- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-12-14
- Bylos Nr.
- eI1-7826-621/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-01499-2023-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arvydas Martinavičius, Žanas Kubeckas, Jarūnė Sedalienė
- Pareiškėjas
- V. V.
- Atsakovas
- Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimo
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos kalėjimų tarnybos
- Advokatai
- Atas Molis
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žano Kubecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arvydo Martinavičiaus ir Jarūnės Sedalienės,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. V. skundą atsakovui Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimui (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos kalėjimų tarnyba) dėl sprendimų panaikinimo ir kitų reikalavimų.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus su skundu, kuriuo prašoma: 1. Panaikinti 2023 m. kovo 30 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimo viršininko sprendimą Nr. NĮ-24-106 „Dėl suimtojo V. V. įrašymo į linkusiųjų pabėgti įskaitą pagrįstumo ir tikslingumo“; 2. Panaikinti 2023 m. gegužės 23 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos raštą Nr. 2S-1197 „Dėl skundų nagrinėjimo“; 3. Iš Lietuvos kalėjimų tarnybos priteisti V. V. visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovo Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimo ir trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos kalėjimų tarnybos atstovai į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, teismo šaukimais. Atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime nurodė, kad atstovas nedalyvaus nagrinėjant bylą teismo posėdyje.
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. V. ir jo atstovas advokatas Atas Molis skunde bei teismo posėdžio metu nurodė, kad 2022 m. spalio 13 d. V. V. buvo įteiktas Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimo (buvęs – Šiaulių tardymo izoliatorius, toliau – ŠK), direktoriaus 2022 m. spalio mėnesio įsakymas „Dėl suimtojo V. V. įrašymo į linkusiųjų pabėgti įskaitą“. 2022 m. lapkričio 13 d. Lietuvos kalėjimų tarnybai (buvęs – Kalėjimų departamentas prie LR teisingumo ministerijos, toliau – LKT arba atsakovė) buvo pateiktas 2022 m. lapkričio 11 d. pareiškėjo skundas „Dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus įsakymo „Dėl suimtojo V. V. įrašymo į linkusiųjų pabėgti įskaitą“ panaikinimo“. Pareiškėjui buvo pateiktas 2023 m. kovo 8 d. LKT raštas Nr. 2S-520 „Dėl skundo išnagrinėjimo“, kuriame LKT nurodė, jog pareiškėjo skundas pagrįstas, todėl prašo ŠK administraciją iš naujo įvertinti pareiškėjo įrašymo į linkusiųjų pabėgti įskaitą pagrįstumą, užtikrinant jo dalyvavimą komisijos posėdyje. 2023 m. kovo 23 d. vyko ŠK Patariamosios komisijos posėdis ir buvo nutarta siūlyti ŠK viršininkui pripažinti, kad pareiškėjas į asmenų, linkusiųjų pabėgti, įskaitą buvo įrašytas pagrįstai bei palikti pareiškėją linkusiųjų pabėgti įskaitoje. 2023 m. kovo 21 d. vykusio ŠK Patariamosios komisijos posėdžio ir jo metu priimto Protokolo pagrindu, 2023 m. kovo 30 d. ŠK viršininkas P. B. priėmė sprendimą Nr. NĮ-24-106 „Dėl suimtojo V. V. įrašymo į linkusiųjų pabėgti įskaitą pagrįstumo ir tikslingumo“ (toliau – Sprendimas). 2023 m. balandžio 28 d. pareiškėjas LKT direktoriui pateikė skundą „Dėl 2023 m. kovo 30 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimo viršininko sprendimo Nr. NĮ-24-106 „Dėl suimtojo V. V. įrašymo į linkusiųjų pabėgti įskaitą pagrįstumo ir tikslingumo“ panaikinimo“. Pareiškėjui buvo pateiktas LKT 2023 m. gegužės 23 d. raštas Nr. 2S-1197 „Dėl skundų nagrinėjimo“ (toliau – Raštas).
Pareiškėjas ir jo atstovas taip pat nurodė, kad 2022 m. gegužės 25 d. atsakyme Nr. 61-1232 (toliau – Atsakymas) nurodyta, kad ŠK valdymo skyriuje nebuvo gauta informacijos, ar duomenų apie pareiškėjo ketinimus ar bandymus pabėgti iš ŠK. 2022 m. rugsėjo 29 d. ŠK pareiškėjui pateikė prieštaringą savo ankstesniam Atsakymui raštą Nr. 17-1158 „Dėl prašymo nagrinėjimo“, kuriame nurodė, jog iš Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 2 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 1S-125-487/2022 turinio neva tai matyti, kad buvo planuojamas pareiškėjo pabėgimas iš laisvės atėmimo vietos (nors teismo nutartis priimta 2022 m. gegužės 2 d. (kurioje netgi nėra neabejotinai konstatuota, jog pareiškėjas tikrai ketino, ketina ar bandė, rengiasi pabėgti iš ŠK), o ŠK pateiktame 2022 m. gegužės 25 d. Atsakyme užtikrinama, kad pareiškėjas neturi ketinimų, nėra atlikęs bandymų pabėgti iš ŠK).
Be kita ko, pareiškėjas buvo kreipęsis į ŠK su prašymu pateikti medžiagą, kurios pagrindu buvo priimtas 2022 m. spalio mėnesio įsakymas „Dėl suimtojo V. V. įrašymo į linkusiųjų pabėgti įskaitą“ (prašymo Nr. 71-4773 „Dėl dokumentų kopijų pateikimo“), kadangi žodžiu ŠK pareigūnai pareiškėjui teigė, kad ŠK buvo gauta tam tikra medžiaga iš prokuroro, tačiau ŠK pareiškėjui tokios medžiagos nepateikė, galimybės susipažinti su ja taip pat nesudarė, nors pareiškėjas primigtinai prašė susipažinti su medžiaga, kurios pagrindu buvo priimti skundžiami sprendimai, jog pareiškėjas žinotų, nuo ko jam reikia gintis. Priešingai, ŠK 2022 m. rugsėjo 29 d. rašte Nr. 17-1158 „Dėl prašymo nagrinėjimo“ pareiškėjui nurodė, jog dokumentų, skirtų pareiškėjui, iš prokuroro ŠK negauta. ŠK viršininkui priėmus naują Sprendimą, nei pareiškėjo atstovui, nei pačiam pareiškėjui nebuvo pateikta jokia medžiaga, kurios pagrindu buvo priimtas Protokolas ir Sprendimas, o ŠK susipažinti pareiškėjui su medžiaga, kurio pagrindu buvo priimtas Protokolas ir Sprendimas vėlgi neleido, nors pareiškėjas teikė prašymus. Pažymi ir tai, kad 2022 m. lapkričio 11 d. skunde LKT „Dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus įsakymo „Dėl suimtojo V. V. įrašymo į linkusiųjų pabėgti įskaitą“ panaikinimo“ pareiškėjas LKT išreiškė prašymą įpareigoti ŠK pateikti pareiškėjo atstovui, advokatui Atui Moliui, 2022 m. spalio mėn. ŠK direktoriaus įsakymą „Dėl suimtojo V. V. įrašymo į linkusiųjų pabėgti įskaitą“ bei visą kitą medžiagą, susijusią su 2022 m. spalio mėnesio ŠK direktoriaus įsakymu „Dėl suimtojo V. V. įrašymo į linkusiųjų pabėgti įskaitą“ (Drausmės komisijos posėdžio, vykusio 2022 m. spalio 6 d., protokolą Nr. 20-3272, V. V. prašymą Šiaulių tardymo izoliatoriui Nr. 71-4773 dėl dokumentų kopijų pateikimo ir visą kitą turimą medžiagą), o pareiškėjo skundas LKT buvo pripažintas pagrįstu, t. y. buvo patenkintas, įskaitant ir šį reikalavimą. Kaip matyti, pareiškėjui ŠK tyčia užkertama teisė susipažinti su medžiaga (bei ją gauti), kurios pagrindu buvo priimtas 2022 m. spalio mėnesio ŠK direktoriaus įsakymas „Dėl suimtojo V. V. įrašymo į linkusiųjų pabėgti įskaitą“, Drausmės komisijos protokolas Nr. 20-3272, minimas pastarajame įsakyme, taip pat Protokolas bei Sprendimas.
