- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-08-21
- Bylos Nr.
- e2A-339-425/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-00802-2023-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramunė Čeknienė, Laimantas Misiūnas, Rita Dambrauskaitė
- Ieškovas
- Z. T.
- Atsakovas
- A. P., R. P.
- Trečiasis asmuo
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Čeknienės, Ritos Dambrauskaitės ir Laimanto Misiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės Z. T. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. balandžio 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nuosavybės teisių gynimo pagal ieškovės Z. T. ieškinį atsakovams A. P., R. P. ir A. P. ir R. P. priešieškinį ieškovei Z. T., trečiasis asmuo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė pirmosios instancijos teismui pateiktu ieškiniu prašė įpareigoti atsakovus A. P. ir R. P. per 2 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti nesudėtingą statinį – atvirą stoginę, esančią atsakovų žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), pietinėje dalyje; taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad atsakovei, būdami gretimo žemės sklypo savininkais, nesuderinę su ieškove, be ieškovės sutikimo, savavališkai nuosavybės teise valdomame žemės sklype, (duomenys neskelbtini), ant bendros su ieškovės Z. T. žemės sklypo ribos, pasistatė atvirą stoginę. Stoginė yra pastatyta priblokuojant ją prie namo. I. Z. T. žemės sklypui stoginė yra iš pietų pusės. Saulėtomis dienomis stoginė užstoją saulę, t. y. sudaro šešėlį jos žemės sklype. Be to, lyjant vanduo nuo stoginės patenka į ieškovės Z. T. žemės sklypą, lietaus vanduo nubėga ant Z. T. augalų, vaismedžių ir vaiskrūmių, kurie mirksta vandenyje, jiems daromas neigiamas poveikis, augmenija yra žalojama. Žiemos sezono metu į ieškovės žemės sklypą ant augalų, medžių ir krūmų nuo atsakovo stoginės krenta sniegas, kas taip pat sukelia nepatogumus, teršia teritoriją, žaloja ieškovės medelius, krūmus ir augalus.
3. Ieškovė pažymėjo, kad 2021-09-13 ir 2021-09-15 skundais kreipėsi į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos statybos valstybinės priežiūros departamentą. Ieškovė gavo atsakymą, kad 2021-11-23 atlikto patikrinimo metu buvo nustatyta, jog prie gyvenamojo namo yra priblokuota atvira stoginė. Pagal inžinerinių statinių požymius ir techninius parametrus, pagal Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ reglamentavimą, ši atvira stoginė yra priskiriama nesudėtingųjų statinių I grupei, kurios statybai statybą leidžiantis dokumentas (statybos leidimas) neprivalomas. Tačiau pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo reikalavimus (14 straipsnio 1 dalies 13 punktas) yra nurodyta, kad kai statinio statybai nereikia statybą leidžiančio dokumento, iki statybos pradžios privaloma gauti besiribojančių žemės sklypų savininkų ar valdytojų rašytinius sutikimus. Rašytiniai besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimų (susitarimai) privalomi statant ant sklypo ribos sublokuotus pastatus, statant pastatus ar stogą turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos, tačiau, ne arčiau kaip 1 m. Todėl atstumų ant besiribojančių sklypų ribos turi būti laikomasi arba savininkai turi susitarti.
4. Ieškovė 2022-02-02 registruota pašto siunta siuntė atsakovui pretenziją, reikalaudama pašalinti jos teisių pažeidimą, siūlė susitarti, o nepavykus susitarti iki 2022 m. birželio 1 d. pašalinti (išardyti, demontuoti, nugriauti) nesudėtingą statinį - atvirą stoginę. Tačiau per pretenzijoje nurodytą terminą, ieškovė iš atsakovų atsakymo nei žodžiu, nei raštu negavo. Atsakovai nesudėtingo statinio atviros stoginės nepašalino.
Šalies argumentai
5. Atsakovai nagrinėjamoje byloje pateikė priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovės Z. T. atsakovų naudai 4 635,48 eurų turtinės žalos; 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; įpareigoti ieškovę Z. T. per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sumažinti savo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), aukštį, padarant ne didesnį nei 12 proc. nuolydį, o neįvykdžius šio reikalavimo per teismo nustatytą terminą skirti ieškovei Z. T. po 100 eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti teismo įpareigojimus dieną atsakovų naudai; taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
6. Atsakovai nurodė, kad ieškovė, pasistačiusi savo gyvenamąjį namą maždaug 2008 m., pasikėlė sklypo žemės lygį aukščiau apie 30 cm prie atsakovų sklypų ribos, padarydama nuolydį į atsakovų namo pusę. To pasėkoje lyjant lietui visas vanduo, bėgantis nuo ieškovės namo stogo ir sklypo paviršiaus, subėga į atsakovų namo kiemą, suformuodamas dideles balas. Be to, vanduo, susigerdamas po namo pamatu, silpniną pamato konstrukciją, ir dėl to susėdo pamatas ir pradėjo skilinėti mūro sienos.
