Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Rokiškio rajono apylinkės teismo teisėja Malvyra Bučienė, sekretoriaujant J. S., dalyvaujant ieškovei A. J., jos atstovui advokatui Mindaugui Beinaravičiui, atsakovui I. J., jo atstovei advokatei V. L., Rokiškio rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Gitanai Černiauskienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, pagal ieškovės A. J. ieškinį atsakovui I. J., institucija teikianti išvadą byloje - Rokiškio rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius, bei atsakovo priešieškinį dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Santuokos metu įgytą automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini) VIN 1500Eur vertės, įregitruotą I. J. vardu, prašo priteisti atsakovo asmeninėn nuosavybėn. Kompensacijos už ieškovei priklausančią dalį bendrame turte neprašo. Prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas valstybei.

Gyvenat santuokoje įsigijo sofą - lovą 259 Eur vertės ir šaldytuvą „Blomberg“ 332,77 Eur vertės. Abu šie daiktai buvo įsigyti išsimokėtinai ir įmokas nuo pat įsigijimo mokėjo vienas atsakovas, todėl prašo minimus daiktus priteisti atsakovui.

Santuokos metu, tačiau šalims kartu nebegyvenant, atsakovas 2014m. spalio 8d. įsigijo lengvąjį automobilį BMW, kuris įsigytas 2014-09-24 paimant vartojimo kreditą iš UAB „GENERAL FINANSING“. Įmokas moka atsakovas, todėl lengvasis automobilis po santuokos nutraukimo lieka atsakovo asmeninė nuosavybė. Prievolę grąžinti paskolą UAB „GENERAL FINANSING“ pagal 2014-09-24 vartojimo sutartį, po santuokos nutraukimo palikti atsakovo asmenine prievole. Be to atsakovo asmenine prievole prašo palikti būsto paskolą AB Swedbank pagal 2010-09-21 sutartį Nr.10-063552-FA ir paskolą Credit 24 pagal sutartį Nr.1710388 (panaudota lengvojo automobilio remontui).

Prievolę grąžinti paskolą AB „Bobutės paskola“ pagal sutartį Nr.h26vxwj5, po santuokos nutraukimo, palikti abiems sutuoktiniams solidariai.

Ieškovė skolinga atsakovo motinai D. J. 231,70 Eur, kadangi motina apmokėjo ieškovės skolą UAB „Omnitel“ už ieškovės mobiliojo ryšio paslaugas. Atsakovo vardu buvo paimtas vartojimo kreditas iš UAB „Ūkio banko lizingas“ pagal sutartį C410547603, iš kurio lėšų ieškovei nupirktas asmeninis mobilus telefonas, todėl po santuokos nutraukimo šias prievoles pripažinti ieškovės asmeninėmis prievolėmis.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys ir priešieškinis tenkintini iš dalies.

Dėl santuokos nutraukimo.

Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovės ir atsakovo santuoka įregistruota 2012m. vasario 24d. Rokiškio rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr.10 ( santuokos liudijimas, 1t.b.l.21).

CK 3.60 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoka prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Įstatymo leidėjas CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtino prezumpciją, kada santuoka yra laikoma iširusia dėl sutuoktinio kaltės, t. y. nustatė sutuoktinio elgesio atvejus, kurie turėtų nekelti abejonių dėl jo kaltės, nebent tokiu elgesiu kaltinamas sutuoktinis įrodytų, kad taip nesielgė. Vienas tokių atvejų, kai preziumuojama sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo, yra kai kitas sutuoktinis žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu.

Ieškovė ir atsakovas, siekdami įrodyti, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, į bylą nepateikė jokių sutuoktinio kaltę pagrindžiančių įrodymų, išskyrus jų paaiškinimus. Teismo posėdžio metu abu sutuoktiniai pripažino, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Ieškovė ir atsakovė pripažino, kad santuokinio gyvenimo nebegyvena, bendro ūkio nebeveda, gyvena atskirai nuo 2014m. rugpjūčio mėnesio, sutuoktiniams buvo pasiūlyta taikytis, tačiau jie atsisakė tai daryti. Įvertinus įrodymus, šalių elgesį posėdžio metu, aplinkybę, jog šalys jau ilgą laiką kartu negyvena ir kitas aplinkybes, darytina vienareikšmiška išvada, kad sutuoktiniams toliau gyventi

bei išsaugoti šeimą neįmanoma, todėl santuoka tarp A. J. ir I. J. nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 str. 2d.). Pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.51-3.54 straipsniai).

Dėl sutuoktinių pavardžių.

Po santuokos nutraukimo I. J. paliktina turima pavardė „J“, A. J. jos prašymu paliktina iki santuokos turėta pavardė „Z” (CK 3.69 str.1d.).

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

LR CK 3.174 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas skyrium gyvenančių tėvų ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais. Nustatant vaikų gyvenamąją vietą, turi tėvų asmeniniai bruožai, santykiai su vaikais, požiūris į vaikus, moralinės charakteristikos, vaiko auklėjimo prioritetai. Iš byloje pateiktos Rokiškio rajono savivaldybės pedagoginės psichologinės tarnybos išvados (2t.b.l.7) matyti, kad nepilnametė Rusnė labai prisirišusi prie tėvo, žaidžiant dažniau mini tėtį nei mamą, tačiau nuspręsti su kuo norėtų gyventi dėl amžiaus kognityvinės raidos ypatumų, nepajėgi. Stebint tėčio elgesį stebimos pakankamos socialinės kompetencijos ir įgūdžiai reikalingi mergaitės priežiūrai ir saugumui užtikrinti, R priežiūra jam nekelia sunkumų, be to mergaitė prižiūrėti noriai padeda močiutė (tėčio mama). Lopšelio – darželio „Varpelis“, kurį lanko Rusnė, pateiktoje charakteristikoje teigiama (1t.b.l.60), kad Rusnę į darželį atvesdavo ir pasiimdavo pasikeidami ir tėtis ir mama. Paskutiniu metu Rusnę į darželį atveda ir pasiima tėtis. Rusnė į darželį su tėčiu atvyksta tvarkingai aprengta, sušukuota. Tėčio ir dukros santykiai šilti, betarpiški. Jis domisi vaiko pažanga, atsižvelgia į auklėtojų rekomendacijas, prašymus, pasiūlymus. Iš medicinos dokumentų išrašo (1t.b.l.61) matyti, kad Rusnė nuo 2013-12-30 iki 2013-01-10 gydėsi Rokiškio ligoninėje. Po gydymo ligoninėje tėvui išduotas nedarbingumo pažymėjimas. Tėvas dukrą tinkamai slaugė, atvesdavo ją kontrolei, 2 kartus tarėsi dėl gydymo telefonu. Šiuo atveju dėl savo amžiaus vaikas yra nepakankamai brandus norams išreikšti. Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė pateikdama išvadą nurodė, kad nepilnametės R. J. gyvenamosios vietos nustatymas kartu su tėvu, atitinka jos interesus. Tokiu būdu darytina išvada, kad nepilnametės R. J. gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu atitinka jos interesus ir dėl to ieškinys šioje dalyje tenkintinas. I. J. pavedant nepilnametės faktinę globą ir jos turto tvarkymą uzufrukto teisėmis iki jos pilnametystės (LR CK 3.169, 3.190str.).

Dėl išlaikymo priteisimo.

LR CK 3.192 straipsnis numato, jog abu tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Pareiga materialiai išlaikyti vaikus susijusi su gyvybiškai svarbių vaikų vystymosi poreikių patenkinimu, todėl ji turi būti teikiama nuolat, be pertraukų, reikiamo dydžio bei formos.

Lietuvoje ratifikuotos Jungtinių tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta visuotinai pripažinta kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvams tenkanti didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Išlaikymo dydis visais atvejais yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą, kitaip teikiamas mažesnio dydžio išlaikymas neatitiktų išlaikymo paskirties.

Vertinant atsakovo pateikto reikalavimo dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiui vaikui pagrįstumą, atsižvelgtina ne tik į ieškovės turtinę padėtį, bet ir nepilnamečio būtinus poreikius.

Atsižvelgiant į tai, kad išlaikymas vaikui turi būti pakankamas tenkinti kasdieninius jo poreikius maistui, aprangai, būstui, poilsiui, sveikatai, kitokiam vaiko ugdymui, teismas daro išvadą, kad ketverių metų amžiaus vaiko būtinų poreikių tenkinimui yra pakankamas 200Eur dydžio išlaikymas kas mėnesį, kurio dalį gali skirti ieškovė, nors ir iš gaunamų minimalių pajamų. Todėl priteistina iš A. J. išlaikymas dukrai R. J., gim. 2012m. birželio 21d., periodinėmis išmokomis po 60 Eur kas mėnesį nuo 2016m. gegužės 9d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant

į infliaciją (LR CK 3.194str., 3.196str.1d.1p., 3.208str.). Šioje dalyje sprendimas vykdytinas skubiai (LR CPK 282str.2d.1p.).

Teismo 2015-08-10 nutartimi iš atsakovo buvo priteistas laikinas išlaikymas R. J. periodinėmis išmokomis po 120 Eur kas mėnesį iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo. Atsižvelgiant į tai, kad pagal LR CK 3.65 str. laikinosios apsaugos priemonės taikomos kol bus priimtas teismo sprendimas, todėl nuo 2016m. gegužės 9d. nutrauktinas vykdymas pagal minimą teismo nutartį.

Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoju skirtinas atsakovas (LR CK 3.185 str. 1 d.).

Pažymėtina, jog ateityje pasikeitus šalių turtinei padėčiai ar vaiko poreikiams šalys gali pakartotinai kreiptis į teismą dėl vaikui priteisto išlaikymo dydžio sumažinimo ar padidinimo (CK 3.201str.).

Dėl tarpusavio išlaikymo.

Nenustačius, jog ieškovei būtų reikalingas išlaikymas, po santuokos nutraukimo ieškovei sau išlaikymo nereikalaujant, išlaikymas nepriteisiamas (CK 3.72 str.).

Dėl bendro turto padalijimo.

Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno ir kito asmeninis turtas (CK 3.118 str. 1 d.). Dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 str.). Pagal CK 3.117 str. 1 d. preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik CK numatytais atvejais (CK 3.117 str. 2 d.).

Šalys santuokos metu įgyjo sofą lovą 258 Eur vertės ir šaldytuvą „Blomberg“ 332,77Eur vertės. Teismo posėdžio metu šalys sutarė, kad sofa - lova atitenka ieškovei, o šaldytuvas „Blomberg“ – atsakovui.

Automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini) 1500Eur vertės, įsigyjo 2014m. spalio 8d. šalims nebegyvenant kartu, todėl abiejų šalių sutarimu automobilis atitenka atsakovui.

Šalys santuokos metu įgijo kreditų iš UAB „SB lizingas“ pagal 2014-10-17 sutartį Nr.C410547603, BnP Finance, AB (buvusi AB Bobutės paskola) pagal 2014-06-03 vartojimo kredito sutartį Nr.h26vxwj5. Atsakovas priešieškinyje prašo prievolę grąžinti kreditą UAB „SB lizingas“ pagal sutartį (duomenys neskelbtini) priskirti asmenine A. J. prievole, o ieškovė prašo prievolę grąžinti kreditą BnP Finance, AB (buvusi AB Bobutės paskola) pagal 2014-06-03 vartojimo kredito sutartė Nr.h26vxwj5 priskirti asmenine I. J. prievole.

Santuokos nutraukimas įstatymuose nenumatytas kaip pagrindas pasibaigti bent vieno iš sutuoktinių – solidariųjų skolininkų pagal sutartį – pareigai atsakyti kreditoriams. Kai santuoka nutraukiama, sutuoktinių turtas pagal CK 3.59 turi būti padalijamas, tačiau sutuoktinių solidarios prievolės nedalijamos – buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai (solidariosios prievolės subjektai) CK 3.109, 6.6, 6.8 straipsnių prasme, išskyrus kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas (CK 6.116 str. 1 d.). Prievolė pasibaigia, kai tinkamai įvykdoma (CK 6.123 str. 1 d.), todėl bendraskoliai yra įpareigoti iki to laiko, kada bus įvykdyta visa prievolė (CK 6.6 str. 6 d.). Šalių sudarytų kredito sutarčių sąlygos gali būti keičiamos tik įstatymo nustatyta tvarka - raštišku visų sutarties šalių susitarimu (CK 6.192 straipsnio 4 dalis; kreditavimo sutarčių nuostatos). Kreditoriai UAB „SB lizingas“ ir BnP Finance, AB (buvusi AB Bobutės paskola) atsiliepimuose į ieškinį nurodė, kad šalys prievoles po santuokos nutraukimo privalo atsakyti solidariai. Atsižvelgiant į tai šalių prievolės pagal pagal 2014-10-17 sutartį Nr.C410547603 ir pagal 2014-06-03 vartojimo kredito sutartį Nr.h26vxwj5, lieka solidari.

Atsakovui 2014-12-21 buvo išduotas 434,44 E. C. kreditas pagal sutartį Nr1710388. Kreditorius IPF Digital Lietuva, UAB atsiliepime į ieškinį (1t.b.l.109) prašė minimą paskolą priskirti kaip asmeninę prievolę vykdyti I. J., nes paskola išduota jam asmeniškai, todėl ši prievolė po santuokos nutraukimo paliktina asmenine atsakovo prievole.

Prievoles grąžinti kreditą pagal 2014-09-24 vartojimo sutartį UAB „GENERAL FINANSING“ ir pagal 2010-09-21 sutartį Nr.10-063552-FA, po santuokos nutraukimo palikti I. J. asmenine prievole.

Atmestinas atsakovo reikalavimas prievolę grąžinti 231,70Eur skolą D. J., po santuokos nutraukimo palikti asmenine A. J. prievole, kadangi atsakovė tokią skolą neigia, o atsakovas nepateikė jokių įrodymų apie šios skolos buvimą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 93str. 2d. ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio skyriaus 2016-01-29 sprendimu Nr.2.4-(NTP-2)-16-T-52-1158 ieškovei 100 procentų suteikta antrinė teisinė pagalba. Ieškovė byloje pareiškė 5 savarankiškus reikalavimus. Iš visų reikalavimų tenkintinas reikalavimas dėl pavardės ir dėl santuokoje įgyto automobilio priskyrimo atsakovo asmeninėn nuosavybėn, dėl kurių patenkinimo tarp šalių nebuvo ginčo, todėl sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą į šiuos reikalavimus neatsižvelgtina ir iš atsakovo nepriteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei.

Atsakovas byloje pateikė 4 savarankiškus reikalavimus, iš kurių tenkintini 2 reikalavimai, t.y. 50 proc. Atsakovas pateikdamas priešieškinį sumokėjo 20Eur, nors faktiškai turėjo sumokėti 45 Eur, todėl iš atsakovo priteistina 2,50 Eur nesumokėto žyminio mokesčio ir 20,95Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, iš viso 23,45 Eur valstybei (CPK 88str.1d.3p.). Atsižvelgiant į tai, kad nuo atsakovo sumokėto žyminio mokesčio ieškovė neatleista, todėl iš ieškovės priteistina 22,50 Eur atsakovo nesumokėto žyminio mokesčio valstybei. Atsakovas nepateikė jo turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti, todėl šios išlaidos iš ieškovės nepriteistinos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 263-265, 270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. J. ieškinį tenkinti iš dalies.

I. J. priešieškinį tenkinti iš dalies.

Santuoką, įregistruotą 2012m. vasario 24d. Rokiškio rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr.10, tarp I. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, ir A. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)d. (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini)kaime, priėmusios santuokinę J. pavardę, nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo I. J. palikti turimą pavardę “J”, A. J. palikti iki santuokos turėtą pavardę “Z”.

Nustatyti R. J. gyvenamąją vietą nustatyti kartu su tėvu I. J., pavedant tėvui faktinę vaiko globą ir suteikiant teisę uzufrukto teise tvarkyti vaiko turtą iki jos pilnametystės.

Priteisti iš A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. ,(duomenys neskelbtini)mieste, išlaikymą dukrai R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. ( duomenys neskelbtini)., periodinėmis išmokomis po 60 Eur kas mėnesį nuo 2016m. gegužės 9d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Rokiškio rajono apylinkės teismo 2015-08-10 nutartimi priteisto iš I. J. laikino išlaikymo R. J. vykdymą nutraukti nuo 2016m. gegužės 9d.

Santuokos metu įgytą automobilį VOLVO 850, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas YV1LVV412202181855, pirmos registracijos data 1995-09-25, reg. dok. Nr. C034455, 1000 Lt vertės ir šaldytuvą „Blomberg“ 332,77 Eur priteisti I. J. asmeninėn nuosavybėn.

Santuokos metu įgytą sofą lovą 258 Eur vertės priteisti A. J. asmeninėn nuosavybėn.

Pagal UAB „SB lizingas“ 2014-10-17 sutartį Nr.(duomenys neskelbtini), BnP Finance, AB (buvusi AB Bobutės paskola) 2014-06-03 vartojimo kredito sutartį Nr.h26vxwj5, paimtą ir negrąžintą kreditą palikti solidaria A. J. ir I. J. prievole.

Prievoles grąžinti kreditą pagal 2014-09-24 vartojimo sutartį UAB „GENERAL FINANSING“ ir pagal 2010-09-21 sutartį Nr.10-063552-FA AB Swedbank, po santuokos nutraukimo palikti I. J. asmenine prievole.

Priteisti iš I. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 23,45 Eur (dvidešimt tris eurus 45 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei (įmokos kodas 5660).

Priteisti iš A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 22,50 Eur (dvidešimt du eurus 50ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei (įmokos kodas 5660).

Kitoje dalyje ieškinio ir priešieškinio reikalavimus atmesti.

Santuoka laikoma nutraukta nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Įsiteisėjusi teismo sprendimą per 3 dienas nuo jo įsiteisėjimo dienos išsiųsti Rokiškio rajono Civilinės metrikacijos skyriui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Rokiškio rajono apylinkės teismą.