Pareiškėjas ir jo atstovas rėmėsi Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir jose laikomų asmenų priežiūros vykdymo tvarką nustato Laisvės atėmimo vietų įstaigų apsaugos ir priežiūros instrukcija, patvirtinta Kalėjimų departamento direktoriaus 2020 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. V-88 (toliau – Instrukcija).
2023 m. kovo 8 d. LKT raštu Nr. 2S-520 „Dėl skundo išnagrinėjimo“, ŠK buvo įpareigotas iš naujo įvertinti pareiškėjo įrašymo į linkusiųjų pabėgti įskaitą pagrįstumą. Tai reiškia, kad ŠK turėjo visiškai iš naujo spręsti dėl pareiškėjo įrašymo į asmenų, linkusiųjų pabėgti, įskaitą (įrašyti arba neįrašyti), kadangi atsakovė pripažino, jog 2022 m. spalio mėnesio ŠK įsakymas „Dėl suimtojo V. V. įrašymo į linkusiųjų pabėgti įskaitą“ yra neteisėtas, nepagrįstas ir todėl naikintinas. Tuo tarpu iš Protokolo darbotvarkės matyti, kad dėl nežinomų priežasčių Patariamosios komisijos posėdžio, vykusio 2023 m. kovo 21 d., metu buvo sprendžiama dėl suimtojo V. V. buvimo linkusiųjų pabėgti įskaitoje tikslingumo ir pagrįstumo, o iš Protokolo turinio matyti, kad posėdžio metu buvo persvarstomas pareiškėjo palikimas įrašytu į linkusiųjų pabėgti įskaitą, nors ne tik kad 2022 m. spalio mėnesio ŠK įsakymas „Dėl suimtojo V. V. įrašymo į linkusiųjų pabėgti įskaitą“ buvo panaikintas, kas reiškia, kad komisijos posėdžio metu buvo svarstomas palikimas linkusiųjų pabėgti įskaitoje, pagal jau panaikintą įsakymą, kai tuo tarpu turėjo būti iš naujo svarstytas įrašymo į tokią įskaitą klausimas, tačiau ir pagal Instrukcijos 229 punktą, persvarstymas dėl buvimo linkusiųjų pabėgti asmenų įskaitoje, savaime aišku, esant nepanaikintam įsakymui, kuriuo nuspręsta įrašyti suimtąjį (nuteistąjį) į tokią įskaitą, suimtojo (nuteistojo) prašymu, vyksta tik kas metus laiko, o pagal Instrukcijos 226 punktą, palikimo linkusiųjų pabėgti įskaitoje tikslingumas ir pagrįstumas, savaime aišku, esant nepanaikintam įsakymui, kuriuo nuspręsta įrašyti suimtąjį (nuteistąjį) į tokią įskaitą, svarstomas tik suimtąjį (nuteistąjį) perkėlus į kitą įstaigą. Patariamoji komisija, nutardama siūlyti ŠK viršininkui pripažinti, kad pareiškėjas į asmenų, linkusiųjų pabėgti, įskaitą buvo įrašytas pagrįstai bei palikti pareiškėją linkusiųjų pabėgti įskaitoje, vadovavosi Instrukcijos 229 punktu: „V. V. įrašytas į linkusiųjų pabėgti įskaitą pagrįstai, kadangi aplinkybės nuo pirmo svarstymo nepasikeitė, negauta faktinių duomenų, kad suimtasis atsisakė ketinimų bėgti“, nes būtent pagal Instrukcijos 229 punktą vertinamas suimtojo (nuteistojo) sumanymo pabėgti atsisakymas: turėdamas duomenų, kad įrašytas į linkusiųjų pabėgti įskaitą suimtasis (nuteistasis) tikrai atsisakė sumanymo pabėgti, Saugumo valdymo skyriaus pataisos pareigūnas pateikia tarnybinį pranešimą, įstaigoje dirbantis kriminalinės žvalgybos pataisos pareigūnas – pažymą komisijai, kuri sprendžia, ar siūlyti įstaigos direktoriui palikti įskaitoje suimtąjį (nuteistąjį), ar siūlyti išbraukti jį iš įskaitos. Taip pat Patariamoji komisija, nutardama siūlyti ŠK viršininkui pripažinti, kad pareiškėjas į asmenų, linkusiųjų pabėgti, įskaitą buvo įrašytas pagrįstai bei palikti pareiškėją linkusiųjų pabėgti įskaitoje, rėmėsi ir Instrukcijos 226 punktu, kadangi sprendė dėl palikimo linkusiųjų pabėgti įskaitoje pagrįstumo ir tikslingumo, kai iš Instrukcijos 226 punkto akivaizdu, kad palikimo linkusiųjų pabėgti įskaitoje pagrįstumas ir tikslingumas svarstomas tik kai asmuo pristatomas į kitą įstaigą (ko šiuo atveju nebuvo). Įrašymo į linkusiųjų pabėgti įskaitą klausimas buvo svarstomas Patariamosios komisijos posėdyje ne pagal tą procedūrą, ne pagal tuos teisės aktų punktus. Tuo tarpu ŠK viršininkas į tai neatsižvelgė ir nekreipdamas dėmesio į komisijos posėdyje padarytas klaidas ir pats Sprendime nutarė vadovautis ne ta procedūra, ne tais teisės aktų punktais bei palikti pareiškėją įrašytą į asmenų, linkusiųjų pabėgti, įskaitą (o ne įrašyti pareiškėją į linkusiųjų pabėgti įskaitą). Taip pat ŠK viršininkas priėmė Sprendimą, o ne įsakymą, nors pagal Instrukcijos 222 punktą, jei įstaigos direktorius pritaria komisijos siūlymui įrašyti suimtąjį (nuteistąjį) į linkusiųjų pabėgti įskaitą, šį sprendimą patvirtina įsakymu, o ne sprendimu. Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Sprendimas priimtas „Dėl suimtojo V. V. įrašymo į linkusiųjų pabėgti įskaitą pagrįstumo ir tikslingumo“, nors, kaip minėta, iš Instrukcijos 226 punkto matyti, jog įrašymo į linkusiųjų pabėgti įskaitą pagrįstumas ir tikslingumas svarstomas komisijoje tik tais atvejais, kai suimtasis (nuteistasis) yra perkeliamas į kitą įstaigą. Be to, kyla klausimas, kaip ŠK viršininkas galėjo vadovautis Protokole nurodytu siūlymu skaičiuoti pareiškėjo įrašymo į linkusiųjų pabėgti įskaitą terminą nuo įsakymo, dėl suimtojo V. V. įrašymo į linkusiųjų pabėgti asmenų įskaitą dienos (2022 m. spalio 13 d.) ir Sprendime nurodyti Pareiškėjo įrašymo į šią įskaitą terminą skaičiuoti nuo 2022 m. spalio 13 d., jeigu 2022 m. spalio mėnesio įsakymas „Dėl suimtojo V. V. įrašymo į linkusiųjų pabėgti įskaitą“ buvo 2023 m. kovo 8 d. LKT raštu Nr. 2S-520 „Dėl skundo išnagrinėjimo“ panaikintas. Taigi, Sprendimas, priimtas Protokolo pagrindu, vien dėl savo neteisėtumo, yra naikintinas. Atitinkamai naikintinas ir Atsakovės Raštas, kuris taip pat yra ydingas, kadangi Rašte Sprendimas laikomas teisėtu, absoliučiai nepaisant aukščiau išdėstytų argumentų bei, iš esmės prieštaraujant ankstesniam LKT raštui (2023 m. kovo 8 d. raštas Nr. 2S-520 „Dėl skundo išnagrinėjimo“), kuriuo remiantis ŠK buvo įpareigotas iš naujo įvertinti tai, ar įrašyti pareiškėją į asmenų, linkusiųjų pabėgti, įskaitą ar ne.