7. Kadangi ieškovė, savo sklype neįrengė lietaus vandens surinkimo sistemos, įskaitant požeminį surinkimo rezervuarą ir ištisinio betoninio borto pagal besiribojančią su atsakovais sklypo dalį, nuo lietaus suminkštėjas gruntas iš ieškovės sklypo laisvai krenta ir slenka į atsakovų automobilių stovėjimo aikštelę, ten sudarydamas dumblo sluoksnį, kurį atsakovai priversti pastoviai nukasinėti ir valyti. O žiemos metu visas pustomas sniegas renkasi žemesnėje dalyje, t. y. atsakovų kiemo aikštelėje.
8. Nors ieškovė teigia, kad saulėtomis dienomis stoginė užstoją saulę, t. y. sudaro šešėlį jos žemės sklype, atsakovų nuomone, tai neatitinka realybės. Saulės apšvietimui ieškovės sklypui stoginė įtakos nedaro, nes atsakovų dviejų aukštų namo aukštis yra 10 m, o stoginė yra namo šešėlyje.
9. Atsakovai dėl ieškovės veiksmų sukeliant sklypo grunto aukštį buvo priversti savo sklype statyti betoninę sulaikymo sienelę nuo ieškovės sklypo pusės, savo namo patalpų viduje priversti kelti grindų aukšti 10-15 cm, nes lyjant į patalpų vidų per garažo vartus pradėjo plūsti nuo ieškovės sklypo bėgantis vanduo. Namo vidaus patalpose pastoviai yra didelė drėgmė, viskas pelija, o to iki ieškovės sklypo iškėlimo niekada nebuvo.
10. Atsakovai, siekdami kuo geriau apsaugoti savo namo pamatą nuo vandens, nutarė įrengti stoginę. Prieš įrengiant stoginę bandė susisiekti su ieškove statybos suderinimui. Ji tuo metu buvo išvykusi. Teko kontaktų ieškoti per sodų bendrijos pirmininkę. Pirmininkė kreipėsi į ieškovės namą prižiūrinčią Ž. M., kad ji duotų telefono numerį arba pati susisiektų su ieškove, tačiau atsakymas buvo neigiamas.
11. Ieškovė, 2022 m. grįžusi iš užsienio, dar kartą pakėlė savo sklypo aukštį, išsklaidydama nuo statybų likusias žemių krūvas. Bandant dėl to kalbėtis su ieškove, ji visiškai nereagavo, Dėl ieškovės neteisėtų veiksmų iškeliant žemės sklypo aukštį ir dėl to daromos žalos, atsakovai dar 2008-11-05 kreipėmės į Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrių. Gavo atsakymą (2008-11-05 Panevėžio apskrities viršininko administracijos raštas Nr. (duomenys neskelbtini), kad nustatyta, jog ieškovės pietinėje sklypo dalyje juodžemis iš dalies išplaniruotas su nuolydžiu nuo pastato, neatsižvelgiant, kad besiribojantis atsakovų sklypas yra žemiau pagal vertikalę, dėl to ir lietaus (polaidžio) vanduo patenka į atsakovų sklypą ir ieškovė buvo raštiškai įpareigota iki 2008-11-10 atlikti projektinį sklypo paviršiaus vertikalu planiravimą ir įrengti lietaus vandens surinkimo lataką. Ieškovė į šį raštišką įpareigojimą visiškai nesureagavo ir nieko netvarkė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
12. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2024 m. balandžio 4 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Įpareigojo atsakovus A. P. ir R. P. per 3 mėnesius parengti stoginės adresu (duomenys neskelbtini), pertvarkymo darbo projektą pagal Statybos techninio reglamento STR (duomenys neskelbtini) priedo (duomenys neskelbtini) punkte nurodytus reikalavimus ir per 3 mėnesius pertvarkyti stoginę ar jos dalį pagal naujai parengtą statinio pertvarkymo darbo projektą, neįgyvendinus šios pareigos, atsakovai per 3 mėnesius savo lėšomis privalo nugriauti stoginę ir sutvarkyti statybvietę. Įpareigojo ieškovę Z. T. per 3 mėnesius parengti vertikalinį žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), planą pagal dabartinę situaciją, darbo projektą ir per 3 mėnesius įgyvendinti minėtų dokumentų sprendinius, nuvedant lietaus nuotekų vandenį taip, kad iš ieškovės sklypo lietaus vanduo nepatektų į gretimą atsakovų A. P. ir R. P. žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Nustatė, kad ieškovei Z. T. neįvykdžius teismo įpareigojimo nuvesti lietaus nuotekų vandenį taip, kad iš ieškovės Z. T. žemės sklypo lietaus vanduo nepatektų į gretimą atsakovų A. P. ir R. P. žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), per 6 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, paskirti ieškovei 20 Eur dydžio baudą už kiekviena? uždelsta? diena? iki faktinio teismo sprendimo įvykdymo dienos, įpareigojant ieškovę Z. T. ją sumokėti į atsakovų A. P. ir R. P. atsiskaitomąsias sąskaitas po 10 Eur kiekvienam atsakovui. Kitoje dalyje ieškinį ir priešieškinį teismas atmetė. Taip pat atitinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas – priteisė iš atsakovų A. P. ir R. P. po 62,50 Eur iš kiekvieno ieškovės Z. T. naudai. Taip pat pritiesė iš atsakovų A. P. ir R. P. į valstybės biudžetą antrinės teisinės pagalbos išlaidų po 230,67 Eur iš kiekvieno. Teismas iš ieškovės Z. T. priteisė 384,30 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovo A. P. naudai.
13. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl ieškovės reiškiamo reikalavimo nurodė, kad byloje nustatyta, jog atsakovai A. P. ir R. P. 2021 m. rugsėjo mėn. jiems bendrosios nuosavybes teise priklausančiame žemės sklype pastatė stoginę, su kurios statyba nesutinka ieškovė. Kaip matyti iš į bylą pateiktų foto nuotraukų, ieškovės prašomą nugriauti stoginę sudaro stogas ant stulpų, o stoginė yra skirta žmonėms ar daiktams pridengti nuo kritulių ir saulės. Kartu teismas pažymėjo, jog atlikto patikrinimo metu riboženklių tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), nebuvo, atstumas nuo stoginės iki žemės sklypo ribos nenustatytas, tačiau jis nėra 3 m, atsakovai šios aplinkybės neginčijo, todėl iki stoginės statybos pradžios buvo privaloma gauti žemės sklypo besiribojančių žemės sklypų savininkų ar valdytojų rašytinius sutikimus (VTPSI 2023 m. birželio 16d. aktas Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė nurodė, kad nei žodinio nei rašytinio sutikimo atsakovams statyti stoginė nėra davusi. Ta aplinkybė, kad ieškovė kurį laiką gyveno užsienyje, nepanaikina atsakovų pareigos iki stoginės statybos pradžios gauti ieškovės rašytinį sutikimą.
14. Pirmosios instancijos teismas įvertino, kad nagrinėjamu atveju ieškovė nurodė ir pateikė foto nuotraukas, jog atsakovų stoginė pastatyta prie pat ieškovės žemės sklypo ribos, nuo atsakovų pastatytos stoginės stogo į ieškovės žemės sklypą lyjant lietui bėga vanduo, žiemą krenta sniegas, stoginė užstoja saulės šviesą, šešėlis krinta ant jos sklype esančių augalų. Ieškovės vertinimu, tai kenkia jos sklype augantiems vaismedžiams ir kitiems augalams. Byloje surinktų įrodymų visumos analizės ir jų palyginimo pagrindu teismas sprendė, kad atsakovų stoginės statyba buvo neteisėta ir savavališka, nes stoginei statyti nebuvo gautas ieškovės, kaip gretimo žemės sklypo savininkės sutikimas ir minėto statinio pastatymas dėl iš esmės pažeidžia ieškovės nuosavybės teises.
15. Papildomai teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje, sprendžiant, ar Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytas statinio nugriovimas yra proporcinga padarytam pažeidimui priemonė, reikšminga yra tai, kad atsakovai gali pasinaudoti galimybe parengti stoginės pertvarkymo projektą pagal Statybos techninio reglamento STR (duomenys neskelbtini) priedo (duomenys neskelbtini) punkte nurodytus reikalavimus ir pertvarkyti stoginę ar jos dalį pagal naujai parengtą statinio rekonstrukcijos projektą, neįgyvendinus šios pareigos, atsakovai savo lėšomis privalo nugriauti stoginę ir sutvarkyti statybvietę. Teismo vertinimu, trijų mėnesių terminas stoginės rekonstrukcijos projektui parengti ir trijų mėnesių stoginės pertvarkymui, o stogines nepertvarkius pagal rekonstrukcijos projektą trijų mėnesių terminas stoginei nugriauti yra pakankamas laiko tarpas.
16. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl atsakovų pareikšto priešieškinio sumažinti žemės sklypo aukštį, nurodė, jog pagal byloje esančius duomenis, ieškovė jai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), 2006-2023 metais vykdė individualią statybą. Pagal UAB „G. p.“ paruoštą projektą, Panevėžio miesto savivaldybės architektūros ir urbanistikos skyrius 2006-09-07 išdavė statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) statyti individualų gyvenamąjį namą. Minimame projekte yra numatyta, kad sklypo paviršius yra tarp 53,64 ir 53,80 absoliučių amplitudžių. Projekto sprendiniuose numatyta, kad lietaus vanduo nuo pastato stogo ir kietųjų dangų surenkamas į šalia esantį griovį.
17. Iš atsakovų pateikto topografinio brėžinio, parengto 2023-03-27 D. J., matyti, kad ieškovės sklypo paviršius yra tarp 54,63 ir 54,67 absoliučių amplitudžių. Atsakovų sklypo absoliuti altitudė 54,37. Ieškovės į bylą pateiktuose UAB „J.“ 2023-07-26 atliktų geodezinių matavimų dokumentuose užfiksuota žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), vidutinė paviršiaus absoliuti altitudė yra 54,65. Tokie skaičiai akivaizdžiai viršija projektiniuose sprendiniuose numatytas sklypo paviršiaus absoliučias altitudes.
