- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-12-18
- Bylos Nr.
- eI1-693-780/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02844-2023-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ramūnas Šarka, Jolanta Medvedevienė, Asta Urbonienė
- Pareiškėjas
- V. V.
- Atsakovas
- Lietuvos kalėjimų tarnybai
- Kategorijos
- 37.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 55.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 55.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Medvedevienės, Ramūno Šarkos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Astos Urbonienės,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. V. skundą atsakovei Lietuvos kalėjimų tarnybai dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. V. skundu prašo: 1) panaikinti Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo viršininko 2023-07-26 sprendimą Nr. NĮ-20-1028 „Dėl nuteistojo V. V. įtraukimo į nuteistųjų, linkusiųjų pabėgti įskaitą“; 2) panaikinti 2023-09-15 Lietuvos kalėjimų tarnybos raštą Nr. 2S-2114 „Dėl skundo išnagrinėjimo“.
Pareiškėjas savo reikalavimus grindžia šiais esminiais argumentais.
2023-03-30 Šiaulių kalėjimo viršininkas priėmė 2023-03-30 sprendimą Nr. NĮ-24-106 „Dėl suimtojo V. V. įrašymo į linkusiųjų pabėgti įskaitą pagrįstumo ir tikslingumo“, kuriame nurodė palikti V. V. įrašytą į asmenų, linkusiųjų pabėgti, įskaitą, taip pat taikė papildomus režimo reikalavimus.
Bausmės atlikimui pareiškėjas buvo perkeltas iš Šiaulių kalėjimo į Marijampolės kalėjimą.
Marijampolės kalėjime 2023-07-24 vyko patariamosios komisijos posėdis, kuriame buvo svarstomas pareiškėjo įtraukimas į nuteistųjų, linkusių pabėgti įskaitą tikslingumas.
Patariamosios komisijos posėdžio 2023-07-25 protokole Nr. RV-20-5833 (toliau tekste – Protokolas) nurodyta, kad 2023-07-24 vykusio posėdžio metu komisija, įvertinusi pareiškėjo asmenybę, Saugumo valdymo skyriaus specialisto S. P. pateiktą dokumentinę medžiagą, duomenų nebuvimą apie tai, jog nuteistasis neketina pabėgti, 2023-03-30 Šiaulių kalėjimo viršininko Sprendimu Nr. NĮ-24-106 buvo paliktas linkusių pabėgti įskaitoje, balsavo vienbalsiai dėl nuteistojo V. V. įrašymo į nuteistųjų, linkusių pabėgti įskaitą.
Marijampolės kalėjimo viršininkas priėmė 2023-07-26 sprendimą Nr. NĮ-20-1028 „Dėl nuteistojo V. V. įtraukimo į nuteistųjų, linkusiųjų pabėgti įskaitą“ (toliau tekste – Sprendimas), kuriuo nurodyta: 1. Nuteistąjį V. V. įtraukti į nuteistųjų, linkusių pabėgti įskaitą; 2. Taikyti papildomus režimo reikalavimus.
Šalies argumentai
Pareiškėjas 2023-08-23 Lietuvos kalėjimų tarnybai (toliau tekste – LKT) pateikė skundą dėl Sprendimo.
Pareiškėjui dėl j skundo buvo pateiktas LKT 2023-09-15 raštas Nr. 2S-2114 „Dėl skundo išnagrinėjimo“, kuriame nurodyta, jog „susipažinus su dokumentine medžiaga, manytina, kad sprendimas V. V. įtraukti į linkusių pabėgti asmenų įskaitą yra teisėtas ir teisingas. Šiuo atveju nėra nustatyta objektyvių įrodymų, kad kalėjimo sprendimas, galėtų būti laikytinas šališku. Atsižvelgiant į tai, nėra teisinio pagrindo naikinti Marijampolės kalėjimo administracijos priimto sprendimo“.
Šalies argumentai
Pareiškėjas mano, kad skundžiamas Sprendimas yra priimtas visiškai nepagrįstai bei neteisėtai, Sprendime ir Protokole nėra pateikta jokių motyvų ir argumentų, kurie rodytų pagrindus ir sąlygas pareiškėją antrą kartą įtraukti į nuteistųjų linkusių pabėgti įskaitą.
Skundžiamame Sprendime yra nurodyta 2022-05-02 Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, kurioje neva prokuroras pateikė duomenis teismui apie suimtojo V. V. ketinimą pabėgti iš laisvės atėmimo vietos. Tačiau pareiškėjas pastebi, kad ši Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, priimta 2022-05-02, kas laike yra labai nutolę nuo skundžiamo Sprendimo priėmimo 2023-07-26 ir niekaip negali būti pagrindu, nesant kitoms aplinkybėms, patvirtinančioms ketinimą bėgti, toliau šia nutartimi vadovautis.
Pareiškėjas pažymi, kad šią nutartį gavo ir apie ją žinojo Šiaulių kalėjimas, kuris 2022-05-25, po Apeliacinio teismo nutarties gavimo, pareiškėjo gynėjui (advokatui) pateikė raštą Nr. 61-1232, kuriame nurodė, kad Šiaulių kalėjimo valdymo skyriuje nebuvo gauta informacijos ar duomenų apie Pareiškėjo ketinimus ar bandymus pabėgti iš Šiaulių kalėjimo. Kartu buvo pateikta pareiškėjo charakteristika, kurioje ne tik kad nėra jokių duomenų apie Pareiškėjo ketinimus ar bandymus pabėgti, tačiau pareiškėjas yra ir itin teigiamai charakterizuojamas.
Nepaisant to, 2022-09-29 Šiaulių kalėjimas pateikė prieštaringą savo ankstesniam atsakymui 2022-09-29 raštą Nr. 17-1158 „Dėl prašymo nagrinėjimo“, kuriame nurodė, jog iš Lietuvos apeliacinio teismo 2022-05-02 nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 1S-125-487/2022 turinio neva tai matyti, kad buvo planuojamas pareiškėjo pabėgimas iš laisvės atėmimo vietos, kai tuo tarpu Šiaulių kalėjimo pateiktame 2022-05-25 atsakyme užtikrinama, kad pareiškėjas neturi ketinimų, nėra atlikęs bandymų pabėgti.
Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir jose laikomų asmenų priežiūros vykdymo tvarką nustato Laisvės atėmimo vietų įstaigų apsaugos ir priežiūros instrukcija, patvirtinta Kalėjimų departamento direktoriaus 2020 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. V-88 (toliau – Instrukcija).
Šalies argumentai
Pareiškėjas teigia, kad prieš posėdį jam nebuvo pranešta ir nesuteikta galimybė pasiaiškinti raštu. Negana to, pareiškėjas prašė atidėti posėdį, nes pageidavo, kad jame dalyvautų ir jo gynėjas, advokatas A. M.. Be to, jam nebuvo pateikta ir jokių kitų naujų duomenų, gautų nuo 2023-03-30 iki 2023-07-26 apie tai, jog jis ir skundžiamo Sprendimo priėmimo dienai vis dar linkęs, bandęs, ketinęs pabėgti. Tokie procesiniai pažeidimai, manytina rodo skundžiamo Sprendimo, LKT rašto motyvų ir argumentų nebuvimą, neteisėtumą, naikinimo pagrindus.
Nors pagal Instrukcijos 226 punktą, palikimo linkusiųjų pabėgti įskaitoje tikslingumas ir pagrįstumas, esant nepanaikintam įsakymui, kuriuo nuspręsta įrašyti suimtąjį (nuteistąjį) į tokią įskaitą, svarstomas suimtąjį (nuteistąjį) perkėlus į kitą įstaigą, tačiau šiuo atveju Marijampolės kalėjimas neatsižvelgė į tai, kad nuo pirmojo 2022-10-13 įsakymo įrašyti į linkusių pabėgti įskaitą, kuris buvo panaikintas, praėjo 9 mėnesiai, o iki LKT Rašto priėmimo, praėjo 11 mėnesių, kad Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmuose nagrinėtoje administracinėje byloje Nr. eI1-7826-621/2023 buvo ginčijamas Šiaulių kalėjimo 2023-03-30 sprendimo teistumas, naujų aplinkybių, patvirtinančių pareiškėjo ketinimą pabėgti, nebuvo nustatyta, vadovautasi išskirtinai prokuroro pateiktais pasenusiais 2019 m. rašteliais, kuriuose nurodytos aplinkybės niekaip nebuvo realizuotos ar bandytos realizuoti, negana to, 2019 m., pareiškėjas net nebuvo laikomas Šiaulių kalėjime, naujų motyvų ir argumentų, kodėl reikėtų palikti / įrašyti iš naujo pareiškėją į linkusių pabėgti įskaitą, nėra nurodyta nei Protokole, nei Sprendime, LKT Rašte, kas rodė pagrindus ir sąlygas neįrašyti pareiškėjo į linkusių pabėgti įskaitą.
Instrukcijos 219 punktas į linkusiųjų pabėgti įskaitą leidžia įrašyti tik tuos asmenis, kurie buvo pabėgę, rengėsi ar bandė pabėgti paskutinio suėmimo metu. Instrukcijoje nėra įtvirtintas baigtinis informacijos šaltinių apie rengiamą pabėgimą sąrašas, todėl tai gali būti bet kokio pobūdžio informacija, sudaranti pagrindą manyti, jog yra arba gali būti rengiamas pabėgimas, tačiau tai savaime nereiškia, kad sprendimas įtraukti asmenį į linkusiųjų pabėgti įskaitą gali būti grindžiamas tik niekuo nepagrįstomis, subjektyviomis prielaidomis, nesant jokių pabėgimo realumą rodančių duomenų, arba, šiuo atveju 2019 metų datuotais laiškais.
Marijampolės kalėjimas neatsižvelgė į tai, kad: 1) pareiškėjas Šiaulių kalėjime buvo laikomas suimtas nuo 2020-01-16; 2) rašteliai, apie kuriuos neva tai kalbama 2022-05-02 Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje, baudžiamojoje byloje Nr. 1S-125-487/2022, buvo surašyti (datuoti) dar 2019 metais, kuomet pareiškėjas dar netgi nebuvo laikomas Šiaulių kalėjime; 3) teismas nutartyje nenurodė konkrečių prokuroro pateiktų duomenų, kurie leistų manyti, kad pareiškėjas realiai planavo pabėgimą iš laisvės atėmimo vietos ir kažkuriuo laikotarpiu pabėgimas galėjo ar galės būti realizuotas, o pareiškėjas detaliau apie tai apklaustas nebuvo; 4) duomenų, kad V. V. planavo pabėgimą ir kelintais metais, nėra; 5) nėra jokių duomenų, kas ir kam rašė raštelius, kuriuo, tiksliai, laikotarpiu, kokie atsakymai buvo gauti į juos, kokiu būdu šie duomenys atsirado pas pareiškėjo sutuoktinę (pas kurią kratos metu ir buvo rasti), kokius veiksmus V. V. ir kiti asmenys atliko, neva tai planuojant pabėgimą, jog būtų pagrindas pagrįstai manyti, kad pareiškėjas realiai planavo pabėgimą iš laisvės atėmimo vietos; 6) rašteliai datuoti 2019 metais, tačiau nuo 2019 metų nėra užfiksuotas pareiškėjo mėginimas pabėgti ar tam rasti kažkokie įrankiai, juolab, su Šiaulių kalėjimu nesiriboja joks vienuolynas, apie kurį kalbama rašteliuose; 7) pareiškėjas neturi teistumų (nei išnykusių, nei galiojančių) už pabėgimą. Taigi, įvertinus šių argumentų visumą, Marijampolės kalėjimas, atitinkamai ir LKT, negalėjo ir negali turėti realaus pagrindo išvadai, kad Pareiškėjas turėjo rimtų ir konkrečių ketinimų pabėgti iš laisvės atėmimo vietos.
Lietuvos apeliacinio teismo 2022-05-02 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-125-487/2022, nepatvirtina pareiškėjo ketinimo, planavimo, rengimosi pabėgti iš įkalinimo įstaigos.
Be to, Sprendimo motyvas, jog nepateikta duomenų, kad pareiškėjas neketina pabėgti, negali būti vertinamas kaip teisingas ir objektyvus. Priešingai, jis yra ydingas, nes tokių duomenų surinkimo pareigą turi tik įkalinimo įstaiga. Pareiškėjas negali pateikti tokių duomenų, nes jis niekada neketino pabėgti ir nebandė net bėgti iš įkalinimo įstaigos.
Nors skunde, adresuotame LKT, nurodyta, kad Marijampolės kalėjimo viršininkas priėmė Sprendimą, o ne įsakymą, nors pagal Instrukcijos 222 punktą, įstaigos direktorius šį sprendimą patvirtina įsakymu, o ne sprendimu, tačiau LKT tik formaliai nurodė, jog tai „nėra esminė klaida, nes dokumento pavadinimas, neturi viršenybės prieš dokumento turinį“.
