Kauno apylinkės teismo sprendimas

posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano būstas Kaunas“ dėl turtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdyje ieškovės atstovė prašė tenkinti ieškinį, kadangi buto savininkė (liudytoja) patvirtino, kad palėpėje esantys vamzdynai yra susidėvėję, asmuo nežinojo, kad namas turi administratorių, sprendimai laiku nebuvo priimami, atsakovė nevykdė administratoriaus pareigų, dėl ko atsirado žala turtui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas.

Nustatyta, kad ieškovė 2017 m. rugpjūčio 12 d. – 2018 m. rugpjūčio 11 d. buvo apdraudusi nekilnojamąjį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini). 2018 m. sausio 26 d. butas, esantis (duomenys neskelbtini) buvo užlietas trūkus daugiabučio gyvenamojo namo šildymo sistemos vamzdžiui, esančiam palėpėje. Ieškovės atstovas nustatė, kad buvo sulietos patalpos 7-6 lubos ir sienos. Įvykio metu butas buvo apdraustas ieškovės, todėl buto savininkui buvo išmokėtas 402,00 Eur žalos atlyginimas. Įvykio metu namo administratorius buvo UAB „Kauno centro būstas“. Atsakovė perėmė UAB „Kauno centro būstas“ teises ir pareigas po reorganizacijos.

Dėl deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų ir daugiabučio gyvenamojo namo administratoriaus atsakomybės.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnyje įtvirtintos subrogacijos, t. y. draudiko, išmokėjusio draudimo išmoką, teisės reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens, įgyvendinimo nuostatos. Pagal šio straipsnio 2 dalį draudiko perimta nukentėjusio asmens reikalavimo teisė (išmokėjus jam draudimo išmoką) įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dėl šios normos taikymo yra išaiškinęs, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę atsakomybę reglamentuojančias Lietuvos Respublikos civilinio kodekso teisės normas, kuriose nurodyta, kad civilinei atsakomybei atsirasti yra privalomos šios sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos bei žalą padariusio asmens kaltė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-580/2007; 2005 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2005).

Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodė, kad atsakovė yra atsakinga dėl kilusios avarijos ir jos padarinių, kaip bendrojo naudojimo objektų administratorė, kuri neprižiūrėjo šildymo sistemos vamzdžio ir iki avarijos neorganizavo jo remonto, tokiu būdu elgėsi nerūpestingai, dėl vandens prasiskverbimo per bendro naudojimo šildymo sistemos vamzdį ieškovės apdraustam turtui atsirado žala, kuri yra tiesioginis atsakovės pareigų nevykdymo rezultatas.

Byloje nėra ginčo, kad butas buvo užlietas, ar kad UAB „Kauno centro būstas“ administravo namą adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovė atsiliepimu prašo ieškinį atmesti, kadangi nesutinka su žalos dydžiu ir nurodo, kad nėra nustatyta tikrosios priežastys dėl kurių butas buvo užlietas, todėl nėra priežastinio ryšio tarp teisei priešingų atsakovės veiksmų ir kilusios žalos.

Iš byloje pateikto turto sugadinimo sunaikinimo akto nustatyta, kad butas užlietas dėl trūkusio šildymo sistemos bendrojo vamzdžio, esančio palėpėje. Todėl nepagrįstas atsakovės teiginys, kad nėra nustatytos tikrosios buto užliejimo priežastys.

Kaip minėta, buto užliejimo metu namą, adresu (duomenys neskelbtini), administravo UAB „Kauno centro būstas“, kuris teikė butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas (CK 4.84 straipsnio 8 dalis).

Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Šiuos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius objektus detaliau reglamentuoja Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalis, pagal kurios 2 - 3 punktą bendrosios pastato inžinerinės sistemos – pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus) pastato bendrojo naudojimo patalpos – pastato palėpės – priskiriami pastato bendrojo naudojimo objektams.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pastato bendraturčiai yra atsakingi už žalą be kaltės CK 6.266 straipsnio pagrindu tretiesiems asmenims. Tačiau tuo atveju, kai žalos padaryta vienam iš bendraturčių dėl pastato, esančio bendrąja daline pastato savininkų nuosavybe, defekto, CK 6.266 straipsnio nuostatos netaikytinos. Tokiu atveju žala atlyginama bendraisiais žalos atlyginimo pagrindais, žalą turi atlyginti kaltas dėl žalos asmuo, remiantis bendraisiais žalos atlyginimo pagrindais (CK 6.263, 6.246–6.249 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2009; 2015 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-634-248/2015).

Deliktinės civilinės atsakomybės viena pagrindinių taisyklių suformuluota CK 6.263 straipsnyje. Jame įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios, įstatyme įtvirtintos, rūpestingumo pareigos pažeidimas sukuria įstatyme nustatytą žalos atlyginimo prievolę (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).

Avarijos laikotarpiu aktualus 2017 m. liepos 12 d. STR 1.07.03:2017 Statybos techninis reglamentas – (toliau STR) „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto Kadastro objektų formavimo tvarka.”, kuris numato daugiabučių namų būklės vertinimą. Pagal 12 punktą pagrindiniai statinių ir jų konstrukcijų techninės priežiūros ir teisingo naudojimo uždaviniai yra šie: 12.1. siekti, kad statiniai ir jų konstrukcijos būtų naudojami nepažeidžiant projektų, statybos bei eksploatavimo normų; 12.2. laiku pastebėti, teisingai įvertinti ir likviduoti atsiradusius statybinių konstrukcijų defektus; 12.3. profilaktinėmis priemonėmis tausoti (saugoti nuo ankstyvojo susidėvėjimo) statinius ir jų konstrukcijas; 12.4. išvengti statinių griūčių, o joms įvykus arba įvykus stichinėms nelaimėms, išvengti papildomų padarinių ir nuostolių; 12.5. siekti, kad statiniai nedarytų žalos žmonių sveikatai ir aplinkai. Reglamente be kita ko nurodyta, kad namo būklei vertinti nuolatiniai namo būklės stebėjimai turi būti atliekami ne rečiau kaip kartą per du mėnesius (92 punktas): gyvenamojo namo apžiūros atliekamos nuolatinius stebėjimus, periodiškai (ne rečiau kaip kartą per tris mėnesius, o gyvenamuosiuose namuose, kurie priskirti ypatingo statinio kategorijai, ne rečiau kaip kartą per du mėnesius) ir pagal poreikį vizualiai apžiūrimos gyvenamojo namo pagrindinės konstrukcijos ir inžinerinės sistemos (išskyrus šildymo ir karšto vandens sistemas ir liftus, kurių priežiūrai nustatyti specialūs reikalavimai), fiksuojami (įskaitant fotografavimą) pastebėti defektai, avarijų pavojai ir numatomos priemonės jiems pašalinti, statinio tyrimo ar ekspertizės poreikis, tikrinama gaisrinės saugos įrenginių ir priemonių būklė, bendrojo naudojimo patalpų fizinė ir sanitarinė būklė; fiksuojami ir vertinami gyvenamojo namo gyventojų pranešimai apie pastebėtus konstrukcijų ir inžinerinių sistemų defektus, gaisrinės saugos ir sanitarinius pažeidimus. Pagal 11 punktą, statinio priežiūros tikslas – užtikrinti Statybos įstatymo bei statybos techninių dokumentų nustatytus statinių esminius reikalavimus per visą statinio ekonomiškai pagrįstą naudojimo trukmę, maksimaliai sumažinti avarijų tikimybę, grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai.

