- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-06-26
- Bylos Nr.
- II-275-1133/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00227-2023-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė
- Pažeidėjas
- M. S.
viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), iki išvykimo iš Lietuvos gyvenusiam (duomenys neskelbtini), skundą dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktinės Vilniaus oro uosto pasienio užkardos specialistės B. M. 2023 m. sausio 28 d. nutarimo, priimto administracinio nusižengimo byloje Nr. 37324-ANR_N-163-2023 (ROIK:23196108114), panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktinės Vilniaus oro uosto pasienio užkardos 2023 m. sausio 28 d. nutarimu M. S. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 538 straipsnį konstatavus jog jis, pažeisdamas Lietuvos Respublikos įstatymo Dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ĮUTP) 23 straipsnio 2 punktą ir 124 straipsnio 1 dalį, nuo 2022 m. spalio 1 d. (120 dienų) Šengeno erdvėje ir Lietuvoje buvo neteisėtai, pasibaigus leidimui laikinai gyventi Lietuvoje (toliau – ir LLG) Nr. (duomenys neskelbtini) (LTU) galiojimo laikui (leidimas laikinai gyventi Lietuvoje galiojo nuo 2022 m. balandžio 12 d. iki 2022 m. rugsėjo 30 d.). Tai nustatyta 2023 m. sausio 28 d. 11.12 val. (duomenys neskelbtini), Vilniaus pasienio rinktinės Vilniaus oro uosto pasienio užkardos veikimo teritorijoje, Vilniaus oro uosto pasienio kontrolės punkte, prevencinių saugumo priemonių plano „Filtras C“ patikrinimo metu, jam išvykstant iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) reisu TK1408.
Šalies argumentai
2. Pareiškėjas M. S. pateikė skundą, kuriame prašo panaikinti Institucijos nutarimą, nesant administracinio nusižengimo požymių. Nurodė, jog:
2.1. 2020 m. – 2022 m. vadovaujantis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punkto ir 46 straipsnio 1 dalies 1 punktu (studijų pagrindu)jam, (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiui, išduoti du leidimai laikinai gyventi Lietuvoje. Paskutinis leidimas laikinai gyventi Lietuvoje Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas 2022 m. balandžio 12 d. ir galiojo iki 2022 m. rugsėjo 30 d. Jis 2022 m. rugpjūčio 1 d. pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi, grįsdamas tuo, kad pabaigė studijas Lietuvos Respublikoje ir ketina dirbti pagal įgytą kvalifikaciją (pagal 40 straipsnio 1 dalies 4 punktą);
2.2. atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas atsižvelgęs į tai, jog užtrūko jo prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi nagrinėjimas (ne dėl jo kaltės), o leidimo laikinai gyventi terminas buvo iki 2022 m. rugsėjo 30 d., nepraleisdamas terminų bei vadovaudamasis įstatymais, iki baigiantis leidimui gyventi, šalyje būdamas teisėtai, 2022 m. rugsėjo 5 d. pateikė prašymą išduoti nacionalinę vizą (laukimo vizą) iki kol bus priimtas sprendimas dėl jo leidimo gyventi suteikimo;
2.3. vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1V-899/V-330 patvirtinto Vizos išdavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Vizos išdavimo tvarkos aprašas) 80 straipsniu bei Vizos kodekso III priedu, pareiškėjo pase 2022 m. rugsėjo 5 d. uždėtas antspaudas, patvirtinantis kreipimąsi dėl vizos. Taigi, šis antspaudas pareiškėjui suteikė neginčytiną teisę likti Lietuvoje teisėtai bei laukti vizos;
2.4. pažymėjo, jog jis kreipėsi dėl laukimo vizos išdavimo net beveik mėnesiui iki leidimo gyventi termino pabaigos, nes tikėjosi, kad viza jam bus išduota įprastine įstatyme nustatyta tvarka (prašymas nagrinėjamas iki 15 dienų);
