- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-07-31
- Bylos Nr.
- eAS-440-821/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02844-2023-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ernestas Spruogis (pirm.), Artūras Drigotas, Iveta Pelienė (pran.)
- Pareiškėjas
- V. V.
- Atsakovas
- Lietuvos kalėjimų tarnybai
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Ivetos Pelienės (pranešėja) ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. V. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. gegužės 23 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. V. skundą atsakovui Lietuvos kalėjimų tarnybai dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas V. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo viršininko 2023 m. liepos 26 d. sprendimą Nr. NĮ-20-1028 „Dėl nuteistojo V. V. įtraukimo į nuteistųjų, linkusiųjų pabėgti įskaitą“ (toliau – ir Marijampolės kalėjimo viršininko sprendimas); 2) panaikinti Lietuvos kalėjimų tarnybos 2023 m. rugsėjo 15 d. raštą Nr. 2S-2114 „Dėl skundo išnagrinėjimo“.
II.
Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2024 m. gegužės 23 d. nutartyje nutarė sustabdyti šios administracinės bylos nagrinėjimą iki įsiteisės galutinis procesinis sprendimas administracinėje byloje Nr. eI1-7826-621/2023 (proceso Nr. 3-64-3-01499-2023-6).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nustatė, kad administracinėje byloje Nr. eI1-7826-621/2023 yra ginčijamas Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimo viršininko 2023 m. kovo 30 d. sprendimas Nr. NĮ-24-106 „Dėl suimtojo V. V. įrašymo į linkusiųjų pabėgti įskaitą pagrįstumo ir tikslingumo“ (toliau – ir Šiaulių kalėjimo viršininko sprendimas), kuris buvo pagrindu priimti Marijampolės kalėjimo viršininko sprendimą. Teismo vertinimu, tarp apeliacine tvarka nagrinėjamos administracinės bylos Nr. eI1-7826-621/2023 ir šios administracinės bylos yra tiesioginis ryšys, nes šioje byloje ginčijamas Marijampolės kalėjimo viršininko sprendimas buvo priimtas iš esmės vadovaujantis Šiaulių kalėjimo viršininko sprendimu. Atitinkamai, teismo sprendimas dėl Šiaulių kalėjimo viršininko sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo turi įtakos vertinant ir Marijampolės kalėjimo viršininko sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą.
Teismas pažymėjo, kad Marijampolės kalėjimo viršininko sprendimo priėmimo metu galiojusios Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. V-88 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos (toliau – ir Instrukcija) 226 punkte įtvirtintas reglamentavimas reiškia, kad nuteistąjį, kuris buvo įrašytas į linkusiųjų pabėgti įskaitą vienoje įstaigoje, perkėlus į kitą įstaigą, ankstesnis sprendimas dėl įrašymo į šią įskaitą galioja tol, kol naujoje įstaigoje apsvarstomas klausimas dėl įrašymo į linkusiųjų pabėgti įskaitą pagrįstumo ir tikslingumo naujoje įstaigoje ir kol įstaigos direktorius priima dėl to naują įsakymą. Taigi, vien tik pagal tokį teisinį reguliavimą ankstesnis dėl pareiškėjo priimtas sprendimas – Šiaulių kalėjimo viršininko sprendimas – turi tiesioginę įtaką vėlesniam sprendimui – Marijampolės kalėjimo viršininko sprendimui, nes vėlesniuoju sprendimu iš esmės yra peržiūrimas ankstesniojo sprendimo galiojimo pratęsimo poreikis naujoje įstaigoje, ankstesnysis sprendimas sudaro pagrindą priimti vėlesnįjį sprendimą. Be to, nepasikeitus aplinkybėms, vėlesniojo sprendimo faktinis pagrindas iš esmės nesikeičia nuo ankstesniojo, t. y. vertinamos tos pačios aplinkybės, kurios laikomos pagrindu įrašyti nuteistąjį į linkusiųjų pabėgti įskaitą.
Teismas nurodė, jog iš Marijampolės kalėjimo viršininko sprendimo matyti, kad jis priimtas tuo pagrindu, jog nepasikeitė aplinkybės dėl pareiškėjo ketinimo pabėgti vertinimo, todėl, remiantis tuo, kad pareiškėjas į linkusiųjų pabėgti įskaitą buvo įtrauktas Šiaulių kalėjimo viršininko sprendimu, į tokią pat įskaitą pareiškėjas buvo įtrauktas ir Marijampolės kalėjimo viršininko sprendimu.
