- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-04-03
- Bylos Nr.
- e2-433-783/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-37-3-02009-2024-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginijus Skaraitis
- Ieškovas
- A. Z.
- Atsakovas
- I. J.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius
- Advokatai
- Vytautas Sketeris, Rima Adomonienė
sekretoriaujant Redai Stonikienei, dalyvaujant ieškovei A. Z., ieškovės atstovei advokato padėjėjai Rimai Adomonienei, atsakovui I. J., jo atstovui advokatui Vytautui Sketeriui, institucijos, teikiančios išvadą byloje, atstovei L. R., psichologei D. G. (2025 m. kovo 14 d. apklausiant nepilnametį vaiką),
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. Z. ieškinį atsakovui I. J. dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo priteisimo, institucija teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Institucija).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė A. Z. prašo pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų (tuometinio Rokiškio rajono apylinkės teismo) 2016 m. gegužės 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-27-126/2016 nustatytą nepilnametės R. J., g. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą bei ją nustatyti su ieškove A. Z., taip pat iš atsakovo I. J. priteisti išlaikymą po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės.
2. Ieškinyje ieškovė A. Z. nurodė, jog po sprendimo, kuriuo buvo nutraukta šalių santuoka ir vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su atsakovo I. J., iš esmės pasikeitė aplinkybės. Nepilnametė dukra R. išreiškė norą gyventi su savo mama. Toks dukters noras motyvuojamas tuo, kad ji jau yra paauglė, sulaukusi (duomenys neskelbtini) m. amžiaus, šiuo laikotarpiu vaikui yra reikalinga mamos priežiūra, mamos patarimai, kartu praleistas laikas ir panašiai. Ji, ieškovė, turi geras sąlygas vaikui augti, šešti metai nuomojasi 2 kambarių butą, esantį Rokiškyje, (duomenys neskelbtini), kai atsakovo gyvenamajame būste vaikui nėra skirtas atskiras kambarys, ji kartu su tėvu turi dalintis vienu kambariu. Be to, labai dažnai atsakovo bute nakvoja jo brolis, dažnai ateina draugų, vyrų kompanija ir vakarais leidžia vartodami alkoholį. Toks atsakovo elgesys trikdo ieškovės dukrą ir ji nenori gyventi kartu su tėvu.
3. Ieškovė A. Z. ieškinyje teigia, jog vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas nepažeis ir vaiko gyvenamosios vietos stabilumo principo, nes dukra nuo 2022 m. kas antrą savaitę gyvena pas ieškovę. Dukra mokosi (duomenys neskelbtini), mokosi vidutiniškai, todėl ieškovė norėtų ir galėtų padėti vaikui ruošti namų darbus, pasiekti geresnių rezultatų, jei dukra gyventų su ja. Nurodė, jog yra dirbanti, darbo grafikas yra nuo 8 val. iki 17 val., jai yra mokamas 946,65 Eur vidutinis darbo užmokestis. Ši aplinkybė, pasak ieškovės, patvirtina, jog ji turi pakankamai laiko pasirūpinti dukra ir suteikti jai geras materialines sąlygas. Teismas, vertindamas, ar yra pagrindas taikyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.174 straipsnio 2 dalies nuostatą, turėtų atsižvelgti į vaiko nuomonę, jeigu ši neprieštarauja paties vaiko interesams. Dukra yra (duomenys neskelbtini) m. amžiaus ir gali išreikšti savarankišką nuomonę dėl gyvenamosios vietos pakeitimo ir į ją teismas privalo atsižvelgti.
Žemesnės instancijos teismas
4. Pakeitus vaiko gyvenamąją vietą ieškovė A. Z. prašo iš atsakovo priteisti ir išlaikymą vaikui. 2016 m. gegužės 9 d. sprendimu buvo nustatyta, kad ieškovė teikia išlaikymą dukrai po 60 Eur, nuo 2024 m. sausio 1 d. po indeksavimo ieškovė mokėdavo po 90 Eur, taip pat pirkdavo dukrai drabužius, avalynę, higienos priemones, maistą, apmokėdavo už ryšio, interneto paslaugas bei visas stambesnes išlaidas dalindavosi kartu su atsakovu. Teigia, jog šiuo metu dukros R. įprastinių būtinųjų poreikių patenkinimui yra reikalinga apie 600 Eur suma, atėmus valstybės mokamą 96,25 Eur, atsakovui tenkanti dalis yra 250 Eur, tokia suma ir tyrėtų būti priteista iš atsakovo.
Atsiliepimas
5. Atsakovas I. J. su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime atsakovas nurodo, jog ieškovės A. Z. ieškinio teiginiai, kad dukra nori gyventi su ieškove, neatitinka tikrovės, nes dukra nori gyventi tiek pas vieną, tiek pas motina, tiek pas tėvą. Nesutinka ir su ieškovės teiginiu, jog vaikui gyvenant pas atsakovą nėra skirtas atskiras kambarys, nes vaikas tokį kambarį turi, jame yra visos vaikui reikalingos priemonės ir baldai. Be to, ieškovė ieškinyje ir toliau dėsto neteisingas aplinkybes nurodydama, jog atsakovo namuose dažnai nakvoja atsakovo brolis, lankosi vyrų kompanija ir išgėrinėjama – brolis daugiau nei metai gyvena pas savo drauge, namuose nebūna jokių išgėrinėjimų ir kompanijų. Atsiliepime nesutinkama ir dėl geresnių vaiko sąlygų nustačius vaiko gyvenamąją vietą su ieškove, nes ši gyvena nuomojamame būste, o jis – asmeniniame, dėl šios aplinkybės nemano, kad ieškovės nuomojamas būstas yra privalumas, savininkas bet kada galės pareikalauti išsikelti ieškovės.
