- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-09-18
- Bylos Nr.
- AN2-466-988/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-52-3-00528-2019-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Darius Pranka
- Pažeidėjas
- V. R.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Darius Pranka teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens V. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. rugpjūčio 9 d. nutarties, kuria netenkintas V. R. skundas ir paliktas galioti nepakeistas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2019 m. birželio 7 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl V. R. pripažinimo kalta ir nubaudimo pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 110 straipsnio 1 dalį ir jai skirtos 430,00 Eur baudos. Vilniaus rajono rūmų 2019 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2019 m. birželio 7 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) paskirtos administracinės baudos mokėjimas išdėstytas 10 (dešimties) mėnesių laikotarpiui.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Priimtų sprendimų esmė
1. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo N. S. 2019 m. birželio 7 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) V. R. buvo pripažinta kalta pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį dėl to, kad 2018 m. liepos 25 d. atlikus žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimo patikrinimą nustatyta, kad žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), šiaurinėje ir šiaurės vakarinėje pusėje savavališkai pastatyta vielinė tvora, kuri tokiu būdu užima 0,0017 ha. valstybinės žemės ploto (b. l. 8–9).
Šalies argumentai
2. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo V. R. skundu, pateiktu nutarimą priėmusiai institucijai, Vilniaus miesto apylinkės teismo prašė panaikinti minėtą nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį jos atžvilgiu nutraukti (b. l. 1–4).
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. II-433-1036/2019 netenkintas pareiškėjos V. R. skundas ir paliktas nepakeistas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2019 m. birželio 7 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini).
4. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. rugpjūčio 9 d. nutartyje teismas pažymėjo, jog V. R. nenurodė jokių objektyvių argumentų, kad 2018 m. liepos 25 d. jos žemės sklypų naudojimo pakartotinis patikrinimas buvo atliktas ir 2018 m. liepos 27 d. žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini) surašytas jai nedalyvaujant, taip pat nustatė, kad jos žemės sklype esanti tvora užima valstybinės žemės sklypą. Apylinkės teismas pastebėjo, kad iš nutarimą priėmusios institucijos pateiktos medžiagos matyti, jog V. R. dalyvavo atliekant 2018 m. liepos 25 d. žemės sklypų naudojimo pakartotinį patikrinimą, kadangi savo parašu pasirašė 2018 m. liepos 27 d. žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad apie savavališkai užimtą valstybinės žemės plotą V. R. žinojo jau nuo pirmojo nutarimą priėmusios institucijos atlikto patikrinimo, t. y. nuo 2017 m. spalio 19 d., ir iki pakartotinio patikrinimo iš dalies savavališkai atlaisvino dalį užimtos valstybinės žemės. Atlikus pakartotinį 2018 m. liepos 25 d. žemės naudojimo patikrinimą, kurį inicijavo pati V. R., nustatyta, kad pareiškėja žinodama, jog savavališkai užimta valstybinės žemės dalis, užfiksuotų pažeidimų nepašalino. Skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas sprendė, jog teismo posėdžio metu pareiškėjos išsakytas subjektyvus vertinimas dėl nutarimą priėmusios institucijos specialistų atliktų veiksmų bei dėl įtemptų santykių su kaimynais nepaneigia skundžiamo nutarimo pagrįstumo ir teisėtumo. Apylinkės teismas taip pat darė išvadą, kad savavališkas valstybinės žemės užėmimas egzistuoja, kadangi nustatyta, jog V. R. žemės sklypas aptvertas tvora, tokiu būdu valstybinės žemės dalis yra savavališkai užimta. Skundžiamoje nutartyje vertinta, kad institucija tinkamai individualizavo nuobaudą V. R., nepažeidžiant ANK 32 straipsnio, 34 straipsnio nuostatų, paskirta sankcijoje numatyta piniginė nuobauda, lygi sankcijoje numatytam vidurkiui. Atsižvelgiant į administracinėn patraukto asmens turtinę padėtį bei išreikštą pageidavimą, paskirtos baudos mokėjimas išdėstytas dešimties mėnesių laikotarpiui.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Apeliaciniu skundu V. R. prašo panaikinti skundžiamus Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. birželio 7 d. nutartį ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo N. S. 2019 m. birželio 7 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) bei administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį jos atžvilgiu nutraukti. Taip pat prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka nurodydama, kad ji nori pati dalyvauti teismo posėdyje kartu su savo liudytojomis.