2.5. konsultavosi dėl buvimo Lietuvoje teisėtumo vizos laukimo laikotarpiu, kai leidimas laikinai gyventi pasibaigęs, o Migracijos departamentas vėluoja priimti sprendimą. Jis 2022 m. rugsėjo 23 d. elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) kreipėsi su paklausimu, klausdamas „Ar galite man pasakyti, jeigu aš negausiu jokio atsakymo dėl laukimo vizos iš Migracijos departamento iki rugsėjo 30 d., ar po rugsėjo 30 d. galiu likti čia arba man reikia išvykti iš Lietuvos iki rugsėjo 30 d. Aš esu nepaprastoje įtampoje ir strese dėl laukimo vizos“. Tos pačios dienos gautame atsakyme nurodyta „Matau, kad jūsų dabartinis leidimas laikinai gyventi galioja iki 2022 m. rugsėjo 30 d. Tai reiškia, kad iki to laiko visa turėtų būti paruošta. Jei ne, manau, kad turite antspaudą pase, kuris reiškia, kad galite legaliai būti Lietuvoje, kol bus paruošta viza. Trumpai tariant, jums nereikia išvykti, nebent jūsų pase nėra antspaudo“. Dėl gauto oficialaus atsakymo, pareiškėjas laikė savo buvimą Lietuvoje teisėtu, kol nebus priimtas galutinis sprendimas dėl vizos. Todėl jo nuomone, nutarime padaryta išvada, kad jis nuo 2022 m. spalio 1 d., kai baigėsi leidimas gyventi, esant antspaudui, jog laukiama nacionalinės vizos, Lietuvos Respublikoje buvo neteisėtai (120 dienų), yra visiškai nepagrįsta ir neteisėta. Be to, Migracijos departamentui žinoma, kad sprendimai apskųsti ir departamento atstovė dalyvavo bylų žodiniuose nagrinėjimuose ir iki pat išvykimo nesurašė jokio įpareigojimo išvykti, o tai tik patvirtina, kad priimtas nutarimas yra visiškai nepagrįstas ir neteisėtas;
2.6. akcentavo, kad nors 2022 m. spalio 6 d. priimtas neigiamas atsakymas dėl vizos (sprendimas atsisakyti išduoti vizą Nr. (duomenys neskelbtini)), bet jis šį sprendimą apskundė teismui, o tai reiškia, kad sprendimas dėl vizos dar nepriimtas ir jo buvimas Lietuvoje 2023 m. sausio 28 d. yra visiškai teisėtas. Taip pat atkreipė dėmesį, kad priėmus sprendimą atsisakyti išduoti vizą, nebuvo priimtas joks sprendimas įpareigojantis jį išvykti. Taip pat buvo priimtas neigiamas atsakymas dėl leidimo laikinai gyventi pratęsimo, bet ir jis apskųstas. Bylose Nr. A-1423-602/2023 ir Nr. 1382-821/2023 nepriimti galutiniai sprendimai;
2.7. pažymėjo, jog jam išvykstant iš Lietuvos Respublikos Institucija kartu su šiuo skundžiamu nutarimu surašė ir kitą sprendimą – įpareigojimą savanoriškai išvykti į užsienio valstybę per 7 dienas, kurį įteikė po išvykimo – 2023 m. vasario 2 d. Taigi, skundžiamas nutarimas priimtas ne tik praėjus, bet dar tik prasidėjus savanoriško išvykimo iš Lietuvos, terminui, todėl, pareiškėjo nuomone, negali būti laikomas teisėtu;
2.8. atkreipė dėmesį, kad jis į savo šalį vyko savanoriškai, net nesibaigus teisminiams procesams, prieš tai negavęs jokios Institucijos prašymų ar įpareigojimų išvykti. Nurodė, jog jo tolimesnis buvimas Lietuvoje ir toliau būtų laikomas teisėtu tol, kol nebūtų priimtas galutinis teismo sprendimas dėl laukimo vizos išdavimo byloje.
2.9. Pareiškėjas taip pat įvertinęs, jog dėl neteisėtų Institucijos veiksmų patyrė neigiamas emocijas, pažeminimą kitų žmonių akivaizdoje (viešoje vietoje, kur daug žmonių) ir nerimą dėl užlaikymo kontrolės punkte dėl be pagrindo ilgo ir neteisingo dokumentų tikrinimo, prašo iš Institucijos priteisti 500 Eur neturtinę žalą (b. l. 3-6).
2.10. Taip pat pareiškėjas su savo skundu pateikė papildomus dokumentus: Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2023 m. sausio 28 d. sprendimą Nr. 23S9930, kuriame nuspręstą pareiškėją grąžinti į užsienio valstybę, t. y. įpareigoti savanoriškai išvykti į užsienio valstybę per 7 d. (b. l. 9-10); paso nuotraukos kopija, iš kurios matyti 2022 m. rugsėjo 5 d. viza „D“ (b. l. 11).
Atsiliepimas
3. Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija nesutikdama su pareiškėjo skundu pateikė atsiliepimą, kuriuo skundą atmesti, o skundžiamą nutarimą palikti nepakeistu, nes jų nuomone, skundas nepagrįstas. Nurodė, kad:
Šalies argumentai
3.1. Nesutinka su skundu dėl to, kad pareiškėjo kelionės dokumente esantis migracijos tarnybos spaudas, nagrinėjamos situacijos kontekste, nurodo faktą, kad pareiškėjas pateikė prašymą vizai gauti, jo pateiktas prašymas priimtas, bei, kad pareiškėjo vienas iš kelionės dokumento puslapių yra rezervuojamas ateityje išduodamai vizai įklijuoti. Tačiau nuosekliai aiškinantis atsiliepime akcentuotas teisės aktų nuostatas, paneigtina ir pareiškėjo skunde nurodyta aplinkybė, kad jo pase buvęs migracijos tarnybos spaudas, rodantis, jog jo prašymas „D“ tipo (ilgalaikei) vizai yra priimtas, prilygsta išduotai nacionalinei vizai ir tuo pačiu suteikia jam teisę būti Lietuvoje. Akcentuoja, kad vien dokumentų ir prašymo pateikimas savaime nesuteikia teisės užsieniečiui gauti vizą, taip pat nesuteikia teisės be galiojančios vizos būti Šengeno erdvėje;
3.2. Atkreipė dėmesį, kad pagal faktinius duomenis, pareiškėjas prašymą Nacionalinei (D tipo) vizai išduoti Migracijos tarnyba priėmė 2022 m. rugsėjo 5 d., bet 2023 m. sausio 28 d. pareiškėjo vykimo per valstybės sieną metu, pagal vizų informacinėje sistemoje esančius duomenis nustatyta, kad pareiškėjui 2022 m. spalio 6 d. atsisakyta išduoti nacionalinę vizą. Taip pat Tarnybos pareigūnams pateiktame kelionės dokumente pareiškėjas neturėjo galiojančios įklijos formos Nacionalinės vizos, kurioje būtų nurodytas unikalus vizos įklijos numeris ir kiti visi vizai būtini rekvizitai (vizos gavėjo nuotrauka, vardas, pavardė, vizos tipas, galiojimo terminai, išdavimo data, mašininio skaitymo zona it kt.). Pažymėjo, kad pasienio patikrinimo metu pareiškėjas Nacionalinės vizos Tarnybos pareigūnams nepateikė, taip pat ir su pareiškėjo skundu nebuvo pateikta;
3.3. Akcentavo, kad 2023 m. sausio 28 d., Tarnybos pareigūnams atlikusiems pareiškėjo pasienio tikrinimą pirmoje ir antroje kontrolės linijoje buvo žodžiu paaiškintos jo padaryto pažeidimo aplinkybės, tai, kad jis Lietuvos Respublikoje buvo/gyveno neteisėtai (neturint galiojančio leidimo laikinai gyventi) ir, jog jam bus taikoma grąžinimo procedūra ir bus pradėtas tyrimas dėl jo padaryto administracinio nusižengimo. Pareiškėjas kategoriškai nesutiko, kad pažeidė užsieniečių buvimo/gyvenimo Šengeno erdvėje taisykles bei nurodė, kad priimtus sprendimus skųs. Nagrinėjamoje situacijoje pareiškėjas buvo paskutinis keleivis, kurį aviakompanijos darbuotojams reikėjo įlaipinti skrydžiui lėktuvą ir jie laukė pareiškėjo, kad uždarytų vartus į skrydį. Pareiškėjui buvo paaiškinta, kad atsižvelgus į skrydžio laiką ir tai, kad vartai jau turi būti uždaromi, jog jis numatytu skrydžiu išskristi tikrai nespės, nes jam bus surašomi procesiniai dokumentai. Taip pat jam buvo nurodyta galimybė išvykti iš Šengeno erdvės tuo pačiu reisu, kuriuo planavo, bet jis turi sutikti, kad procesiniai dokumentai būtų surašyti jam nedalyvaujant. Pareiškėjui paaiškinta, kad pasirinkus išvykti, jis tokiu būdu atsisako (neturi galimybės) pats fiziškai pasirašyti dokumentų, o priimti sprendimai bus atsiųsti elektroniniu paštu. 2022 m. sausio 28 d. pareiškėjas pats sutiko ir net aktyviai pageidavo išvykti ir nedalyvauti procesinių dokumentų surašyme ir ant atskiro lapo užrašė savo elektroninio pašto adresą ir telefono numerį, kuriuo paprašė atsiųsti priimtus sprendimus;
3.4. Pabrėžė, kad aplinkybė, jog pareiškėjas Lietuvos Respublikoje 120 dienų gyvena neteisėtai, tapo žinoma ne nuo paties pareiškėjo valios ir pastangų, o tik, kai 2023 m. sausio 28 d. prieš pat jam ketinant išvykti buvo privalomai/neišvengiamai patikrintas;
3.5. Dėl susirašinėjimo su Migracijos departamentu, Tarnyba negali nei patvirtinti, nei paneigti susirašinėjimo turinio, taip pat negali jo plačiau komentuoti, bet atkreipia dėmesį, kad pagal pareiškėjo kartu su skundu pateiktus faktinius duomenis, susirašinėjimas su minėta institucija vyko 2022 m. rugsėjo 23 d., kai dar galiojo pareiškėjo turimas laikinas leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje, t. y. kai jis buvo teisėtai Lietuvoje. Iš skundo duomenų matyti, kad pareiškėjui atsisakyta išduoti Nacionalinę vizą 2022 m. spalio 5 d. ir atsisakyta pratęsti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje – 2022 m. spalio 1 d.;
3.6. Akcentavo, kad vien tai, jog pareiškėjas (žinodamas savo teisinę padėtų ir galinčias kilti pasekmes dėl neteisėto būvimo Lietuvoje)būdamas Lietuvos Respublikoje neteisėtai, apskundė jam priimtus sprendimus neišduoti vizos ir leidimo laikinai gyventi, negali savaime sudaryti teisinio pagrindo nesilaikyti imperatyvių teisės aktų normų, reglamentuojančių užsieniečių migraciją, bei taikyti pareiškėjui išimtines taisykles, nei visiems kitiems užsieniečiams;
3.7. Nurodė, kad pareigūnų veiksmai yra teisėti, skundai argumentai dėl turtinės ir neturtinės žalos dydžio yra teisiškai nereikšmingi ir neturi įtakos priimtų sprendimų teisėtumui, nes neįrodžius bent vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų (neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); priežastinis ryšis tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), žalos atlyginimas negalimas (b. l. 25-32).
4. Pareiškėjo M. S. atstovė L. G. teisme skundą palaikė ir parodė, kad pareiškėjas kartu su keleiviais praėjo pasų kontrolę ir pateikė prašomus dokumentus. Tuo metu buvo pastebėta, kad asmens leidimas laikinai gyventi yra pasibaigęs. Pareiškėjas žinojo, kad jo leidimas laikinai gyventi yra pasibaigęs, jis neslėpė to nuo institucijų, jis dalyvavo teismo posėdžiuose, kuriuose buvo nagrinėjami ankstesni skundai dėl sprendimo, vizos išdavimo ir dėl sprendimo neišduoti leidimo laikinai gyventi Lietuvoje. Teisės departamento atstovė pareiškėjui nurodė elektroniniame laiške, kad jeigu pasibaigs leidimo laikinai gyventi terminas, pareiškėjas vis tiek būtų laikomas legaliai gyvenančiu šalyje. Elektroninio laiško pabaigoje nurodoma, kad „nereikia išvykti, nebent jūsų pase nėra antspaudo“. Antspaudas pareiškėjo pase buvo, t. y. buvo antspaudas, kuris patvirtina, kad pareiškėjas tikrai laukė vizos. Išvykdamas iš Lietuvos pareiškėjas buvo įsitikinęs, jog jis yra teisėtai šalyje, ir išvykimo iš Lietuvos metu neturėjo nei galiojančių deportavimų, įpareigojimų išvykti nei iš Migracijos departamento, nei iš kitų institucijų. Jis tiesiog vyko į gimtinę aplankyti sergančios motinos. Prašymai pareiškėjo buvo atmesti 2022 m. spalio mėnesį, o jis išvyko 2023 m. sausio 28 d., tačiau tuo metu, kai jis išvyko, dar nebuvo priimti galutiniai teismo sprendimai. Šiuo metu yra priimta tik sprendimas dėl vizos, bet jis buvo priimtas po to, kai pareiškėjas išvyko. Pareiškėjas nusprendė likti Lietuvoje, o ne laukti galutinių procesinių sprendimų išvykęs iš Lietuvos, nes jis apskundė sprendimus, vyko teismo procesai, posėdžiai, kuriuose jis norėjo dalyvauti, be to nebuvo priimtas galutinis sprendimas, kuris būtų buvęs įsiteisėjęs. Pareiškėjas teiravosi, ar gali likti Lietuvoje, kai yra priimti neigiami sprendimai, bet skambučiai nėra užfiksuoti, o raštu paklausimų pareiškėjas nerašė. Nurodė, kad vadovaujantis Migracijos departamento atstovės el. laišku, manome, kad tas terminas (120 dienų) buvo skaičiuojamas netinkamai, nes spaudas pase žymėjo, kad prašymas dėl vizos išdavimo buvo pateiktas rugsėjo 5 d. Prašo tenkinti skundą ir atkreipti dėmesį, kad pareiškėjas elektroniniu paštu teiravosi dėl savo teisinės padėties ir buvo suklaidintas, kadangi jam buvo atsakyta, kad spaudas pase reiškia, jog jis gali pasilikti tol, kol nebus išspręstas klausimas dėl vizos.
Atsiliepimas
5. Institucijos atstovė teisme su skundu nesutiko, palaikė atsiliepime nurodytais argumentais. Nurodė, kad negali komentuoti Migracijos departamento atstovės atsakymo elektroniniu paštu, nes nežino, kaip viskas vyko ir ką turėjo omenyje Migracijos departamento atstovė. Minimas saugumo priemonių planas skirtas ne šiam (duomenys neskelbtini) piliečiui, bet dabar, kai šalyje yra paskelbta nepaprastoji padėtis, Valstybės sienos apsaugos tarnyba yra paskelbusi tokį planą ir dirba jo pagrindu. Spaudas pase neatstoja nei vizos, nei leidimo gyventi šalyje. Užsieniečių teisinės padėties įstatyme nėra išimties, leidžiančios laukti, kol bus apskųsti sprendimai išnagrinėti apeliacine tvarka. 2023 m. sausio 28 d. (duomenys neskelbtini) pilietis vyko per valstybės sieną, todėl jis neteisėtai buvo Lietuvos Respublikoje, kadangi nėra jokių išimčių numatytų Užsieniečių teisinės padėties įstatyme. Pats pilietis taip pat nepateikė jokių kitų įrodymų, leidžiančių manyti, kad jis yra teisėtai Lietuvos Respublikoje. Sprendime dėl grąžinimo šiam asmeniui buvo suteiktos 7-15 dienos išvykti. Per tas dienas asmuo turi savanoriškai išvykti. Jeigu asmuo nevykdo sprendimo, tada pradedamas išsiuntimo procesas. Šiuo atveju buvo savanoriškas grįžimas, todėl išsiuntimo proceso dar nebuvo. Kai surašomas sprendimas dėl grąžinimo, yra surašomas ir administracinio nusižengimo protokolas ir nutarimas. Jų pareigūnai yra ir vertėjai, iš byloje esančių duomenų mato, kad su pareiškėju buvo kalbama anglų kalba. 120 dienų terminas buvo skaičiuojamas nuo spalio 1 d. iki vykimo per valstybės sieną. Leidimas laikinai gyventi buvo išduotas iki rugsėjo 30 d., iki tos datos užsienietis Lietuvos Respublikoje buvo teisėtai.
6. Liudytoja V. L. teisme paaiškino, kad kitame skyriuje buvo prašymas dėl vizos išdavimo, bet jo darbuotoja nemoka anglų kalbos, todėl ji turėjo išversti tai, ką ji norėjo pasakyti šiam užsieniečiui. Ji tik išvertė siunčiamą žinutę, todėl žinutės turinio negali pakomentuoti. Ji išvertė žinutę ir išsiuntė užsieniečiui. Situacijos nelabai gali komentuoti, nes nelabai su tuo susiduria, girdi tik tai ką kolegės šneka. Ji dirba Panevėžio priėmimo skyriuje, o prašymas buvo priimtas Utenos skyriuje, bet kolegė iš Utenos nemoka anglų kalbos. Neatsimena, ar kolegės prašymas buvo pateiktas elektroniniu paštu ar telefonu. Neatsimena, kaip atsakymas galėjo būti paruoštas per 8 minutes, galėjo būti, kad su Utenos skyriumi bendravo telefonu, jau neatsimena.
Motyvuojamoji dalis
7. Teismas, išnagrinėjęs skundo argumentus, rašytinę bylos medžiagą, išklausęs pareiškėjo atstovės, institucijos atstovės paaiškinimus, sprendžia, kad M. S. pagal ANK 538 straipsnį nubaustas pagrįstai, todėl skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
8. Atsakomybė, numatyta ANK 538 straipsnyje, kyla asmenims, kurie pažeidė užsieniečių atvykimo į Lietuvos Respubliką, buvimo ar gyvenimo Lietuvos Respublikoje, vykimo per Lietuvos Respubliką tranzitu ar išvykimo iš Lietuvos Respublikos tvarką.
9. Skundžiamame nutarime nurodyta, kad M. S. pažeidė Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 23 straipsnio 2 punktą ir 124 straipsnio 1 dalį, nes nuo 2022 m. spalio 1 d. (120 dienų) Šengeno erdvėje ir Lietuvoje buvo neteisėtai, pasibaigus leidimui laikinai gyventi Lietuvoje Nr. (duomenys neskelbtini) (LTU) galiojimo laikui (leidimas laikinai gyventi Lietuvoje galiojo nuo 2022 m. balandžio 12 d. iki 2022 m. rugsėjo 30 d.). Tai nustatyta 2023 m. sausio 28 d. 11.12 val.
10. UTPĮ 2 straipsnio 9 dalyje numatyta, kad įpareigojimas išvykti iš Lietuvos Respublikos – teisės aktų nustatyta tvarka priimtas sprendimas, pagal kurį užsienietis per nustatytą laiką savanoriškai privalo išvykti į tą Europos Sąjungos ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybę narę, kurioje jis turi teisę būti ar gyventi.
11. UTPĮ 23 straipsnio 2 punkte nurodyta, kad užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje laikomas neteisėtu, jeigu užsienietis yra Lietuvos Respublikoje pasibaigus kelionės leidimo ar vizos galiojimo laikui. ĮUTP 24 straipsnio 1 dalis numato, kad leidimas gyventi suteikia teisę užsieniečiui gyventi Lietuvos Respublikoje, pasirinkti gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, ją keisti, išvykti iš Lietuvos Respublikos ir grįžti į ją leidimo gyventi galiojimo laikotarpiu.
12. Pagal UTPĮ 124 straipsnio 1 dalį, užsienietis privalo išvykti iš Lietuvos Respublikos iki kelionės leidimo, vizos arba leidimo laikinai gyventi galiojimo pabaigos.
13. UTPĮ 28 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad užsienietis, esantis Lietuvos Respublikos teritorijoje teisėtai, prašymą išduoti leidimą gyventi pateikia Migracijos departamentui, tačiau tokio prašymo pateikimas nesuteikia teisės užsieniečiui būti Lietuvos Respublikos teritorijoje, iki bus išnagrinėtas užsieniečio prašymas išduoti leidimą gyventi ir priimtas sprendimas.