6. Atsiliepime taip pat atkreipiamas dėmesys, jog vaikas su atsakovu gyvena nuo 2016 m., ieškovė nuo 2018 m. birželio iki 2022 m. birželio ir nuo 2023 m. birželio vidurio iki 2023 m. rugsėjo vidurio gyveno užsienyje, per šį laikotarpį vaiku rūpinosi tik jis, atsakovas. Ieškovė A. Z. argumentuoja, jog pakeitus gyvenamąją vietą ji galėsianti padėti dukrai ruošti namų darbus, siekti geresnių rezultatų, tačiau ir dabar turi visas sąlygas tai daryti. Be to, vaiko sveikata išimtinai rūpinasi tik jis, atsakovas, veda pas gydytojus, nuveža tyrimams atlikti, kreipėsi ir dėl regėjimo problemų, už 160 Eur pirko akinius, prie kurių įsigijimo ieškovė neprisidėjo, nors žadėjo tai padaryti. Atsiliepime teigiama, jog tiek higienos priemonių pirkimu, drabužių, planšetės, dviračio pirkimu paskutiniu metu rūpinosi jis, atsakovas, jam ir teko didesnė vaikui reikalingo išlaikymo dalis. Ieškovė nuo pat santuokos nutraukimo išlaikymo gera valia neteikė, jis, atsakovas, buvo priverstas kreiptis į antstolius dėl priverstinio išieškojimo. 2021 m. vykusioje mediacijoje ieškovė A. Z. pasižadėjo mokėti papildomai po 50 Eur per mėnesį, tačiau savo pažadų ir vėl netesėjo. Atsakovas mano, jog ieškovės interesas šioje byloje yra ne vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas, bet nenoras mokėti dukrai skirto išlaikymo.
7. Institucija po ieškinio pateikė išvadą, kurioje nepritarė ieškinio reikalavimams bei nurodė, jog pagrindo keisti R. J. gyvenamąją vietą nėra pagrindo. Šalių šeimoje iki 2024 m. gruodžio 2 d. nebuvo fiksuoti vaiko teisių pažeidimai, atvejo vadyba netaikoma, socialinės paslaugos neteikiamos, abu tėvai tinkamai įgyvendina tėvų valdžią dukros atžvilgiu. Šalių vaikas tarpusavio tėvų sutarimu gyvena pas savo tėvus kas savaitę (išskyrus laikotarpį, kai ieškovė A. Z. dirbo Nyderlanduose), pas abu tėvus yra tinkamos gyvenimo sąlygos vaikui augti. Abu vaiko tėvai tenkina vaiko poreikius, domisi vaiko ugdymo procesu, leidžia laisvalaikį. Tiek pas vieną, tiek pas kitą iš tėvų aplinka yra stabili ir įprasta vaikui, stebimas artimas ir glaudus ryšys su abiem tėvais, bendravimo tvarka su skyrium gyvenančia vaiko motina yra nusistovėjusi, vaikas yra pripratęs. 2024 m. lapkričio 26 d. vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistei bendraujant su pačia R. J. ši patvirtino, jog ją tenkina tarpusavio tėvų sutarimas kas savaitę gyventi pas vieną iš tėvų, paaiškino, jog tai buvo jos pačios sumanymas, tik atsibosta nešioti savo daiktus pas vieną ar pas kitą. Mergaitė papasakojo, jog tiek pas vieną, tiek pas kitą iš tėvų ji turi atskirą kambarį, tėvo brolis M. tėvo bute nebegyvena daugiau nei vieneri metai, ji su tėvo broliu sutaria gerai. Mergaitė sakė, jog tėtis gyvena vienas, mama turi draugą, tačiau šis dirba Norvegijoje, su mamos draugu irgi sutaria gerai, kai šis grįžta į Lietuvą. Į klausimą, ar norėtų ką nors keisti, mergaitė specialistei atsakė, kad jai yra viskas gerai, kaip yra.
Žemesnės instancijos teismas
8. Teismo posėdyje ieškovė A. Z. ieškinį palaiko, prašo jį tenkinti visiškai. Patvirtino, jog pagal nusistovėjusią tvarką dukra po savaitę gyvena pas vieną iš tėvų, po to eina pas kitą, tarp jų namų yra apie 500 m atstumas. Į teismą kreipėsi, nes dukra išreiškė norą gyventi su ja, savo motina, dėl šios aplinkybės ji kreipėsi į teisinę pagalbą teikiančius asmenis. Ji, kaip motina, pakeitus vaiko gyvenamąją vietą turėtų galimybę rūpintis vaiko sveikata, vesti pas gydytojus, labiau domėtis ugdymo procesu. Teigia, jog atsakovas mėgsta pavartoti alkoholį, namuose lankosi pašaliniai asmenys, yra buvę, kad atsakovas dėl girtumo nepažino savo vaiko. Jai yra žinoma, kad atsakovas ir prie vaiko išgeria alaus, ji pati alkoholio nevartoja. Be to, atsakovui yra sudėtinga rūpintis vaiku, jeigu dirba naktinėje pamainoje, tuo metu vaiku rūpinasi atsakovo motina arba vaikas būna vienas, jeigu ši neatvažiuoja. Ji, ieškovė, dirba barmene kavinėje, su darbdaviu sutarė, jog jos darbas bus dienomis, o ne vakarais, darbo užmokestį sudaro minimalus darbo užmokestis plius gaunami arbatpinigiai. Neneigia, jog turi skolinių įsipareigojimų, tačiau mano, jog šie neturi įtakos rūpinantis vaiku. Pripažįsta, jog buvo išvykusi apie du su puse metų dirbti į užsienį, tačiau net ir tuo metu grįždavo į Lietuvą ir bendraudavo su dukra. Teigia, jog problemų dėl alkoholio neturi, gyvena viena, jos širdies draugas gyvena ir dirba Norvegijoje bei į Lietuvą grįžta du kartus per metus. Prašydama priteisti 250 Eur iš atsakovo ieškovė A. Z. nurodė, jog pakeitus gyvenamąją vietą vaikas nebevaikščiotų iš namų į namus, jai, ieškovei, tektų didesnė vaiko išlaikymo dalis, nei dabar tenka atsakovui, nes dabar abu vienodai rūpinasi vaiku šiam gyvenant pas abu tėvus po lygiai. Mano, jog ir dabar, kada vaiko gyvenamoji vieta yra nustatyta su atsakovu, jis privalėjo ir jai mokėti vaiko išlaikymą. Ji pati gyvena tetos bute, kuriuo teta leido jai naudotis, ji turi susimokėti tik už komunalinius mokesčius. Kito nekilnojamojo turto, registruoto kilnojamojo turto ji neturi, jai padeda tėvai, brolis.
Šalies argumentai
9. Ieškovės atstovė advokato padėjėja R. Adomonienė taip pat prašo ieškinį tenkinti visiškai, kaip pagrindinį argumentą ieškiniui tenkinti nurodė vaiko norą gyventi su mama, šį norą vaikas patvirtino ir apklaustas teisme dalyvaujant psichologei. Yra įsitikinusi, kad vaikui sąlygos yra geresnės gyventi pas mamą, ji turi atskirą kambarį, kuriame nebijo miegoti, pas mamą yra saugesnė aplinka nei pas tėvą, vaikas geriau čia jaučiasi. Be to, vaikas teisme apklaustas nurodė, jog nenori gyventi atsakovo bute, nes būnant pas atsakovą vaikui nuolat skambinėja atsakovo motina, tačiau net jeigu vaiko močiutė ir neskambintų, R. vis tiek norėtų gyventi su savo mama. Atstovės nuomone, tai yra pagrindas keisti vaiko gyvenamąją vietą, toks sprendimas nepažeidžia nepilnamečio vaiko interesų. Vaikui bus užtikrintos sąlygos gyventi, vystytis, bus užtikrinat saugi aplinka. Patenkinus šį reikalavimą turėtų būti priteistas ir išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 250 Eur, atsakovas neprieštaravo, kad tokia suma teisinga ir protinga, toks išlaikymas patenkintų vaiko poreikius. Atstovė teigia, jog pakeitus vaiko gyvenamąją vietą ieškovė nedraus bendrauti su vaiku, todėl nėra prašoma nustatyti bendravimo tvarkos, vaikas ir toliau galės bendrauti su tėčiu atsižvelgus į vaiko norą.
10. Atsakovas I. J. su ieškiniu nesutinka bei prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, jog šiuo metu viskas yra nusistovėję, vaikas gyvena su juo, atsakovu, kas antrą savaitę būna pas savo mamą, ši tvarka tenkino visus ir nėra pagrindo jos keisti. Ši tvarka tarp jo ir ieškovės yra sutarta atsižvelgus į pačios dukros norus, dukra pati pasirenka, kur tą savaitę gyvens, niekas nėra pasikeitę. Pas jį namuose dukra turi savo kambarį, jo būstą laiko savo namais, čia jis gyvena nuo pat sprendimo nutraukti santuoką 2016 metais. Supranta, kad prievarta vaiko laikyti jis neturi teisės. Neigia, kad vaikui nėra saugu namuose, dukra turi atskirą kambarį, jį išpuošusi pagal savo norus. Atsakovas I. J. teismo posėdyje neigia piktnaudžiaujantis alkoholiu, būna, kad išgeria dvi skardines alaus, bet ir tai atsiklausia dukros, ar gali. Sutinka, kad tomis dienomis, kada dirba naktinėje pamainoje, jam yra sudėtingiau rūpintis dukra, tačiau tomis savaitėmis rūpinasi, kad vaikas būtų pas mamą arba pas jį patį į namus atvažiuoja jo paties mama (vaiko močiutė). Kadangi dukros gyvenamoji vieta nustatyta su juo, vaiko sveikata paprastai rūpinasi jis, ir jeigu dukra suserga būdama pas savo mamą, ji grįžta į namus, jis rūpinasi, kad vaikui būtų suteikta medicinos pagalba. Pripažįsta, jog šiuo metu dukra susiduria su psichologinėmis problemomis dėl patyčių mokykloje, tapo jautresnė, sutarė, jog lankys psichologo konsultacijas ir jas lanko. Neneigia, jog ieškovė, gyvendama Lietuvoje, bendrauja su vaiku, vaikas noriai lankosi ir būna jos namuose, jis ir pats siekia, kad būtų išlaikytas artimas dukros ir mamos ryšys. Nesutinka, kad dukrai gyvenant su ieškove ši vaikui padės mokytis, nes to nedarė iki šiol, priešingai, būnant vaikui pas ieškovę suprastėja jos pažymiai, ką, atsakovo nuomone, sąlygoja ir neribotas vaiko naudojimasis telefonu. Atsakovas paaiškino, jog ir jis pats nelabai padeda dukrai mokytis, labiau vaikui padeda mokytis jo paties mama (vaiko močiutė), kuri yra buvusi pradinių klasių mokytoja ir šiuo metu dirba ikimokyklinėje ugdymo įstaigoje (darželyje). Aiškindamas apie savo turtinę padėtį atsakovas nurodė, jog gauna apie 1114 Eur dydžio darbo užmokestį, turi butą, kuriame gyvena, automobilį, moka kreditą už įsigytą būstą. Sutinka, kad dukros poreikiai per mėnesį yra apie 600 Eur, ieškovė savanoriškai priteisto išlaikymo nemoka, jis yra pervedamas per antstolę, tačiau pripažįsta, kad iškilus papildomiems poreikiams (akinių įsigijimui, kelionei į Kauną pas gydytojus) ieškovė prisideda prie išlaidų.