Motyvuojamoji dalis
5.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog skundžiama nutartis nėra objektyvi ir pagrįsta, o apylinkės teismas neįvertino visų jos paaiškinimų.
5.2. Apeliaciniame skunde pastebima, jog pirmosios instancijos teismas neįsigilino ir neatsakė į klausimą, kodėl pareiškėjos žemės sklypas 2004 metais buvo padidintas 40 cm žemės plotu, kuriuo ji niekada nesinaudojo. V. R. pastatė savo tvorą taip, kaip jai nurodė Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2004 metais.
Žemesnės instancijos teismas
5.3. Pirmosios instancijos teismas taip pat ignoravo pareiškėjos paaiškinimus apie tai, kad nuo 2016 m. ją klaidino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėja aiškindama, kad jos žemės sklypo kadastriniai matavimai, atlikti 2004 – 2005 metais, yra negaliojantys ir ji turi atlikti naujus savo žemės sklypo kadastrinius matavimus, kol ji dėl šių klausimų nesikreipė į Valstybės įmonę Registrų centras ir Seimo kontrolierių tarnybą.
5.4. Apeliaciniame skunde pažymima, jog V. R. nežino, kieno iniciatyva 2017 m. spalio 19 d. buvo tikrinamas jos žemės sklypo naudojimas. 2017 m. spalio 19 d. jos nebuvo namuose.
5.5. Apeliantė atkreipia dėmesį į tai, kad nepagrįstas apylinkės teismo teiginys, jog apie savavališkai užimtą valstybei priklausantį žemės sklypo plotą V. R. žinojo ir pripažino nuo 2017 m. spalio 19 d. įvykusio žemės naudojimo patikrinimo. V. R., 2018 m. rugpjūčio 27 d. gavusi atsakymą iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, jį apskundė.
5.6. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad apylinkės teismas neatkreipė dėmesio į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos melagingus paaiškinimus apie tai, kad Vilniaus rajono savivaldybės administracija atsisakė dalyvauti 2018 m. liepos 25 d. tikrinant žemės sklypus, esančius adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Vilniaus rajono savivaldybės administracija atsakė, kad ji išvis nebuvo kviesta.
5.7. Apeliaciniame skunde pabrėžiama, kad apylinkės teismas neatsižvelgė į tai, jog Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos pareigūnas A. U. be jos leidimo, nepateikus jokio dokumento, savavališkai peršoko per jos tvorą į jos namų valdos žemės sklypą ir atliko matavimus.
5.8. Apeliantė teigia, kad apylinkės teismas neįvertino jos kreipimosi į Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus žemėtvarkos skyrių tikslu išsiaiškinti, kas lankėsi jos namų valdos žemės sklype 2018 m. spalio 19 d. ir 2018 m. gruodžio 27 d., pastatė riboženklius jos namų valdos žemės sklype, sunaikino jos žemės sklypo riboženklius, darė nuotraukas jos žemės sklype, sulaužė jos vartų spyną ir atidarė vartus, o taip pat darė nuotraukas ne nuo žemės sklypo ribos, o nuo atidarytų vartų.
Žemesnės instancijos teismas
5.9. Pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio į melagingus Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo N. S. paaiškinimus, kad administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu 2019 m. birželio 7 d. buvo išklausyti V. R. žodiniai paaiškinimai. N. S. jai atvykus pareiškė, kad rusiškai jis nesupranta ir su ja nekalbės, atidarė duris ir ranka parodė V. R. išėjimą (išvarė ją).
5.10. V. R. nurodo, kad tik teismo posėdžio metu iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovo paaiškinimų ji sužinojo, kad atlikus žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus ir juos įregistravus Nekilnojamojo turto registre, šie matavimai laikomi teisingais ir negali būti keičiami.
5.11. Apeliaciniame skunde pažymima, kad pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio į tai, jog nuo 2004 metų jau 15 metų ji visur kreipiasi pagalbos, nes jos žemės sklypo riboženkliai yra nuolat išraunami ir naikinami. Pareiškėja pranešė teismui, kad 2017 m. birželio 24 d. I. S., gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), jos akyse išrovė jos riboženklį ir su grasinimais jai išnešė šį riboženklį į savo ūkinį pastatą. Tik su Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių pagalba 2013 m. jai pavyko atstatyti žemės sklypo ribas, bet tik iki 2016 m. (b. l. 69–72).
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus apygardos teisme 2019 m. rugsėjo 17 d. gautas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus 2019 m. rugsėjo 12 d. atsiliepimas į apeliacinį skundą, kuriuo prašoma V. R. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. birželio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.
6.1. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir išsamiai išnagrinėjo, objektyviai ištyrė visas bylos faktines aplinkybes bei priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį V. R. atžvilgiu. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai konstatavo, kad byloje pakako duomenų, patvirtinančių, kad V. R. padarė ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą.
6.2. Atsiliepime į apeliacinį skundą pažymima, kad iš pirmosios instancijos teismo pateiktų dokumentų ir paaiškinimų matyti, kad V. R. dalyvavo 2018 m. liepos 25 d. atliekant pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimo patikrinimą vietoje. 2018 m. liepos 27 d. žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) yra V. R. parašas ir jos ranka atlikti įrašai. Taigi apeliantė nepagrįstai teigia, kad 2018 m. liepos 25 d. žemės sklypų naudojimo patikrinimas buvo atliktas ir 2018 m. liepos 27 d. žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini) surašytas jai nedalyvaujant patikrinime vietoje.
6.3. Atsiliepime į apeliacinį skundą taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad V. R. po 2017 m. spalio 19 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus atlikto patikrinimo aiškiai žinojo ir pripažino, kad savavališkai naudojasi valstybinės žemės dalimi, kadangi iki 2018 m. liepos 25 d. pakartotinai atlikto patikrinimo iš dalies pašalino valstybinės žemės dalies užėmimą.
6.4. Institucija nurodo, kad tiek pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, tiek apeliaciniame skunde V. R. išsakyti subjektyvūs vertinimai dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus specialistų atliktų veiksmų, taip pat įtemptų santykių su kaimynais, nepaneigia valstybinės žemės užėmimo fakto, taip pat Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos priimto nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo V. R. skirta 430,00 Eur bauda, teisėtumo ir pagrįstumo.
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
V. R. apeliacinis skundas atmetamas
3. Apeliacinį skundą prašoma nagrinėti žodinio proceso tvarka. Šį prašymą apeliantė grindžia tuo, jog ji nori dalyvauti teismo posėdyje bei atsivesti liudytojus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantė pateikdama apeliacinį skundą, ginčydama savo kaltę, kartu nepateikė naujų duomenų apie paaiškėjusias naujas bylos aplinkybes ar naujų įrodymų, kurie esmingai lemtų apeliacinės instancijos teismo tikrinamos pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties teisėtumą bei pagrįstumą. Jokių naujų aplinkybių, kurios nebūtų išnagrinėtos teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu ar nebūtų ištirtos institucijos, priėmusios nutarimą ir paskyrusios administracinę nuobaudą, apeliaciniame skunde nenurodoma, todėl kyla tik jau ištirtų ir žinomų įvykio aplinkybių vertinimo klausimas. Visus, apeliantės nuomone, reikšmingus argumentus ir motyvus ji galėjo nurodyti apeliaciniame skunde ir šia savo procesine teise pasinaudojo. Apeliantė prašyme nenurodo, kokias apeliacinio skundo nagrinėjimui svarbias aplinkybes patvirtinti ar paneigti galės jos atsivestos liudytojos. Prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka apeliacinės instancijos teismui nėra privalomas (ANK 651 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgiant į tai, teismas apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliantės prašymą apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka kaip nepagrįstą, nes tai niekaip nelems reikšmingų duomenų analizės ir vertinimo.
4. ANK 652 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimtos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Apygardos teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą bei apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, jog skundžiama apylinkės teismo nutartis, kuria paliktas galioti nepakeistas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2019 m. birželio 7 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini), yra teisėtas ir V. R. pagrįstai pripažinta kalta pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį bei jai paskirta administracinė nuobauda yra teisinga ir proporcinga.
5. ANK 110 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad savavališkas žemės, miško, vandens telkinių užėmimas arba savavališkas vandens telkinių naudojimas užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki penkių šimtų šešiasdešimt eurų. Siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį, turi būti nustatytas bent vienas iš šių alternatyvių veiksmų: 1) savavališkas privačios nuosavybės teise priklausančios arba valstybinės žemės, miško, vandens telkinių užėmimas; arba 2) savavališkas privačių ar valstybinių vandens telkinių naudojimas.
6. Aiškindamas užėmimo sąvoką Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 45 straipsnio (atitinka ANK 110 straipsnį) prasme Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad užėmimas gali būti suprantamas kaip užgrobimas, atitinkamos intervencijos į kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančią žemę, mišką ar vandens telkinius atlikimas, ir tokiu atveju svarbu nustatyti ne tiek, kiek kokio asmens ar asmenų pagalba atliktas pats užėmimas kaip veiksmas, bet pats užėmimo fakto buvimas ir žemės ar kito nekilnojamojo turto priskyrimas sau (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N556-1212/2008).
7. Teismų praktikoje savavališku svetimos žemės užėmimu pripažinti, be kita ko, atvejai, kai kaltais veiksmais atskira teritorija aptveriama tvora ir į ją nebegali patekti kiti asmenys (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis byloje Nr. N-444-2789-09).
8. Šio administracinio nusižengimo sudėties subjektyvusis elementas yra tyčia, todėl privalo būti įrodyta, jog asmuo tyčia, sąmoningai ir savavališkai užėmė ir naudoja valstybinį ar privatų žemės sklypą, aiškiai suprasdamas, kas yra ginčo žemės sklypo savininkas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 5 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-15-693/2019 ir joje nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika).
9. ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ANK 569 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Žemesnės instancijos teismas
10. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pritarė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos nustatytoms aplinkybėms, kad V. R.valstybinėje žemėje, esančioje (duomenys neskelbtini), kurio bendraturtė yra ir V. R., šiaurės ir šiaurės vakarų pusėje pastatydama vielos tinklo tvorą, kuri juosia 0,0017 ha valstybinės žemės plotą, užtvėrė valstybinę žemę. Ji pažeidė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 7 punktą, nustatantį, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo savo naudojamuose žemės sklypuose, vykdydami ūkinę ir kitą veiklą, nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų. Tokiais savo veiksmais ji padarė administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 110 straipsnio 1 dalyje.
11. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs apeliacinio skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamo įrodymų vertinimo bei dėl apeliantės kaltės nebuvimo yra nepagrįsti, todėl atmetami. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, byloje esančius įrodymus vertino tinkamai, dėl to priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
12. Byloje ginčo dėl paties nusižengimo faktinių aplinkybių nėra. Žemės naudojimo patikrinimo 2018 m. liepos 27 d. aktu Nr. (duomenys neskelbtini) ir jo priedais nustatyta, kad valstybei nuosavybės teise priklausantis 0,0017 ha dydžio žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), užtvertas vielos tinklo tvora. Byloje taip pat nekyla abejonių, jog pastačius tokią tvorą apribota galimybė kitiems asmenims naudotis valstybine žeme, nes patekimas į šį žemės sklypą tiesiogiai priklauso būtent nuo V. R. valios. Todėl nėra abejonių, jog pastatyta tvora neabejotinai pažeidžia kitų asmenų teises netrukdomai naudotis valstybiniu žemės sklypu ir tai atitinka ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatytos neteisėtos veikos – savavališko žemės užėmimo objektyviuosius požymius. Tokiu būdu pastačius tvorą, kuri apriboja viešą laisvą patekimą į valstybei priklausančią žemę, savavališkai buvo užimta valstybinės žemės dalis.
13. Pažymima, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), apeliantei priklausančios 0,2000 ha dalies ribos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtos 2005 m. rugpjūčio 10 d. UAB „SANORA“ matininko F. S. 2004 m. gruodžio 14 d. parengto, Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2005 m. liepos 21 d. suderinto, žemės sklypo plano pagrindu. Žemės sklypo ribos nustatytos atliekant kadastrinius matavimus, nustatant žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje (b. l. 10). Byloje nėra ginčo dėl to, kad žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre nuo 2005 m. rugpjūčio 12 d. ir apeliantei priklausančios šio žemės sklypo dalies ribos, pažymėtos kadastro žemėlapyje, iki šios dienos yra nepakeistos. Taigi V. R., kuriai nuosavybės teise priklauso 0,2000 ha dalis šio žemės sklypo, nuo 2005 metų galėjo ir turėjo žinoti apie šio žemės sklypo ribas.
Žemesnės instancijos teismas
14. V. R. apeliaciniame skunde nurodė, kad ji nukrypo nuo minėtų kadastrinių matavimų ir tvorą pastatė valstybei priklausančioje žemės sklypo dalyje, nes nežino savo žemės sklypo ribų. 2004 metais ji papildomai pirko 8 arus valstybei priklausančio žemės sklypo. Seniūno reikalavimu, iš pareiškėjos buvo atimti 1,5 arai žemės sklypo, prijungti prie (duomenys neskelbtini) esančio žemės sklypo, o riboženkliai (kuoliukai) išrauti. Tuo tarpu, V. R. buvo papildomai skirta 40 cm žemės sklypo nuo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribos, kur ji buvo padariusi tvorą. Vilniaus r. žemėtvarkos skyriaus vedėjos nurodymu, V. R. buvo parodytas vienas riboženklio (kuoliuko) taškas, kuriuo V. R. iki šiol vadovaujasi (b. l. 6). Iš 2018 m. liepos 25 d. žemės naudojimo patikrinimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) priedo Nr. 2 „Matavimų schema M1:500“ matyti, jog patikrinimo metu vietovėje rastas nestandartinis riboženklis (metalinis vamzdis) 0,39 cm atstumu nuo registruotos bendros sklypų ribos.
15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, kaip minėta, žemės sklypo (duomenys neskelbtini) kadastriniai matavimai buvo atlikti tų pačių 2004 metų pabaigoje, tai yra ribos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtos 2004 m. gruodžio 14 d. parengto, Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2005 m. liepos 21 d. suderinto, žemės sklypo plano pagrindu. Aplinkybės, jog, kaip nurodo pareiškėja, jai buvo nurodytas vienas kuoliukas, žymintis jos žemės sklypo ribą, arba tai, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrius V. R. nuo 2016 metų klaidino dėl 2004 – 2005 metais atliktų kadastrinių matavimų galiojimo, nepaneigia, jog V. R. galėjo ir turėjo pasidomėti viešajame registre įregistruotomis jos žemės sklypo ribomis, ypač po 2017 m. spalio 9 d. atlikto žemės naudojimo patikrinimo. Pažymima ir tai, kad, kaip teisingai pastebėjo apylinkės teismas, nepaisant to, kad 2017 m. spalio 9 d. patikrinimo metu, dalyvaujant pačiai V. R., buvo nustatyta, jog šiaurinėje sklypo pusėje yra tvora, kuri užima 0,0027 ha valstybinės žemės ploto (b. l. 48), o 2018 m. liepos 25 d. pakartotinio patikrinimo metu nustatyta, kad ši tvora užima tik 0,0017 ha valstybinės žemės ploto. Taigi V. R. iš 2017 m. spalio 9 d. žemės naudojimo patikrinimo akto priedo „Matavimų schema M1:500“ buvo žinoma, jog jos tvora juosia valstybei priklausantį žemės sklypą, tačiau ji tik iš dalies, o ne visiškai perkėlė tvorą arčiau savo žemės sklypo dalies, tokiais veiksmais tik iš dalies pašalindama nustatytą pažeidimą. Konstatuojama, kad V. R. jau nuo 2017 m. spalio 9 d. buvo žinoma, kad jos tvora apima ir valstybei priklausančią žemės sklypo dalį, dėl ko jos veiksmai atlaisvinant tik dalį žemės sklypo ir vis tiek paliekant užimta valstybės žemę, atitinka tyčinio elgesio požymius. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad būdama žemės sklypo savininkė V. R. suprato savo elgesio esmę, privalėjo elgtis rūpestingai ir prieš užtverdama valstybei priklausančią žemės sklypo dalį įsitikinti, kokioje žemėje yra aptveriama žemės sklypo dalis, tačiau to nepadarė ir sąmoningai užtvėrė jau mažesnę žemės sklypo dalį. Priimto nutarimo teisėtumui ir pagrįstumui nėra teisiškai reikšmingos priežastys, dėl kurių pareiškėjos žemės sklypas 2004 metais buvo, kaip nurodoma apeliaciniame skunde, padidintas 40 cm žemės sklypo plotu.
16. Aplinkybės apie apeliantei priklausančios žemės sklypo dalyje esančių riboženklių išrovimą ir naikinimą yra nesusijusios su ginčo situacija, kadangi, kaip matyti iš bylos medžiagos, apeliantės nurodomi pašalinami riboženkliai žymi žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ribas (b. l. 14, 16, 20, 22), o ne ribą tarp pareiškėjai ir valstybei priklausančios žemės sklypo dalies (duomenys neskelbtini).
17. Pareiškėja taip pat ginčija Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos pareigūno A. U. veiksmus, kai jis, pareiškėjai nepateikęs dokumentų, pateko į pareiškėjos žemės sklypą ir atliko matavimus (b. l. 15). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2014 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-499 „Dėl žemės naudojimo valstybinės kontrolės organizavimo ir vykdymo, administracinių nusižengimų teisenos Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Žemės naudojimo valstybinės kontrolės organizavimo ir vykdymo, administracinių nusižengimų teisenos Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 15 punkte numatyta, kad Tarnybos darbuotojas, prieš pradėdamas žemės naudojimo patikrinimo veiksmus vietovėje, žemės savininkui, naudotojui ir kitiems suinteresuotiems asmenims privalo prisistatyti, pateikdamas valstybės tarnautojo arba darbuotojo pažymėjimą, ir žodžiu paaiškinti patikrinimo pagrindą ir tikslą. Apeliaciniame skunde nenurodoma, kokių konkrečiai dokumentų nepateikė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos pareigūnas A. U., be to, nėra duomenų, kad jis nepateikė apeliantei valstybės tarnautojo arba darbuotojo pažymėjimo. Kaip matyti iš 2018 m. rugpjūčio 10 d. V. R. prašymo / skundo, apeliantė prašė pateikti ne valstybės tarnautojo arba darbuotojo pažymėjimą, o žemės sklypo paženklinimo padarymo aktą. Kita vertus, neginčijama 2018 m. liepos 27 d. žemės naudojimo patikrinimo akte padaryta išvada dėl tvoros buvimo fakto valstybei priklausančioje žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalyje. Apygardos teismo vertinimu, nurodyti A. U. veiksmai šiuo atveju neturi įtakos skundžiamo nutarimo teisėtumui ir pagrįstumui.
18. Nors apeliantė nurodo, kad 2019 m. birželio 7 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjas N. S. neišklausė jo žodinių paaiškinimų (taip pat žr. b. l. 16), tačiau iš nutarimo turinio matyti, jog administracinė byla išnagrinėta žodinio proceso tvarka (b. l. 8), o įrodymų, jog V. R. nebuvo išklausyta, nepateikta.
19. Iš apeliacinio skundo matyti, kad V. R. nesutinka su tuo, kad į 2018 m. liepos 25 d. žemės sklypų naudojimo patikrinimą nebuvo pakviestas Vilniaus rajono savivaldybės administracijos atstovas. Vis dėlto, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šios institucijos atstovo nedalyvavimas nedaro negaliojančiu 2018 m. liepos 27 d. žemės naudojimo patikrinimo akto. Taisyklės nenumato būtino savivaldybės administracijos atstovo dalyvavimo atliekant žemės naudojimo patikrinimą. Šių taisyklių 9 punkte nustatyta, jog Teritorinis skyrius, turėdamas informacijos, kad galimų žemės naudojimo pažeidimų tyrimo kompetencija priskirta ne tik Tarnybai, bet ir kitai viešojo administravimo institucijai, į žemės naudojimo patikrinimą turi teisę pakviesti kitų viešojo administravimo subjektų (saugomų teritorijų direkcijų, Valstybinės miškų tarnybos, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ir kitų) atstovą (-us). Pažymima, kad minėtame akte nurodytas patikrinimo tikslas yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1244 „Dėl žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų 11.6 papunktis (patikrinti, ar žemės sklypuose, vykdant ūkinę ir kitą veiklą, nepažeidžiamos teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytos žemės sklypų ribos, savavališkai neužimama žemė ir (ar) nenaudojami vandens telkiniai). Pagal šių nuostatų 10 punktą tokiu tikslu vykdomų patikrinimų kompetencija yra priskirta Nacionalinei žemės tarnybai. Pažymima, kad apeliantė siekė, jog Vilniaus rajono savivaldybės administracijos atstovas dalyvautų patikrinime dėl riboženklių nustatymo tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (b. l. 22), o ne dėl tvoros šiaurinėje ir šiaurės vakarų žemės sklypo (duomenys neskelbtini) pusėje.
20. V. R. 2019 m. rugsėjo 18 d. papildyme nurodė, kad į bylą pateiktas garso įrašas patvirtina, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vyriausiasis specialistas M. D. 2019 m. rugsėjo 3 d. be jos leidimo vaikščiojo po jos žemės sklypą ir fotografavo kažką. Apeliantės pateiktas diktofone ir USB atmintinėje esantis garso įrašas patvirtina, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus pareigūnas atliko patikrinimą apeliantės žemės sklypo, be kita ko, šiaurinėje pusėje. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad V. R. nesutinka su 2019 m. birželio 7 d. nutarimu, kuris buvo priimtas, atsižvelgiant, be kita ko, į 2018 m. liepos 25 d. pakartotinio patikrinimo rezultatus. Dėl šios priežasties 2019 m. rugsėjo 3 d. atliktas patikrinimas neturi įtakos priimto nutarimo teisėtumui ir pagrįstumui.
21. Pažymima, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) formuojamą praktiką teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, todėl atmesdamas skundą teismas gali tiesiog pritarti žemesniojo teismo priimto sprendimo motyvams (EŽTT sprendimas byloje Nr. 20772/92, Helle v. Finland). Iš aptartos EŽTT praktikos daroma išvada, jog teismas neprivalo detaliai atsakyti į kiekvieną skundo argumentą, nes jam yra keliama pareiga išanalizuoti tik esminius ir teisingam procesinio teismo sprendimo priėmimui reikšmingus argumentus. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su apeliacinio skundo argumentais bei skundžiamos nutarties turiniu, sprendžia, kad skundžiamoje teismo nutartyje buvo atsakyta į visus esminius skundo argumentus, o neaptarti šio apeliacinio skundo motyvai neturi lemiamos reikšmės sprendžiant skundžiamos nutarties pagrįstumo ir teisėtumo klausimą, todėl dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
22. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus, atsižvelgė į tai, kad institucija tinkamai individualizavo administracinę nuobaudą, tai yra atsižvelgdama į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, ir teisėtai bei pagrįstai paliko nepakeistą institucijos 2019 m. birželio 7 d. nutarimą, todėl naikinti ar keisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. rugpjūčio 9 d. nutartį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
V. R. apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. rugpjūčio 9 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. II-433-1036/2019 palikti galioti nepakeistą.