Pareiškėjas dėl motyvų ir argumentų nebuvimo, nesuvokia, esant kokiems pagrindams ir sąlygoms Pareiškėjas buvo naujai įrašytas į nuteistųjų, linkusiųjų pabėgti įskaitą. Darytina išvada, kad nėra tokių informacijos šaltinių, kurie net ir objektyviai vertinant, galėtų būti pagrindu prielaidai, kad pareiškėjas ketino, rengėsi, planavo pabėgti ar kad ketins, rengiasi, planuoja pabėgti ateityje. Tai rodo, jog Sprendimas, LKT Raštas buvo priimti formaliai arba vadovaujantis informacijos šaltiniais, kurie dėl senumo, nepakankami išvadai dėl pareiškėjo įtraukimo į linkusiųjų pabėgti įskaitą priimti, todėl pareiškėjas į linkusiųjų pabėgti įskaitą įrašytas nepagrįstai.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjas ir jos atstovas nurodė iš esmės tuos pačius skundo argumentus ir prašė skundą tenkinti, nors pareiškėjas ir patvirtino, kad šiuo metu jis jau nėra įrašytas į nuteistųjų, linkusiųjų pabėgti, įskaitą po paskutinio peržiūrėjimo, kai šios bylos nagrinėjimo metu jis buvo perkeltas į Šiaulių kalėjimą, o po to vėl grąžintas į Marijampolės kalėjimą. Pareiškėjas patvirtino, kad skundžiami sprendimai jam pasekmių jau nebesukelia, bet skundą prašo patenkinti dėl to, kad šie sprendimai varžė jo teises ko jie galiojo.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos kalėjimų tarnyba (toliau – ir LKT) su pareiškėjo skundu nesutinka ir savo poziciją grindžia atsiliepime nurodytais argumentais.
Nurodo, kad Kalėjimuose laikomų suimtųjų ir nuteistųjų apsaugos ir priežiūros tvarką, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau - BVK) ir Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo nuostatų įgyvendinimą šioje srityje reglamentuoja Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcija, patvirtinta Kalėjimų departamento direktoriaus 2020 m. balandžio 1 d. įsakymu V-88 „Dėl Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos patvirtinimo“ (toliau - Instrukcija).
Instrukcijos XI skyrius nustato suimtųjų ir nuteistųjų, linkusių pabėgti ar užpulti, priežiūros ypatumus.
Remiantis minėtais teisės aktais nustatytu teisiniu reglamentavimu, esant duomenų, kad suimtasis ar nuteistasis turi polinkį j paminėtas veikas, toks asmuo gali būti nustatyta tvarka įrašomas į linkusių pabėgti ar užpulti įskaitas. Įrašymas į šias įskaitas reiškia, kad suimtajam ar nuteistajam, atsižvelgiant į šios įskaitos rūšį, taikomi atitinkami priežiūros ypatumai ir nustatomi papildomi režimo reikalavimai.
Vadovaujantis Instrukcijos 226 p., suimtąjį (nuteistąjį) perkėlus į kitą įstaigą, vadovaujantis įstaigos direktoriaus įsakymu, kuriuo suimtasis (nuteistasis) įrašytas į linkusių pabėgti įskaitą, laikotarpiu nuo suimtojo (nuteistojo) atvykimo į įstaigą dienos iki įrašymo į linkusių pabėgti įskaitą pagrįstumo ir tikslingumo svarstymo komisijoje taikomi papildomi režimo reikalavimai, skirti įrašytiems į linkusių pabėgti įskaitą suimtiesiems (nuteistiesiems). Per mėnesį laiko nuo atvykimo dienos komisijoje turi būti apsvarstytas visų naujai atvykusiu suimtųjų (nuteistųjų), įrašytų į linkusių pabėgti suimtųjų (nuteistųjų) įskaitą, nebuvusių įrašytų į šią įskaitą šioje įstaigoje, buvimo įskaitoje pagrįstumas ir tikslingumas.
Pareiškėjas iš Šiaulių kalėjimo į Marijampolės kalėjimą (MK) atvyko 2023-07-10, o 2023-07-24 vyko MK Patariamosios komisijos posėdis, kuriame buvo svarstomas klausimas dėl pareiškėjo įtraukimo į nuteistųjų, linkusių pabėgti įskaitą tikslingumas.
Saugumo valdymo skyriaus specialistas, vadovaujantis Instrukcijos 219 p. nuostatomis, pristatė pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietos paprastosios grupės sąlygomis atliekantį laisvės atėmimo bausmę pareiškėją, kuris atliekant bausmę Šiaulių tardymo izoliatoriuje 2022-05-02 įstaigos administracija gavusi Lietuvos apeliacinio teismo nutartį, kurioje prokuroras pateikė duomenis teismui apie suimtojo ketinimą pabėgti iš laisvės atėmimo vietos. Pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2022-10-13 įsakymu buvo įrašytas į linkusių pabėgti įskaitą. Pareiškėjas patariamosios komisijos posėdžio metu prašė neįrašyti į nuteistųjų, linkusių pabėgti įskaitą. Patariamojoje komisijoje nutarta: išklausius pareiškėją, įvertinus jo asmenybę, bei Saugumo valdymo skyriaus specialisto pateiktą dokumentinę medžiagą (pridedama), kadangi duomenų, kad pareiškėjas neketina pabėgti nepateikta bei atsižvelgiant į tai, kad jis 2023-03-30 Šiaulių kalėjimo viršininko Sprendimu Nr. NJ-24-106 buvo paliktas linkusių pabėgti įskaitoje, komisija vienbalsiai priėmė sprendimą siūlyti MK viršininkui pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietos paprastosios grupės sąlygomis atliekantį laisvės atėmimo bausmę nuteistąjį V. V. įrašyti į nuteistųjų, linkusių pabėgti įskaitą.
MK viršininko 2023-07-26 sprendimu Nr. NĮ-20-1028 pareiškėjas buvo įtrauktas į nuteistųjų linkusių pabėgti įskaitą.
Vertinant 2022-05-02 Lietuvos apeliacinio teismo nutartį, joje nurodoma jog „Teisėjų kolegijos vertinimu, skunde akcentuojamos aplinkybės dėl kaltinamojo šeiminės padėties, glaudžių santykių palaikymo su artimaisiais, socialiniais ryšiais, taip pat argumentai dėl suimtojo elgesio tardymo izoliatoriuje, yra svarbios, tačiau nepaneigia tikimybės, kad būdamas laisvėje jis gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Be to, šioms aplinkybėms negali būti suteikta išskirtinė reikšmė, sprendžiant, ar kaltinamasis, būdamas laisvėje, nebėgs ir nesislėps nuo teismo. Jos turi būti ir yra vertinamos kartu su kitomis reikšmingomis aplinkybėmis. Šiuo atveju vertinti ir prokuroro pateikti duomenys — kaltinamojo susirašinėjimas, iš kurio turinio matyti, kad buvo planuojamas pabėgimas iš laisvės atėmimo vietos. Nors gynėjo skunde užsimenama, kad byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog kaltinamasis realiai planavo pabėgimą, kada ir su kuo vyko toks susirašinėjimas, vis tik užfiksuotos aplinkybės taip pat yra svarbus teismo vidinį įsitikinimą formuojantis duomuo, reikšmingas jį vertinti bendrame kontekste sprendžiant dėl suėmimo pagrindo egzistavimo“.