Atsiliepimas
11. Atsakovo atstovas advokatas V. Sketeris mano, jog ieškinys turėtų būti atmestas kaip nepagrįstas, faktinės aplinkybės, dėl kurių turėtų būti keičiama gyvenamoji vieta, nėra pasikeitusios, aplinka, kurioje vaikas gyveno iki šiol, yra saugi, vaiko teisių pažeidimų nefiksuota. Nurodė, jog šalių vaikas gyvena tiek pas vieną, tiek pas kitą, situacija abi šalis iki šiol tenkino ir kreiptis į teismą nebuvo pagrindo. Atsakovo atstovas akcentuoja, jog šioje byloje į vaiko nuomonę atsižvelgti nereikėtų, nes apklausa teisme dalyvaujant psichologei tik patvirtino, jog vaikas yra įtakojamas motinos. Be to, atstovas mano, jog Institucija, teikdama išvadą dėl ginčo, neatkreipė dėmesio į tas aplinkybes, jog ieškovės situacija nėra saugi vaikui – ieškovė neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, bet kada yra tikimybė, jog jos prašys palikti butą, kuriuo ieškovė naudojasi, ieškovės skolos viršija 13000 Eur, ieškovė nėra pajėgi įsigyti naujų daiktų, tinkamai pasirūpinti vaiku.
12. Šalių vaikas R. J., apklausta teismo posėdyje dalyvaujant psichologei, paaiškino, jog norėtų, kad gyvenamoji vieta būtų pakeista ir ji galėtų gyventi pas mamą, nes čia jai yra įdomiau, turi daugiau veiklos. Į klausimą, kas nepatinka pas tėtį, mergaitė atsakė, kad nepatinka, kai skambinėja močiutė (tėvo pusės), jeigu gauna blogą pažymį, apšaukia, be to, ji neleidžia jai bendrauti su pussesere. Kai būna pas mamą, močiutė neskambinėja ir nepriekaištauja dėl pažymių, dėl drausmės. Mergaitė taip pat paaiškino, jog saugiai jaučiasi tiek su tėčiu, tiek su mama, abu jai stengiasi padėti, tačiau jai patinka pas mamą labiau, nes ji turi atskirą kambarį, kuriame ir miega – pas tėtį ji miega tėčio kambaryje, nors taip pat turi savo kambarį. Paaiškino, jog į mokykloje vykstančius tėvų susirinkimus vyksta tėtis, su tėčiu taip pat ji vyksta ir į gydymo įstaigas, jeigu suserga.
13. Institucija po šalių apklausos ir vaiko nuomonės išklausymo pateikė papildomą išvadą, kurioje pasiliko prie tos pačios pirminėje išvadoje išsakytos pozicijos, kad ieškinio patenkinimas neatitinka geriausių vaiko interesų ir šioje byloje nereikėtų atsižvelgti į vaiko nuomonę. Nurodė, jog vaikas yra per jaunas ((duomenys neskelbtini)m. amžiaus) ir nėra pakankamai brandus, kad išreikštų savo nuomonę dėl vaiko gyvenamosios vietos. Institucija mano, jog tokie vaiko argumentai dėl gyvenamosios vietos pakeitimo kaip tiesiog yra geriau su mama, truputį įdomiau ir/ar nepatinka, kad skambina močiutė, nėra argumentuoti ir pagrįsti. Be to, Institucijos nuomone, pakeitus vaiko gyvenamąją vietą gali būti pažeista vaiko teisė bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu, nes ieškovė A. Z. išsakė teismo posėdyje nuomonę, jog nusistovėjusi bendravimo tvarka keisis ir dėl jos bus paliekama spręsti pačiam vaikui, kas, Institucijos nuomone, neatitinka geriausių vaiko interesų. Pateikė galutinę išvadą, jog ieškovės nurodomi argumentai – vaiko noras, močiutės kišimasis į vaiko mokslus, atsakovo alkoholio vartojimas – yra nepakankami ieškiniui tenkinti.
14. Institucijos atstovė L. R. palaikė Institucijos poziciją, jog ieškinio tenkinimas neatitinka geriausių vaiko interesų ir neturėtų būti tenkinamas. Atstovė papildė, jog atsakovo paaiškinimai, jog gyvenant vaikui pas ieškovę suprastėja jo pažymiai, patvirtina teiginius, kad gyvenamosios vietos pakeitimas neatitinka vaiko interesų, taip pat ir tai, jog tokio amžiaus vaikui yra paliekama nuspręsti dėl bendravimo tvarkos su kitu tėvu, o patys tėvai tarpusavyje nebendradarbiauja, pažeidžia tiek vaiko, tiek abiejų tėvų teises.
15. Byloje iš šalių parodymų, pateiktų rašytinių įrodymų nustatytos faktinės aplinkybės:
Žemesnės instancijos teismas
15.1. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2016 m. gegužės 9 d. sprendimu nutraukta ieškovės A. Z. ir atsakovo I. J. santuoka dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepilnamečio vaiko R. J., g. (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta nustatyta su atsakovu I. J., iš ieškovės A. Z. priteistas 60 Eur dydžio išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, vaiko bendravimo tvarka su atskirai gyvenančia motina nenustatyta.
15.2. R. J. mokosi (duomenys neskelbtini) klasėje pagal pagrindinio ugdymo programą. Pagal tarpusavio tėvų ir vaiko sutarimą R. J. su atskirai gyvenančia motina A. Z. nuo 2022 metų bendrauja ir pas ją gyvena įprastai kas antrą savaitę. Vaikui 2024 metais buvo mokama 95 Eur dydžio išmoka. Abu tėvai rūpinasi dukros mokslais, aprūpina reikalingomis ugdymosi priemonėmis, būtiniausiais higienos reikmenimis, rūpinasi vaiko apranga, kasdiene buitimi, kai vaikas būna pas tą iš tėvų. Nuo 2016 metų R. J. sveikatos priežiūra rūpinasi atsakovas I. J. (jam du kartus dėl vaiko sveikatos išduotas nedarbingumo pažymėjimas, kasmet veža į Kauną dėl oftalmologo konsultacijos, lydi pas odontologą, dėl vaiko vakcinacijos, išskyrus 2024 m. liepos 17 d., kada vaiką palydėjo ieškovė A. Z.).
15.3. Ieškovė A. Z. gyvena tetai priklausančiame dviejų kambarių bute, esančiame Rokiškyje, (duomenys neskelbtini), dukrai R. J. yra skirtas atskiras kambarys, jame yra spinta, lova, vaiko rašomasis stalas su kėde. Butas yra tvarkingas, jame yra visi reikalingi namų apyvokos daiktai, buitinė technika.