Tuo tarpu, pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. 831 patvirtintų daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų (toliau- Nuostatai) reglamentavimą, pagrindinis administratorius uždavinys - administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant (3 punktas). Vykdydamas pagrindinį uždavinį, administratorius organizuoja namo techninę priežiūrą (Nuostatų 4.3 punktas); rengia ilgalaikį (2 ir daugiau metų) namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo planą (toliau – ilgalaikis planas) (Nuostatų 4.4 punktas), rengia namo priežiūros ūkinį ir finansinį planą, kuriame nurodo planuojamas einamųjų metų namo bendrojo naudojimo objektų administravimo, namo techninės priežiūros, šildymo ir karšto vandens sistemų, lifto, bendrojo naudojimo patalpų ir žemės sklypo priežiūros, kitas su administruojamu namu susijusias paslaugas, jų tarifus ir išlaidas. Nuostatų 14.4 papunktyje nurodytu būdu jį teikia derinti patalpų savininkams, nustatydamas ne trumpesnį kaip 10 darbo dienų pastabų ir pasiūlymų teikimo terminą. Ūkinį planą tikslina pagal patalpų savininkų motyvuotas pastabas ir pasiūlymus, tvirtina, per 5 darbo dienas po patvirtinimo skelbia ir kopijas teikia patalpų savininkams Nuostatų 14.1, 14.4 ar 14.5 papunkčiuose nurodytais būdais (Nuostatų 4.5 punktas); organizuoja ir vykdo namo techninės priežiūros, kitų su administruojamu namu susijusių paslaugų ir namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų pirkimus (Nuostatų 4.6 punktas). Administratorius privalo Nuostatuose nurodytas funkcijas ir pareigas atlikti apdairiai, sąžiningai ir tik naudos gavėjų interesais (Nuostatų 7.1 punktas); jeigu bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai, pagal teisės aktų reikalavimus imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė (Nuostatų 7.7 punktas). Vadovaudamasis Civilinio kodekso 4.85 straipsniu, šaukia patalpų savininkų susirinkimus arba organizuoja balsavimą raštu (4.11 punktas). Taigi administratorius turi teisę priimti sprendimus dėl namo bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo, susijusius su namo bendrųjų konstrukcijų, bendrojo naudojimo patalpų, bendrosios inžinerinės įrangos priežiūra ir remontu, siekiant išsaugoti ir atkurti jų normatyvines savybes.

Pažymėtina, kad daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų administratorius turtą administruoja CK 4.240 straipsnio, nustatančio paprastojo administravimo turinį, pagrindu, jo veiklai mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikomos CK ketvirtosios knygos XIV skyriaus „Kito asmens turto administravimas“ normos (CK 4.84 straipsnio 11 dalis). Turto paprastojo administravimo atveju administratorius atlieka visus veiksmus, būtinus turtui išsaugoti arba jo naudojimui pagal tikslinę paskirtį užtikrinti (CK 4.239 straipsnis). CK 4.84 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad bendrojo naudojimo objektų administratorius administruoja bendrojo naudojimo objektus pagal aptartus Vyriausybės patvirtintus nuostatus. Nustačius, kad butas buvo užlietas dėl bendrojo naudojimo objekto (šildymo sistemos vamzdžio) trūkio, būtent atsakovei atsiranda pareiga įrodyti, jog ji ėmėsi visų nuo jos priklausančių būtinų (galimų) priemonių tokios žalos išvengti, t. y. buvo laiku atlikti bendrojo naudojimo objektų būklės nuolatiniai stebėjimai, kasmetines apžiūros, jog organizavo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų poreikio pagrindimą, parengė atnaujinimo planus ir juos pateikė namo savininkams, rengė susirinkimus ir siūlė remontuoti šildymo sistemą ir pan.