Pareiškėjas MK viršininko 2023-07-26 sprendimą Nr. Nį-20-1028 „Dėl nuteistojo V. V. įtraukimo į nuteistųjų linkusių pabėgti įskaitą“ buvo apskundęs Lietuvos kalėjimų tarnybai, kuri pareiškėjui 2023-09-15 pateikė atsakymą Nr. 2S-2114 „Dėl skundo išnagrinėjimo“, kuriame nurodė, kad susipažinus su dokumentine medžiaga, manytina, kad sprendimas pareiškėją įtraukti į nuteistųjų linkusių pabėgti asmenų įskaitą yra teisėtas ir teisingas. Nėra nustatyta objektyvių įrodymų, kad MK viršininko sprendimas, galėtų būti laikytinas šališku.
Atsakovė mano, kad nėra teisinio pagrindo naikinti MK viršininko priimto sprendimo, kadangi pareiškėjo įtraukimas į nuteistųjų, linkusių pabėgti įskaitą yra pagrįstas, todėl ir pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimo išlaidų priteisimo yra nepagrįstas. MK pareigūnai priimdami sprendimą, pareiškėją įtraukti į nuteistųjų, linkusių pabėgti įskaitą laikėsi nustatyto teisinio reglamentavimo, šis sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas tinkamai įvertinus visas aplinkybes bei vadovaujantis atitinkamomis teisės aktų nuostatomis.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Iš įsiteisėjusio Regionų apygardos administracinio teismo 2023-12-14 sprendimo administracinėje byloje Nr. eI1-7826-621/2023 (toliau – 2023 m. Teismo sprendimas) nustatyta:
2022-10-13 buvo priimtas Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus (po reorganizacijos – Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimas) įsakymas „Dėl suimtojo V. V. įrašymo į linkusiųjų pabėgti įskaitą“, kuriuo pareiškėjas įrašytas į asmenų, linkusiųjų pabėgti, įskaitą.
Lietuvos kalėjimų tarnyba 2023-03-08 sprendimu Nr. 2S-520 „Dėl skundo išnagrinėjimo“ nurodė, jog pareiškėjo skundas dėl 2022-10-13 Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus įsakymo pagrįstas, todėl nurodė Šiaulių kalėjimo administracijai iš naujo įvertinti pareiškėjo įrašymo į linkusiųjų pabėgti įskaitą pagrįstumą, užtikrinant jo dalyvavimą komisijos posėdyje.
Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimo 2023-03-23 Patariamosios komisijos (Komisija) posėdžio protokole Nr. LV-8521 nurodyta, kad 2023-03-21 vykusio posėdžio metu buvo svarstytas pareiškėjo buvimo linkusiųjų pabėgti įskaitoje tikslingumas ir pagrįstumas, protokolu buvo nutarta siūlyti Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimo viršininkui pripažinti, kad pareiškėjas į asmenų, linkusiųjų pabėgti, įskaitą, buvo įrašytas pagrįstai bei palikti pareiškėją linkusiųjų pabėgti įskaitoje.
Šiaulių kalėjimo Komisija, svarstydama pareiškėjo buvimo linkusiųjų pabėgti įskaitoje tikslingumą, atsižvelgė į Šiaulių kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus specialistės 2023-03-15 tarnybiniame pranešime Nr. SV-24-7615 išdėstytas aplinkybes - pareiškėją charakterizuojančius duomenis, 2022-05-02 Lietuvos apeliacinio teismo nutarties Nr. 1-01-2-00035-2019-4 turinį, iš kurio matyti, kad yra užfiksuotos svarbios aplinkybės apie pareiškėjo ketinimą pabėgti iš laisvės atėmimo vietos – nuomonę, kad tikslinga manyti, kad pareiškėjas gali bandyti bėgti iš bausmės atlikimo vietos bei siūlymą pareiškėją įtraukti į linkusiųjų pabėgti įskaitą, taip pat atsižvelgė į Šiaulių kalėjimo Resocializacijos skyriaus 2023-03-13 charakteristikas Nr. RV-24-625 ir Nr. RV-24-632, kuriose, be kita ko, nurodyta, jog suimtasis V. V. pasižymi emociniu, stabilumu, racionalumu, gebėjimu planuoti bei apgalvoti savo veiksmus.
Atsižvelgiant į Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimo Komisijos 2023-03-23 protokolą Nr. LV-8521, 2023-03-30 buvo priimtas Šiaulių kalėjimo viršininko 2023-03-30 sprendimas Nr. NĮ-24-106 „Dėl suimtojo V. V. įrašymo į linkusiųjų pabėgti įskaitą pagrįstumo ir tikslingumo“, kuriuo nurodyta: 1. Palikti pareiškėją įrašytą į asmenų, linkusiųjų pabėgti, įskaitą, jo įrašymo į minėtą įskaitą terminą skaičiuojant nuo įrašymo į šią įskaitą datos, t. y. 2022 m. spalio 13 d.; 2. Taikyti pareiškėjui papildomus režimo reikalavimus (toliau – ir Šiaulių kalėjimo viršininko 2023-03-30 sprendimas).
Pareiškėjas 2023-04-28 pateikė skundą Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriui dėl Šiaulių kalėjimo viršininko 2023-03-30 sprendimo panaikinimo.
Lietuvos kalėjimų tarnyba 2023-05-23 priėmė sprendimą Nr. 2S-1197 „Dėl skundų nagrinėjimo“, kuriame nurodė, jog nėra teisinio pagrindo naikinti Šiaulių kalėjimo viršininko 2023-03-30 sprendimą.
Pareiškėjo skundas dėl Šiaulių kalėjimo viršininko 2023-03-30 sprendimo ir dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos 2023-05-23 sprendimo Nr. 2S-1197 „Dėl skundų nagrinėjimo“ panaikinimo buvo atmestas nurodytu Regionų apygardos administracinio teismo 2023-12-14 sprendimu administracinėje byloje Nr. eI1-7826-621/2023 (2023 m. Teismo sprendimu).
Pareiškėjo apeliacinis skundas dėl 2023 m. Teismo sprendimo panaikinimo buvo atmestas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025-05-28 nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-337-815/2025 (toliau – LVAT Nutartis), todėl 2023 m. Teismo sprendimas, kuriuo Šiaulių kalėjimo viršininko 2023-03-30 sprendimas Nr. NĮ-24-106 „Dėl suimtojo V. V. įrašymo į linkusiųjų pabėgti įskaitą pagrįstumo ir tikslingumo“ pripažintas teisėtu ir pagrįstu, yra įsiteisėjęs.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjas iš Šiaulių kalėjimo į Marijampolės kalėjimą atvyko 2023-07-10.
Marijampolės kalėjime 2023-07-24 vyko patariamosios komisijos (toliau - Patariamoji komisija) posėdis, kuriame buvo svarstomas pareiškėjo įtraukimo į nuteistųjų, linkusių pabėgti įskaitą tikslingumas.
Patariamosios komisijos posėdžio 2023-07-25 protokole Nr. RV-20-5833 nurodyta, kad 2023-07-24 vykusio posėdžio metu Saugumo valdymo skyriaus specialistas pristatė pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietos paprastosios grupės sąlygomis atliekantį laisvės atėmimo bausmę pareiškėją, kuris atliekant bausmę Šiaulių tardymo izoliatoriuje 2022-05-02 įstaigos administracija gavusi Lietuvos apeliacinio teismo nutartį, kurioje prokuroras pateikė duomenis teismui apie suimtojo ketinimą pabėgti iš laisvės atėmimo vietos. Pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2022-10-13 įsakymu buvo įrašytas į linkusių pabėgti įskaitą. Patariamojoje komisijoje nutarta: išklausius pareiškėją, įvertinus jo asmenybę, bei Saugumo valdymo skyriaus specialisto pateiktą dokumentinę medžiagą, kadangi duomenų, kad pareiškėjas neketina pabėgti nepateikta, bei atsižvelgiant į tai, kad jis 2023-03-30 Šiaulių kalėjimo viršininko Sprendimu Nr. NJ-24-106 buvo paliktas linkusių pabėgti įskaitoje, komisija vienbalsiai priėmė sprendimą siūlyti Marijampolės kalėjimo viršininkui pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietos paprastosios grupės sąlygomis atliekantį laisvės atėmimo bausmę nuteistąjį V. V. įrašyti į nuteistųjų, linkusių pabėgti įskaitą (toliau – Protokolas).
Marijampolės kalėjimo viršininkas 2023-07-26 sprendimu Nr. NĮ-20-1028 „Dėl nuteistojo V. V. įtraukimo į nuteistųjų, linkusiųjų pabėgti įskaitą“, atsižvelgdamas į Protokolą, nurodė: 1) Nuteistąjį V. V. įtraukti į nuteistųjų, linkusių pabėgti įskaitą; 2) Taikyti papildomus režimo reikalavimus (toliau – Sprendimas).
Pareiškėjas 2023-08-23 Lietuvos kalėjimų tarnybai pateikė skundą dėl Sprendimo panaikinimo.
Lietuvos kalėjimų tarnyba 2023-09-15 sprendimu Nr. 2S-2114 „Dėl skundo išnagrinėjimo“, netenkino pareiškėjo skundo ir nurodė, kad 2023-07-24 įvyko Patariamosios komisijos posėdis, kuriame buvo svarstomas klausimas dėl V. V. įtraukimo į nuteistųjų, linkusių pabėgti įskaitą tikslingumas, posėdyje dalyvavo ir nuteistasis V. V., kuris buvo supažindintas su komisijos sprendimu, tokiu būdu Marijampolės kalėjimo administracija užtikrino teisės aktuose nustatytų reikalavimų vykdymą (Instrukcijos 222 p.). Susipažinus su dokumentine medžiaga, manytina, kad sprendimas V. V. įtraukti į linkusių pabėgti asmenų įskaitą yra teisėtas ir teisingas, šiuo atveju nėra nustatyta objektyvių įrodymų, kad kalėjimo sprendimas, galėtų būti laikytinas šališku. Atsižvelgiant į tai, nėra teisinio pagrindo naikinti Marijampolės kalėjimo administracijos priimto sprendimo. Dėl aplinkybės, kad Marijampolės kalėjimo viršininkas priėmė sprendimą, o ne įsakymą, kaip tai numatyta Instrukcijos 222 punkte, pažymėta, kad tai nėra esminė klaida, nes dokumento pavadinimas, neturi viršenybės prieš dokumento turinį (toliau – LKT Sprendimas).
Dėl Sprendimo ir LKT Sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo
Nors pareiškėjas teigia, kad skundžiamas Sprendimas yra priimtas visiškai nepagrįstai bei neteisėtai, Sprendime ir Protokole nėra pateikta jokių motyvų ir argumentų, kurie rodytų pagrindus ir sąlygas pareiškėją įtraukti į nuteistųjų linkusių pabėgti įskaitą, tačiau teismas atmeta tokius argumentus kaip nepagrįstus.
Ginčo klausimą skundžiamo Sprendimo priėmimo metu reglamentavo tuo metu galiojusi Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcija, patvirtinta Kalėjimų departamento direktoriaus 2020-04-01 įsakymu Nr. V-88 „Dėl Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos patvirtinimo“ (toliau – ir Instrukcija).
Instrukcijos 226 punkte buvo numatyta: “Suimtąjį (nuteistąjį) perkėlus į kitą įstaigą, vadovaujantis įstaigos direktoriaus įsakymu, kuriuo suimtasis (nuteistasis) įrašytas į linkusiųjų pabėgti įskaitą, laikotarpiu nuo suimtojo (nuteistojo) atvykimo į įstaigą dienos iki įrašymo į linkusiųjų pabėgti įskaitą pagrįstumo ir tikslingumo svarstymo komisijoje taikomi papildomi režimo reikalavimai, skirti įrašytiems į linkusiųjų pabėgti įskaitą suimtiesiems (nuteistiesiems). Per mėnesį laiko nuo atvykimo dienos komisijoje turi būti apsvarstytas visų naujai atvykusių suimtųjų (nuteistųjų), įrašytų į linkusiųjų pabėgti suimtųjų (nuteistųjų) įskaitą, nebuvusių įrašytų į šią įskaitą šioje įstaigoje, buvimo įskaitoje pagrįstumas ir tikslingumas. <...> Komisijai įvertinus nuteistojo paaiškinimus ir nutarus, kad suimtąjį (nuteistąjį) išbraukti iš linkusiųjų pabėgti įskaitos nėra pagrindo, toks sprendimas įforminamas posėdžio protokolu, kuriame komisija teikia siūlymą įstaigos direktoriui neišbraukti suimtojo (nuteistojo) iš linkusiųjų pabėgti įskaitos. Jei įstaigos direktorius pritaria komisijos siūlymui, neišbraukti suimtojo (nuteistojo) iš linkusiųjų pabėgti įskaitos, šį sprendimą patvirtina įsakymu. <...>“ .
Nurodytas Instrukcijos reglamentavimas reiškia, kad nuteistąjį, kuris buvo įrašytas į linkusiųjų pabėgti įskaitą vienoje įstaigoje, perkėlus į kitą įstaigą, ankstesnis sprendimas dėl įrašymo į šią įskaitą galioja tol, kol naujoje įstaigoje apsvarstomas klausimas dėl įrašymo į linkusiųjų pabėgti įskaitą pagrįstumo ir tikslingumo naujoje įstaigoje ir kol įstaigos direktorius priima dėl to naują įsakymą.
Pagal tokį teisinį reglamentavimą ankstesnis pareiškėjo atžvilgiu priimtas sprendimas (Šiaulių kalėjimo viršininko 2023-03-30 sprendimas) turi tiesioginę įtaką vėlesniam sprendimui (Sprendimui), nes vėlesniu sprendimu iš esmės yra peržiūrimas ankstesnio sprendimo galiojimo pratęsimo poreikis naujoje įstaigoje ir ankstesnis sprendimas sudaro pagrindą priimti vėlesnį sprendimą. Be to, nepasikeitus aplinkybėms, vėlesnio sprendimo faktinis pagrindas iš esmės nesikeičia nuo ankstesnio, t. y. vertinamos tos pačios aplinkybės, kurios laikomos pagrindu įrašyti nuteistąjį į linkusių pabėgti įskaitą.
Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šioje byloje priimtoje 2025-07-31 nutartyje Nr. eAS-440-821/2024 dėl bylos sustabdymo pagrįstumo jau yra konstatavęs, jog tiek iš teisinio reguliavimo, tiek iš nustatytų faktinių aplinkybių matyti, jog Marijampolės kalėjimo viršininko sprendimas yra tiesiogiai susijęs su Šiaulių kalėjimo viršininko sprendimu: Šiaulių kalėjimo viršininko sprendime ir Marijampolės kalėjimo viršininko sprendime buvo sprendžiama dėl pareiškėjo palikimo tame pačiame sąraše – nuteistųjų, linkusių pabėgti, įskaitoje, o pareiškėjo įtraukimo į šią įskaitą pagrindas – Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 2 d. nutartis byloje Nr. 1-01-2-000352019-4, kurioje minimi prokuroro pateikti duomenys apie pareiškėjo ketinimą (planus) pabėgti iš laisvės atėmimo vietos.
Nagrinėjamu atveju iš skundžiamo Sprendimo matyti, kad jis priimtas tuo pagrindu, jog aplinkybės dėl pareiškėjo ketinimo pabėgti vertinimo, kuriomis remiantis pareiškėjas į linkusiųjų pabėgti įskaitą buvo įtrauktas Šiaulių kalėjimo viršininko 2023-03-30 sprendimu, Patariamosios komisijos manymu, nepasikeitė, todėl pareiškėjas į linkusiųjų pabėgti įskaitą buvo įtrauktas ir Marijampolės kalėjimo viršininko priimtu Sprendimu. Taigi, abiejų kalėjimų viršininkų sprendimai grindžiami ta pačia Lietuvos apeliacinio teismo 2022-05-02 nutartimi byloje Nr. 1-01-2-000352019-4, kurioje ir buvo konstatuota, kad vienas iš kardomosios priemonės suėmimo skyrimo pagrindų pareiškėjui buvo jo susirašinėjimas, iš kurio turinio matyti, kad buvo planuojamas pabėgimas iš laisvės atėmimo vietos.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, palikdamas galioti 2023 m. Teismo sprendimą dėl Šiaulių kalėjimo viršininko 2023-03-30 sprendimo, pripažino, kad Šiaulių kalėjimo viršininko 2023-03-30 sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nes vien pareiškėjo planavimo bėgti pakanka, kad būtų taikomas Instrukcijos 219 punktas, kuriame nustatyta, jog į linkusiųjų pabėgti įskaitą įrašomi visi suimtieji (nuteistieji), kurie, be kita ko, rengėsi pabėgti paskutinio suėmimo, laisvės atėmimo ar arešto bausmės atlikimo metu, o planavimas bėgti, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vertintinas kaip rengimasis ir / ar polinkis pabėgti ir todėl pareiškėjas į linkusiųjų pabėgti įskaitą pagrįstai galėjo būti įrašytas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025-05-28 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-337-815/2025).
Taigi, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išaiškino, kad 2023-03-30 pareiškėjo įrašymo į linkusiųjų pabėgti įskaitą pagrįstas ir pakankamas pagrindas yra Lietuvos apeliacinio teismo 2022-05-02 nutartyje Nr. 1-01-2-000352019-4 nurodyta aplinkybė, jog remiantis pareiškėjo susirašinėjimu suėmimo metu, buvo konstatuota, kad jis planavo pabėgimą iš laisvės atėmimo vietos. Todėl atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimą, teismas sprendžia, kad ir šioje byloje nagrinėjamu Sprendimu Marijampolės kalėjimo viršininkas, vadovaudamasis tomis pačiomis aplinkybėmis dėl pareiškėjo planuoto pabėgimo, nurodytomis Lietuvos apeliacinio teismo 2022-05-02 nutartyje Nr. 1-01-2-000352019-4, taip pat pagrįstai nurodė įtraukti pareiškėją į linkusiųjų pabėgti įskaitą perkėlus jį į Marijampolės kalėjimą.
Pažymėtina, kad Instrukcijos 219 punkte numatyta, jog į linkusiųjų pabėgti įskaitą įrašomi visi suimtieji (nuteistieji), kurie buvo pabėgę, rengėsi ar bandė pabėgti paskutinio suėmimo, laisvės atėmimo ar arešto bausmės atlikimo metu, o pagal Instrukcijos 220 punktą, informacijos šaltiniai apie suimtojo (nuteistojo) ketinimą pabėgti, be kita ko, yra ir suimtųjų (nuteistųjų) laiškai (220.4. p.).
Taigi, skundžiamas Sprendimas pagrįstai priimtas pabėgimo riziką vertinant vadovaujantis pareiškėjo laiškais, rašytais suėmimo metu, iš kurių Lietuvos apeliacinio teismo 2022-05-02 nutartyje buvo padaryta išvada, kad pareiškėjas planavo pabėgimą.
Iš pačių į bylą pateiktų laiškų matyti, kad pareiškėjas 2019 metais rugpjūčio mėnesį rašytuose laiškuose planavo pabėgimą nelaukiant teismo, buvo sukūręs net tris skirtingus pabėgimo planus, kuriems realizuoti nurodė turįs tiek pinigų, kiek reikėtų.
Nors pareiškėjas akcentuoja, kad Sprendimo priėmimo metu nebuvo galima vadovautis Lietuvos apeliacinio teismo 2022-05-02 nutartimi, nes manymas, jog pareiškėjas gali pabėgti negali trukti neribotą laiką, tačiau teismas pažymi, kad nuo Šiaulių kalėjimo viršininko 2023-03-30 sprendimo, kuris LVAT Nutartimi pripažintas pagrįstu ir teisėtu, iki skundžiamo Sprendimo priėmimo nepraėjo nei keturi mėnesiai. Todėl teismas konstatuoja, kad Sprendimo priėmimo metu aplinkybės, leidžiančios pagrįstai manyti, kad pareiškėjas gali būti linkęs pabėgti dėl jo laiškuose išsakytų konkrečių ketinimų tą padaryti, iš esmės buvo tokios pačios, kokios minėta LVAT Nutartimi yra pripažintos pakankamomis įrašyti pareiškėją į linkusiųjų pabėgti įskaitą. Tai reiškia, kad ir skundžiamas Sprendimas, grindžiamas tais pačiais duomenimis, taip pat yra teisėtas ir pagrįstas, kaip ir Šiaulių kalėjimo viršininko 2023-03-30 sprendimas.
Pareiškėjo nurodomi argumentai apie prieštaringą Šiaulių kalėjimo poziciją dėl polinkio pabėgti, kuri buvo išreikšta 2022-05-25 rašte Nr. 61-1232 ir 2022-09-29 rašte Nr. 17-1158, neturi įtakos Sprendimo teisėtumo vertinimui, nes Sprendimas priimtas remiantis ne šiais raštais, o Šiaulių kalėjimo viršininko 2023-03-30 sprendimu, kuris LVAT Nutartimi pripažintas pagrįstu ir teisėtu.
Pareiškėjo argumentai: kad atsakovė vadovavosi pasenusiais 2019 m. laiškais, kuriuose nurodytos aplinkybės niekaip nebuvo realizuotos ar bandytos realizuoti; kad neaišku, kas rašė laiškus; kad 2019 m. pareiškėjas net nebuvo laikomas Šiaulių kalėjime, yra nepagrįsti ir neturi įtakos vertinant įrašymo į linkusiųjų pabėgti įskaitą pagrindą ir tikslą. Teismas pažymi, kad tokios įskaitos tikslas yra prevencinis - kad būtų užkirstas kelias galimam pabėgimui, jeigu turima duomenų, kad suimtieji (nuteistieji) rengėsi pabėgti paskutinio suėmimo, laisvės atėmimo ar arešto bausmės atlikimo metu. Todėl įrašymui į linkusiųjų pabėgti įskaitą neturi būti keliami tokie įrodinėjimo dėl galimos pabėgimo grėsmės standartai kaip, kad kaltės dėl padarytų pažeidimų standartai. Minėtoje LVAT Nutartyje konstatuota, kad pareiškėjo planavimas bėgti vertintinas kaip rengimasis ir / ar polinkis pabėgti, todėl pareiškėjas į linkusiųjų pabėgti įskaitą pagrįstai galėjo būti įrašytas (nutarties 34 p.). Taigi, pats planavimas pabėgti, kuris labai detaliai atskleistas 2019 m. rugpjūčio mėnesio laiškuose, yra laikytinas rengimusi pabėgti Instrukcijos 219 punkto taikymo prasme, todėl nėra būtina laukti ir surinkti duomenis, patvirtinančius, kad suimtasis / nuteistasis imsis konkrečių veiksmų savo sumanymui realizuoti.
Taip pat neturi reikšmės pareiškėjo argumentas, kad 2019 m. jis net nebuvo laikomas Šiaulių kalėjime, kadangi, viena vertus, nėra ir ginčo, jog laiškai buvo rašyti pareiškėjui būnant suėmime Vilniuje (tai nurodoma jo paties laiškuose, kur planuojama bėgti iš „Vln“, rašoma apie „Lidl“ parduotuvę, esančią prie pat kalinimo įstaigos), o kita vertus, nėra skirtumo iš kokios konkrečios įstaigos pareiškėjas planavo pabėgti, kadangi prevencinių priemonių pagrindas yra pats ketinimas pabėgti, nesvarbu iš kurios įkalinimo įstaigos. T. M. kalėjimas visiškai pagrįstai gali ir turi atsižvelgti į pareiškėjo ketinimą pabėgti, nepriklausomai nuo to, iš kurios įkalinimo įstaigos jis planavo tą padaryti.
Tuo tarpu pareiškėjo teiginiai, neva 2019 m. laiškai rašyti ne jo, yra nepagrįsti, nes kai kuriuose iš jų yra nurodytas ir pareiškėjo vardas, be to, juose minima jo žmona, jo bylos aplinkybės, o šių laiškų nuotraukos buvo rastos būtent pareiškėjo žmonos telefone.
Teismas sutinka su pareiškėjo argumentu, kad Protokolo motyvas, jog „duomenų, kad nuteistasis neketina pabėgti nepateikta“ yra ydingas ir negali būti naudojamas kaip pagrindas įrašant į linkusiųjų pabėgti įskaitą, kadangi būtent įkalinimo įstaiga turi pareigą surinkti priešingus duomenis, t. y., jog nuteistasis linkęs pabėgti. Pagal įrodinėjimo taisykles įrodyti turi ta šalis, kuri teigia, o ne ta, kuri neigia atitinkamas aplinkybes. Tačiau nepaisant šio ydingo Protokolo argumento, skundžiamas Sprendimas dėl to nėra neteisėtas ir nepagrįstas, nes jo pagrindas, kuris yra pakankamas jo teisėtumui konstatuoti, yra Lietuvos apeliacinio teismo 2022-05-02 nutartyje konstatuotas pareiškėjo planavimas pabėgti.
Pareiškėjo argumentas, kad Marijampolės kalėjimo viršininkas priėmė sprendimą, o ne įsakymą, kaip numato Instrukcija, yra tik formalus Instrukcijos pažeidimas dėl dokumento pavadinimo, neturintis jokios įtakos Sprendimo turiniui ir jo teisėtumui. Minėtoje LVAT Nutartyje dėl analogiško Šiaulių kalėjimo viršininko 2023-03-30 sprendimo pažeidimo, įvardijant jį ne įsakymu, o sprendimu, LVAT konstatavo, kad nors sprendimas nebuvo įvardytas įsakymu, šis netikslumas nėra pagrindas naikinti Šiaulių kalėjimo viršininko 2023-03-30 Sprendimą. Todėl ir Sprendimo teisėtumui klaidingas dokumento pavadinimo nurodymas neturi jokios įtakos.
Teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis ir argumentais, sprendžia, kad skundžiamas Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nes priimtas remiantis teisėtu ir pagrįstu Šiaulių kalėjimo viršininko 2023-03-30 sprendimu, nuo kurio priėmimo iki Sprendimo priėmimo aplinkybės iš esmės nebuvo pasikeitę, kadangi Lietuvos apeliacinio teismo 2022-05-02 nutartyje konstatuotas pareiškėjo planavimas pabėgti buvo pakankamas pagrindas taikyti Instrukcijos 219 punktą ir įrašyti pareiškėją į linkusiųjų pabėgti įskaitą. Todėl naikinti teisėtą ir pagrįstą Sprendimą bei LKT Sprendimą, kuriuo buvo netenkintas pareiškėjo skundas dėl Sprendimo panaikinimo, nėra pagrindo ir pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.).
Dėl teisme sprendžiamo ginčo aktualumo ir skundo pagrįstumo pasikeitus aplinkybėms
Kaip minėta, Instrukcijos 226 punkte įtvirtintas reglamentavimas reiškia, kad nuteistąjį, kuris buvo įrašytas į linkusiųjų pabėgti įskaitą vienoje įstaigoje, perkėlus į kitą įstaigą, ankstesnis sprendimas dėl įrašymo į šią įskaitą galioja tol, kol naujoje įstaigoje apsvarstomas klausimas dėl įrašymo į linkusiųjų pabėgti įskaitą pagrįstumo ir tikslingumo naujoje įstaigoje ir kol įstaigos direktorius priima dėl to naują įsakymą. Šiame punkte taip pat nurodyta, kad naujai atvykusių suimtųjų (nuteistųjų), įrašytų į linkusiųjų pabėgti įskaitą, išbraukimas iš šios įskaitos organizuojamas ir įforminamas šios instrukcijos 222 punkte nustatyta tvarka.
Taigi, perkėlus nuteistąjį į kitą įstaigą ir joje nenustačius pagrindo įrašyti į linkusiųjų pabėgti įskaitą, naujai atvykę suimtieji (nuteistieji), įrašyti į linkusiųjų pabėgti įskaitą, išbraukiami iš šios įskaitos.
Be to, pagal Instrukcijos 229 punktą, suimtojo (nuteistojo) buvimo linkusiųjų pabėgti įskaitoje tikslingumą komisija svarsto suimtojo (nuteistojo) prašymu kas vienerius metus. Nusprendusi, kad yra pagrindas suimtąjį (nuteistąjį) išbraukti iš linkusiųjų pabėgti įskaitos, komisija kreipiasi su siūlymu į įstaigos direktorių dėl suimtojo (nuteistojo) išbraukimo iš linkusiųjų pabėgti įskaitos, kartu pateikdama įsakymo projektą. Su įsakymu dėl suimtojo (nuteistojo) išbraukimo iš linkusiųjų pabėgti įskaitos pasirašytinai supažindinamas suimtasis (nuteistasis), išbrauktas iš šios įskaitos.
Pagal Instrukcijos 223 punktą, papildomi režimo reikalavimai taikomi tik suimtiesiems (nuteistiesiems), linkusiems pabėgti.
Nurodytas reglamentavimas reiškia, kad įrašymas į linkusiųjų pabėgti įskaitą ir jo pagrindu taikomi papildomi režimo reikalavimai yra terminuoto galiojimo ir teisines pasekmes sukelia tol, kol galioja įstaigos direktoriaus įsakymas įrašyti suimtąjį (nuteistąjį) į linkusiųjų pabėgti įskaitą.
Teismo posėdyje pareiškėjas patvirtino, kad šiuo metu jis jau išbrauktas iš nuteistųjų, linkusiųjų pabėgti, įskaitos ir skundžiamas Sprendimas pasekmių jau nebesukelia, bet skundą prašo patenkinti dėl to, kad Sprendimas varžė jo teises kol jis galiojo.
Taigi, byloje jau nėra ginčo, kad skundžiamas Sprendimas negalioja ir jo pasekmės (papildomi režimo reikalavimai) pareiškėjui netaikomi.
ABTĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus.
ABTĮ 2 straipsnio 1 dalyje apibrėžta, kas yra administracinis ginčas – asmens ir viešojo administravimo subjekto konfliktas arba vienas kitam nepavaldžių viešojo administravimo subjektų konfliktas. Prie administracinių ginčų priskiriami ir tarnybiniai ginčai, taip pat rinkimų ginčai.
Taigi, suinteresuotų asmenų kreipimaisi administraciniuose teismuose nagrinėjami tik tada, kai tarp šalių yra kilęs ginčas.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad ABTĮ nuostatų, reglamentuojančių kreipimąsi į administracinį teismą, sisteminis vertinimas leidžia teigti, jog į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje. Ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-327/2011, 2021 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-18-662/2021).
Pagal Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 5 dalį, administracinis sprendimas suprantamas kaip vienkartinis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam subjektui ar individualiais požymiais apibūdintų subjektų grupei, jame išreikštas teisės normų taikymo rezultatas konkretaus subjekto atžvilgiu, turintis įtakos šio subjekto teisiniam statusui, t. y. teisėms ir pareigoms (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-201/2009, 2011 m. rugpjūčio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2780/2011 ir kt.). Tuo atveju, kai skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-69/2011).
Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, tuo atveju, kai akivaizdu, kad skundžiamas aktas negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, teismas, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių nesukeliančių aktų ar veiksmų, asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010, 2021 m. spalio 20 d. administracinėje byloje Nr. eAS-581-520/2021 ir kt.).
Tokiu atveju, kai teisme ginčijamas administracinis sprendimas panaikinamas ar tampa nebegaliojančiu, teismų praktikoje laikoma, kad byloje nelieka ginčo dalyko, dėl kurio pareiškėjas kreipėsi į teismą, siekdamas ginčijamo sprendimo panaikinimo, todėl prašymas panaikinti tokį skundžiamą sprendimą, kuris nebegalioja, negali būti tenkinamas ir skundas yra atmestinas (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1339-1047/2025).
Atsižvelgiant į nurodytą teismų praktiką ir į šioje byloje nustatytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad skundžiamas Sprendimas ir LKT Sprendimas teisinių pasekmių pareiškėjui jau nebesukelia, nes jis jau yra išbrauktas iš linkusiųjų pabėgti įskaitos. Todėl teismas neturi pagrindo panaikinti jau nebegaliojančius sprendimus.
Tuo tarpu pareiškėjo reikalavimas panaikinti skundžiamus sprendimus tik dėl to, kad šie sprendimai varžė jo teises kol jie galiojo, niekaip nesusijęs su jo teisių gynimu šioje byloje, kurioje siekiama tik sprendimų panaikinimo, t. y. teisinių santykių, kuriuos skundžiami sprendimai sukūrė, nutraukimo, bet ne kitų pasekmių, pavyzdžiui, žalos, kildinamos iš šių santykių, atlyginimo. Todėl šiuo atveju negalima nei panaikinti sprendimų, kurie negalioja, nei pagal šio skundo reikalavimus panaikinti jų galiojimu sukeltų suvaržymų pasekmių.
Atsižvelgiant į tai, kad Sprendimas ir LKT Sprendimas nebegalioja ir nesukelia pareiškėjui tų neigiamų teisinių pasekmių, kurias jis ginčijo ir siekė panaikinti, byloje neliko ginčo dalyko, todėl reikalavimas panaikinti negaliojančius sprendimus, negali būti tenkinamas. Atitinkamai, pareiškėjo skundas yra atmestinas kaip nepagrįstas ir šiuo pagrindu (ABTĮ 88 str. 1 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.
Atsižvelgiant į tai, kad teismo sprendimas priimtas ne pareiškėjo naudai, pareiškėjo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas negali būti tenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40-41 straipsniais, 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo V. V. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Pareiškėjo V. V. prašymo dėl bylinėjimo išlaidų priteisimo netenkinti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.