis elementas yra tyčia, o kvalifikuojant veiką pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį privalo būti įrodyta, jog asmuo tyčia, sąmoningai ir savavališkai užėmė žemės sklypą, aiškiai suprasdamas, kas yra ginčo žemės sklypo savininkas. Tokią praktiką formuoja ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pavyzdžiui, atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-15-693/2019). Pastebėtina, kad ir Institucija skunde nurodo, kad administracinis nusižengimas padaromas tik tyčia, tačiau nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad M. G. veiksmuose tyčios nebuvo. Taigi šiuo atveju svarbu nustatyti, ar M. G. veikė tyčia, todėl jam kyla atsakomybė, ar neatsargiai, dėl ko atsakomybė nekyla.
7. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas itin detaliai ir išsamiai įvertino visas reikšmingas bylai aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, kad M. G. veiksmuose tyčios nėra. Iš 2020 m. birželio 25 d. žemės naudojimo patikrinimo akto matyti, kad M. G. nurodė, jog tvorą statė nuo sklypo riboženklio. Iš 2020 m. liepos 15 d. M. G. paaiškinimo dėl žemės naudojimo kontrolės rezultatų matyti, kad jis statydamas tvorą piktavališkai nesiekė užgrobti svetimos žemės. Nurodoma, kad tvorą statė saugumo sumetimais, kad ją statė pagal klaidingus riboženklius, o 2020 m. liepos 7 d. iškvietė geodezininką, kad jis tiksliai pamatuotų ir tiksliai sužymėtų sklypo ribas. Be to, nurodyta, kad jis išmontavo tvorą. Tos pačios dienos priimtame nutarime nurodyta, kad tvoros segmentai pašalinti. Įvertinus šias aplinkybes, pastebėtina, kad po žemės naudojimo patikrinimo M. G. pats ėmėsi aktyvių veiksmų, t. y. pasikvietė geodezininką, kuris tiksliai nustatė ir sužymėjo sklypo ribas. Atitinkamai po to, M. G., sutikdamas su tuo, kad tvorą pastatė ir kaimyniniame sklype, ją išardė. Būtent geodezininko iškvietimas, siekiant išsiaiškinti tikslias sklypo ribas, rodo, kad M. G., statydamas tvorą, sąžiningai klydo dėl sklypo ribų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, asmuo negali atsakyti už veiksmus, kuriuos padarė sąžiningai klysdamas, t. y. esant neatsargiai kaltės formai. Būtent tai, kad jis statė tvorą neįsitikinęs, kad riboženkliais yra tinkamai sužymėtos sklypo ribos, rodo, jog jis nebuvo itin rūpestingas, tačiau tai grindžia neatsargumą, pasireiškusį nerūpestingumu, o ne tyčią savavališkai užimti dalį gretimo sklypo. Juo labiau jo tyčios nebuvimą rodo ir tai, kad jis sutiko su padaryta veika, iš karto po to ėmėsi tvoros ardymo darbų, siekdamas kuo greičiau pašalinti atsiradusius padarinius. Tuo pačiu pažymėtina, kad I. B., nagrinėjant civilinę bylą pagal jos 2020 m. rugpjūčio 10 d. ieškinį atsakovui M. G., teismo posėdžio metu nurodė, kad atsisako dalies ieškinio reikalavimo dėl tvoros su stulpais ir betoniniais pamatais išmontavimo, esančio jai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype ir jos ribose bei statybvietės sutvarkymo, kadangi M. G. pašalino tvorą su stulpais ir betoniniais pamatais bei sutvarkė statybvietę. Jų ginčas civiline tvarka dėl nuotekų šulinio taip pat yra išspręstas, sprendimas įsiteisėjęs. Šiame kontekste svarbu ir tai, kad žemės sklypo patikrinimas buvo atliekamas pagal I. B. ir M. G. skundus, kas rodo, jog tarp jų galimai buvo susiklostę konfliktiniai santykiai, visgi jie yra išspręsti civilinio proceso tvarka, o tvorą išardė pats M. G., sužinojęs, kad sklypo ribos buvo nustatytos netiksliai. Išdėstytų aplinkybių visetas sudaro pagrįstą pagrindą išvadai, kad M. G. tvorą pastatė veikdamas neatsargiai, pasireiškiant nerūpestingumui, neįsitikinęs, kad tvorą stato tik savo sklypo ribose, nors turėjo galimybę atitinkamos srities specialistus pasikviesti ir