Antra, nors LKT 2023 m. kovo 8 d. raštu Nr. 2S-520 „Dėl skundo išnagrinėjimo“ įpareigojo ŠK iš naujo išspręsti klausimą dėl pareiškėjo įrašymo į linkusiųjų pabėgti įskaitą, tačiau ŠK LKT nurodymų neįvykdė, o atsakovė, pakartotinai nagrinėdama 2023 m. balandžio 28 d. pareiškėjo skundą „Dėl 2023 m. kovo 30 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimo viršininko sprendimo Nr. NĮ-24-106 „Dėl suimtojo V. V. įrašymo į linkusiųjų pabėgti įskaitą pagrįstumo ir tikslingumo“ panaikinimo“, priėmė Raštą, kuriuo nepagrįstai laikė, kad ŠK neva tai priėmė teisėtą bei teisingą Sprendimą, nepaisant to, kad klausimas dėl pareiškėjo įrašymo į asmenų, linkusiųjų pabėgti, įskaitą, iš naujo išnagrinėtas nebuvo. Kaip nurodoma Protokole, klausimą dėl pareiškėjo įrašymo į linkusiųjų pabėgti įskaitą, komisija nagrinėjo ne iš naujo bei ne iš esmės, tačiau tik formaliai ir itin paviršutiniškai bei atmestinai: „minėto suimtojo svarstymas vyksta tik dėl tam tikrų aukščiau nurodytų formalių trūkumų, supažindinant minėtą suimtąjį su priimtais komisijos sprendimais ir įsakymu“. Nei Patariamoji komisija, nei ŠK viršininkas visiškai nesirėmė ir iš naujo nevertino Instrukcijos 219, 220 punktų, kuriais remiantis pareiškėjas turėjo / galėjo būti (ne) įrašytas į linkusiųjų pabėgti įskaitą, o atsakovė savo Rašte šį faktą taip pat absoliučiai ignoravo, jo nevertino ir neaišku, kuo remiantis, laikė, kad Sprendimas yra teisėtas bei teisingas.
2022 m. gegužės 25 d. ŠK V. V. atstovui (gynėjui) pateikė Atsakymą, kuriame nurodė, kad ŠK valdymo skyriuje nebuvo gauta informacijos ar duomenų apie pareiškėjo ketinimus ar bandymus pabėgti iš ŠK. Kartu buvo pateikta pareiškėjo charakteristika, kurioje ne tik, kad nėra jokių duomenų apie pareiškėjo ketinimus ar bandymus pabėgti iš ŠK, tačiau pareiškėjas yra ir itin teigiamai charakterizuojamas: pareiškėjas struktūrizuotoje aplinkoje prisitaikė prie esamų reikalavimų, aktyviai domisi Lietuvos Respublikos įstatymais, teisės aktais ir jų pasikeitimais, pareiškėjas pasižymi emociniu stabilumu, racionalumu, gebėjimu planuoti, apgalvoti savo veiksmus; pareiškėjas suėmimo metu reiškia norą dalyvauti ŠK organizuojamuose laisvalaikio užimtumo renginiuose, motyvuotas prasmingam užimtumui, atsakingai naudoja materialinius įstaigos išteklius; už gerai atliekamas kameros tvarkinio pareigas, atsakingą materialinių išteklių naudojimą, dalyvavimą ŠK organizuojamuose renginiuose V. V. ŠK direktoriaus nutarimais yra skatintas tris kartus, drausminių nuobaudų neturi.
Be kita ko, kaip galima suprasti iš 2022 m. rugsėjo 29 d. ŠK rašto Nr. 17-1158 „Dėl prašymo nagrinėjimo“, pareiškėjas pirmąjį kartą, 2022 m. spalio mėnesio įsakymu „Dėl suimtojo V. V. įrašymo į linkusiųjų pabėgti įskaitą“, buvo įtrauktas į linkusiųjų pabėgti įskaitą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 2 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 1S-125-487/2022, kadangi neva tai iš šios nutarties turinio matyti, kad pareiškėjas planavo pabėgimą iš laisvės atėmimo vietos (dėl nutartyje nurodomų prokuroro pateiktų duomenų – neva tai pareiškėjo susirašinėjimo, iš kurio turinio neva tai matyti, kad buvo planuojamas pabėgimas iš laisvės atėmimo vietos). Kadangi ŠK viršininkas Sprendimu, iš esmės, kaip išdėstyta anksčiau, ydingai pratęsė 2022 m. spalio mėnesio įsakymo „Dėl suimtojo V. V. įrašymo į linkusiųjų pabėgti įskaitą“ galiojimą, pagrįstai galima preziumuoti, jog ir šiuo atveju ŠK laikė, kad pareiškėjas paliktinas linkusiųjų pabėgti įskaitoje dėl minėtos 2022 m. gegužės 2 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 1S-125-487/2022. Tačiau nei ŠK, priimant Protokolą ir jo pagrindu – Sprendimą, nei šiuo metu Atsakovė, priimant Raštą, neatsižvelgė į tai, kad: 1) pareiškėjas ŠK laikomas suimtas nuo 2020 m. sausio 16 d.; 2) rašteliai, apie kuriuos neva tai kalbama 2022 m. gegužės 2 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 1S-125-487/2022, buvo surašyti (datuoti) dar 2019 metais, kuomet pareiškėjas dar netgi nebuvo suimtasis ŠK; 3) teismas nutartyje nenurodė konkrečių prokuroro pateiktų duomenų, kurie leistų manyti, kad pareiškėjas realiai planavo pabėgimą iš laisvės atėmimo vietos ir kažkuriuo laikotarpiu pabėgimas galėjo ar galės būti realizuotas, prokuroras tokių duomenų taip pat nedetalizavo, o pareiškėjas detaliau apie tai apklaustas nebuvo; 4) duomenų, kad V. V. planavo pabėgimą ir kelintais metais, nėra; 5) nėra jokių duomenų, kas ir kam rašė raštelius, kuriuo, tiksliai, laikotarpiu, kokie atsakymai buvo gauti į juos, kokiu būdu šie duomenys atsirado pas pareiškėjo sutuoktinę (pas kurią kratos metu ir buvo rasti), kokius veiksmus V. V. ir kiti asmenys atliko, neva tai planuojant pabėgimą, jog būtų pagrindas pagrįstai manyti, kad pareiškėjas realiai planavo pabėgimą iš laisvės atėmimo vietos; 6) rašteliai datuoti 2019 metais, tačiau nuo 2019 metų ŠK nėra užfiksuotas pareiškėjo mėginimas pabėgti iš laisvės atėmimo vietos ar tam rasti kažkokie įrankiai, juolab, pareiškėjas į ŠK atvyko 2020 m. sausio 16 d., su ŠK nesiriboja joks vienuolynas, apie kurį kalbama rašteliuose, nuo 2019 metų iki šiol nebuvo net bandyta realizuoti pabėgimą; 7) pareiškėjas neturi teistumų (nei išnykusių, nei galiojančių) už pabėgimą. Taigi, įvertinus šių argumentų visumą, ŠK ir LKT negalėjo ir negali turėti realaus pagrindo išvadai, kad pareiškėjas turėjo rimtų ir konkrečių ketinimų pabėgti iš laisvės atėmimo vietos. Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-125-487/2022 neįrodo pareiškėjo ketinimo, planavimo, rengimosi pabėgti iš ŠK. Su kita medžiaga, jei tokios būtų, kuri konkrečiai rodytų pareiškėjo ketinimus, planus, rengimąsi pabėgti iš ŠK, pareiškėjas, kaip minėta, nebuvo supažindintas, tokią medžiagą atsisakyta pateikti pareiškėjui, nors ir buvo prašyta, kad žinoti nuo ko reikia pareiškėjui gintis.