15.4. Atsakovas I. J. su dukra R. J. gyvena asmeninės nuosavybės teise priklausiančiame dviejų kambarių bute, esančiame Rokiškyje, (duomenys neskelbtini), dukrai R. J. yra skirtas atskiras kambarys, kambaryje yra rašomasis stalas su kėde, palei sienas stovi dvi lovos, iš kurių viena yra sulankstoma, yra spinta drabužiams susidėti, ant sienos pakabintas televizorius. Butas yra tvarkingas, jame yra visi reikalingi namų apyvokos daiktai, buitinė technika.
15.5. 2023 m. rugsėjo 19 d. – 2024 m. spalio 1 d. laikotarpiu ieškovė A. Z. dirbo UAB (duomenys neskelbtini), jos pajamas per mėnesį 2024 m. sausio 1 d. – 20224 m. spalio 1 d. laikotarpiu sudarė 1660 Eur vidutinis darbo užmokestis (neatskaičius mokesčių), kas mėnesį buvo nuskaitomas 90 Eur vaikui išlaikyti. Nuo 2025 m. vasario 4 d. ieškovė A. Z. dirba UAB (duomenys neskelbtini), jos darbo užmokestį sudaro minimalus valandinis atlygis, nustatytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu, gaunami arbatpinigiai. Savo vardu nekilnojamojo turto ieškovė A. Z. neturi, jos atžvilgiu 2025 m. sausio 21 d. antstolės Neringos Budriūnienės kontoroje buvo vykdomi išieškojimai dėl bendros 5066,49 Eur skolos ir 564,50 Eur vykdymo išlaidų, antstolės Oksanos Narbutienės kontoroje – dėl 7803,37 Eur skolos išieškojimo (2025 m. sausio 22 d.).
15.6. Atsakovas I. J. nuo 2024 m. balandžio 2 d. iki 2024 m. spalio 15 d. pagal terminuotą darbo sutartį dirbo (duomenys neskelbtini), vidutinis mėnesinis darbo užmokestis buvo 1243,72 Eur (neatskaičius mokesčių). Nuo 2024 m. spalio 18 d. buvo registruotas Užimtumo tarnyboje, o nuo 2024 m. gruodžio 16 d. dirba UAB (duomenys neskelbtini), jo vidutinis darbo užmokestis yra 1680 Eur (neatskaičius mokesčių). Atsakovas I. J. turi kreditorinį įsipareigojimą bankui „Swedbank“, AB, jo dydis 2025 m. kovo 7 d. buvo 584,16 Eur (581,76 Eur paskolos suma ir 2,40 Eur palūkanų), kredito grąžinimo terminas – 2025 m. rugpjūčio 15 d.
15.7. 2024 m. lapkričio 28 d. R. J., bendraudama su Institucijos atstove L. R., patvirtino, jog vieną savaitę gyvena pas tėvą, kitą savaitę – pas mamą, pas vieną iš tėvų pradeda gyventi nuo tos savaitės pirmadienio. Mergaitė nurodė, jog jai patinka gyventi pas abu tėvus, tik atsibosta neštis daiktus iš vieno buto į kitą. Vaikas paaiškino, jog pas abu tėvus turi atskirus kambarius, abu tėvai perka jai drabužius, makiažo reikmenis perka mama, kiekvienas iš jų, pas kurį gyvena, per dieną jai duoda po 2 Eur kišenpinigių, per pusę pasidalina didesnes išlaidas, tačiau tėvai tarpusavyje nebendrauja, viską aptaria per ją. Mergaitė patvirtino, jog tiek su vienu, tiek su kitu iš tėvų jos santykis yra artimas, dalį laisvalaikio laiko praleidžia kartu. R. J. išsakė nuomonę, jog ją tokia situacija tenkina ir viskas yra gerai, kaip yra.
16. Teismas nenustato faktinės aplinkybės, jog kartu su atsakovu R. J. gyvena atsakovo brolis M. ar dažnai nakvoja atsakovo namuose, taip pat nenustato aplinkybės, jog atsakovo bute lankosi įvairios kompanijos, kaip yra teigiama ieškinyje, šių aplinkybių ieškovė neįrodė. Priešingai, visi pateikti duomenys bei šalies (atsakovo) paaiškinimai, Institucijos išvadose nurodytos aplinkybės patvirtina, jog atsakovo brolis minėtame bute negyvena jau daugiau nei vieneri metai, įrodymų, kad bute lankosi įvairios kompanijos ir girtauja, taip pat nėra, jokie vaiko teisių pažeidimai per visą tą laikotarpį nuo 2016 m., kada buvo priimtas teismo sprendimas nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su tėvu, nebuvo fiksuoti. Be to, šeima Institucijai nebuvo žinoma, lankantis bute ir tiriant vaiko gyvenamosios vietos sąlygas atsakovo butas buvo tvarkingas, požymių, kad bute lankosi įvairios atsakovo draugų kompanijos ir girtauja, nebuvo.
17. Teismas taip pat nenustato aplinkybės, jog atsakovas I. J. piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, šios aplinkybės ieškovė A. Z. neįrodė, vien teiginys, jog matė atsakovą J. J. apsvaigusį nuo alkoholio gatvėje, nėra pakankamas nustatyti aplinkybei konstatuojant piktnaudžiavimą alkoholiu, tos aplinkybės nepripažino ir atsakovas. Pats atsakovas I. J. teismo posėdyje neneigė, jog kartais išgeria skardinę ar dvi alaus, prieš tai atsiklausęs dar ir dukros, kai ši būna su juo, tačiau tai negali būti laikoma nesaikingu alkoholio vartojimu ir piktnaudžiavimu.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmetamas.
18. Dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo pagrindų. Remiantis CK 3.174 straipsniu, kreiptis į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo gali vaiko tėvas, motina, taip pat nepilnamečių tėvų, neturinčių visiško veiksnumo, tėvai, globėjai (rūpintojai). Teismas ginčą išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams. (CK 3.174 straipsnio 1, 2 dalys). Pagal CK 3.174 straipsnio 4 dalį, pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.
19. Teismai, spręsdami klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi išsiaiškinti ir nustatyti tiek vaiko norus ir pažiūras, tiek kiekvieno iš tėvų galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, panaudojant ir valstybės teikiamą paramą, taip pat kiekvieno iš tėvų šeimos aplinkos sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų. Kasacinio teismo pažymėta, kad teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo neįgyja res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) galios – pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (CK 3.174 straipsnio 4 dalis). Pareiškus ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, reikia įrodyti, kad iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų ar vaikas buvo atiduotas gyventi kartu su kitais asmenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308/2014; 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019, 25 punktas).
20. Koks aplinkybių, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų, pasikeitimas vertintinas kaip esminis, t. y. sudarantis pakankamą pagrindą spręsti klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konkrečiai neapibrėžiama, tačiau pateikiama jo pavyzdžių: tėvo, su kuriuo gyvena vaikas, elgesio, materialiosios padėties pasikeitimas, pablogėjęs vaiko auklėjimas, kito iš tėvų materialiosios padėties pagerėjimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2001); vaiko norų pasikeitimas (atsižvelgiant į vaiko amžių ir brandumą) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. vasario 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2003); kitos aplinkybės, dėl kurių esminio pasikeitimo sprendžiama kiekvienoje konkrečioje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-483-611/2020, 58-59 punktai).
21. Šioje byloje nustatyta, kad nepilnamečio vaiko R. J. gyvenamoji vieta nustatyta dar 2016 m. gegužės 9 d. teismo sprendimu, kada vaikui nebuvo suėję ir ketveri metukai. Kaip matyti iš byloje pateikto teismo sprendimo, vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su atsakovu I. J. įvertinus tai, kad vaiko santykiai buvo su tėčiu artimesni, vaikas dažniau tėtį minėdavo nei mamą, vaikas į lopšelį buvo atvedamas tvarkingas, sušukuotas, prieš priimant sprendimą byloje dažniau tai darydavo tėtis, nei mama. Motyvuojant sprendimą buvo atsižvelgta ir į tai, jog vaikui susirgus 2013 m. gruodžio 30 d. – 2024 m. sausio 10 d. laikotarpiu, nedarbingumo pažymėjimas buvo išduotas vaiko tėvui, o ne mamai. Teismas, priimdamas šį sprendimą, negalėjo atsižvelgti į vaiko nuomonę, nes šis buvo per mažas.
22. Bylos nagrinėjimo metu taip pat nustatyta, jog nuo tų 2016 m. iki pat 2024 m. vaiko R. J. sveikata rūpinosi išimtinai tik vaiko tėvas – lydėdavo į odontologo konsultacijas, kasmet veždavo į Kauną dėl vaiko akių tikrinimo, rūpinasi kita vaiko sveikatos priežiūra. Gi ieškovė A. Z. vaiko sveikata pasirūpino tik 2024 m. liepos 17 d., kada dukrą palydėjo į polikliniką dėl vakcinacijos, kitų įrodymų dėl rūpinimosi vaiko sveikata nepateikta. Galbūt tai turėjo įtakos, jog vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su ieškovu ir jis buvo atsakingas už vaiko sveikatos priežiūrą. Tačiau ši aplinkybė nekliudė vaiko mamai (ieškovei) 2024 m. liepos mėnesį kartu su vaiku nuvykti į gydymo įstaigą bei pasirūpinti dukros vakcinacija.
23. Vaiko motina, ieškovė A. Z., į bendravimą su vaiku, vaiko auklėjimo ir ugdymo procesą labiau įsijungė nuo 2022 metų, kada buvo sutarta, jog šalių dukra R. J. įprastai po savaitę bendrauja su vienu iš tėvų – savaitę gyvena pas vieną, kitą savaitę gyvena pas kitą. Ši tokia nusistovėjusi tvarka tenkino tiek abu tėvus, tiek ir patį vaiką, kuris, kaip galima suprasti iš pačių tėvų paaiškinimo ir Institucijos išvadų, ir buvo tokios tvarkos iniciatorė (įrodymuose užfiksuota, kad abu tėvai tarpusavyje nebendrauja). Nuo to laiko abi šalys iš esmės prisideda prie vaiko auklėjimo ir išlaikymo, bendrauja su vaiku ir jį auklėja, vaiko teisių pažeidimų gyvenant pas vieną ar kitą iš tėvų nebuvo fiksuota, šalys Institucijai, vykdančiai vaiko teisų ir inetersų užtikrinimo apsaugą nebuvo žinomos.
24. Ieškovė A. Z. ieškinio reikalavimą pakeisti vaiko gyvenamąją vietą grindė aplinkybe, jog vaikui nėra saugu gyventi pas atsakovą, nes atsakovo gyvenamojo vietoje dažnai lankosi ir nakvoja atsakovo brolis, atsakovo bute lankosi įvairios kompanijos, girtaujama. Tačiau ištyrus įrodymus pripažįstama, jog yra neįrodyta, kad būtų pasikeitęs atsakovo I. J. elgesys, dėl kurio vaikas jaučiasi atsakovo namuose nesaugus, atsakovas netinkamai auklėja vaiką ar yra ženkliai pablogėjusi atsakovo materialioji padėtis, dėl kurios jis negali tinkamai užtikrinti vaiko interesų. Priešingai, atsakovas I. J. įrodė, jog nei vienas iš šių ieškovės nurodytų argumentų nepasitvirtino – vaikas turi tinkamas sąlygas augti atsakovo bute, turi atskirą kambarį, vaiko gyvenamojoje vietoje yra sudarytos galimybės vaikui lavintis, jis yra dirbantis, gaunantis nuolatines pajamas (išskyrus 2 mėnesių laikotarpį 2024 metais, kada buvo registruotas Užimtumo tarnyboje), jo santykiai su vaiku yra šilti ir artimi, tad daroma išvada, jog atsakovas I. J. tinkamai įgyvendina tėvų valdžią ir situacija po sprendimo nustatyti vaiko gyvenamąją vietą nėra pasikeitusi. Priešingai, atsakovo I. J. materialinė padėtis net yra geresnė nei ieškovės A. Z., kuri kelerius metus gyvena tetai priklausančiame bute, jos atžvilgiu antstolės Neringos Budriūnienės kontoroje ir antstolės Oksanos Narbutienės kontoroje yra vykdomi išieškojimai pagal kelis vykdomuosius raštus, jos skola, įskaitant vykdymo išlaidas antstolėms, viršija 13 000 Eur, skolos yra bendrovėms, teikiančioms kreditus ar galimai perėmusioms ieškovės įsipareigojimus (UAB „Finansų medis“, IĮ „Aujama-Credit“, UAB „Julianus Inkaso“, UAB Legal Balance, GelvoraSergel UAB), O. I. OU). Kai tuo tarpu atsakovas I. J. gyvena nuosavybės teise priklausančiame bute, jo vienintelis kreditinis įsipareigojimas yra paskola už gyvenamąjį būstą, tačiau ir šios paskolos likutis, įskaitant palūkanas, yra nedidelis (584 Eur), įsipareigojimo pabaiga numatyta 2025 m. rugpjūčio mėnesį.