anksčiau bei išsiaiškinti, kad ribos yra sužymėtos netiksliai. Visgi ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas gali būti padaromas tik tyčia, t. y. žinant, kad tvora yra statoma svetimame sklype. Šiuo atveju išvados, kad M. G. žinojo, kad stato tvorą ir kaimynės sklype, daryti negalima. Atitinkamai negalima jo bausti pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį. Tuo pačiu pažymėtina, kad tai, jog M. G. iš karto ėmėsi tvoros ardymo darbų, savaime nereikštų, jog nėra padarytas administracinis nusižengimas, tuo atveju, jeigu nusižengimą jis būtų padaręs veikdamas tyčia. Kadangi jo veiksmai pasireiškė neatsargumu, minėti veiksmai (tvoros ardymo darbai) rodo, kad jis, sužinojęs, jog savo veiksmais pažeidė kito asmens teisę į nuosavybę, nedelsiant ėmėsi veiksmų, siekdamas grąžinti situaciją į buvusią padėtį.
8. Pažymėtina, kad Institucijos nurodomos apygardos teismų nutartys negali būti laikomos precedentais, kuriais teismas privalėtų vadovautis, kadangi skiriasi faktinės aplinkybės. Iš Kauno apygardos teismo nutarties administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-320-317/2018 matyti, kad asmuo padarė administracinį nusižengimą per jo įgaliotą atstovę būdamas supažindintas su žemės sklypo planu, be to pakartotinio patikrinimo metu pažeidimas nebuvo pašalintas. Iš Vilniaus apygardos teismo nutarties administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-466-988/2019 matyti, kad asmeniui jau anksčiau buvo žinoma, jog dalis tvoros yra valstybės žemės sklype, tačiau jis tik iš dalies, o ne visiškai perkėlė tvorą arčiau savo žemės sklypo dalies, dėl ko tokie veiksmai (atlaisvinant tik dalį žemės sklypo ir vis tiek paliekant užimtą valstybės žemę), atitinka tyčinio elgesio požymius.
9. Atsakant į Institucijos argumentus dėl I. B. įtraukimą į procesą trečiuoju suinteresuotu asmeniu, pažymėtina, kad administraciniai nusižengimai yra nagrinėjami vadovaujantis ANK nuostatomis. Administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantys asmenys yra administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, nukentėjusysis, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovai, nukentėjusiojo atstovai, institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, atstovas ir prokuroras. Atsižvelgiant į konkrečios bylos ypatumus, administracinio nusižengimo byloje gali dalyvauti administracinio nusižengimo tyrimą atlikęs pareigūnas, vertėjas, ekspertas, specialistas ir liudytojai (ANK 575 straipsnio 1-2 dalys). Taigi nenumatytas trečiojo suinteresuoto asmens dalyvavimas, juo labiau nagrinėjant bylą dėl ANK 110 straipsnio 1 dalies. Tuo pačiu pažymėtina, kad I. B. nukentėjusiąja nebuvo pripažinta, todėl dalyvauti procese jai nebuvo pagrindo (ANK 578 straipsnio 1 dalis). Apylinkės teismas administracinio nusižengimo bylą išnagrinėja žodinio nagrinėjimo tvarka: išklausomi institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, atstovas, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, nukentėjusysis, specialistai, ekspertai, liudytojai, žodžiu paskelbiama bylos medžiaga, kuri pateikta posėdžio metu ir su kuria iki teismo posėdžio nebuvo susipažinę administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantys asmenys (ANK 630 straipsnio 1 dalis). Įvertinus išdėstytą teisinį reglamentavimą, I. B. įtraukti trečiuoju suinteresuotu asmeniu nebuvo jokio pagrindo.
10. Įvertinus išdėstytą, Institucijos skundas yra atmetamas kaip nepagrįstas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama galioti.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2020 m. spalio 23 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų skyriaus apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.