Nėra tokių informacijos šaltinių, kurie net ir objektyviai vertinant, galėtų būti pagrindu prielaidai, kad pareiškėjas ketino (turėjo ketinimų), rengėsi, planavo pabėgti ar kad ketins, rengiasi, planuoja pabėgti ateityje. Tai reiškia, jog tiek 2022 m. spalio mėnesio ŠK įsakymas „Dėl suimtojo V. V. įrašymo į linkusiųjų pabėgti įskaitą“, tiek Sprendimas buvo priimti vadovaujantis informacijos šaltiniais, kurie nepakankami išvadai dėl pareiškėjo įtraukimo į linkusiųjų pabėgti įskaitą priimti, todėl pareiškėjas į linkusiųjų pabėgti įskaitą įrašytas / joje paliktas nepagrįstai, kas reiškia, kad Sprendimas atsakovės Raštu turėjo būti panaikintas, kaip kad ir pirminis 2022 m. spalio mėnesio ŠK įsakymas „Dėl suimtojo V. V. įrašymo į linkusiųjų pabėgti įskaitą“ buvo panaikintas.
Trečia, pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos įsakymo Nr. V-119 „Dėl susipažinimo su nuteistųjų ir suimtųjų asmens bylomis ir jose esančių dokumentų kopijų darymo bei išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 2 punktą, susipažinti su asmens bylomis, gauti jose saugomų dokumentų kopijas ar išrašus, be kita ko, leidžiama: 2.5. probacijos tarnybos priežiūroje esantiems ir buvusiems nuteistiesiems (jei asmuo nepilnametis – jo tėvams arba kitiems teisėtiems atstovams) ir laisvės atėmimo vietų įstaigose laikomiems bei iš jų paleistiems nuteistiesiems arba suimtiesiems (jei asmuo nepilnametis – jo tėvams arba kitiems teisėtiems atstovams) – su savo asmens byla.
Šiuo atveju, tiek priimant 2022 m. spalio mėnesio ŠK įsakymą „Dėl suimtojo V. V. įrašymo į linkusiųjų pabėgti įskaitą“, tiek Sprendimą, pareiškėjui nebuvo leidžiama susipažinti su jokia medžiaga, kurios pagrindu pareiškėjas įrašomas į linkusiųjų pabėgti įskaitą, nors pareiškėjas ir prašė leidimo susipažinti, jog žinotų nuo ko reikia gintis ir kokios dėl to paaiškinimus reikia pateikti. Toks prašymas buvo išreikštas ir pareiškėjo 2022 m. lapkričio 11 d. skunde LKT „Dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus įsakymo „Dėl suimtojo V. V. įrašymo į linkusiųjų pabėgti įskaitą“ panaikinimo“, o LKT skundą pripažino pagrįstu su visais jame išdėstytais reikalavimais, įskaitant ir reikalavimu pateikti visą turimą medžiagą, susijusią su pareiškėjo įrašymu į linkusiųjų pabėgti įskaitą. ŠK piktybiškai vengia pareiškėjui pateikti ar bent leisti susipažinti su tokia medžiaga galimai todėl, nes jos ŠK iš viso neturi ir tiek 2022 m. spalio mėnesio ŠK įsakymas „Dėl suimtojo V. V. įrašymo į linkusiųjų pabėgti įskaitą“, tiek Sprendimas buvo priimti nesant jokių svarių įrodymų, tik esant niekuo nepagrįstoms prielaidoms ar ŠK subjektams esant šališkiems pareiškėjo atžvilgiu, juo labiau, kai ŠK Pareiškėjui pateikė 2022 m. rugsėjo 29 d. raštą Nr. 17-1158 „Dėl prašymo nagrinėjimo“, kuriame teigė, kad neva tai raštų, skirtų pareiškėjui, ŠK iš prokuroro negavo. Jei kokią nors medžiagą, kuri sudaro pagrindą įrašyti pareiškėją į linkusiųjų pabėgti įskaitą ŠK visgi turi, tokiu atveju ŠK tyčia atima pareiškėjo teisę susipažinti su tokia medžiaga bei gauti dokumentų kopijas ar išrašus ir iš to išplaukiančią teisę gintis (atsikirsti), taip pažeidžiant teisę į tinkamą gynybą. Nepaisant to, jog prieš Patariamosios komisijos posėdį, formaliai laikantis Instrukcijos 222 punkto, pareiškėjui buvo suteikta teisė pasiaiškinti raštu, o Patariamosios komisijos posėdžio metu jis buvo pristatytas į posėdį papildomai pasisakyti žodžiu, pareiškėjas negalėjo visapusiškai išdėstyti savo pozicijos (gintis, atsikirsti) nei raštu, nei žodžiu, kadangi nėra matęs jokios medžiagos, kurios pagrindu jis turėtų būti įrašytas į linkusiųjų pabėgti įskaitą, t. y. asmuo negali tinkamai pasiaiškinti, nežinodamas, kokia medžiaga yra surinkta prieš jį. Dėl viso to Sprendimas taip pat negali būti laikomas priimtu išsamiai išnagrinėjus įrodymų, paaiškinimų ir kt. visumą, kaip ir dėl to negali būti laikomas teisėtu, pagrįstu bei teisingu. Atsakovė, priimdama naują Raštą, į šiuos pareiškėjo argumentus taip pat visiškai neatsižvelgė, kaip į neturinčius lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui.
Ketvirta, atsakovės Raštu pažeidžiami ir LR viešojo administravimo įstatyme (toliau – VAĮ) įtvirtinti viešojo administravimo principai: išsamumo, įstatymo viršenybės, objektyvumo, kas reiškia, kad Raštas vien todėl galėtų būti panaikinamas. Raštas negali būti laikomas atitinkančiu išsamumo principo reikalavimus. Raštas yra formalus, abstraktus, iš esmės, jame pasisakoma, kad situacijas dėl asmenų įrašymo į linkusiųjų pabėgti įskaitą reglamentuoja Instrukcija, tuomet dėl nežinomų priežasčių pasiremiama Instrukcijos 229 p., kuris numato, kad persvarstymas dėl buvimo linkusiųjų pabėgti asmenų įskaitoje, suimtojo (nuteistojo) prašymu, vyksta kas vienerius metus, o Instrukcijos punktai, kurie turėjo būti taikomi šiuo konkrečiu atveju apskritai ignoruojami, tuomet, visiškai neanalizuojant jokių pareiškėjo 2023 m. balandžio 28 d. skunde išdėstytų argumentų, į juos konkrečiai neatsakant, jų nepaneigiant, nesusiejant su teisės aktų nuostatomis, nurodoma, kad 2023 m. kovo 21 d. vyko Patariamosios komisijos posėdis, kuriame dalyvavo pareiškėjas, kuris buvo supažindintas su komisijos sprendimu, todėl Sprendimas įrašyti Pareiškėją į linkusiųjų pabėgti įskaitą yra teisėtas ir teisingas ir nėra teisinio pagrindo jo naikinti. Atsakovė Rašte nurodo, kad neva tai pareiškėjo 2023 m. balandžio 28 d. skunde nurodyti argumentai laikytini pertekliniais, neturinčiais lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl neanalizuotini ir detaliau nedėstytini, nepaisant to, kad pareiškėjas skunde išdėstė visus esminius Sprendimo panaikinimo motyvus, kurie tiesiogiai susiję su kilusiu ginču ir turi lemiamą juridinę reikšmę kilusio ginčo išsprendimui, kadangi lemia pareiškėjo ne(įrašymą) į asmenų, linkusių pabėgti, įskaitą. Be to, Rašte atsakovė pateikia ir formalų bei abstraktų atsakymą į visiškai kitą, su šiuo ginču nesusijusį, pareiškėjo 2023 m. kovo 28 d. prašymą, į kurį, iš esmės, turėjo būti pateiktas atskiras, išsamus atsakymas, kurį būtų galima atskirai apskųsti. Šiuo atveju, kaip jau paminėta kalbant apie išsamumo principo nesilaikymą, Rašte buvo formaliai ir abstrakčiai paminėta Instrukcija, kaip asmenų, įrašytinų / įrašytų į linkusių pabėgti, įskaitą, tvarką reguliuojantis teisės aktas, ir jos 229 p. (kuris nagrinėjamoje situacijoje apskritai nėra taikytinas). Nei kitais Instrukcijos punktais, kuriuose nurodomos tiek įrašymo (ne palikimo) į linkusiųjų pabėgti įskaitą sąlygos, tiek įrašymo (ne palikimo) į linkusiųjų pabėgti įskaitą procedūriniai aspektai, nei jokiais kitais teisės aktais