Teismas priėjo prie išvados, kad apeliacinės instancijos teismo vertinimas dėl Šiaulių kalėjimo viršininko sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo turės įtakos ir vertinant šioje byloje ginčijamo Marijampolės kalėjimo viršininko sprendimo teisėtumą, kadangi teismas šioje byloje turi atsižvelgti į aukštesnės instancijos teismo teisės aiškinimo ir tų pačių faktinių duomenų vertinimo taisykles, suformuluotas iš esmės analogiškoje ankstesnėje byloje dėl Šiaulių kalėjimo viršininko sprendimo teisėtumo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byloje Nr. eA-1202-815/2024 (proceso Nr. 3-64-3-01499-2023-6)). Todėl ši administracinė byla dėl vėliau priimto sprendimo negali būti teisingai išnagrinėta anksčiau nei įsiteisės teismo sprendimas dėl anksčiau priimto sprendimo, turėjusio tiesioginės įtakos priimant vėlesnįjį sprendimą. Atsižvelgiant į tai, šios administracinės bylos nagrinėjimas yra sustabdomas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 100 str. 1 d. 13 p.).
III.
Pareiškėjas V. V. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. gegužės 23 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Pareiškėjas mano, kad administracinėje byloje Nr. eI1-7826-621/2023 priimtas sprendimas ir nustatytos aplinkybės neturės tiesioginės reikšmės nagrinėjamai bylai ir sprendimo priėmimui šioje byloje. Pareiškėjas, apžvelgęs ginčo aplinkybes, taip pat Instrukcijos 226 punkto nuostatas, teigia, kad Marijampolės kalėjimo viršininko sprendimas neturi jokio tiesioginio ryšio su Šiaulių kalėjimo viršininko sprendimu ar Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme nagrinėjama administracine byla Nr. eA-1202-815/2024 ir joje priimtu sprendimu. Marijampolės kalėjimo viršininko sprendimas buvo priimtas nepriklausomai nuo Šiaulių kalėjimo viršininko sprendimo, nes Šiaulių kalėjimas (taip nurodyta atskirajame skunde), Instrukcijos 226 punkto kontekste, turėjo pareigą iš naujo apsvarstyti į Marijampolės kalėjimą atvykusio pareiškėjo įrašymo į linkusiųjų pabėgti įskaitą pagrįstumo ir tikslingumo klausimą pagal nuteistojo paaiškinimus ir asmens byloje esančius duomenis bei dėl to priimti savarankišką sprendimą. Įvertinus išdėstytą teisinį reguliavimą (Instrukcijos 226 p. reikalavimus), bylos faktines aplinkybes, administracinėse bylose Nr. eA-1202-815/2024 ir Nr. eI1-2271-780/2024 nagrinėjamą skirtingą ginčo dalyką, skirtingus ir savarankiškai skundžiamus sprendimus, manytina, jog teismas nepagrįstai sprendė, kad apeliacinės instancijos teismo vertinimas dėl Šiaulių kalėjimo viršininko sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo turės įtakos vertinant ir šioje byloje ginčijamo Marijampolės kalėjimo viršininko sprendimo teisėtumą. Šioje stadijoje, teismo posėdžiuose jau išnagrinėjus bylą ir išklausius baigiamąsias kalbas, yra visi pagrindai ir sąlygos teismui vertinti byloje esančius duomenis ir priimti sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. gegužės 23 m. gegužės 2 d. nutarties, kurioje nuspręsta sustabdyti administracinės bylos Nr. eI1-2271-780/2024 nagrinėjimą iki įsiteisės galutinis procesinis sprendimas administracinėje byloje Nr. eI1-7826-621/2023 (proceso Nr. 3-64-3-01499-2023-6) ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 13 punkte nurodytu pagrindu, teisėtumas ir pagrįstumas.
Teisėjų kolegija pažymi, kad bylos nagrinėjimo sustabdymo pagrindai yra išdėstyti ABTĮ 100 straipsnio 1 dalyje, tarp jų – kitais atvejais, kai teismas pripažįsta, kad bylos nagrinėjimą sustabdyti yra būtina (13 p.).
ABTĮ 100 straipsnis pagal bylos sustabdymo pagrindus išskiria dvi bylos sustabdymo rūšis: privalomąjį bylos sustabdymą ir fakultatyvųjį bylos sustabdymą. Šioje byloje taikytas bylos sustabdymo pagrindas yra fakultatyvusis. Esminis privalomojo ir fakultatyviojo bylos sustabdymo skirtumas yra tas, kad, esant bent vienam privalomojo sustabdymo pagrindui, teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą, o fakultatyvusis bylos sustabdymas priklauso teismo diskrecijai. ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 13 punkte nustatytais atvejais teismui suteikiama teisė, bet ne pareiga sustabdyti bylą; tokiais atvejais byla gali būti sustabdoma tiek paties teismo, tiek ir dalyvaujančių bylos asmenų iniciatyva (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-476-520/2018). Teismas dėl bylos sustabdymo privalo spręsti atsižvelgdamas į konkrečias kiekvienos bylos aplinkybes, apsvarstęs, ar tam tikros aplinkybės, sudarančios pagrindą stabdyti bylą, netrukdo teismui visapusiškai ir teisingai nustatyti esmines bylos aplinkybes, tikruosius šalių tarpusavio santykius, ar bylos sustabdymas neužvilkins jos išnagrinėjimo ir nepažeis byloje dalyvaujančių asmenų teisėtų interesų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-18-415/2018, 2019 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-681442/2019).
Administracinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatymo nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių teismas negali tinkamai išnagrinėti bylos. Administracinio proceso tikslai reikalauja, jog teismas rūpintųsi greitu bylos išnagrinėjimu ir asmenų pažeistų teisių apgynimu. Teismas neturi taikyti bylos sustabdymo pagrindų vien formaliai ir kiekvienu konkrečiu atveju privalo įsitikinti, kad yra pagrindas sustabdyti bylą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-471-662/2018, 2019 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-305-575/2019).
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nusprendė sustabdyti šios administracinės bylos nagrinėjimą iki įsiteisės galutinis procesinis sprendimas administracinėje byloje Nr. eI1-7826-621/2023 (Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme – Nr. eA-1202-815/2024, posėdis dar nepaskirtas), kurioje yra ginčijamas Šiaulių kalėjimo viršininko sprendimas. Pirmosios instancijos teismas laikėsi pozicijos, kad ginčijamas Marijampolės kalėjimo viršininko sprendimas, kuriuo nuspręsta įtraukti (neišbraukti) pareiškėją į linkusiųjų pabėgti įskaitą, buvo priimtas atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas Šiaulių kalėjimo viršininko sprendimu buvo paliktas linkusiųjų pabėgti įskaitoje ir, Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo Patariamosios komisijos vertinimu, nepasikeitė aplinkybės, dėl kurių pareiškėjas anksčiau buvo įtrauktas į linkusiųjų pabėgti įskaitą. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo vertinimas dėl Šiaulių kalėjimo viršininko sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo turės įtakos vertinant šioje byloje ginčijamo Marijampolės kalėjimo viršininko sprendimo teisėtumą ir teisėtumą, nes teismas šioje byloje turi atsižvelgti į aukštesnės instancijos teismo teisės aiškinimo ir tų pačių faktinių duomenų vertinimo taisykles, suformuluotas iš esmės analogiškoje ankstesnėje byloje dėl Šiaulių kalėjimo viršininko sprendimo teisėtumo.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria aptartai pirmosios instancijos teismo pozicijai ir atmeta pareiškėjo atskirojo skundo argumentus, jog teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai sprendė, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo vertinimas dėl Šiaulių kalėjimo viršininko sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo turės įtakos vertinant Marijampolės kalėjimo viršininko sprendimo teisėtumą. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo Patariamoji komisija, 2023 m. liepos 24 d. posėdyje svarstydama pareiškėjo įtraukimo į nuteistųjų, linkusių pabėgti, įskaitą tikslingumo klausimą (žr. posėdžio protokolą, I t., b. l. 8), nusprendė siūlyti Marijampolės kalėjimo viršininkui įtraukti pareiškėją į nuteistųjų, linkusių pabėgti, įskaitą, įvertinusi, be kita ko, tą aplinkybę, jog pareiškėjas buvo paliktas linkusiųjų pabėgti įskaitoje Šiaulių kalėjimo viršininko sprendimu. Iš Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus 2023 m. liepos 14 d. tarnybinio pranešimo Nr. SV-20-2150 (I t., b. l. 10–11) matyti, kad siūlymas kalėjimo viršininkui spręsti klausimą dėl pareiškėjo palikimo nuteistųjų, linkusių pabėgti, įskaitoje buvo pateiktas atsižvelgiant į anksčiau priimtą Šiaulių kalėjimo viršininko sprendimą ir aplinkybes, kurios buvo apsvarstytos priimant pastarąjį sprendimą.