18. Skundžiamame sprendime teismas taip pat nurodė, kad faktinių duomenų patikrinimo vietoje (VTPSI 2023 m. birželio 27d. akto Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad lietaus vanduo nuo gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), namo stogo surenkamas į latakus, kuris per lietvamzdžius yra išleidžiamas ir paskirstomas žemės sklype ant vejos. Todėl dėl tokių lietaus nuvedimo sprendinių, labai tikėtina, paviršinis vanduo nesurenkamas; nuo ieškovės pastato stogo lietus patenka ant ieškovės žemės sklypo vejos ir nuolydžiu teka į žemiausią vietą, atsakovų žemės sklypą; nenuvedus lietaus nuotekų nuo ieškovės pastato stogo į lietaus nuotekų tinklus, vanduo kaupiasi ties atsakovų pastato pamatais, dėl to yra apribojamas atsakovų naudojamos sklypo dalies naudojimas, gadinami atsakovų pastato pamatai; todėl darytina išvada, jog techniniame projekte nenumačius tinkamų lietaus nuotekų nuvedimo sprendinių, gadinamos atsakovų pastato konstrukcijos (pamatai), taigi techninio projekto sprendiniai prieštarauja Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 6 straipsnio 4 dalies 1 punkto reikalavimams ir STR 2.04.01:2018 „Pastatų atitvaros. Sienos, stogai, langai ir išorinės įėjimo durys“ 33.5 punkto reikalavimui, numatančiam, kad vanduo nuo pastato stogo turi būti nuvestas taip, kad nepakenktų pastato konstrukcijoms, keliams, šaligatviams, greta esantiems statiniams, nedarytų žalos aplinkai.
19. Taigi, esant minėtoms, aplinkybėms, reikalingi ieškovės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), reljefo formavimo sprendiniai, atitinkantys teisės aktų reikalavimus ir užtikrinantys, kad paviršinės nuotekos reljefo paviršiumi nepatektų į gretimus sklypus ir šie sprendimai turi būti tinkamai įgyvendinti. Todėl ieškovė įpareigotina per 3 mėnesiu parengti vertikalinį sklypo planą pagal dabartinę situaciją, darbo projektą ir per 3 mėnesius įgyvendinti minėtų dokumentų sprendinius, nuvedant lietaus vandenį taip, kad iš ieškovės sklypo lietaus vanduo nepatektų į atsakovų sklypą, bendras 6 mėnesių terminas yra pakankamas įvykdyti teismo įpareigojimus.
20. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl atsakovų reikalavimo priteisti nuostolius, nurodė, kad atsakovai žalai pagrįsti, įsirengiant savo sklype atraminę sienelę, ant kurios yra sumontuotos stoginės atramos, pateikė tik lokalinę sąmatą 2022 m. spalio mėn. kainų lygiu, nors atsakovai stoginę buvo pastatę 2021 m. rugsėjo mėnesį ir akivaizdu, kad stoginės atramos buvo montuojamos ant anksčiau įrengtos atraminės sienelės. Kitų įrodymų, patirtų statant atraminę sienelę (pvz. medžiagų įsigijimo čekių, ekskavatoriaus nuomos išlaidų ir pan.) atsakovai nepateikė. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas konstatuoti pernelyg nutolusį priežastinį ryšį tarp ieškovės veiksmų ir atsakovų patirtų išlaidų įsirengiant savo sklype atraminę sienelę. Taigi šiuo atveju nėra visų įstatyme nustatytų teisinių prielaidų taikyti ieškovei civilinę atsakomybę, todėl priešieškinio reikalavimas dėl 4 635,48 Eur priteisimo iš ieškovės atmestas. Netenkinus reikalavimo priteisti turtinę žalą, netenkinamas ir reikalavimas priteisti procesines palūkanas.
21. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į kad vanduo nuo ieškovės Z. T. pastato stogo turi būti nuvestas per jai priklausančio sklypo teritoriją, taip, kad nepakenktų pastato konstrukcijoms, keliams, šaligatviams, greta esantiems statiniams, nedarytų žalos aplinkai, todėl darytina išvadą, jog minėtus veiksmus gali atlikti tik pati ieškovė Z. T., todėl egzistuoja pagrindas taikyti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 273 straipsnio 3 dalies nuostatą. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė yra senatvės pensininkė, jos pajamos sudaro 37,68 valstybės remiamų pajamų dydžio, jos turtas neviršija 47 685 Eur, teismas vertino, kad prašomas nustatyti baudos dydis (100 Eur už kiekvieną dieną) yra neadekvatus, pažeidžiantis proporcingumo principą, todėl nutarė nustatyti 20 Eur dydžio baudą už kiekvieną sprendimo neįvykdymo dieną, kadangi tai būtų adekvati paskata ieškovei kuo greičiau įvykdyti sprendimą.
22. Paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teismas nurodė, jog byloje buvo patenkinta 50 procentų ieškovės reikalavimų. Ieškovė taip pat pateikė teismui duomenis iš kurių matyti, kad patyrė 100 Eur už pretenzijos surašymą ir 150 Eur už Topografinę nuotrauką, minėtas išlaidas teismas pripažino būtinomis ir pagrįstomis išlaidomis susijusiomis su bylos nagrinėjimu. Patenkinus ieškinį iš dalies (50 procentų) iš atsakovų ieškovės naudai priteista po 62,50 Eur iš kiekvieno bylinėjimosi išlaidų, kadangi tai neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 7 ir 8.14 punktuose nurodyto rekomenduojamo priteisti užmokesčio. Ieškovei buvo teikiama valstybės garantuojama ir apmokama antrinė teisinė pagalba ir valstybė patyrė 922,71 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Patenkinus ieškinį iš dalies (50 procentų) iš atsakovų į valstybės biudžetą priteistina po 230,67 Eur iš kiekvieno bylinėjimosi išlaidų.
23. Atsakovai byloje taip pat pateikė teismui duomenis iš kurių matyti, kad patyrė 1 000 Eur atstovavimo išlaidų, 70 Eur už išpildomąją nuotrauką, 211 Eur bylinėjimosi išlaidų. Patenkinus priešieškinį iš dalies (30 procentų) iš ieškovės atsakovo A. P. naudai priteistini 384,30 Eur bylinėjimosi išlaidų, kadangi tai neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 7 ir 8.14 punktuose nurodyto rekomenduojamo priteisti užmokesčio. Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos yra mažesnės už teisės aktuose numatytą valstybei priteisiamų bylinėjimosi išlaidų minimalų dydį, todėl dėl to dėl šių išlaidų priteisimo teismas nesprendė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
24. Ieškovė Z. T. pateiktu apeliaciniu skundu prašo panaikinti jai skirtą įpareigojimą parengti vertikalinį žemės sklypo planą pagal dabartinę situaciją, taip pat parengti darbo projektą nuvedant lietaus nuotekų vandenį; atmesti atsakovų reikalavimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo; perskaičiuoti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas ir ištaisyti jos patirtų bylinėjimosi išlaidų skaičiavimo klaidas; taip pat priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
24.1. Nurodo, kad jos užfiksuotose nuotraukose aiškiai matoma, kad nuo atsakovų gyvenamojo namo šiaurinėje pusėje lietaus vanduo nuo stogo bėga ant žemės, kuris subėga po atsakovų gyvenamojo namo pamatais. Todėl atsakovų kaltinimas, kad vanduo patenka nuo ieškovės sklypo yra nepagrįstas, taip pat toks kaltinimas nėra pagrįstas jokiomis ekspertų išvadomis ar įrodymais.
24.2. Apeliantė pabrėžia, kad nei statybų inspekcija, nei hidrotechnikas nepateikė ir neužfiksavo, jog pas atsakovus yra lietaus surinkimo sistema. Jų gyvenamasis namas yra 10 metrų aukščio ir jis nėra nutolęs nuo ieškovės žemės sklypo ribos įstatymų nustatytu atstumu.
24.3. Apeliaciniame skunde pabrėžia, kad ji nesutinka parengti žemės sklypo vertikalinio plano, nes po jos namo statybų nėra baigtas sklypo šiaurės-vakarų reljefas, yra griaunama malkinė, taip pat planuojami drenažo darbai. Pirmosios instancijos teismui buvo pateikta tik dalies žemės sklypo paviršiaus išmatavimo aukščių. Be to, 2023-03-27 D. J. brėžinių darymo metu vyko gyvenamojo namo pamatų apšiltinimo darbai, dėl ko žemės buvo atkastos.
24.4. Ieškovė pabrėžia, kad jos pateikti UAB „J.“ 2023-07-26 geodeziniai matavimai rodo, jog jos sklypo dalis nuo bendros sklypui nustatytos ribos yra aukščiau tik 10 cm.
24.5. Kartu apeliantė pabrėžia, jog viso pirmosios instancijos teisminio nagrinėjimo metu jautė bylą nagrinėjusios teisėjos diskriminaciją, kadangi atsakovams buvo sudaromos palankesnės sąlygos, iš ieškovės buvo reikalaujama daugiau dokumentų, nei iš atsakovų, taip pat ieškovei nebuvo leista pateikti foto nuotraukų, nors tokia teisė atsakovams buvo suteikta.
Žemesnės instancijos teismas
24.6. Apeliantė papildomai pažymi ir tai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nurodė ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, kadangi ji 100 eurų sumokėjo advokatui V. G. už teisinę konsultaciją, 250 eurų sumokėjo už pretenzinį laišką, 150 eurų sumokėjo už geodezinius matavimus, o 109 eurų – už apeliacinį skundą, todėl prašo ištaisyti klaidas ir perskaičiuoti bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
25. Atsiliepimu atsakovai prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
25.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, tinkamai vertino byloje esančius įrodymus bei padarė pagrįstas išvadas.
25.2. Pažymi, kad šioje byloje pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo, kad Faktinių duomenų patikrinimo (duomenys neskelbtini), (VTPSI 2023 m. birželio 27d. akto Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog lietaus vanduo nuo gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), namo stogo surenkamas į latakus, kuris per lietvamzdžius yra išleidžiamas ir paskirstomas žemės sklype ant vejos. Todėl dėl tokių lietaus nuvedimo sprendinių labai tikėtina, paviršinis vanduo nesurenkamas; nuo ieškovės pastato stogo lietus patenka ant ieškovės žemės sklypo vejos ir nuolydžiu teka į žemiausią vietą, atsakovų žemės sklypą; nenuvedus lietaus nuotekų nuo ieškovės pastato stogo į lietaus nuotekų tinklus, vanduo kaupiasi ties atsakovų pastato pamatais, dėl to yra apribojamas atsakovų naudojamos sklypo dalies naudojimas, gadinami atsakovų pastato pamatai; todėl darytina išvada, jog techniniame projekte nenumačius tinkamų lietaus nuotekų nuvedimo sprendinių, gadinamos atsakovų pastato konstrukcijos (pamatai), taigi techninio projekto sprendiniai prieštarauja Statybos įstatymo 6 str. 4 d. 1 p. reikalavimams ir STR 2.04.01:2018 „Pastatų atitvaros. Sienos, stogai, langai ir išorinės įėjimo durys“ 33.5 p. reikalavimui, numatančiam, kad vanduo nuo pastato stogo turi būti nuvestas taip, kad nepakenktų pastato konstrukcijoms, keliams, šaligatviams, greta esantiems statiniams, nedarytų žalos aplinkai. Esant minėtoms, aplinkybėms, reikalingi ieškovės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), reljefo formavimo sprendiniai, atitinkantys teisė aktų reikalavimus ir užtikrinantys, kad paviršinės nuotekos reljefo paviršiumi nepatektų į gretimus sklypus ir šie sprendimai turi būti tinkamai įgyvendinti. Atitinkamai teismas pagrįstai ieškovę įpareigojo per 3 mėnesis parengti vertikalinį sklypo planą pagal dabartinę situaciją, darbo projektą ir per 3 mėnesius įgyvendinti minėtų dokumentų sprendinius, nuvedant lietaus vandenį taip, kad iš ieškovės sklypo lietaus vanduo nepatektų į atsakovų sklypą, bendras 6 mėnesių terminas yra pakankamas įvykdyti teismo įpareigojimus.
Atsiliepimas
25.3. Kartu atsiliepime pabrėžiama, jog pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tenkintų ieškovės reikalavimų dalį, tinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Be to, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo priimti ieškovės pateikiamus naujus įrodymus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
26. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas šioje byloje nenustatė (CPK 329 straipsnis).
27. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje susiklosčiusią situaciją, pirmiausia pažymi tai, jog apeliacinį skundą pateikė tik ieškovė, kuri nesutinka su pirmosios instancijos teismo dalimis, kuriomis tenkintas atsakovų priešieškinis, nustatant ieškovei įpareigojimą per 3 mėnesius parengti vertikalinį žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), planą pagal dabartinę situaciją bei atitinkamai tarp šalių paskirstytos bylinėjimosi išlaidos. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į šias aplinkybes, civilinę bylą nagrinėja kilusio ginčo ribose ir papildomai visų faktinių aplinkybių bei nustatytų duomenų nekartoja.
28. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Ieškovė kartu su apeliaciniu skundu pateikia foto nuotraukas bei sąskaitas faktūras. Įvertinęs pridedamų prijungti dokumentų turinį, o taip pat atsižvelgdamas į tai, jog nagrinėjamoje civilinėje byloje ieškovės pateikiamos sąskaitos jau yra pateiktos, o foto nuotraukose nėra užfiksuota jokių teisiškai naujų pirmosios instancijos teismui pateiktose foto nuotraukose nesančių aplinkybių, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo išvadai, jog pateikiamų naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme būtinumas yra pagrįstas. Dėl šių priežasčių kartu su apeliaciniu skundu pateiktus naujus įrodymus atsisakoma priimti.
Dėl įpareigojimo parengti vertikalinį žemės sklypo planą
29. Iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, jog nuspręsdamas tenkinti dalį priešieškinio reikalavimų dėl ieškovės įpareigojimo per 3 mėnesius parengti vertikalinį sklypo planą pagal dabartinę situaciją, darbo projektą ir per 3 mėnesius įgyvendinti minėtų dokumentų sprendinius, nuvedant lietaus vandenį taip, kad iš ieškovės sklypo lietaus vanduo nepatektų į atsakovų sklypą, teismas rėmėsi VTPSI 2023 m. birželio 27 d. akto Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis, taip pat atsakovų pateikto D. J. 2023-03-27 parengto topografinio brėžinio duomenimis, jog ieškovės sklypo paviršius yra tarp 54,63 ir 54,67 absoliučių amplitudžių, o atsakovų sklypo absoliuti altitudė 54,37. Be to, priimdamas sprendimą šioje dalyje, pirmosios instancijos teismas rėmėsi ir ieškovės į bylą pateiktuose UAB „J.“ 2023-07-26 atliktų geodezinių matavimų dokumentuose užfiksuotomis aplinkybėmis, jog žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), vidutinė paviršiaus absoliuti altitudė - 54,65.
30. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovė jai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), 2006-2023 metais vykdė individualią statybą. Pagal UAB „G. p.“ paruoštą projektą, Panevėžio miesto savivaldybės architektūros ir urbanistikos skyrius 2006-09-07 išdavė statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) statyti individualų gyvenamąjį namą. Projekte yra numatyta, kad sklypo paviršius yra tarp 53,64 ir 53,80 absoliučių amplitudžių. Projekto sprendiniuose numatyta, kad lietaus vanduo nuo pastato stogo ir kietųjų dangų surenkamas į šalia esantį griovį.