14. Šios bylos medžiaga ir teismų informacinės sistemos LITEKo duomenimis, M. S. paskutinis leidimas laikinai gyventi Lietuvoje Nr. (duomenys neskelbtini) išduotas 2022 m. balandžio 12 d., galiojo iki 2022 m. rugsėjo 30 d.
15. 2022 m. liepos 7 d. Migracijos departamente buvo priimtas pareiškėjo prašymas (dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo tuo pagrindu, kad jis yra pabaigęs studijas Lietuvos Respublikoje ir ketina dirbti pagal įgytą kvalifikaciją). 2022 m. rugsėjo 5 d. pareiškėjas pateikė prašymą (toliau – ir Prašymas dėl vizos) išduoti nacionalinę (D tipo) vizą pagal Vizos išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1V-899/V-330 (toliau – Vizos išdavimo tvarkos aprašas), 70.11 papunktį (užsieniečiui, pateikusiam prašymą išduoti ar pakeisti leidimą gyventi arba Sąjungos piliečio šeimos nario leidimo gyventi šalyje kortelę). 2022 m. rugsėjo 5 d. pareiškėjo kelionės dokumente įrašyta Migracijos departamento žyma.
16. 2022 m. rugsėjo 23 d. pareiškėjas elektroniniu paštu pateikė Migracijos departamentui paklausimą dėl būtinybės išvykti iki 2022 m. rugsėjo 30 d., jei nebus gavęs vizos „<...> Ar galite man pasakyti, ar negavau jokio atsakymo dėl galiojančios vizos iš migracijos tarnybos iki 30 rugsėji. Taigi po rugsėjo 30 d. galiu likti čia arba man reikia išvykti iš Lietuvos iki rugsėjo 30 d. <...>“. Migracijos departamento darbuotoja 2022 m. rugsėjo 23 d. pateikė atsakymą: „Matau, kad jūsų dabartinis TRP galioja iki 2022-09-30. Tai reiškia, kad iki to laiko viza turėtų būti paruošta. Jei ne, manau, kad turite antspaudą pase, kuris reiškia, kad galite legaliai būti Lietuvoje, kol bus paruošta viza. Trumpai tariant, jums nereikia išvykti, nebent jūsų pase nėra antspaudo“ (b. l. 60).
17. Migracijos departamentas 2022 m. spalio 1 d. priėmė sprendimą Nr. 22S133558 uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 10 metų laikotarpiui (užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai); 2022 m. spalio 6 d. priėmė sprendimą Nr. 17I-37, kuriuo atsisakė pareiškėjui išduoti nacionalinę vizą ir 2022 m. spalio 24 d. Migracijos departamentas, vadovaudamasis tuo, kad priimtas sprendimas uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką, taip pat VSD Išvada, priėmė sprendimą Nr. 22S143712, kuriuo atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. 2023 m. sausio 12 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo (toliau – ir VAAT) sprendimu administracinėje byloje Nr. I2-1597-331/2023 pareiškėjo skundas dėl Sprendimo neišduoti vizos panaikinimo atmestas. Taip pat atmesti skundai dėl kitų paminėtų sprendimų.
18. 2023 m. sausio 28 d. pareiškėjui vykstant per valstybės sieną VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Vilniaus oro uosto pasienio užkardos Vilniaus oro uosto pasienio kontrolės punkte VSAT pareigūnai atliko iš Lietuvos Respublikos į Turkijos Respubliką vykstančio pareiškėjo pasienio tikrinimą, kurio metu nustatytos informacijos pagrindu 2023 m. sausio 28 d. VSAT sprendimas Nr. 23S9930, kuriuo nusprendė grąžinti pareiškėją į užsienio valstybę ((duomenys neskelbtini)), t. y. įpareigoti savanoriškai išvykti per 7 dienas nuo sprendimo įteikimo dienos. Nurodomos faktinės aplinkybės, jog 2023 m. sausio 28 d. 11.12 VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Vilniaus oro uosto pasienio užkardos Vilniaus oro uosto pasienio kontrolės punkte patikrinus pareiškėją, išvykstantį į (duomenys neskelbtini), VSAT pareigūnai nustatė, kad pareiškėjas nuo 2022 m spalio 1 d. (120 dienų) buvo neteisėtai Šengeno erdvėje ir Lietuvos Respublikoje, pasibaigus Leidimo gyventi Lietuvoje galiojimo laikui (galiojo nuo 2022 m. balandžio 12 d. iki 2022 m. rugsėjo 30 d.). Sprendimo teisiniu pagrindu nurodomas ĮUTP 125 straipsnio 1 dalies 4 punktas ir 127 straipsnio 1, 31 ir 6 dalys. Sprendimo motyvuose nurodoma, jog pareiškėjas gyvena Lietuvos Respublikoje pasibaigus leidimo laikinai gyventi galiojimui, Sprendimas priimtas atsižvelgus į ĮUTP 128 straipsnio 1 dalis nurodytas aplinkybes ir į tai, jog nenustatyta ĮUTP 130 straipsnio 1, 2 dalyse nurodytų pagrindų, apribojančių užsieniečio grąžinimą į užsienio valstybę. Šis sprendimas apskųstas Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2023 m. gegužės 12 d. atmetė pareiškėjo M. S. (M. S.) skundą (eI2-4453-816/2023 sprendimas įsiteisėjo 2023 m. gegužės 27 d.).
19. Teismas pažymi, kad skundas, paduotas Vilniaus apygardos administraciniam teismui dėl VSAT sprendimo Nr. 23S9930, kurį surašius buvo priimtas skundžiamas nutarimas šioje byloje. Skundas dėl minėto VSAT sprendimo buvo grindžiamas tais pačiais motyvais ir argumentais, kaip ir nagrinėjamoje byloje, t. y. minėtas teismas sprendė, ar sprendimas 2023 m. sausio 28 d. sprendimą Nr. 23S9930, kuriuo nuspręsta grąžinti pareiškėją į užsienio valstybę, įpareigoti savanoriškai išvykti į užsienio valstybę (duomenys neskelbtini) per 7 dienas nuo sprendimo įteikimo dienos, pareiškėjui Lietuvos Respublikoje gyvenant pasibaigus leidimo laikinai gyventi galiojimui ir jame išdėstyti motyvai yra teisėti.
20. Taip pat abiejose bylose prašoma atlyginti to paties dydžio neturtinę žalą kaip ir skunde dėl VSAT sprendimo Nr. 23S9930. Iš argumentų abiejose bylose matyti, kad neturtinė žala kildinama iš to paties dalyko, ji grindžiama tais pačiais argumentais ir motyvais.
21. Vilniaus apygardos administracinis teismas pareiškėjo skundą išnagrinėjo ir priėmė 2023 m. gegužės 12 d. sprendimą (bylos Nr. eI2-4453-816/2023), jame pateiki išaiškinimai dėl tapačių klausimų yra aktualūs ir šioje byloje. Šiame sprendime konstatuota, kad:
21.1. Pagal sprendime aptartą teisinį reguliavimą (ĮUTP 24 straipsnio 1 dalis) leidimas gyventi suteikia teisę užsieniečiui gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas, turėdamas Leidimą, kuris buvo išduotas 2022 m. balandžio 12 d. ir galiojo iki 2022 m. rugsėjo 30 d., laikotarpiu iki Leidimo galiojimo pabaigos teisėtai buvo Lietuvos Respublikoje. Taip pat pagal teisinį reguliavimą (ĮUTP 28 straipsnio 2 dalis, 124 straipsnio 1 dalis), užsienietis privalo išvykti iš Lietuvos Respublikos iki leidimo laikinai gyventi galiojimo pabaigos, o prašymo išduoti leidimą gyventi pateikimas nesuteikia teisės užsieniečiui būti Lietuvos Respublikos teritorijoje, iki bus išnagrinėtas užsieniečio prašymas išduoti leidimą gyventi ir priimtas sprendimas. Atsižvelgiant į tai, padaryta išvada, jog pareiškėjas, pasibaigus Leidimo galiojimo laikui (nuo 2022 m. spalio 1 d.), nepriklausomai nuo to, kad 2022 m. liepos 7 d. Migracijos departamentui pateikė Prašymą dėl LLG, o 2022 m. rugsėjo 5 d. pateikė Prašymą dėl vizos, neturėjo teisės būti Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalėjo išvykti iki Leidimo galiojimo pabaigos. Pareiškėjos argumentas, jog, pateikęs Prašymą dėl LLG ir Prašymą dėl vizos, teisėtai buvo Lietuvos Respublikos teritorijoje, atmestas kaip nepagrįstas.
21.2. Atmestas ir pareiškėjo argumentas, jog jam apskundus sprendimus atsisakyti tenkinti Prašymą dėl LLG ir Prašymą dėl vizos, jis buvo teisėtai Lietuvos Respublikoje, kol bus priimti galutiniai sprendimai administracinėse bylose, kadangi prašymų pateikimas nesuteikia teisės būti Lietuvos Respublikoje, atitinkamai sprendimų atsisakyti tenkinti prašymus apskundimas nestabdo pareiškėjo atžvilgiu priimtų administracinių sprendimų vykdymo ar galiojimo.
21.3. Papildomai pažymėta, kad, remiantis bylos medžiaga, nebuvo aplinkybių, kurių pagrindu pareiškėjo skundžiamų sprendimų galiojimas galėjo būti stabdomas (kaip numatyta ĮUTP 139 straipsnio 1 dalyje), taip pat, Liteko duomenimis, nebuvo administracinio teismo nutarčių, kuriomis būtų taikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė – skundžiamo sprendimo stabdymas (kaip numatyta ĮUTP 139 straipsnio 2 dalyje).
21.4. Nustatė, jog pareiškėjas neturi galiojančio leidimo laikinai gyventi ar kito dokumento leidžiančio jam teisėtai būti Lietuvos Respublikoje. O gyvenimas Lietuvos Respublikoje laikomas neteisėtu, jeigu užsienietis gyvena Lietuvos Respublikoje be leidimo gyventi (ĮUTP 39 straipsnio 1 dalies 1 punktas), sprendimas grąžinti užsienietį į užsienio valstybę priimamas, kai jis gyvena Lietuvos Respublikoje pasibaigus leidimo laikinai gyventi galiojimui (ĮUTP 125 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
21.5. Pritarė Institucijos išvadai, jog pareiškėjas nuo 2022 m. spalio 1 d. buvo Lietuvos Respublikos teritorijoje neteisėtai, pasibaigus Leidimo galiojimo terminui, kas sudaro pagrindą pareiškėją grąžinti į jo kilmės šalį.
21.6. Įvertino ir pareiškėjo elektroninį susirašinėjimą su Migracijos departamento darbuotoja ir nurodė, kad jis taip pat nesudaro pagrindo manyti, kad pareiškėjas buvo suklaidintas, kadangi aiškiai nurodoma, kad iki leidimo galiojimo pabaigos pareiškėjo buvimas Lietuvoje yra teisėtas.
22. Šis Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas įsiteisėjo ir tapo galutiniu. O jame padarytos išvados turi precedento reikšmę šioje byloje, nes šioje byloje nagrinėjamos faktinės aplinkybės yra tapačios ir joms taikoma ta pati teisė. Precedentinis teisės aiškinimo metodas reiškia, kad aiškinantis tikrąją teisės normos prasmę panaudojami teismo sprendimai, kur jau pateiktas tos pačios teisės normos aiškinimas. Todėl nagrinėjamoje byloje įsiteisėjusiu (galutiniu) sprendimu nustatytos faktinės aplinkybės negali būti vertinamos kitaip.
23. Atnaujinus bylos nagrinėjimą, pareiškėjo atstovė nurodė, kad nesutinka su pareiškėjo susirašinėjimo su Migracijos centro darbuotoja vertinimu, o būtent, kad šis susirašinėjimas negalėjo suklaidinti pareiškėjo. Iš pareiškėjo susirašinėjimo elektroniniu paštu matyti, kad pareiškėjas su Migracijos departamento darbuotoja susirašinėjo 2022 m. rugsėjo 23 d., t. y. dar turėdamas laikiną leidimą gyventi Lietuvoje ir laiške nurodė „Taigi po rugsėjo 30 d. galiu likti čia arba man reikia išvykti iš Lietuvos iki rugsėjo 30 d.“, t. y. klausė, ar jam reikia išvykti iki rugsėjo 30 d. Iš Migracijos departamento atstovės atsakymo turinio matyti, kad ji aiškiai patvirtino, jog iki 2022 m. rugsėjo 30 d. pareiškėjas gali likti Lietuvoje, o dėl jo pasilikimo Lietuvoje negavus vizos konkretaus atsakymo nepateikė, nurodydama tik savo nuomonę. Be to, pažymėtina ir tai, kad Migracijos departamentas 2022 m. spalio 1 d. priėmė sprendimą Nr. 22S133558 uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 10 metų laikotarpiui (užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai); 2022 m. spalio 6 d. priėmė sprendimą Nr. 17I-37, kuriuo atsisakė pareiškėjui išduoti nacionalinę vizą ir 2022 m. spalio 24 d. Migracijos departamentas, vadovaudamasis tuo, kad priimtas sprendimas uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką, taip pat VSD Išvada, priėmė sprendimą Nr. 22S143712, kuriuo atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Tačiau byloje nėra duomenų, kad po šių sprendimų pareiškėjas būtų domėjęsis dėl galimybės likti Lietuvos Respublikoje, nurodydamas naujas aplinkybes. Visa tai rodo, kad elektroninis susirašinėjimas negalėjo suklaidinti pareiškėjo dėl jo galimybės likti gyventi Lietuvoje ir jis, žinodamas, kad nebeturi leidimo laikinai gyventi Lietuvoje, ignoruodamas įstatymo nuostatas, iš Lietuvos laiku neišvyko.
24. Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytą, konstatuoja, kad M. S. pagal ANK 538 straipsnį nubaustas pagrįstai, nes pasibaigus leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje galiojimui, būdamas Lietuvos Respublikoje neteisėtai ir tai žinodamas, t. y. veikdamas tiesiogine tyčia, pažeidė Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 23 straipsnio 2 punktą ir 124 straipsnio 1 dalį. Todėl pareiškėjo skundas atmestinas, o Institucijos nutarimas paliktinas nepakeistu.
25. Atsižvelgiant į šioje nutartyje padarytas išvadas ir į tai, kad dėl to paties dalyko ir tais pačiais pagrindais analogiškas ieškinys yra išnagrinėtas kitoje byloje (žr. Vilniaus apygardos administracinio teismo bylą Nr. eI2-4453-816/2023), pareiškėjo prašymas priteisti neturtinę žalą paliktinas nenagrinėtu.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsniu,
nutaria:
palikti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktinės Vilniaus oro uosto pasienio užkardos specialistės 2023 m. sausio 28 d. nutarimą Nr. 37324-ANR_N-163-2023, nepakeistą ir M. S. skundo netenkinti.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.