Teisėjų kolegija akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas šiame kontekste pagrįstai vadovavosi Instrukcijos (neteko galios 2023 m. gruodžio 29 d.) 226 punktu, kuriame, be kita ko, nurodyta, kad: „Suimtąjį (nuteistąjį) perkėlus į kitą įstaigą, vadovaujantis įstaigos direktoriaus įsakymu, kuriuo suimtasis (nuteistasis) įrašytas į linkusiųjų pabėgti įskaitą, laikotarpiu nuo suimtojo (nuteistojo) atvykimo į įstaigą dienos iki įrašymo į linkusiųjų pabėgti įskaitą pagrįstumo ir tikslingumo svarstymo komisijoje taikomi papildomi režimo reikalavimai, skirti įrašytiems į linkusiųjų pabėgti įskaitą suimtiesiems (nuteistiesiems). Per mėnesį laiko nuo atvykimo dienos komisijoje turi būti apsvarstytas visų naujai atvykusių suimtųjų (nuteistųjų), įrašytų į linkusiųjų pabėgti suimtųjų (nuteistųjų) įskaitą, nebuvusių įrašytų į šią įskaitą šioje įstaigoje, buvimo įskaitoje pagrįstumas ir tikslingumas. <...> Komisijai įvertinus nuteistojo paaiškinimus ir nutarus, kad suimtąjį (nuteistąjį) išbraukti iš linkusiųjų pabėgti įskaitos nėra pagrindo, toks sprendimas įforminamas posėdžio protokolu, kuriame komisija teikia siūlymą įstaigos direktoriui neišbraukti suimtojo (nuteistojo) iš linkusiųjų pabėgti įskaitos. Jei įstaigos direktorius pritaria komisijos siūlymui, neišbraukti suimtojo (nuteistojo) iš linkusiųjų pabėgti įskaitos, šį sprendimą patvirtina įsakymu. <...>“.
Tiek iš šio teisinio reguliavimo, tiek iš aptartų faktinių aplinkybių matyti, jog Marijampolės kalėjimo viršininko sprendimas yra tiesiogiai susijęs su Šiaulių kalėjimo viršininko sprendimu: Šiaulių kalėjimo viršininko sprendime ir Marijampolės kalėjimo viršininko sprendime buvo sprendžiama dėl pareiškėjo palikimo tame pačiame sąraše – nuteistųjų, linkusių pabėgti, įskaitoje, į kurią pareiškėjas buvo įrašytas Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2022 m. spalio 13 d. įsakymu; konstatavus, kad ankstesnysis sprendimas, t. y. Šiaulių kalėjimo viršininko sprendimas, yra neteisėtas ir nepagrįstas, atsižvelgiant į tokio vertinimo priežastis, toks vertinimas gali turėti esminės reikšmės sprendžiant dėl vėlesniojo sprendimo, t. y. Marijampolės kalėjimo viršininko sprendimo, teisėtumo ir pagrįstumo, ypač atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo įtraukimo į šią įskaitą pagrindas – Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 2 d. nutartis byloje Nr. 1-01-2-000352019-4, kurioje minimi prokuroro pateikti duomenys apie pareiškėjo ketinimą (planus) pabėgti iš laisvės atėmimo vietos, – iš pirmo žvilgsnio, nesikeitė laike. Tai, kad Marijampolės kalėjimo viršininkas, priimdamas šioje byloje ginčijamą sprendimą, atsižvelgė ir į naujus duomenis apie pareiškėjo asmenybę, jo paaiškinimus ir pan., savaime nepaneigia tiesioginio ryšio tarp Šiaulių kalėjimo viršininko sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo bei Marijampolės kalėjimo viršininko sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ryšį tarp nagrinėjamos administracinės bylos ir administracinės bylos Nr. eI1-7826-621/2023 bei kitas procesines prielaidas sustabdyti šios administracinės bylos nagrinėjimą ABTĮ 110 straipsnio 1 dalies 13 punkte įtvirtintu pagrindu, todėl pirmosios instancijos teismas pasinaudojo savo diskrecijos teise sustabdyti šios administracinės bylos nagrinėjimą, nepažeisdamas proceso teisės normų. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
pareiškėjo V. V. atskirąjį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. gegužės 23 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.