31. Taigi, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas vertino konkrečius duomenis, susijusius su ieškovės statyto gyvenamojo namo projekto reikalavimais, susijusiais su sklypo paviršiaus aukščiu bei lietaus vandens surinkimo vieta, taip pat atsižvelgė tiek į atsakovų, tiek į ieškovės pateiktų topografinių brėžinių ir geodezinių matavimų rezultatus, kurie patvirtina, jog ieškovės žemės sklypo paviršiau altitudė yra didesnė, nei numatyta individualaus namo projekte. Taigi, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo šalių žemės sklypų aukščių skirtumą, juo labiau kad pati apeliantė pripažįsta, jog jos pateikti UAB „J.“ 2023-07-26 geodeziniai matavimai rodo, jog jos sklypo dalis nuo bendros sklypui nustatytos ribos yra aukščiau 10 cm.
32. Pirmiau išdėstytų aplinkybių nepaneigia apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, jog po ieškovės namo statybų nėra baigtas sklypo šiaurės-vakarų reljefas, yra griaunama malkinė, taip pat planuojami drenažo darbai; pirmosios instancijos teismui buvo pateikta tik dalies žemės sklypo paviršiaus išmatavimo aukščių; o be to, 2023-03-27 D. J. brėžinių darymo metu vyko gyvenamojo namo pamatų apšiltinimo darbai, dėl ko žemės buvo atkastos. Pažymėtina, kad ieškovė nepateikė jokių duomenų, kad tokios aplinkybės realiai egzistavo ir tokia informacija buvo teikta pirmosios instancijos teismas, kuris būtų atsisakęs priimti konkrečius objektyvius duomenis ar atliktus naujus matavimus, taip pat įrodymus apie įrengtą lietaus vandens surinkimo sistemą į šalia esantį griovį. Jokių konkrečių duomenų, susijusių su gyvenamojo namo projekto sąlygų dėl lietaus vandens surinkimo įgyvendinimu ar naujai atliktų žemės sklypo paviršiaus aukščio matavimų, kurie buvo atliekami po ieškovės nurodytų darbų atlikimo, taip pat nebuvo pateikta, apeliacinės instancijos teismo taip pat neprašoma priimti tokius įrodymus. Taigi šioje konkrečioje situacijoje ieškovė neteikė objektyvių duomenų savo argumentams pagrįsti, dėl ko nėra pagrindo daryti išvadą, kad faktinė žemės paviršiaus aukščio matavimo ar lietaus surinkimo sistemos įrengimo situacija buvo pasikeitusi iki skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo ar pasikeitė būtent jo priėmimo metu ir ieškovė objektyviai negalėjo pateiki naujų objektyvių tą patvirtinančių įrodymų.
33. Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė įpareigoti ieškovę per 3 mėnesius parengti vertikalinį žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), planą pagal dabartinę situaciją, darbo projektą ir per 3 mėnesius įgyvendinti minėtų dokumentų sprendinius, nuvedant lietaus nuotekų vandenį taip, kad iš ieškovės sklypo lietaus vanduo nepatektų į gretimą atsakovų A. P. ir R. P. žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini).
34. Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo nesutikti su skundžiamame sprendime padarytomis išvadomis, jog šiuo atveju egzistuoja pagrindas taikyti CPK 273 straipsnio 3 dalies nuostatas dėl konkretaus termino numatytiems įpareigojimams įvykdyti nustatymo ar vertinti, kad nustatyti 3 mėnesių terminai bei 20 Eur bauda už kiekvieną teismo sprendimo nevykdymo dieną po to, kai sueina teismo nustatyti terminai, būtų neproporcingi, neteisingi ar nesąžiningi.
Dėl pirmosios instancijos teismo veiksmų
35. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas ieškovės argumentus, jog ji viso pirmosios instancijos teisminio nagrinėjimo metu jautė bylą nagrinėjusios teisėjos diskriminaciją, kadangi atsakovams buvo sudaromos palankesnės sąlygos, iš ieškovės buvo reikalaujama daugiau dokumentų, nei iš atsakovų, taip pat ieškovei nebuvo leista pateikti foto nuotraukų, nors tokia teisė atsakovams buvo suteikta, pirmiausia pažymi tai, kad ieškovė proceso pirmosios instancijos teisme metu buvo atstovaujama profesionalaus teisininko advokato, taip pat teikė teismui procesinius dokumentus ir papildomus dokumentus, kurie buvo priimti. Be to, tiek ieškovė, tiek jos atstovas advokatas turėjo teisę reikšti nušalinimą bylą nagrinėjančiai teisėjai, tačiau, kaip matyti iš teismo posėdžių garso įrašų informacinių pažymų, su teismo sudėtimi sutiko, nušalinimų bylą nagrinėjusiai teisėjai nepareiškė (CPK 65 straipsnis).
36. Papildomai apeliacinės instancijos teismas pastebi ir tai, jog ieškovė nenurodo, kokie konkretūs duomenys, kurie turėtų esminę reikšmę teisingo bylos išnagrinėjimui, nebuvo priimti pirmosios instancijos teismo. Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog ieškovė apeliacinės instancijos teismui taip pat neteikė jokio konkretaus prašymo dėl naujų įrodymų priėmimo, kurie, ieškovės vertinimu, nepagrįstai nebuvo priimti pirmosios instancijos teisme ir kurie darytų esminę reikšmę civilinės bylos teisingam išnagrinėjimui. Be to, kaip matyti iš civilinės bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme proceso, teismas tiek ieškovę, tiek atsakovus buvo įpareigojęs teikti reikalingus dokumentus inspekcijai, taip pat tikslino pareigą įrodinėti teisiškai reikšmingas aplinkybes, o ieškovę buvo nutaręs apklausti papildomai.
37. Taigi, atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo daryti išvadą, kad ieškovės procesinės teisės bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo apribotos ar suvaržytos, užkirstas kelias ieškovei teikti teisiškai reikšmingus dokumentus ar naudotis jai suteiktomis procesinėmis teisėmis, todėl naikinti ar keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl pirmiau nurodytų apeliantės argumentų nėra teisinio ir faktinio pagrindo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apskaičiavimo
38. Vienas iš esminių apeliacinio skundo argumentų yra tas, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai nurodė ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, kadangi ji 100 eurų sumokėjo advokatui V. G. už teisinę konsultaciją, 250 eurų sumokėjo už pretenzinį laišką, 150 eurų sumokėjo už geodezinius matavimus, o 109 eurų – už apeliacinį skundą.
39. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas skundžiamu sprendimu atliktą bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, pirmiausia pažymi tai, kad pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai rėmėsi CPK 93 straipsnio nuostatomis, įtvirtinančiomis, jog bylinėjimosi išlaidos yra paskirstomos atsižvelgiant į tenkintų bei atmestų reikalavimų dalis. Šioje byloje ieškovė reiškė reikalavimą atsakovams dėl ginčo stoginės pašalinimo, tačiau skundžiamu sprendimu teismas sprendė, jog yra pagrindas pirmiausia nustatyti įpareigojimą atsakovams parengti stoginės pertvarkymo darbo projektą pagal Statybos techninio reglamento STR (duomenys neskelbtini) priedo (duomenys neskelbtini) punkte nurodytus reikalavimus ir per 3 mėnesius pertvarkyti stoginę ar jos dalį pagal naujai parengtą statinio pertvarkymo darbo projektą, ir tik neįgyvendinus šios pareigos, atsakovai privalės per 3 mėnesius savo lėšomis nugriauti stoginę ir sutvarkyti statybvietę. Taigi, nėra pagrindo nesutikti su skundžiamu sprendimu nustatytos ieškovės tenkintų reikalavimų dalies apimtimi (50 proc.).
40. Vertinant konkrečias ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, pabrėžtina, jog ieškovės Lietuvos Respublikos valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos mokėta 109 Eur suma (ar jos dalis) už apeliacinį skundą ne tik neturėjo, tačiau ir negalėjo būti priteista skundžiamu sprendimu, kadangi, viena vertus, ji buvo sumokėta po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo (teismo sprendimas priimtas 2024-04-04, o ieškovė mokėjimą atliko 2024-04-30), o kita vertus, bylinėjimosi išlaidas, susijusias su apeliacinio skundo pateikimu bei procesu apeliacinės instancijos teisme (jei apeliacinis skundas yra priimtas), paskirsto apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka.
41. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas pagrįstomis ir įrodytomis ieškovės išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimo, pripažino 100 Eur už pretenzijos surašymą ir 150 Eur už Topografinę nuotrauką. Taigi dėl šių mokėjimo bei proporcingos dalies (50 proc.) piniginių lėšų priteisimo iš atsakovų plačiau pasisakyti apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo.
42. Tačiau, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, ieškovė taip pat teismui buvo pateikusi ir 250 Eur sąskaitą už advokato atstovavimą ir dalyvavimą derybose, tačiau šių lėšų dalis ieškovei priteista nebuvo. Todėl apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, sprendžia, kad yra pagrindas ieškovei papildomai priteisti po 62,50 Eur iš kiekvieno iš atsakovų, dėl ko bendra iš kiekvieno iš atsakovų priteista suma yra padidinama iki 125 Eur iš kiekvieno. Kartu pažymėtina, jog toks pirmosios instancijos teismo sprendimo netikslumo ištaisymas nesudaro pagrindo perskirstyti pirmosios instancijos teismo apskaičiuotų ir paskirstytų bylinėjimosi išlaidų.
Dėl civilinės bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų
43. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines ir teisines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingas aplinkybes, taip pat tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra paliekamas iš esmės nepakeistas, tačiau ištaisomas pirmosios instancijos teismo sprendimo netikslumas ir padidinama ieškovei priteistų bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
44. Iš esmės atmetus apeliacinį skundą, kadangi ieškovės tenkintų ir atmestų materialinių reikalavimų apimtis nėra keičiama, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra atlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovai pateikė įrodymus, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 500 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į suteiktų paslaugų pobūdį ir apimtį, civilinės bylos sudėtingumą ir kitus reikšmingus bylinėjimosi išlaidų priteisimui kriterijus, šias išlaidas advokato pagalbai apmokėti, vertina pagrįstomis, atitinkančiomis CPK 98 straipsnio reikalavimus bei 2004-04-02 Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro įsakymu Nr. IR-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeisto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymu Nr. 1R-77, nustatytas ribas, todėl jas priteisia iš ieškovės atsakovui (CPK 93 ir 98 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. balandžio 4 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.
Padidinti iš atsakovų A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės Z. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį iki 125 Eur (vieno šimto dvidešimt penkių eurų) iš kiekvieno.
Priteisti iš ieškovės Z. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 500 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atsakovo A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.