25. Pagrindinis ir esminis ieškovės A. Z. argumentas, dėl kurio ieškovė reikalauja pakeisti dukros gyvenamąją vietą, yra vaiko nuomonės pasikeitimas. Ieškovė ieškinyje nurodė, jog dukra R. J. jai išreiškė norą gyventi su ja ir tai buvo pagrindas kreiptis į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo. Kaip ir nurodyta sprendimo 19 punkte, vaiko gyvenamosios vietos pakeitimą gali nulemti vaiko norų pasikeitimas (atsižvelgus į vaiko amžių ir brandumą).
26. Tačiau Institucijos atstovei klausantis R. nuomonę 2024 m. lapkričio 28 d., vaikas neteigė, jog nori gyventi su mama – R. Institucijos atstovei paaiškino, jog ją tenkina nusistovėjusi tvarka ir iš esmės nieko keisti nereikia. Tai yra ieškovės A. Z. argumentas, kad vaikas dar prieš pareiškiant ieškinį išreiškė tvirtą norą gyventi su ja, ieškove, nepasitvirtino. Tikėtina, kad vaikas sakė mamai (ieškovei), kad norėtų gyventi su ja, kada vaikas gyveno ieškovės nuomojame bute, šiuos teiginius mergaitė lyg ir tvirtino su ja 2025 m. kovo 14 d. teismo posėdyje bendravusiai psichologei D. G.. Visgi įvertinus, jog tie vaiko teiginiai buvo išsakyti ieškovei tuo metu, kada vaikas gyveno jos namuose, teismo posėdyje vaikas išklausytas taip pat tą savaitę, kada R. gyveno ieškovės bute (papildomoje Institucijos išvadoje nurodoma, jog R. pas mamą gyveno nuo 2025 m. kovo 10 d., nors tą savaitę, pasak atsakovo I. J., vaikas turėjo gyventi su juo), neatmetama, jog vaiko nuomonę tiek teismo posėdyje, tiek prieš pateikiant ieškininį reikalavimą, įtakojo ne vaiko išsakytas noras, bet vaiko motinos įtaka.
27. Pagrįstų argumentų, dėl kurių vaikas norėtų gyventi su mama ir dėl to reikėtų keisti gyvenamąją vietą, byloje nenustatyta. Apklausiant mergaitę kaip vieną iš priežasčių, dėl kurios ji nenorėtų gyventi pas tėtį, buvo jos močiutės elgesio kontrolė skambinant ir priekaištaujant dėl gautų pažymių (vaikas net apsiverkė). Tačiau tai nėra pagrindas keisti vaiko gyvenamąją vietą. Gal tik signalas, jog įvertinus vaiko jautrumą, vaiko tėtis su savo motina turėtų aptarti tolimesnį močiutės dalyvavimą vaiko auklėjime, net jeigu vaiko močiutė ir turi pedagoginį išsislavinimą bei jos profesija yra susijusi su vaikų mokymu (atsakovas I. J. nurodė, jog mama yra buvusi pradinių klasių mokytoja, dabar dirba priešmokyklinio ugdymo įstaigoje). Juo labiau, jog tai, kad vaikas yra jautrus, patvirtina ir ta aplinkybė, jog tėvo iniciatyva lanko psichologo konsultacijas, net jeigu ir ne dėl šių priežasčių. Kitas vaiko argumentas („truputį įdomiau“) iš tiesų tik patvirtina, jog mergaitė nėra tiek brandi, kad teismas, priimdamas sprendimą, turėtų atsižvelgti į vaiko nuomonę. Nekalbant apie tai, jog toki amžiaus vaikas (mažametis) nuomonę po kurio laiko gali keisti, tad pripažinus, jog šioje byloje vaiko nuomonė yra esminė sąlyga, tuo atveju vėlgi reikėtų kreiptis į teismą bei spręsti dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo.
28. Todėl teismas pripažįsta, jog esant dabartinei faktinei situacijai keisti vaiko gyvenamąją vietą pagrindo nėra. Iš dalies galima sutikti su atsakovo atstovo advokato V. Sketerio nuomone, jog šios bylos teisme apskritai neturėjo būti – formaliai žiūrint net sprendimas pakeisti vaiko gyvenamąją vietą šioje byloje nieko nekeistų – pagal šalių paaiškinimus teismo posėdyje, vaiko nuomones tiek bendraujant su Institucijos atstove, tiek ir ją išsakant teismo posėdyje, ir toliau vaikas kas savaitę bendrautų su vienu iš tėvų pagal tarpusavio sutarimą atsižvelgus į dukters norą, tai yra būtų tiek pas vieną, tiek pas kitą iš tėvų, kiekvienas iš jų galėtų ir toliau prisidėti prie vaiko auklėjimo.