Teismo posėdžio metu liudytoja R. B. nurodė, kad yra buto, esančio (duomenys neskelbtini) savininkė. Ji patvirtino, kad palėpėje esantys vamzdžiai yra susidėvėję (apkalkėję, aprūdiję). Liudytoja nurodė, kad nežinojo, jog namas turi administratorių, susirinkimai nebuvo organizuojami. Atsakovės atstovas apie teismo posėdį informuotas tinkamai, tačiau teismo posėdyje nedalyvavo, neatvykimo priežastys teismui nežinomos. Atsakovė su procesiniais dokumentais įrodymų leidžiančių pagrįstai teigti, jog UAB „Kauno centro būstas“, kurios teisių perėmėja yra atsakovė, būdama daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratore, užtikrino bendrojo naudojimo objektų tinkamą priežiūrą, nepateikė. Todėl teismas konstatuoja, kad būtent UAB „Kauno centro būstas“, kurios teisių perėmėja yra atsakovė, neteisėti veiksmai – nepakankamas rūpinimasis administruojamo daugiabučio namo šildymo sistema bei jo priežiūra – sąlygojo žalos atsiradimą. Tai reiškia, jog priežastinis ryšys tarp UAB „Kauno centro būstas“, kurios teisių perėmėja yra atsakovė, neteisėtų veiksmų bei trečiajam asmeniui atsiradusios žalos yra nustatytas. Kadangi ieškovė išmokėjo draudimo išmoką draudikui, jai perėjo teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Atsakingai elgtis yra namo administratoriaus pareiga, kurios jis nevykdė ar (ir) vykdė aplaidžiai, todėl atsakovei, kuri yra UAB „Kauno centro būstas“ teisių perėmėja, tenka dėl tokio neveikimo kilusios neigiamos pasekmės, t.y. atlyginti patirtą žalą.

Dėl padarytos žalos dydžio

Žalą, padarytą asmens turtui, privalo atlyginti atsakingas asmuo (CK 251 straipsnio 1 dalis). Įstatymas nustato visiško nuostolių atlyginimo principą, kuris išreiškia civilinės atsakomybės kompensavimo funkcijos esmę. Juo siekiama kompensuoti tuos turtinius praradimus, kuriuos patyrė nukentėjęs asmuo. Žala turi būti atlyginama visiškai, todėl žalą būtina tiksliai nustatyti ir įvertinti, kad nukentėjusiam asmeniui būtų atlyginta tiek, kiek jis iš tikrųjų prarado. Kai žala padaroma asmens turto sugadinimu, sunaikinimu, teisingas žalos atlyginimas reiškia, kad turi būti nustatyta nukentėjusio asmens patirtų materialinių netekimų piniginė išraiška – prarasto turto vertė ir šie netekimai kompensuojami. Pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti yra žalos padarymo faktas, todėl turto sunaikinimo ar sugadinimo atveju žalą patyręs asmuo turi teisę reikalauti žalos atlyginimo nepriklausomai nuo to, ar yra turėjęs realių turto atstatymo išlaidų. Žalos dydį turi įrodyti nukentėjęs asmuo, t.y. ieškovas (CPK 178 straipsnis). Jeigu nukentėjusysis negali tiksliai įrodyti nuostolių dydžio, šalys nesutaria dėl jų dydžio, pateikia prieštaringus įrodymus, nuostolių dydį nustato teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).

Turto sugadinimas yra fizinis poveikis turtinėms vertybėms, dėl kurio sumažėja medžiaginės, eksploatacinės, vartojamosios ar kitokios jų savybės. Pokytis gali būti objektyviai nustatytas ir įvertintas pinigais. Padaryta žala turi būti nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus. Nukentėjusio asmens patirtų turtinių netekimų dydis gali būti nustatytas nuostolius apskaičiuojant pagal prarasto turto atkuriamąją vertę. Tais atvejais, kai turtas neatkurtas po sugadinimo ir nukentėjęs asmuo neturėjo realių išlaidų, žalos dydis gali būti nustatomas skaičiavimo būdu. Žalos dydis tokiuose ginčuose gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sąmatomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009).

Jei sugadintas daiktas yra naujas, tai jo sugadinimo metu esama būklė yra nauja ir jį atkurti reikia iki naujos būklės. Jeigu objektas (daiktas) buvo naudojamas ar eksploatuojamas, tai jo vertė dėl to sumažėjusi (nusidėvėjusi), o dėl žalos padarymo yra sugadinamas ne naujas, bet nusidėvėjęs objektas. Pakenkimo metu jo esama būklė yra ta, kuri atitinka to momento nusidėvėjimo laipsnį. Atkūrimo kaštai šiuo atveju turi rodyti išlaidas, kurios reikalingos atitinkamo nusidėvėjimo daiktui atkurti. Tai yra ekonomiškai pagrįsta, kadangi nusidėvėjusio turto atkūrimo metu, jei panaudojamos naujos medžiagos, bus atkurta naujesnė daikto dalis ir atkurtas daiktas taps vertingesniu už buvusį. Atkuriamosios vertės (kaštų) nustatymo pagrindas – skaičiavimai, kiek kainuotų atkurti esamos (sunaikinimo/sugadinimo metu) fizinės būklės ir esamų (sunaikinimo/sugadinimo metu) eksploatacinių bei naudingumo savybių objektus pagal vertinimo metu taikomas darbų technologijas bei kainas. Atkūrimo kaštai šiuo atveju turi rodyti išlaidas, kurios reikalingos atitinkamo nusidėvėjimo daiktui atkurti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-763/2001; 2012 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012 ir kt.).

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 402,00 Eur žalos atlyginimą. Atsakovė procesiniuose dokumentuose nesutiko su prašomos priteisti žalos dydžiu. Atsakovė nurodė, kad ieškovė neapskaičiuoja žalos dydžio remdamasi buto nusidėvėjimu. Žalos dydį byloje patvirtina ieškovės pateikta turto remonto sąmata, mokėjimo nurodymas. Ieškovės atstovė tiek ieškinyje, tiek posėdžio metu nurodė, kad skaičiavimai atlikti pagal sąmatą, sudaromą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu ND1-708 „Apie statinių statybos skaičiuojamų kainų nustatymo normatyvus“ patvirtinta Sistela programa apskaičiavo, kad turto remonto kaina 402,00 Eur bei kompensavo per užpylimą atsiradusią žalą išmokėdama tokio dydžio draudimo išmoką. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė nurodė, kad žalos dydis apskaičiuotas įvertinus nusidėvėjimą, kuris nustatytas 4 proc., kadangi žala padaryta turtui, o turto sunaikinimo sugadinimo akte nurodyta, kad paskutinį kartą remontas buvo atliktas 2013 m., t. y. prieš penkerius metus iki įvykio.

Byloje pateiktos fotonuotraukos, turto remonto sąmata, patvirtina, kad apliejus butą vietomis padaryti lubų ir sienų pažeidimai. Nuotraukose fiksuojama, kad sienose nuo bėgusio vandens yra atšokę (iškelti) dažai, lubose matomos baltos iškeltos dėmės su spalvos pakitimais. Iš turto remonto sąmatos matyti, kad buvo perdažomos lubos, sienos. Teismo vertinimu, atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad ieškovės atliktas skaičiavimas yra nepagrįstas ar apskaičiuotas netinkamai. Todėl laikoma, kad pakanka įrodymų, jog žala butui, jo luboms, sienoms, buvo padaryta. Atsakovė įrodymų, patvirtinančių kitokį žalos dydį nepateikė, ekspertizės skirti neprašė, todėl argumentai dėl nepagrįsto žalos dydžio yra nepagrįsti ir atmetami. Esant nurodytoms aplinkybėms ieškovės reikalavimas 402,00 Eur žalai atlyginti tenkinamas.

Dėl procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Ieškovė prašo priteisti 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 2 dalimi iš atsakovės ieškovei priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovė nurodė patyrusi bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 15,00 Eur žyminis mokestis, 70,08 Eur už ieškinio surašymą. Visos ieškovės nurodytos bylinėjimosi išlaidos pagrįstos rašytiniais įrodymais, todėl ieškinį tenkinus visiškai ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovės.

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovės valstybei nepriteisiamos, nes jos neviršija minimalios 5,00 Eur Valstybei priteisiamos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–265, 268–270 ir 284 straipsniais, teismas

nusprendžia:

tenkinti ieškinį.

Priteisti akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, iš uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Kaunas“, juridinio asmens kodas 305174520, 402,00 Eur (keturių šimtų dviejų eurų) žalos atlyginimą, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (402,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. gegužės 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 85,80 Eur (aštuoniasdešimt penkių eurų 80 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, paduodant skundą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose.