Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

trečiojo asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie LR Aplinkos ministerijos atstovui nedalyvaujant

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą dėl nuosavybės teisių gynimo pagal ieškovės Z. T. ieškinį atsakovams A. P., R. P. ir A. P. ir R. P. priešieškinis, tretysis asmuo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie LR Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Faktinės bylos aplinkybės

20. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais bei dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais nustatyta, kad VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše yra įregistruoti duomenys, kad ieškovei Z. T. asmeninės nuosavybės teise priklauso namų valda - žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Pastatas-Sodo pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kiti statiniai (Pastatas-Ūkinis pastatas, Pastatas-Pavėsinė, Pastatas-Šiltnamis), esantys adresu (duomenys neskelbtini).

21. Atsakovai A. P. ir R. P. yra savininkai žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir statinių - Pastato-Sodo pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Kitų inžinerinių statinių-Kiemo aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Pastato-Gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), kuris ribojasi su ieškovės Z. T. žemės sklypu. Atsakovai turtą valdo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise.

22. Žemės sklype (duomenys neskelbtini) statinių statyba buvo vykdoma pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengtą projektą ir 2006-09-07 Panevėžio miesto savivaldybės architektūros ir urbanistikos skyriaus išduotą leidimą Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtame projekte yra numatyta, kad sklypo paviršius yra tarp 53.64 ir 53.80 absoliučių altitudžių. Projektiniuose sprendiniuose numatyta, kad lietaus vanduo nuo pastato stogo ir kietųjų dangų surenkamas į šalia esantį griovį. Statybos yra baigtos, baigtumas 100 proc. (Kadastrinių matavimų byla).

23. Faktinių duomenų patikrinimo (duomenys neskelbtini), (Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau- VTPSI 2023 m. birželio 27d. akto Nr. (duomenys neskelbtini)) pastebėtas žemės sklypo paaukštinimas su besiribojančiu žemės sklypu (duomenys neskelbtini), aukščiu. Lietaus vanduo nuo gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), namo stogo surenkamas į latakus, kuris per lietvamzdžius yra išleidžiamas ir paskirstomas žemės sklype ant vejos. Atraminės sienelės tarp žemės sklypo (duomenys neskelbtini), nėra.

24. Faktinių duomenų patikrinimo (duomenys neskelbtini), (VTPSI 2023 m. birželio 16d. akto Nr. (duomenys neskelbtini)), pastebėtas pastatytas gyvenamasis namas (remiantis kadastrinių matavimų bylą – 140 kv. m. ploto, baigtumas 100 proc.). Prie gyvenamojo namo priblokuota atvira stoginė- I gr. Nesudėtingas statinys, neišlaikant 3 metrų atstumo iki žemės sklypo ribos. Tikslaus atstumo nustatyti nėra galimybės. Koeficientas K skaičiuojamas pagal statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 3 lentelės 4.2. eilutę: inžinieriniai statiniai, neaukštesni kaip 15 m. K- statinio matmenų įvertinimo koeficientas, apskaičiuojamas pagal formulę: K=SxH3. S -statinio išorinio kontūro vertikalios projekcijos į žemės ir (ar) vandens paviršių plotas, neįskaičiuojant šios projekcijos viduje esančių didesniu kaip 10kv. m. laisvu (neužstatytu) žemės ir (ar) paviršiaus plotu; H – statinio aukštis, matuojamas nuo statinio užstatyto žemės paviršiaus vidutinės altitudės iki statinio aukščiausiojo (požeminiam statiniui – giliausio) laikančiųjų konstrukcijų taško (m); K=19,68 x 2.7³ . K=557,4. Kai 10 < K < 10000, statinys priskiriamas I nesudėtingųjų statinių kategorijai.

Dėl ieškovės ieškinio reikalavimų pašalinti atsakovų pastatytą stoginę.

25. Byloje nustatyta, kad atsakovai A. P. ir R. P., 2021 m. rugsėjo mėn. jiems bendrosios nuosavybes teise priklausančiame žemės sklype pastatė stoginę, su kurios statyba nesutinka ieškovė. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovai ieškinyje reiškia reikalavimą įpareigoti atsakovus nugriauti stoginę. Pažymėtina, kad stoginės sąvoka yra apibrėžtos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 patvirtintame Statybos techniniame reglamente STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ (toliau – Statybos techninis reglamentas STR 1.01.03:2017) ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 705 patvirtintame Statybos techninio reglamente STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ (toliau – Statybos techninis reglamentas STR 2.02.01:2004). Pagal Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 4.6 punktą stoginė yra žmonėms ar daiktams pridengti nuo kritulių ir saulės skirtas inžinerinis statinys, kurį sudaro stogas ant stulpų (gali būti su galinėmis sienomis ar be jų). Stoginė gali būti atskiras statinys ar kito statinio priestatas. Tuo tarpu pastogė yra erdvė tarp pastato viršutinio aukšto perdangos, išorės atitvarų ir šlaitinio stogo (Statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 4.26 punktas). Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš į bylą pateiktų foto nuotraukų, ieškovės prašoma nugriauti stoginę sudaro stogas ant stulpų ir yra skirta žmonėms ar daiktams pridengti nuo kritulių ir saulės, todėl pripažintina, kad ginčas byloje yra iškilęs būtent dėl stoginės statybos.

26. Stoginė pagal Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 3 lentelės 4.2. punktą yra I grupės nesudėtingas statinys, kurios statybai pagal Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalį ir Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 3 priedo 1.1. punktą statybos leidžiantis dokumentas neprivalomas.

27. Statybos įstatymo 14 str. 1 d. 13 p. nustatyta, kad statytojas (užsakovas) privalo, kai statinio statybai nereikia gauti statybą leidžiančio dokumento, iki statybos pradžios gauti žemės sklypo bendraturčių rašytinius sutikimus (susitarimus) arba besiribojančių žemės sklypų savininkų ar valdytojų rašytinius sutikimus, jeigu tokie sutikimai (susitarimai) privalomi pagal teisės aktų reikalavimus. Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 7 priedo 4 punkte numatyti rašytiniai besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) privalomi: statant ant sklypo ribos sublokuotus pastatus, statant pastatus ar stogą turinčius inžinierinius statinius arčiau kaip 3 m. atstumu nuo sklypo ribos, tačiau ne arčiau kaip 1 m. (skaičiuojant atstumą horizontalioje plokštumoje nuo labiausiai išsikišusių konstrukcijų), kai pastato ar stogą turinčio inžinierinio statinio bet kurios konstrukcijos, esančio 1-3 m. atstumu nuo sklypo ribos, bet kurio taško aukštis matuojamas nuo žemės paviršiaus ties sklypu riba (žemesniojo paviršiaus, jei ties sklypu riba yra aukščių skirtumas) didesnis už horizontalų atstumą nuo šio taško iki sklypų ribos, statant pastatus ar stogą turinčius inžinierinius statinius arčiau kaip 1 m. nuo sklypo ribos.

28. Atlikto patikrinimo metu riboženklių tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), nebuvo, atstumas nuo stoginės iki žemės sklypo ribos nenustatytas, tačiau jis nėra 3 m., atsakovai šios aplinkybės neginčijo, todėl iki stoginės statybos pradžios buvo privaloma gauti žemės sklypo besiribojančių žemės sklypų savininkų ar valdytojų rašytinius sutikimus (VTPSI 2023 m. birželio 16d. aktas Nr. (duomenys neskelbtini)). Ieškovė nurodė, kad nei žodinio nei rašytinio sutikimo atsakovams statyti stoginė nėra davusi. Ta aplinkybė, kad ieškovė kurį laiką gyveno užsienyje, nepanaikina atsakovų pareigos iki stoginės statybos pradžios gauti ieškovės rašytinį sutikimą.

29. Ieškovė nurodo, kad stoginė pastatyta neteisėtai, kadangi ji pastatyta neturint gretimo žemės sklypo (teritorijos) savininko sutikimų ir tokios statybos laikytinos savavališka statyba, kurios padariniai turi būti pašalinti. Atsakovai nesutinka, teigdami, kad ieškovės teisių ir teisėtų interesų atlikti statybos darbai – stoginės įrengimas – nepažeidžia.

30. Esant interesų išsiskyrimui labai svarbu ieškoti visoms šalims priimtino sprendimo būdo, nesiekti savo interesų apsaugos kito gretimo sklypo savininkų teisių suvaržymo sąskaita. Interesų suderinimui būtinas turto savininkų kooperavimasis, o siekis maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant gretimo žemės sklypo savininką, neatitinka CK 1.5 ir 4.75 straipsnių nuostatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byla Nr. 3K-3-96/2012; 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinė byla Nr. 3K-3-390/2012). Teismas, nagrinėdamas šios kategorijos bylas ir spręsdamas skirtingų savininkų tarpusavio interesų suderinimo klausimą, turi siekti interesų pusiausvyros, interesus įvertinti nuosavybės neliečiamumo ir apsaugos kontekste, pasverti, ar vieno iš bendraturčių interesų prioriteto pripažinimas nesukels esminio kito bendraturčio nuosavybės teisės pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-695/2016).

31 . Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodė ir pateikė foto nuotraukas, kad atsakovų stoginė pastatyta prie pat ieškovės žemės sklypo ribos, nuo atsakovų pastatytos stoginės stogo į ieškovės žemės sklypą lyjant lietui bėga vanduo, žiemą- krenta sniegas, stoginė užstoja saulės šviesą, šešėlis krinta ant jos sklype esančių augalų. Ieškovės vertinimu, tai kenkia jos sklype augantiems vaismedžiams ir kitiems augalams.

32. Byloje surinktų įrodymų visumos analizės ir jų palyginimo pagrindu teismas sprendžia, kad atsakovų stoginės statyba buvo neteisėta ir savavališka, nes stoginei statyti nebuvo gautas ieškovės, kaip gretimo žemės sklypo savininkės sutikimas ir minėto statinio pastatymas dėl 31 p. aptartų aplinkybių iš esmės pažeidžia ieškovės nuosavybės teises.

32. Statybos teisiniai santykiai yra kompleksiniai ir susiję ne tik su privačių statytojo tikslų įgyvendinimu, bet ir su tam tikrais viešaisiais tikslais (pvz., aplinkosaugos, ekonominiais, socialiniais ir kt.) bei trečiųjų asmenų interesais, todėl statybos būdu sukurtų nekilnojamųjų daiktų buvimą civilinėje apyvartoje lemia tinkamas viešosios teisės normų (Statybos įstatymo ir kitų statybą reglamentuojančių teisės aktų normų) įgyvendinimas. Savavališkai ar pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus pastatytas statinys negali būti civilinės apyvartos objektu, todėl už tokio statinio statybą atsakingas asmuo turi parengti atitinkamą statybinę dokumentaciją ir jeigu tokios galimybės nėra, pašalinti savavališkos statybos padarinius, juos išardant ar nugriaunant.

33. Nagrinėjamoje byloje, sprendžiant, ar Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytas statinio nugriovimas yra proporcinga padarytam pažeidimui priemonė, reikšminga yra tai, kad atsakovai gali pasinaudoti galimybe parengti stoginės pertvarkymo projektą pagal Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 7 priedo 4 punkte nurodytus reikalavimus ir pertvarkyti stoginę ar jos dalį pagal naujai parengtą statinio rekonstrukcijos projektą, neįgyvendinus šios pareigos, atsakovai savo lėšomis privalo nugriauti stoginę ir sutvarkyti statybvietę. Teismo vertinimu, trijų mėnesių terminas stoginės rekonstrukcijos projektui parengti ir trijų mėnesių stoginės pertvarkymui, o stogines nepertvarkius pagal rekonstrukcijos projektą trijų mėnesių terminas stoginei nugriauti yra pakankamas laiko tarpas.

Dėl priešieškinio reikalavimų sumažinti žemės sklypo aukštį

34. Atsakovai nurodė, Ieškovės žemės sklypo aukštis yra didesnis prie mūsų sklypų ribos daugiau nei 30 cm., o nuolydis padarytas į jų namo pusę. Lyjant lietui visas vanduo, vanduo nuo ieškovės namo stogo ir sklypo paviršiaus, subėga į mūsų namo kiemą, suformuoja dideles balas. Dėl to neįmanoma net pastatyti automobilius mūsų kieme. Be to, vanduo susigerdamas po mūsų namo pamatu, silpniną pamato konstrukciją, ir dėl to susėdo pamatas ir pradėjo skilinėti mūro sienos. Kadangi ieškovė, savo sklype neįrengė lietaus vandens surinkimo sistemos, įskaitant požeminį surinkimo rezervuarą ir ištisinio betoninio borto pagal besiribojančią dalį, nuo lietaus suminkštėjas gruntas iš ieškovės sklypo laisvai krenta ir slenka į mūsų automobilių stovėjimo aikštelę, ten sudarydamas dumblo sluoksnį, kurį mes priversti pastoviai nukasinėti ir valyti. O žiemos metu visas pustomas sniegas renkasi žemesnėje dalyje, t. y. mūsų namo kiemo aikštelėje. Siekiant apsisaugoti nuo iš ieškovės sklypo į mūsų sklypą patenkančio vandens ir slenkančio grunto, buvome priversti savo sklype pasistatyti betoninę sulaikymo sienelę nuo ieškovės sklypo pusės, vandens surinkimo talpą, savo namo patalpų viduje buvime priversti pakelti grindų aukšti 10-15 cm, nes lyjant į patalpų vidų per garažo vartus pradėjo plūsti nuo ieškovės sklypo bėgantis vanduo. Atsakovų tvirtinimu, jų namo vidaus patalpose pastoviai yra didelė drėgmė, viskas pelija, o to iki ieškovės sklypo iškėlimo niekada nebuvo.

35. Bendruoju atveju maksimalus gretimų žemės sklypų aukščio skirtumas ties sklypų riba teisės aktais nereglamentuojamas. Jeigu sklypo reljefo formavimas nesusijęs su statinių statyba ir / ar statinio projektas nerengiamas, privalu laikytis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punkto nuostatos, jog žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo savo naudojamuose žemės sklypuose vykdydami ūkinę ir kitą veiklą, nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų. Statinio statybos metu sklypas turėtų būti formuojamas pagal statinio projekto sprendinius. Žemės sklype (duomenys neskelbtini) pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ Panevėžio miesto savivaldybės architektūros ir urbanistikos skyrius 2006-09-07 išdavė statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) statyti individualų gyvenamąjį namą. Statybos teismo sprendimo priėmimo dienai yra baigtos.

36. Bylos duomenimis, ieškovė jai nuosavybės teise priklausančiam žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), 2006-2023 metais vykdė individualią statybą. Pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ paruoštą projektą, Panevėžio miesto savivaldybės architektūros ir urbanistikos skyrius 2006-09-07 išdavė statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) statyti individualų gyvenamąjį namą. Minimame projekte yra numatyta, kad sklypo paviršius yra tarp 53,64 ir 53,80 absoliučių amplitudžių. Projekto sprendiniuose numatyta, kad lietaus vanduo nuo pastato stogo ir kietųjų dangų surenkamas į šalia esantį griovį.

37. Atsakovų pateikto topografinio brėžinio parengto 2023-03-27 D. J. matyti, kad ieškovės sklypo paviršius yra tarp 54,63 ir 54,67 absoliučių amplitudžių. Atsakovų sklypo absoliuti altitudė 54,37.

38. Ieškovės į bylą pateiktuose UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2023-07-26 atliktų geodezinių matavimų dokumentuose užfiksuota žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), vidutinė paviršiaus absoliuti altitudė- 54,65. Kas akivaizdžiai viršija projektiniuose sprendiniuose numatytas sklypo paviršiaus absoliučias altitudes.

39. Faktinių duomenų patikrinimo vietoje (VTPSI 2023 m. birželio 27d. akto Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatyta, kad lietaus vanduo nuo gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), namo stogo surenkamas į latakus, kuris per lietvamzdžius yra išleidžiamas ir paskirstomas žemės sklype ant vejos. Todėl dėl tokių lietaus nuvedimo sprendinių labai tikėtina, paviršinis vanduo nesurenkamas; nuo ieškovės pastato stogo lietus patenka ant ieškovės žemės sklypo vejos ir nuolydžiu teka į žemiausią vietą, atsakovų žemės sklypą; nenuvedus lietaus nuotekų nuo ieškovės pastato stogo į lietaus nuotekų tinklus, vanduo kaupiasi ties atsakovų pastato pamatais, dėl to yra apribojamas atsakovų naudojamos sklypo dalies naudojimas, gadinami atsakovų pastato pamatai; todėl darytina išvada, jog techniniame projekte nenumačius tinkamų lietaus nuotekų nuvedimo sprendinių, gadinamos atsakovų pastato konstrukcijos (pamatai), taigi techninio projekto sprendiniai prieštarauja Statybos įstatymo 6 straipsnio 4 dalies 1 punkto reikalavimams ir STR 2.04.01:2018 „Pastatų atitvaros. Sienos, stogai, langai ir išorinės įėjimo durys“ 33.5 punkto reikalavimui, numatančiam, kad vanduo nuo pastato stogo turi būti nuvestas taip, kad nepakenktų pastato konstrukcijoms, keliams, šaligatviams, greta esantiems statiniams, nedarytų žalos aplinkai.

40. Esant minėtoms, aplinkybėms, reikalingi ieškovės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), reljefo formavimo sprendiniai, atitinkantys teisė aktų reikalavimus ir užtikrinantys, kad paviršinės nuotekos reljefo paviršiumi nepatektų į gretimus sklypus ir šie sprendimai turi būti tinkamai įgyvendinti. Todėl ieškovė įpareigotina per 3 mėnesiu parengti vertikalinį sklypo planą pagal dabartinę situaciją, darbo projektą ir per 3 mėnesius įgyvendinti minėtų dokumentų sprendinius, nuvedant lietaus vandenį taip, kad iš ieškovės sklypo lietaus vanduo nepatektų į atsakovų sklypą, bendras 6 mėnesių terminas yra pakankamas įvykdyti teismo įpareigojimus.

Dėl priešieškinio reikalavimo priteisti nuostolius.

41. Atsakovai nurodė, kad bandydami apsisaugoti iš ieškovės sklypo besisunkiančio vandens, savo jėgomis ir lėšomis įsirengė atraminę sienelę ir tuo patyrė 4 635,48 Eur išlaidų, kurias ieškovė atsakovų nuomone, turi atlyginti. Sienelės statybos išlaidoms pagrįsti prideda statybos darbų lokalinę sąmatą 2022 m. 10 mėn. kainų lygiu.

42. Nukentėjusio asmens patirti nuostoliai atlyginami, remiantis visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principu, tai nereiškia, kad teismas, nagrinėjantis bylą, priteis bet kokio dydžio žalos atlyginimą. Turtinė žala turi būti tikra, konkreti, įrodyta ir kiekybiškai įvertinta. Pareiga įrodyti, kad tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui. Pareiškėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-548/2010). Nagrinėjamos bylos kontekste, svarbu įvertinti patikimumą ir pakankamumą tų įrodymų, kurie pagrįstų įrodinėjamą žalą ir jos dydį.

43. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

44. Išlaidos, kurias prašo priteisti pareiškėjai, turi būti būtinos ir neišvengiamos. Nukentėjusio asmens patirtas išlaidas pripažįstant tiesioginiais nuostoliais turi būti įvertinta, ar jos buvo neišvengiamos, priverstinės, ar jos buvo būtinos, ar konkrečiu atveju laikytinos protingomis. Nagrinėjamu atveju reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo ir jo pagrindimas suformuoti neaiškiai, nepagrįstai. Teismas atsižvelgia į tai, kad atsakovų pakviestas liudytojas A. J., turintis hidrotechniko išsilavinimą ir ilgametę darbo patirtį pagal specialybę, teismo posėdžio metu nurodė, kad atraminė sienelė nuo lietaus vandens, sniego neapsaugos, nes esant nuolydžiui į atsakovų sklypą, vanduo vis tiek skverbsis iš ieškovės sklypo į atsakovų sklypą ir atraminė sienelė negali apsaugoti. Be to iš byloje esančių foto nuotraukų matyti, kad ant šios atraminės sienelės yra sumontuotos atsakovų stoginės atramos, todėl sutiktina su ieškovės ir jos atstovo pastebėjimais, kad ši atraminė sienelė yra pamatas atsakovų stoginei. Iš foto nuotraukų matyti, kad ieškovės sklypo reljefas yra aukščiau atraminės sienelės ir lietaus vandens, purvo ir sniego ji negali sulaikyti.

45. Atsakovai žalai pagrįsti, įsirengiant savo sklype atraminę sienelę, ant kurios yra sumontuotos stoginės atramos, pateikė tik lokalinę sąmatą 2022 m. spalio mėn. kainų lygiu, nors atsakovai stoginę buvo pastatę 2021 m. rugsėjo mėnesį ir akivaizdu, kad stoginės atramos buvo montuojamos ant anksčiau įrengtos atraminės sienelės. Kitų įrodymų, patirtų statant atraminę sienelę ( pvz. medžiagų įsigijimo čekių, ekskavatoriaus nuomos išlaidų ir pan.) atsakovai nepateikė. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, yra pagrindas spręsti, kad, teismas konstatuoja pernelyg nutolusį priežastinį ryšį tarp ieškovės veiksmų ir atsakovų patirtų išlaidų įsirengiant savo sklype atraminę sienelę. Esant tokioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad nėra visų įstatyme nustatytų teisinių prielaidų taikyti ieškovei civilinę atsakomybę. Todėl priešieškinio reikalavimas dėl 4 635,48 Eur priteisimo iš ieškovės atmestinas. Netenkinus reikalavimo priteisti turtinę žalą, netenkinamas ir reikalavimas priteisti procesines palūkanas.

Dėl baudos ieškovei skyrimo

46. Priešieškiniu reikalaujama įpareigoti ieškovę, neįvykdžius teismo įpareigojimo per teismo sprendime nurodytą terminą, nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, į atsakovams sumokėti po 100,00 Eur bauda? už kiekviena? uždelsta? diena? iki faktinio teismo sprendimo įvykdymo dienos. Atsakovų nuomone, šioje byloje būtina taikyti CPK 273 straipsnio 3 dalyje numatytą baudą, nes atsakovams palankaus sprendimo įvykdymas visiškai priklauso nuo ieškovės valios.

47. CPK 273 straipsnio 3 dalis numato, kad, jeigu nurodytus veiksmus gali atlikti arba nutraukti tik atsakovas ( šiuo atveju ieškovė), tai teismas sprendime nustato terminą, per kurį sprendimas turi būti įvykdytas, ir nurodo, kokio dydžio bauda atsakovui yra skiriama, jeigu jis per nustatytą terminą neįvykdys sprendimo ar nenutrauks nurodytų veiksmų. Pažymėtina, kad CPK 273 straipsnio 3 dalyje numatytas baudos skyrimas yra prevencinio pobūdžio, jo tikslas yra paskatinti atsakovą kuo greičiau įvykdyti teismo sprendimą jame numatytomis sąlygomis, kad pastarasis neturėtų intereso piktybiškai nevykdyti įsiteisėjusio teismo sprendimo. Pastebėtina, kad CPK 273 straipsnio 3 dalies nuostatos nenumato, kokio dydžio bauda gali būti skiriama, jeigu atsakovas per nustatytą terminą neįvykdys teismo sprendimo. Sprendžiant klausimą dėl baudos dydžio, pagal teismų formuojamą praktiką, atsižvelgtina į CPK 771 straipsnio 6 dalies nuostatas, kurios reglamentuoja teismo sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo teisinius padarinius vykdymo procese. CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, teismas gali jam skirti iki 300,00 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai.

48. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į kad vanduo nuo ieškovės Z. T. pastato stogo turi būti nuvestas per jai priklausančio sklypo teritoriją, taip, kad nepakenktų pastato konstrukcijoms, keliams, šaligatviams, greta esantiems statiniams, nedarytų žalos aplinkai, todėl darytina išvadą, jog minėtus veiksmus gali atlikti tik pati ieškovė Z. T., todėl egzistuoja pagrindas taikyti CPK 273 straipsnio 3 dalies nuostatą.

49. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė yra senatvės pensininkė, jos pajamos sudaro 37,68 valstybės remiamų pajamų dydžio- 5 538,96 Eur, jos turtas neviršija 47 685 Eur, teismo vertinimu, prašomas nustatyti baudos dydis (100 Eur už kiekvieną dieną) yra neadekvatus, pažeidžiantis proporcingumo principą. Teismo vertinimu, 20 Eur dydžio bauda už kiekvieną sprendimo neįvykdymo dieną, kas sudarytų apie 600 Eur per mėnesį, būtų adekvati paskata ieškovei kuo greičiau įvykdyti sprendimą.

48. Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 42 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

49. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

50. Šioje byloje patenkinta 50 procentų ieškovės reikalavimų. Ieškovė taip pat pateikė teismui duomenis iš kurių matyti, kad patyrė 100 Eur už pretenzijos surašymą ir 150 Eur už Topografinę nuotrauką, minėtas išlaidas teismas pripažįsta būtinomis ir pagrįstomis išlaidomis susijusiomis su bylos nagrinėjimu. Patenkinus ieškinį iš dalies (50 procentų) iš atsakovų ieškovės naudai priteistini po 62,50 Eur iš kiekvieno bylinėjimosi išlaidų, kadangi tai neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 7 ir 8.14 punktuose nurodyto rekomenduojamo priteisti užmokesčio.

51. Ieškovei buvo teikiama valstybės garantuojama ir apmokama antrinė teisinė pagalba ir valstybė patyrė 922,71 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Patenkinus ieškinį iš dalies (50 procentų) iš atsakovų į valstybės biudžetą priteistina po 230,67 Eur iš kiekvieno bylinėjimosi išlaidų.

52. Atsakovai taip pat pateikė teismui duomenis iš kurių matyti, kad patyrė 1 000 Eur atstovavimo išlaidų, 70 Eur už išpildomąją nuotrauką, 211 Eur bylinėjimosi išlaidų. Patenkinus ieškinį iš dalies (30 procentų) iš ieškovės atsakovo A. P. naudai priteistini 384,30 Eur bylinėjimosi išlaidų, kadangi tai neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 7 ir 8.14 punktuose nurodyto rekomenduojamo priteisti užmokesčio, (CPK 96 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalis 3 punktas).

53. Kadangi ieškovei teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, apmokant 100 proc. pagalbos išlaidų, ji atleista nuo visų bylinėjimosi išlaidų valstybei mokėjimo bei išlaidų procesinių dokumentų įteikimui. Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos yra mažesnės už teisės aktuose numatytą valstybei priteisiamų bylinėjimosi išlaidų minimalų dydį. Dėl to dėl šių išlaidų priteisimo nesprendžiama.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 269-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Įpareigoti atsakovus A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) per 3 (tris) mėnesius parengti stoginės adresu (duomenys neskelbtini), pertvarkymo darbo projektą pagal Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 7 priedo 4 punkte nurodytus reikalavimus ir per 3 (tris) mėnesius pertvarkyti stoginę ar jos dalį pagal naujai parengtą statinio pertvarkymo darbo projektą, neįgyvendinus šios pareigos, atsakovai per 3 (tris) mėnesius savo lėšomis privalo nugriauti stoginę ir sutvarkyti statybvietę.

Įpareigoti ieškovę Z. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) per 3 (tris) mėnesius parengti vertikalinį žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), planą pagal dabartinę situaciją, darbo projektą ir per 3 (tris) mėnesius įgyvendinti minėtų dokumentų sprendinius, nuvedant lietaus nuotekų vandenį taip, kad iš ieškovės sklypo lietaus vanduo nepatektų į gretimą atsakovų A. P. ir R. P. žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini).

Ieškovei Z. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) neįvykdžius teismo įpareigojimo nuvesti lietaus nuotekų vandenį taip, kad iš ieškovės Z. T. žemės sklypo lietaus vanduo nepatektų į gretimą atsakovų A. P. ir R. P. žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) per 6 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, paskirti jai 20 Eur (dvidešimt eurų) dydžio baudą už kiekviena? uždelsta? diena? iki faktinio teismo sprendimo įvykdymo dienos, įpareigojant ieškovę Z. T. ją sumokėti į atsakovų A. P. ir R. P. atsiskaitomąsias sąskaitas po 10 Eur kiekvienam atsakovui.

Kitoje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovų A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 62,50 Eur (šešiasdešimt du eurus 50 ct) iš kiekvieno ieškovės Z. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.

Pritiesti iš atsakovų A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą antrinės teisinės pagalbos išlaidų po 230,67 Eur (du šimtus trisdešimt eurų 67 ct) iš kiekvieno, įmokos kodas 5630.

Priteisti iš ieškovės Z. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 384,30 Eur ( tris šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus 30 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovo A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.

Sprendimas gali būti skundžiamas per trisdešimt dienų nuo paskelbimo dienos Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.