29. Tad sprendimas tenkinti ieškinį tik perkeltų vaiko globos teises ir pareigas iš vieno iš tėvų kitam tėvui. Kas iš esmės prieštarautų vaiko interesams, nes iki šiol nuo pat 2016 metų, kada vaikas buvo tik trejų metų amžiaus ir kada vaikui buvo reikalinga didžiausia pagalba, vaiku rūpinosi atsakovas, ieškovė iki 2022 m. vaiko gyvenime dalyvaudavo epizodiškai, byloje taip pat nebuvo nustatyta, kad gyvenant su atsakovu šis netinkamai rūpintųsi dukra, toks sprendimas tenkinti ieškinį neatitiktų ir teisingumo principo.
30. Kita vertus, priimant sprendimą reikėtų atkreipti dėmesį ir į ieškovės A. Z. teiginius, dėl kurių prašoma priteisti iš ieškovo 250 Eur išlaikymą kas mėnesį periodinėmis išmokomis, kai ji pati iki šiol mokėjo 90 Eur dydžio išlaikymą (įskaitant indeksavimą) - ieškovė A. Z. teismo posėdyje teigė, jog priėmus sprendimą dėl vaiko pakeitimo vaikas su savo tėvu bendraus nebe taip intensyviai, kaip buvo daroma iki šiol. Tai yra neišvengiamai prognozuojamas naujas ginčas arba paliekama savieigai, jeigu atsakovas I. J. nieko nedarytų ieškovei vienašališkai pakeitus iki šiol nusistovėjusią tvarką. Kas pažeistų tiek atsakovo teisę kuo labiau dalyvauti vaiko auklėjime, tiek paties vaiko teisę bendrauti su savo tėvu (atsakovas ir bylos nagrinėjimo metu nereagavo, kada ieškovė A. Z. nusprendė pakeisti vaiko gyvenamą savaitę ir vaikas pas ją apsigyveno 2025 m. kovo 10 d., nors šis sprendimas nebuvo naudingas pačiam atsakovui dėl darbo specifikos – jis tą savaitę turėjo dirbti naktinėje pamainoje). Aišku, šalims niekas nekliudo tarpusavyje taikiai sutarti dėl visų esminių klausimų – tiek dėl vaiko bendravimo su atskirai gyvenančiu vienu iš tėvų, tiek dėl išlaidų pasiskirstymo (logiška, jog vaikui gyvenant kas antrą savaitę pas kitą iš tėvų ir šiam gali atsirasti papildomų išlaidų išlaikant vaiką), bet tam šalys turėtų bendradarbiauti ir bendrauti tarpusavyje, o ne viską perkelti mažamečiui vaikui ir tik per jį vienas kitą informuoti apie pokyčius ar apie priimamus sprendimus. Suaugusiems skirtos pareigos perkėlimas tokio amžiaus vaikui yra per didelė našta ir, kaip nurodė Institucijos atstovė L. R., neatitinka nei tėvų, nei paties vaiko interesų. Tėvų sutarimai, kuriais jie sutaria dėl bendravimo su vaiku tvarkos, išlaikymo ir išlaidų pasiskirstymo, jeigu neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, viešajam interesui, gali būti patvirtinti teismo ir tokiais susitarimais turėtų būti vadovaujamasi toliau auklėjant vaiką. Akivaizdu, jog bręstant ir augant mergaitei problemos tik gilės ir ateityje dar sunkiau šalims bus sutarti dėl bendro vaiko auklėjimo ir išlaikymo.
31. Dėl ieškovės reikalavimo priteisti išlaikymą nepilnamečiam vaikui. Ieškovė A. Z. tenkinus ieškinį prašė iš atsakovo I. J. priteisti išlaikymą po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės. Ieškinį dalyje dėl vaiko gyvenamosios vietos atmetus, nėra pagrindo spręsti ir dėl išlaikymo priteisimo – vaiko išlaikymas priteisiamas iš vieno iš tėvų, atskirai gyvenančio nuo vaiko. Tik atkreipiamas dėmesys, jog tokio pobūdžio bylose, kada prašoma pakeisti jau nustatytą vaiko gyvenamąją vietą, priteisiamas ne nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, kaip prašoma ieškinyje, bet nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos – kol neįsiteisėjęs sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, vaiko tėvas, su kuriuo nustatyta gyvenamoji vieta, neturi pareigos mokėti išlaikymą kitam tėvui/motinai, reiškiančiam reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo.
32. Dėl bylinėjimosi išlaidų. Ieškovė A. Z. pateikė įrodymus dėl 510 Eur (110 Eur žyminis mokestis ir 400 Eur atstovavimo išlaidos). Atsakovui I. J. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir mediacijos paslaugų administravimo skyriaus 2024 m. gruodžio 4 d. sprendimu Nr. (8.28Mr)ATP-C-2024-10130 buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, valstybė dėl atsakovo atstovavimo patyrė 503,77 Eur išlaidas (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2025 m. kovo 13 d. pažyma).
33. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal CPK 96 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys atmestas, bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, kuris nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo neatleistas. Ieškinį atmetus, valstybės patirtos atstovavimo išlaidos valstybės naudai priteisiamos iš ieškovės A. Z..
34. Valstybė dėl procesinių dokumentų įteikimo išlaidų priteisimo patyrė 7,93 Eur. Kadangi jos yra mažesnės teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią priteisiamą išlaidų sumą (8 Eur), jos nepriteisiamos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, bei vadovaudamasis CPK 259, 260, 263 - 265, 282, 385 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškovės A. Z. ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.
Priteisti iš ieškovės A. Z. Lietuvos valstybės naudai 503,77 Eur (penkis šimtus tris eurus 77 ct) atsakovo I. J. atstovavimo išlaidų. Lėšas į valstybės biudžetą ieškovė privalo sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, surenkamąją biudžeto sąskaitą, mokant už atstovavimą nurodyti įmokos kodą 5630, mokėjimo paskirtį - įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą per Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmus.