Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – M. M. (M. M.) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 31 d. nutarties M. M. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. M. administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 110 straipsnio 1 dalį patrauktas dėl to, kad 2017 m. gruodžio 29 d. 10 val. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) Kauno rajono skyriaus specialistai pagal 2017 m. gruodžio 8 d. gautą Kauno rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus raštą „Dėl neteisėtai užtverto kelio“ ir 2017 m. gruodžio 11 d. gautą sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ gyventojų pranešimą atlikę žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribų patikrinimą vietoje ir surašę patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), konstatavo, kad patikrinimo metu naudojant geodezinę įrangą (GPS aparatą „Trimble R8s), patikrinus faktiškai naudojamo žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinates nustatyta, kad faktiškai naudojamo žemės sklypo ribos neatitinka 2013 m. žemės sklypo kadastrinių matavimų plane nurodytų ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotų ribų – pažeidžiant pietinę žemės sklypo ribą, savavališkai užimta apie 158 m² valstybinės žemės, tai yra bendro naudojimo pravažiavimo, kuris iš dviejų pusių yra atribotas įrengtais metaliniais vartais, savavališkai užimta bendro naudojimo pravažiavimo dalis yra išklota trinkelėmis su apie 0,7 m dekoratyvinės skaldos kraštais. Tuo M. M. pažeidė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 7 dalį.2018 m. kovo 20 d. NŽT nutarimu M. M. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 110 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirta administracinė nuobauda – 430 eurų bauda. Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 31 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundas dėl 2018 m. kovo 20 d. NŽT nutarimo atmestas, konstatavus, jog M. M., veikdamas tyčia, neteisėtai užėmė dalį valstybinės žemės, o institucija, išsamiai ir nešališkai išnagrinėjusi visas bylos aplinkybes, vadovaudamasi įstatymu, priėmė teisėtą bei pagrįstą nutarimą, kurį naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo skundžia Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 31 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.Skunde nurodoma, kad apylinkės teismas netinkamai vadovavosi ANK normomis ir poįstatyminiais aktais, reglamentuojančiais matininkų veiklą. Tai laikytina esminiu procesinės teisės pažeidimu, dėl kurio nutarimas naikintinas, o administracinio nusižengimo byla M. M. nutrauktina. Pasak apelianto, patikrinimo metu naudota geodezinė įranga (GPS aparatas „Trimble R8s“) yra skirta atlikti matavimus atvirose vietovėse. Šiuo atveju, vietovė, kurioje buvo atliekami matavimai, nėra atvira, namas yra miške. Matavimai yra atlikti netiksliai, nes matuojant tokio pobūdžio aparatu, privalo būti skaičiuojama paklaida, kuri turi būti dauginama iš koeficiento 3 arba 5, taip pat turi būti pateikta matavimo duomenų ataskaita, kuri administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui pateikta nebuvo. Šie duomenys pateikti tik teismui pareikalavus. Nesudarius galimai užimto žemės sklypo plano, pareiškėjui nėra aišku, kurioje vietoje valstybės žemė yra užimta.Pažymima, kad asmuo kuris atliko matavimus, t. y. A. V., neturi matininko kvalifikacijos pažymėjimo ir nėra įtrauktas į Matininkų kvalifikacijos pažymėjimų registrą, taip pat neturi geodezininko kvalifikacijos pažymėjimo ir nėra įtrauktas į Geodezininkų kvalifikacijos pažymėjimų registrą. NŽT Kauno rajono skyriaus vyriausiojo specialisto A. V. pareiginiai nuostatai nenumato valstybės tarnautojo funkcijų, kurias jis gali atlikti naudodamas GPS aparatą „Trimble R8s“, bei atlikti matavimus ir teikti išvadas. Tokius veiksmus gali atlikti tik kvalifikuoti matininkai, turintys matininko kvalifikacijos pažymėjimą. Iš to galima daryti išvadą, kad žemės sklypo ribų patikrinimas yra atliktas asmens, kuris neturi tam reikiamos kvalifikacijos. Atsiliepime į nubaustojo apeliacinį skundą institucijos – NŽT Kauno skyriaus atstovė nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinis skundas atmetamas.Pagal ANK 569 straipsnio 4 dalį, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo byloje pateikta medžiaga, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi, institucijos nutarimu ir apeliacinio skundo argumentais, sprendžia, jog apylinkės teismas tinkamai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus bei jų visumą, todėl priėmė teisingą procesinį sprendimą atmesti nubaustojo skundą dėl institucijos nutarimo, kuriuo jis pripažintas padariusiu ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir jam paskirta administracinė nuobauda. Nagrinėjamoje byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad M. M. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis savavališkai užėmė valstybinę žemę, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 7 dalį, kurioje žemės savininkams ir naudotojams numatyta pareiga savo naudojamuose žemės sklypuose vykdant ūkinę ir kitą veiklą, nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų. Iš 2017 m. gruodžio 29 d. žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) pateikiamos informacijos matyti, jog geodeziniu instrumentu „Trimble R8s“ nustatytas faktiškai naudojamo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribų neatitikimas 2013 m. žemės sklypo kadastrinių matavimų plane nurodytoms ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotoms žemės sklypo riboms ties koordinačių taškais Nr. 7 ir 11. Kaip pažymima ir pirmosios instancijos teismo nutartyje, Žemės sklypo plano koordinačių žiniaraštyje nurodytos šių taškų koordinačių reikšmės nesutampa su užfiksuotomis patikrinimo metu. Tokiu būdu buvo pažeista Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 7 dalis, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1244 patvirtintų Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų 11.6 ir 11.7 punktai, kuriuose numatyta, jog atliekant patikrinimus tarnybos darbuotojai atlieka teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytų žemės sklypų ribų laikymosi kontrolę bei vertina, ar savavališkai neužimama žemė ir (ar) nenaudojami vandens telkiniai, nenaikinami (negadinami) nuolatiniai žemėnaudos riboženkliai ir geodeziniai punktai. M. M. nustatytų pažeidimų per tarnybos darbuotojo nurodytą terminą nepašalino, ką patvirtina pakartotinis 2018 m. kovo 6 d. Nr. (duomenys neskelbtini) patikrinimo aktas, kuriame užfiksuoti analogiški pažeidimai. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, nesutikdamas su patikrinimo aktų išvadomis, skunde kartodamas iš esmės analogiškus argumentus kaip ir pirmosios instancijos teismui, nurodo, jog matavimai geodeziniu instrumentu „Trimble R8s“ dėl jo techninės specifikacijos šiuo konkrečiu atveju negalėjo būti atliekami. Šie argumentai atmestini visų pirma dėl to, kad pareiškėjas skunde jų nepagrindžia jokiais objektyviais duomenimis, o jo teiginiai, kad minėtas instrumentas gali būti naudojamas tik atliekant matavimus atvirose erdvėse, vertinami kaip deklaratyvaus pobūdžio. Juos paneigia standartinės GPS ataskaitos, esančios byloje (b. l. 27) duomenys, iš kurių matyti, kad aparato horizontaliųjų koordinačių tikslumas yra nuo 0,01 m iki 0,023 m, o vertikaliųjų – nuo 0,017 m iki 0,028 m, todėl abejoti rodmenų tikslumu nėra jokio pagrindo. Pažymėtina ir tai, kad objektyviai kelio atkarpos ties M. M. priklausančiu sklypu užėmimo faktą patvirtina ir byloje esantis žemės sklypo planas, su kuriuo 2013 m. liepos 10 d. pasirašytinai supažindinta ir pažeidėjo įgaliota atstovė. Iš šio plano matyti, jog pietinė sklypo riba baigiasi ties 11 ir 7 sklypo ribų taškais, tai yra M. M. priklausantis sklypas užsibaigia ties (duomenys neskelbtini) gatve. VĮ Registrų centro 2017 m. gruodžio 12 d. išraše nenumatyta specialioji žemės naudojimo sąlyga – Kelių apsaugos zona, taip pat nėra nustatytos kitos specialiosios su visuomeninių kelių naudojimu susijusios sąlygos, kas taip pat patvirtina, jog (duomenys neskelbtini) gatvės kelio atkarpa į M. M. nuosavybės teise priklausančią teritoriją nepatenka. Tačiau byloje esančios fotonuotraukos neginčijamai patvirtina, kad bylos nagrinėjimui aktualiu laikotarpiu (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpa ties šiuo M. M. priklausančiu sklypu yra užtverta metaline tvora, joje išklotos trinkelės ir šonuose supilta skalda. Tai, jog šiuos darbus atliko M. M., neginčija ir pats pažeidėjas. Be to, tai, kad valstybinės žemės dalis akivaizdžiai buvo atribota siekiant pastarajam ją naudoti kaip savo, patvirtina ir prie patikrinimo aktų pateiktos fotonuotraukos, iš kurių matyti, jog į atitvertos teritorijos su įvažiavimu, skirtu automobiliams, pusę nukreipti išimtinai vienintelio M. M. gyvenamojo pastato garažo vartai. Iš šių aplinkybių akivaizdu, jog šiuo metu sklypo ribos, numatytos 2013 m. žemės sklypo plane, nesutampa su faktiškai apelianto naudojama teritorija. Atsižvelgiant į aptartus duomenis, nėra jokio objektyvaus pagrindo teigti, jog (duomenys neskelbtini) gatvės kelio atkarpa, esanti ties namo Nr. (duomenys neskelbtini) sklypu, M. M. yra naudojama teisėtai, nepažeidžiant kitų savininkų – šiuo atveju valstybės, teisių ir teisėtų interesų, o skundo argumentai, neva apeliantui nėra aišku, kurioje vietoje valstybės žemė yra užimta, paneigiami ne tik objektyviais duomenimis – jog būtent pareiškėjas, per jo įgaliotą atstovę būdamas supažindintas su žemės sklypo planu, inicijavo kelio atkarpos atitvėrimą vartais ir šios atitvertos teritorijos tvarkymą savo nuožiūra, tačiau ir logiškai nepagrindžiami. Apeliaciniame skunde taip pat kvestionuojama NŽT darbuotojo – vyriausiojo specialisto A. V. – kvalifikacija atlikti valstybinės žemės naudojimo patikrinimus. Žemės naudojimo valstybės kontrolės atlikimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1244 patvirtinti Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatai, taip pat NŽT prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2014 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-499 patvirtintos Žemės naudojimo valstybinės kontrolės vykdymo dokumentų formų ir žemės naudojimo valstybinės kontrolės organizavimo ir vykdymo, administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo taisyklės (toliau – Taisyklės). Šių Taisyklių 3 punkte numatyta, kad žemės naudojimo valstybinę kontrolę, vadovaudamasi Žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 9 punktu ir 36 straipsnio 1 dalimi, Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatais, organizuoja ir vykdo NŽT, o jos vykdymą šioje tarnyboje įgyvendina jos vadovo paskirti teritorinių skyrių valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad A. V., eidamas vyriausiojo specialisto pareigas NŽT, yra šios biudžetinės įstaigos valstybės tarnautojas. Iš byloje esančio A. V. pareigybės aprašymo ir iš interneto tinklalapyje www.nzt.lt pateikiamos viešai prieinamos informacijos apie A. V. pareigybei priskirtų atlikti funkcijų sąrašo matyti, jog pareigybių 18 punkte jam priskiriama funkcija – žemės naudojimo valstybinės kontrolės organizavimas ir vykdymas, atliekant patikras vietoje. Taisyklių 10 punkte numatyta, kad Žemės naudojimo patikrinimo vietoje metu, jeigu yra reikalinga, techninėmis priemonėmis atliekama situacijos fotofiksacija, nustatomos tikrinamo objekto (naudojamos žemės) ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinatės, apskaičiuojami naudojamos žemės, žemės naudmenų plotai ir (ar) statinių geometriniai parametrai, taip pat linijų ilgiai ir atstumai tarp vietovėje esamų elementų (toliau – matavimai). Taigi akivaizdu, jog A. V., būdamas valstybės tarnautoju – NŽT Kauno rajono skyriaus vyriausiuoju specialistu ir vykdydamas jam pareigybės aprašyme nurodytą funkciją – žemės naudojimo valstybinę kontrolę, geodeziniu instrumentu „Trimble R8s“ nustatęs M. M. priklausančio sklypo posūkio taškų Nr. 7 ir 11 koordinates, veikė jam suteiktų įgaliojimų ribose. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 8 straipsnio 7 dalyje ir 8 dalies 1 punkte numatyta, kad valstybės tarnautojų pareigybių aprašymus ir sąrašus valstybės įstaigose tvirtina šių įstaigų vadovai, šios pareigybės aprašomos ir vertinamos vadovaujantis Vyriausybės tvirtinama Valstybės tarnautojų pareigybių aprašymo ir vertinimo metodika. Atsižvelgiant į tai, kad vyriausiojo specialisto A. V. pareigybės aprašymas yra oficialus ir galiojantis, pagrindo manyti, jog jis sudarytas pažeidžiant aptartą reglamentavimą, nėra. To paties įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog asmenys į valstybės tarnautojo pareigas gali būti priimami tik tuomet, kai jie, be bendrųjų valstybės tarnautojui keliamų reikalavimų, atitinka ir specialiuosius reikalavimus, nustatytus pareigybės aprašyme. Priešingai nei teigiama skunde, vyriausiojo specialisto pareigybei nėra keliamas reikalavimas turėti matininko ir (ar) geodezininko kvalifikacijos pažymėjimus, net ir atsižvelgiant į 18 punkte numatytą žemės naudojimo valstybinės kontrolės vykdymo funkciją. Valstybės tarnautojas, einantis šias pareigas, turi turėti aukštąjį universitetinį arba jam prilygintą technologijos mokslų studijų srities kraštotvarkos (žemėtvarkos) arba matavimų inžinerijos krypties išsilavinimą bei atitikti kitus numatytus reikalavimus. Objektyvių duomenų, jog A. V. šių reikalavimų neatitinka, dėl ko negalėtų vykdyti jam pavestų funkcijų, byloje nėra, jų nepateikta ir apeliaciniame skunde, todėl pagrindo manyti, jog minėtas NŽT vyriausiasis specialistas negalėjo atlikti matavimų techninėmis priemonėmis, nurodytomis byloje esančiuose patikrinimo aktuose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), nėra. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad apylinkės teismas atsižvelgė į tinkamam skundo dėl institucijos nutarimo išsprendimui reikšmingą teisinį reglamentavimą, išsamiai ir objektyviai ištyrė ir įvertino administracinio nusižengimo byloje esančius įrodymus bei M. M. skunde išdėstytus argumentus, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią keisti ar naikinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skunde nurodytais motyvais apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 31 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.