Raštas nebuvo grindžiamas, nebuvo analizuojami pareiškėjo 2023 m. balandžio 28 d. skunde nurodomi Instrukcijos punktai ir (ar) kiti teisės aktai, į pareiškėjo 2023 m. balandžio 28 d. skundo motyvus nebuvo atsikirsta jokiomis teisės aktų nuostatomis, kuriomis remiantis su pareiškėjo skundo motyvais atsakovė būtų galėjusi nesutikti. Atsakovė šališkai ir neobjektyviai nurodo, kad ŠK Sprendimas yra teisėtas ir teisingas, nors, kaip matyti iš visų aukščiau išdėstytų argumentų, Sprendimas toks nėra. Prašo pareiškėjo skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovo Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimo ir trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos kalėjimų tarnybos atsiliepime nurodoma, kad 2023 m. kovo 21 d. vyko Komisijos posėdis, kuriame pakartotinai buvo nagrinėjamas klausimas dėl pareiškėjo buvimo linkusiųjų pabėgti įskaitoje tikslingumo ir pagrįstumo. Minėtame posėdyje dalyvavo ir pareiškėjas, kuriam buvo suteikta teisė patikslinti arba paaiškinti svarbias aplinkybes, reikšmingas jo įrašymo į linkusiųjų pabėgti įskaitą pagrįstumui įvertinti. Pareiškėjas posėdžio metu pareiškė, kad prašo panaikinti įsakymą, kadangi niekur bėgti nesiruošia. Komisija, svarstydama pareiškėjo buvimo linkusiųjų pabėgti įskaitoje tikslingumą, atsižvelgė, be kita ko, į Šiaulių kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus specialistės 2023 m. kovo 15 d. tarnybiniame pranešime Nr. SV-24-7615 išdėstytas aplinkybes. Minėtame tarnybiniame pranešime yra įvertinami pareiškėją charakterizuojantys duomenys bei akcentuojama, jog iš 2022 m. gegužės 2 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutarties Nr. 1-01-2-00035-2019-4 turinio yra matyti, kad yra užfiksuotos svarbios aplinkybės apie pareiškėjo ketinimą pabėgti iš laisvės atėmimo vietos. Tarnybiniame pranešime yra pažymima, jog yra tikslinga manyti, kad pareiškėjas gali bandyti bėgti iš bausmės atlikimo vietos bei siūloma pareiškėją įtraukti į linkusiųjų pabėgti įskaitą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Nagrinėjamas administracinis ginčas kilo dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimo viršininko 2023 m. kovo 30 d. sprendimo Nr. NĮ-24-106 „Dėl suimtojo V. V. įrašymo į linkusiųjų pabėgti įskaitą pagrįstumo ir tikslingumo“, Lietuvos kalėjimų tarnybos 2023 m. gegužės 23 d. sprendimo Nr. 2S-1197 „Dėl skundų nagrinėjimo“ teisėtumo bei pagrįstumo, pareiškėjui bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Byloje nustatyta, kad 2022 m. spalio mėn. buvo priimtas Šiaulių tardymo izoliatoriaus (po reorganizacijos – Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimas) įsakymas „Dėl suimtojo V. V. įrašymo į linkusiųjų pabėgti įskaitą“, kuriuo nurodoma įrašyti pareiškėją į asmenų, linkusiųjų pabėgti, įskaitą.
2022 m. lapkričio 13 d. Kalėjimų departamentui prie LR teisingumo ministerijos (po reorganizacijos – Lietuvos kalėjimų tarnyba) pareiškėjas pateikė 2022 m. lapkričio 11 d. skundą dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus įsakymo „Dėl suimtojo V. V. įrašymo į linkusiųjų pabėgti įskaitą panaikinimo.
Lietuvos kalėjimų tarnyba 2023 m. kovo 8 d. sprendimu Nr. 2S-520 „Dėl skundo išnagrinėjimo“ nurodė, jog pareiškėjo skundas pagrįstas, todėl prašo Šiaulių kalėjimo administraciją iš naujo įvertinti pareiškėjo įrašymo į linkusiųjų pabėgti įskaitą pagrįstumą, užtikrinant jo dalyvavimą komisijos posėdyje.
2023 m. kovo 23 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimo Patariamosios komisijos posėdžio protokole Nr. LV-8521 nurodyta, kad 2023 m. kovo 21 d. vykusio posėdžio metu buvo svarstytas pareiškėjo buvimo linkusiųjų pabėgti įskaitoje tikslingumas ir pagrįstumas (iš esmės, įvyko persvarstymas / pratęsimas). Protokolu buvo nutarta siūlyti Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimo viršininkui pripažinti, kad pareiškėjas, į asmenų, linkusiųjų pabėgti, įskaitą, buvo įrašytas pagrįstai bei palikti pareiškėją linkusiųjų pabėgti įskaitoje.
Atsižvelgiant į Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimo 2023 m. kovo 23 d. protokolą Nr. LV-8521, 2023 m. kovo 30 d. priimtas skundžiamas sprendimas Nr. NĮ-24-106 „Dėl suimtojo V. V. įrašymo į linkusiųjų pabėgti įskaitą pagrįstumo ir tikslingumo“, kuriuo nurodyta:
1. Palikti pareiškėją įrašytą į asmenų, linkusiųjų pabėgti, įskaitą, jo įrašymo į minėtą įskaitą terminą skaičiuojant nuo įrašymo į šią įskaitą datos, t. y. 2022 m. spalio 13 d.;
1.2.1. uždrausti dirbti tamsiu paros metu, taip pat dirbti už laisvės atėmimo vietos teritorijos ribų;
1.2.2. gali būti nesuteikiama teisė išvykti už įstaigos teritorijos ribų be sargybos arba be palydos, taip pat teisė parvykti į namus.
2023 m. balandžio 28 d. pareiškėjas Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriui pateikė skundą dėl 2023 m. kovo 30 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimo viršininko sprendimo Nr. NĮ-24-106 „Dėl suimtojo V. V. įrašymo į linkusiųjų pabėgti įskaitą pagrįstumo ir tikslingumo“ panaikinimo.
Lietuvos kalėjimų tarnyba 2023 m. gegužės 23 d. priėmė sprendimą Nr. 2S-1197 „Dėl skundų nagrinėjimo“, kuriame nurodė, jog nėra teisinio pagrindo naikinti Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimo sprendimo Nr. NĮ-24-106 „Dėl suimtojo V. V. įrašymo į linkusiųjų pabėgti įskaitą pagrįstumo ir tikslingumo“.
Lietuvos kalėjimų tarnybos 2023 m. gegužės 23 d. sprendimu Nr. 2S-1197 „Dėl skundų nagrinėjimo“ išspręstas ir kitas pareiškėjo teiktas prašymas dėl pradėjimo vykdyti nuosprendį, tačiau tai nesusiję su 2023 m. balandžio 28 d. skundu ir nagrinėjama byla, todėl teismas pastarosios sprendimo Nr. 2S-1197 dalies nevertins ir nepasisakys.
Bylai aktuali Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcija, patvirtinta Kalėjimų departamento direktoriaus 2020 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. V-88 „Dėl Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos patvirtinimo“ (redakcija, galiojanti nuo 2021-07-24; toliau – ir Instrukcija).
Instrukcijos 219 punkte numatyta, jog į linkusiųjų pabėgti įskaitą įrašomi visi suimtieji (nuteistieji), kurie buvo pabėgę, rengėsi ar bandė pabėgti paskutinio suėmimo, laisvės atėmimo ar arešto bausmės atlikimo metu.
Pagal Instrukcijos 220 punktą, informacijos šaltiniai apie suimtojo (nuteistojo) ketinimą pabėgti yra: 220.1. suimtojo (nuteistojo) asmens byloje esantys dokumentai; 220.2. duomenys apie teistumą už pabėgimą; 220.3. suimtųjų (nuteistųjų) pažintinė apklausa įstaigoje; 220.4. suimtųjų (nuteistųjų) laiškai; 220.5. įstaigos darbuotojų, suimtųjų (nuteistųjų) ir kitų asmenų žodinė informacija; 220.6. kiti informacijos šaltiniai.
Instrukcijos 221 punkte nurodyta, kad įstaigos pataisos pareigūnas, iš šios instrukcijos 220 punkte nurodytų šaltinių gavęs informacijos, kad suimtasis (nuteistasis) yra linkęs pabėgti, nedelsdamas tarnybiniu pranešimu informuoja įstaigos vadovybę, nurodo, iš kur ir kokiu būdu gavo informaciją, kokie asmenys arba kokie dokumentai gali patvirtinti suimtojo (nuteistojo) sumanymą pabėgti bei kokiu būdu ketinama tai padaryti.
Instrukcijos 222 punkte reglamentuojama, kad visa dokumentinė medžiaga apie suimtąjį (nuteistąjį), kuris įrašytas į likusiųjų pabėgti įskaitą, saugoma Saugumo valdymo skyriuje. Saugumo valdymo skyriaus pareigūnai medžiagą dėl suimtojo (nuteistojo) įrašymo į linkusiųjų pabėgti įskaitą su savo pasiūlymais teikia šiems klausimams svarstyti įstaigoje sudarytai komisijai. Prieš posėdį suimtajam (nuteistajam) suteikiama galimybė pasiaiškinti raštu. Į komisijos posėdį pristatomas svarstomas suimtasis (nuteistasis), kuriam komisijos pirmininkas praneša apie priimtą sprendimą, siūlyti (arba ne) įstaigos direktoriui įrašyti suimtąjį (nuteistąjį) į linkusiųjų pabėgti įskaitą. Jei įstaigos direktorius pritaria komisijos siūlymui įrašyti suimtąjį (nuteistąjį) į linkusiųjų pabėgti įskaitą, šį sprendimą patvirtina įsakymu. Suimtasis (nuteistasis) pasirašytinai supažindinamas su jam taikomais papildomais režimo reikalavimais (tai nepriskiriama drausminei nuobaudai). Komisijos posėdžių protokolų ir įstaigos direktoriaus įsakymų išrašai (arba įsakymų ir protokolų kopijos), su kuriais supažindinami suimtieji (nuteistieji), įrašyti į įskaitą, jiems pasirašius, saugomi asmens bylose.
Pagal Instrukcijos 223 punktą, suimtiesiems (nuteistiesiems), linkusiems pabėgti, taikomi šie papildomi režimo reikalavimai: 223.1. draudimas dirbti tamsiu paros metu, taip pat dirbti už įstaigos teritorijos ribų; 223.2. įpareigojimas tris kartus per dieną (nuo signalo „keltis“ iki signalo „miegoti“) atvykti pas atsakingą pataisos pareigūną registruotis Linkusiųjų pabėgti suimtųjų (nuteistųjų) patikrinimų apskaitos žurnale (38 priedas), išskyrus kamerų tipo patalpose laikomus suimtuosius ir nuteistuosius (šie suimtieji (nuteistieji) tikrinami kamerose); 223.3. du kartus nuo signalo „miegoti“ iki signalo „keltis“ tikrinimas miegui skirtose vietose; 223.4. įpareigojimas ant viršutinių drabužių nešioti kortelę su vardu ir pavarde, nuotrauka ir raudonos spalvos įstriža juosta (išskyrus suimtuosius); 223.5. gali būti nesuteikiama teisė išvykti už įstaigos teritorijos ribų be sargybos arba be palydos, taip pat teisė parvykti į namus.
Instrukcijos 226 punkte numatyta, kad suimtąjį (nuteistąjį) perkėlus į kitą įstaigą, vadovaujantis įstaigos direktoriaus įsakymu, kuriuo suimtasis (nuteistasis) įrašytas į linkusiųjų pabėgti įskaitą, laikotarpiu nuo suimtojo (nuteistojo) atvykimo į įstaigą dienos iki įrašymo į linkusiųjų pabėgti įskaitą pagrįstumo ir tikslingumo svarstymo komisijoje taikomi papildomi režimo reikalavimai, skirti įrašytiems į linkusiųjų pabėgti įskaitą suimtiesiems (nuteistiesiems). Per mėnesį laiko nuo atvykimo dienos komisijoje turi būti apsvarstytas visų naujai atvykusių suimtųjų (nuteistųjų), įrašytų į linkusiųjų pabėgti suimtųjų (nuteistųjų) įskaitą, nebuvusių įrašytų į šią įskaitą šioje įstaigoje, buvimo įskaitoje pagrįstumas ir tikslingumas. Naujai atvykusių suimtųjų (nuteistųjų), įrašytų į linkusiųjų pabėgti įskaitą, išbraukimas iš šios įskaitos organizuojamas ir įforminamas šios instrukcijos 222 punkte nustatyta tvarka. Komisijai nutarus, kad suimtąjį (nuteistąjį) išbraukti iš linkusiųjų pabėgti įskaitos nėra pagrindo, į komisijos posėdį iškviečiamas svarstomas suimtasis (nuteistasis), kuriam suteikiama teisė pasiaiškinti. Komisijai įvertinus nuteistojo paaiškinimus ir nutarus, kad suimtąjį (nuteistąjį) išbraukti iš linkusiųjų pabėgti įskaitos nėra pagrindo, toks sprendimas įforminamas posėdžio protokolu, kuriame komisija teikia siūlymą įstaigos direktoriui neišbraukti suimtojo (nuteistojo) iš linkusiųjų pabėgti įskaitos. Jei įstaigos direktorius pritaria komisijos siūlymui, neišbraukti suimtojo (nuteistojo) iš linkusiųjų pabėgti įskaitos, šį sprendimą patvirtina įsakymu. Direktoriaus įsakymo ir komisijos posėdžio protokolo išrašas (arba įsakymo ir protokolo kopijos arba nuorašai), su kuriais supažindinami suimtieji (nuteistieji), palikti įskaitoje, jiems pasirašius, saugomi suimtojo (nuteistojo) asmens byloje. Suimtųjų (nuteistųjų) buvimo linkusiųjų pabėgti įskaitoje tikslingumas šiame punkte nustatyta tvarka nesprendžiamas suimtiesiems (nuteistiesiems) laikinai išvykus iš įstaigos atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmų baudžiamosiose bylose arba dėl bylų nagrinėjimo teisme, perkėlus iš įstaigų dėl patraukimo baudžiamojon atsakomybėn kitoje byloje, jeigu jiems paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, perkėlus juos gydytis į laisvės atėmimo vietų ligoninę (grąžinus atgal iš laisvės atėmimo vietų ligoninės) ir jų laikino perkėlimo į kitas įstaigas metu.
Pagal Instrukcijos 229 punktą, suimtojo (nuteistojo) buvimo linkusiųjų pabėgti įskaitoje tikslingumą komisija svarsto suimtojo (nuteistojo) prašymu kas vienerius metus. Turėdamas duomenų, kad įrašytas į linkusiųjų pabėgti įskaitą suimtasis (nuteistasis) tikrai atsisakė sumanymo pabėgti, Saugumo valdymo skyriaus pataisos pareigūnas pateikia tarnybinį pranešimą, įstaigoje dirbantis kriminalinės žvalgybos pataisos pareigūnas – pažymą komisijai, kuri sprendžia, ar siūlyti įstaigos direktoriui palikti įskaitoje suimtąjį (nuteistąjį), ar siūlyti išbraukti jį iš įskaitos. Nusprendusi, kad yra pagrindas suimtąjį (nuteistąjį) išbraukti iš linkusiųjų pabėgti įskaitos, komisija kreipiasi su siūlymu į įstaigos direktorių dėl suimtojo (nuteistojo) išbraukimo iš linkusiųjų pabėgti įskaitos, kartu pateikdama įsakymo projektą. Tarnybinis pranešimas, pažyma, posėdžio protokolo išrašas ir direktoriaus įsakymo išrašas (arba įsakymo ir protokolo kopijos arba nuorašai) saugomi suimtojo (nuteistojo) asmens byloje. Su įsakymu dėl suimtojo (nuteistojo) išbraukimo iš linkusiųjų pabėgti įskaitos pasirašytinai supažindinamas suimtasis (nuteistasis), išbrauktas iš šios įskaitos.
Teismas pažymi, kad iš Komisijos posėdžio protokolo matyti, jog posėdyje dalyvavo ir pareiškėjas, kuriam buvo suteikta teisė patikslinti arba paaiškinti svarbias aplinkybes, reikšmingas dėl jo įrašymo į linkusiųjų pabėgti įskaitą pagrįstumui įvertinti, kaip numato Instrukcijos 222 punktas. Be to, kaip matyti iš atsiliepimo priedų, pareiškėjas su komisijos protokolu ir skundžiamu sprendimu supažindintas pasirašytinai pagal Instrukcijos reikalavimus.
Komisija, svarstydama pareiškėjo buvimo linkusiųjų pabėgti įskaitoje tikslingumą, atsižvelgė į Šiaulių kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus specialistės 2023 m. kovo 15 d. tarnybiniame pranešime Nr. SV-24-7615, kuris buvo surašytas laikantis Instrukcijos 221 punkto reikalavimų, išdėstytas aplinkybes. Šiame tarnybiniame pranešime nurodomi pareiškėją charakterizuojantys duomenys bei nurodoma, jog iš 2022 m. gegužės 2 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutarties Nr. 1-01-2-00035-2019-4 turinio yra matyti, kad yra užfiksuotos svarbios aplinkybės apie pareiškėjo ketinimą pabėgti iš laisvės atėmimo vietos, yra tikslinga manyti, kad pareiškėjas gali bandyti bėgti iš bausmės atlikimo vietos bei siūloma pareiškėją įtraukti į linkusiųjų pabėgti įskaitą. Komisija taip pat atsižvelgė į Šiaulių kalėjimo Resocializacijos skyriaus 2023 m. kovo 13 d. charakteristikas Nr. RV-24-625 ir Nr. RV-24-632, kuriose, be kita ko, nurodyta, jog suimtasis V. V. pasižymi emociniu, stabilumu, racionalumu, gebėjimu planuoti bei apgalvoti savo veiksmus. Atsižvelgiant į tai, atmestinas kaip nepagrįstas pareiškėjo ir jo atstovo advokato argumentas, kad Komisija tik formaliai ir paviršutiniškai nagrinėjo klausimą dėl pareiškėjo buvimo linkusiųjų pabėgti įskaitoje.
Be to, Lietuvos teismų informacinės sistemos ,,Liteko“ duomenimis, įsiteisėjusioje 2022 m. gegužės 2 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje, priimtoje baudžiamoje byloje Nr. 1S-125-487/2022 (teisminio proceso Nr. 1-01-2-00035-2019-4) nurodyta, kad ,,<...> Skunde taip pat atkreipiamas dėmesys, kad V. V., net ir taikant jam intensyvią priežiūrą, niekada nesislapstė nuo teisėsaugos pareigūnų, skirtingai nei <...>, kuriam buvo paskelbta tarptautinė paieška ir ikiteisminio tyrimo stadijoje išduotas Europos arešto orderis. <...> Be to, šioms aplinkybėms negali būti suteikta išskirtinė reikšmė, sprendžiant, ar kaltinamasis, būdamas laisvėje, nebėgs ir nesislėps nuo teismo. Jos turi būti ir yra vertinamos kartu su kitomis reikšmingomis aplinkybėmis. Šiuo atveju vertintini ir prokuroro pateikti duomenys – kaltinamojo susirašinėjimas, iš kurio turinio matyti, kad buvo planuojamas pabėgimas iš laisvės atėmimo vietos. Nors gynėjo skunde užsimenama, kad byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog kaltinamasis realiai planavo pabėgimą, kada ir su kuo vyko toks susirašinėjimas, vis tik užfiksuotos aplinkybės taip pat yra svarbus teismo vidinį įsitikinimą formuojantis duomuo, reikšmingas jį vertinant bendrame kontekste sprendžiant dėl suėmimo pagrindo egzistavimo <...>“.
Teismas, įvertinęs pastarąsias aplinkybes, sprendžia, jog atsakovas pagrįstai priėmė Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimo viršininko 2023 m. kovo 30 d. sprendimą Nr. NĮ-24-106 „Dėl suimtojo V. V. įrašymo į linkusiųjų pabėgti įskaitą pagrįstumo ir tikslingumo“, kadangi atsakovas turėjo informacijos apie pareiškėjo rengimąsi (planavimą) bėgti iš laisvės atėmimo vietos. Atsakovas vadovavosi Instrukcijos 219 ir 220 punktais. Atsakovo 2022 m. gegužės 25 d. raštas Nr. 61-1232, kuriame nurodyta, kad nebuvo gauta informacijos ar duomenų apie pareiškėjo ketinimus ar bandymus pabėgti iš Šiaulių kalėjimo, nesudaro pagrindo nustatytas aplinkybes vertinti priešingai ir panaikinti skundžiamą sprendimą.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. liepos 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1344-575/2020 nurodoma, kad laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų suskirstymas yra svarbus ne tik siekiant užkirsti kelią neigiamai įtakai, kurią tam tikri kalinami asmenys gali turėti kitiems nuteistiesiems, bet ir įgyvendinant Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą nuteistųjų atskyrimo tikslą – padėti užtikrinti nuteistųjų priežiūrą ir jų saugumą. Šis tikslas, be kita ko, įgyvendinamas, laisvės atėmimo vietos administracijai sudarant nuteistųjų Linkusiųjų pabėgti arba Linkusiųjų užpulti įskaitas. Spręsdamas nuteistųjų įrašymo į šias įskaitas pagrįstumo klausimus, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą akcentavo, kad vertindama pateiktą informaciją, laisvės atėmimo įstaigos administracija yra saistoma protingumo ir proporcingumo kriterijų. Informacijos apie nuteistojo polinkį užpulti vertinimas yra retrospektyvus, t. y. visais atvejais yra vertinama bet kokia (tame tarpe ir asmenines savybes charakterizuojanti) informacija apie buvusį suimtojo ar nuteistojo elgesį. Be kita ko, tai reiškia, kad nustatant tokį polinkį nėra būtina remtis konkrečiais užpuolimo faktais. Tam, kad nurodytoje įskaitoje įrašytas asmuo būtų iš jos išbrauktas, pakanka nustatyti, jog šio asmens elgesys pasikeitė taip, kad būtų galima spręsti apie jo atsisakymą sumanymo užpulti. Ir priešingai, kai duomenų apie tokį nuteistojo ar suimtojo asmens elgesio pakeitimą nėra, tai gali būti pakankamu pagrindu šį asmenį palikti nurodytoje įskaitoje. Pažymėta, kad pats įrašymas į paminėtą įskaitą yra prevencinė, t. y. nukreipta į ateitį, priemonė, kuria siekiama užtikrinti suimtųjų arba nuteistųjų asmenų bei su jais kontaktuojančių asmenų saugumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-916/2011; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 9 d. aprobuotas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, nagrinėjant bylas dėl bausmių vykdymo ir kardomojo suėmimo institucijų, įstaigų ir pareigūnų veiksmų ir sprendimų viešojo administravimo srityje, apibendrinimas, Administracinė jurisprudencija. 2014, 26, p. 460–564).
Pareiškėjas ir jo atstovas nurodė, kad Įrašymo į linkusiųjų pabėgti įskaitą klausimas buvo svarstomas Komisijos posėdyje ne pagal tą procedūrą, ne pagal tuos teisės aktų punktus. Taip pat Šiaulių kalėjimo viršininkas priėmė sprendimą, o ne įsakymą.
Kaip minėta, pagal Instrukcijos 222 punktą, priimamas direktoriaus įsakymas. Teismas sutinka, kad šiuo atveju skundžiamas sprendimas turėjo būti įformintas direktoriaus įsakymu, o ne direktoriaus sprendimu, tačiau tai laikytina neesminiu procedūriniu pažeidimu, nesudarančiu pagrindo naikinti ginčijamą aktą. Kadangi Lietuvos kalėjimų tarnyba 2023 m. kovo 8 d. sprendimu Nr. 2S-520 „Dėl skundo išnagrinėjimo“ nurodė Šiaulių kalėjimo administracijai iš naujo įvertinti pareiškėjo įrašymo į linkusiųjų pabėgti įskaitą pagrįstumą, užtikrinant jo dalyvavimą komisijos posėdyje, taip pat tai, kad 2022 m. spalio 13 d. įsakymas „Dėl V. V. įrašymo į linkusiųjų pabėgti įskaitą“ buvo įteiktas pareiškėjui be metaduomenų, tačiau pastaruoju sprendimu nepanaikino 2022 m. spalio 13 d. įsakymo „Dėl V. V. įrašymo į linkusiųjų pabėgti įskaitą“, todėl teismo vertinimu, atsakovas pagrįstai nusprendė palikti pareiškėją įrašytą į asmenų, linkusiųjų pabėgti, įskaitą, jo įrašymo į minėtą įskaitą terminą skaičiuojant nuo įrašymo į šią įskaitą datos, t. y. 2022 m. spalio 13 d. Kaip nurodyta Komisijos protokole, suimtojo V. V. įrašymo į linkusiųjų pabėgti įskaitą terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo įsakymo dėl suimtojo V. V. įrašymo į likusiųjų pabėgti asmenų įskaitą datos 2022-10-13, kad nebūtų prailgintas terminas, po kurio galima kreiptis dėl persvarstymo.
Pareiškėjas ir jo atstovas nurodė, kad Lietuvos kalėjimų tarnybos 2023 m. gegužės 23 d. raštu Nr. 2S-1197 „Dėl skundų nagrinėjimo“ yra pažeidžiami išsamumo, įstatymo viršenybės, objektyvumo principai, neatsakyta į pareiškėjo 2023-04-28 skunde nurodytus argumentus.
Skundžiamame 2023 m. gegužės 23 d. rašte Nr. 2S-1197 „Dėl skundų nagrinėjimo“ nurodyta, kad kalėjimuose laikomų suimtųjų ir nuteistųjų apsaugos ir priežiūros tvarką, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso ir Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo nuostatų įgyvendinimą šioje srityje reglamentuoja Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcija, patvirtinta Kalėjimų departamento direktorius 2020 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. V-88 „Dėl Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos patvirtinimo“. Pastarosios instrukcijos XI skyrius nustato suimtųjų ir nuteistųjų, linkusiųjų pabėgti ar užpulti, priežiūros ypatumus. Remiantis minėtais teisės aktais nustatytu teisiniu reguliavimu, esant duomenų, kad suimtasis ar nuteistasis turi polinkį į paminėtas veikas, toks asmuo gali būti nustatyta tvarka įrašomas į linkusiųjų pabėgti ar užpulti įskaitas. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo 2022 m. lapkričio 11 d. skundą „Dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus įsakymo „Dėl suimtojo V. V. įrašymo į linkusiųjų pabėgti įskaitą“ panaikinimo“ pripažino pagrįstu, 2023 m. kovo 21 d. įvyko Komisijos posėdis, kuriame dar kartą buvo nagrinėjamas klausimas dėl V. V. buvimo linkusių pabėgti įskaitoje tikslingumo ir pagrįstumo. Patariamoji komisija priėmė sprendimą siūlyti kalėjimo viršininkui, kad pareiškėjas į linkusių pabėgti asmenų įskaitą įrašytas pagrįstai bei palikti V. V. minėtoje įskaitoje. Minėtame posėdyje dalyvavo ir pareiškėjas V. V., kuris buvo supažindintas su Patariamosios komisijos sprendimu. Tokiu būdu Šiaulių kalėjimo administracija užtikrino teisės aktuose nustatytų reikalavimų vykdymą. Susipažinus su dokumentine medžiaga, mano, kad sprendimas V. V. įrašyti į linkusių pabėgti asmenų įskaitą yra teisėtas ir teisingas.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktuose detalizuojama, kad administracinis sprendimas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, jame turi būti nurodomi motyvai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad anksčiau galiojusio VAĮ 8 straipsnio nuostatos (analogiškos dabartinės redakcijos 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų nuostatoms) reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (administracinės bylos Nr. A-3061-858/2015, Nr. eA-3706-756/2016). Administracinių teismų praktikoje pripažįstama, kad individualus administracinis aktas gali susidėti ir iš kelių dokumentų, kurių visuma turėtų atitikti Viešojo administravimo įstatymo keliamus reikalavimus.
Įvertinęs 2023 m. gegužės 23 d. rašto Nr. 2S-1197 „Dėl skundų nagrinėjimo“ turinį, teismas laiko, kad pastarasis ginčijamas atsakymas neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų reikalavimų, nes faktinių aplinkybių ir motyvų išdėstymas nepakankamas, nes apsiribota nurodant tik, kad susipažinus su dokumentine medžiaga, sprendimas įrašyti pareiškėją į įskaitą pagrįstas, šios faktinės aplinkybės nesusietos su ginčui aktualiomis teisės normomis, tačiau tai nelaikytina esminiu pažeidimu, sudarančiu pagrindą naikinti šį raštą, kadangi, kaip minėta, atsakovas pagrįstai priėmė Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimo viršininko 2023 m. kovo 30 d. sprendimą Nr. NĮ-24-106 „Dėl suimtojo V. V. įrašymo į linkusiųjų pabėgti įskaitą pagrįstumo ir tikslingumo“, kuris atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų reikalavimus. Pareiškėjas suprato, dėl kokių aplinkybių yra įrašytas į įskaitą. Pareiškėjo skunde nurodyta, kad, kaip galima suprasti iš atsakovės 2022 m. rugsėjo 29 d. rašto Nr. 17-1158 „Dėl prašymo nagrinėjimo“, pareiškėjas 2022 m. spalio mėnesio įsakymu „Dėl suimtojo V. V. įrašymo į linkusiųjų pabėgti įskaitą“ buvo įtrauktas į linkusiųjų pabėgti įskaitą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 2 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 1S-125-487/2022. Teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, nenustatė, kad ginčijami sprendimai būtų priimti neobjektyviai ir šališkai.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. gegužės 3 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-507-415/2023 nurodė, jog ginčijamų individualių teisės aktų priėmimo faktiniai ir teisiniai pagrindai pareiškėjui gali tapti žinomi ne tik ginčijamų įsakymų, bet ir papildomai pareiškėjui pateiktos informacijos pagrindu. Teisėjų kolegija neturėjo teisinio pagrindo konstatuoti, kad byloje ginčijami įsakymai, juos vertinant kartu su kitais pareiškėjui pateiktais dokumentais, neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies nuostatų.
Teismas, remdamasis tuo, kas nurodyta, sprendžia, kad 2023 m. kovo 30 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimo viršininko sprendimas Nr. NĮ-24-106 „Dėl suimtojo V. V. įrašymo į linkusiųjų pabėgti įskaitą pagrįstumo ir tikslingumo“ ir 2023 m. gegužės 23 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos raštas Nr. 2S-1197 „Dėl skundų nagrinėjimo“ iš esmės yra teisėti ir pagrįsti, todėl tenkinti pareiškėjo reikalavimų ir juos naikinti nėra pagrindo. Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Likusieji pareiškėjo ir jo atstovo advokato nurodyti argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktiką, kad teismo pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimas byloje M. S. prieš Armėniją (pareiškimo Nr. 23086/08), 205 punktas; 2015 m. lapkričio 24 d. sprendimas byloje Paliutis prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 34085/09), § 40, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92), § 55). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat ne kartą pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. vasario 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-60-261/2019, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009).
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, kad teismo sprendimas priimtas ne pareiškėjo naudai, pareiškėjo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas negali būti tenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40-41 straipsniais, 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–133 straipsniais, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo V. V. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Pareiškėjo V. V. prašymo dėl bylinėjimo išlaidų priteisimo netenkinti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.