- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-11-26
- Bylos Nr.
- e2-4391-799/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vida Butanaviči, Vida Butanavičiūtė
- Ieškovas
- A. B. D. G.
- Atsakovas
- L. Ž.
- Trečiasis asmuo
- AB „Lietuvos draudimas“, R. D.
- Advokatai
- Tadas Ugintas, Piotras Orlovas, Milda Laurinavičė
- Kategorijos
- 2.6.10.2.4.1Turtinė žala
atsakovės L. Ž. įmonės atstovams L. Ž., advokatui Piotrui Orlovui, advokato padėjejai Mildai Laurinavičei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. B. D. G. patikslintą ieškinį atsakovei L. Ž. įmonei, tretiesiems asmenims AB „Lietuvos draudimas“, R. D. dėl turtinės žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas A. B. D. G. patikslintu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės 15 642,32 Eur turtinę žalą (nuostolius) regreso tvarka, kurią sudaro - 14 815,69 Eur dėl automobilio sugadinimo ir 826,63 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos Prancūzijos Metz‘o teisme, 587,12 Eur palūkanų, 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodo, kad ieškovas pateikė užsakymą atsakovei pervežti 8 naujus automobilius R. K.. Krovinio vežimo sutarties sudarymą patvirtina tarptautinis krovinių transportavimo (CMR) važtaraštis. Vykdant pervežimą vienas iš vežamų automobilių buvo sugadintas. Krovinio pristatymo metu, 2012-12-10 dėl šio fakto padarytas įrašas CMR važtaraštyje, surašytas konstatavimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini). Dėl automobilio sugadinimo jo gamintojas, bendrovė RENAULT, logistikos paslaugų įmonei CAT pateikė sąskaitą (Nr. (duomenys neskelbtini)) 14815,69 Eur sumai (16617,53 Eur - 1801,84 Eur, t. y. naujo automobilio vertė - liekanų vertė). Bendrovė C. tokio pat dydžio sąskaitą (Nr. 572614) pateikė sutartiniam vežėjui M. T. Pastaroji bendrovė dar vienam sugadinto krovinio sutartiniam vežėjui - ieškovui - pateikė dėl aptariamos žalos 14840,69 Eur (prie automobilio žalos sumos pridėjus 25 Eur už žalos administravimą) sąskaitą Nr. 1300508. Remdamasi pateikta sąskaita M. T. nurašė 14840,69 Eur sumą nuo ieškovo už suteiktas paslaugas mokėtinos sumos. Dėl atlikto įskaitymo ieškovas kreipėsi į Metz‘o teismą Prancūzijoje. 2015-06-02 Metz‘o teismas sprendimu konstatavo įskaitymo teisėtumą. Ieškovas pateikė atsakovei sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), prašydamas iki 2015-09-02 atlyginti ieškovo patirtus 16642,32 Eur nuostolius. 2015-09-14 pranešimu atsakovė atmetė ieškovo pretenziją teigdama, kad pretenzija yra nepagrįsta ir pateikta suėjus CMR konvencijos 32 straipsnio 1 dalyje numatytam senaties terminui. 2015-09-30 atsakymu į atsakovės pranešimą ieškovas atsakovei paaiškino, kodėl jos pozicija nėra teisiškai pagrįsta ir pasiūlė, jeigu ji nesutinka su Metz‘o teismo sprendimu, įstoti į procesą arba sumokėti ieškovui avansu teisinių išlaidų depozitą, kad dėl priimto teismo sprendimo būtų pateiktas skundas, priešingu atveju - apmokėti ieškovo pateiktą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovė nei vieno iš ieškovo nurodytų veiksmų neatliko. Dėl šio įvykio ieškovas patyrė 15 642,32 Eur turtinę žalą (nuostolius), kurią sudaro - 14 815,69 Eur dėl automobilio sugadinimo ir 826,63 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų Metz‘o teisme. Atsakovė pagal Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (CMR) 27 straipsnį taip pat turi sumokėti ieškovui 5 % palūkanas nuo tos dienos, kai jam raštu buvo pateiktas reikalavimas. Už laikotarpį nuo 2015-09-02 iki pareiškimo Tauragės rajono apylinkės teismui dėl teismo įsakymo išdavimo dienos 2016-06-02 palūkanų suma sudaro 587,12 Eur (15 642,32 Eur x 5 % / 365 d. x 274 d. = 587,12 Eur). Atsakovė iki šiol nėra atlyginusi ieškovo patirtų nuostolių, kurie atsirado kaip atsakovės vykdyto krovinio pervežimo pasekmė.
Ieškovo atstovas advokatas Tadas Ugintas patikslinto ieškinio reikalavimus palaikė ieškinyje nurodytais motyvais.
Atsiliepimas
Atsakovė L. Ž. įmonė pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame su patikslintu ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodė, kad ieškovas kreipdamasis į Prancūzijos Metz‘o komercinį teismą vadovavosi ekspertų apskaičiuotos žalos dydžiu, t.y. 7299,45 Eur be PVM (kas atitinka nepriklausomų ekspertų „InterEurope AG“ atliktą vertinimą). Iš minėto teismo sprendimo matyti, kad ieškovė vėliau savo poziciją pakeitė ir neginčijo atlikto įskaitymo sumos bei sutiko, kad apgadinta transporto priemonė būtų nurašyta kaip metalo laužas, nors apgadinto automobilio remonto kaina siekė 7299,45 Eur be PVM, t. y. nesiekė net 40 % automobilio vertės. Be to, ieškovas nenurodo aplinkybių dėl kurių sutiko, kad automobilis būtų atiduotas, kaip metalo laužas. 2015-06-02 Prancūzijos Metz‘o komercinis teismas nusprendė, kad bendrovė M. T. galėjo teisiškai išskaičiuoti 14 815,69 Eur sumą, tačiau nutyli tą aplinkybę, kad teismo sprendimas buvo sąlygotas būtent ieškovo veiksmų, t. y. sutikimo, kad automobilis būtų sunaikinamas, kaip metalo laužas, visiškas atsakomybės pripažinimas su atitinkamai kylančiomis teisinėmis pasekmėmis. Ieškovas veikė nerūpestingai, suvokdamas susiklosčiusią situaciją nesiėmė jokių veiksmų, kad patiriama žala būtų mažesnė bei sutiko su įmonės M. T. reikalavimu, kuris prieštarauja nepriklausomų ekspertų atliktam įvertinimui, todėl teigtina, kad ieškovė veikė savo rizika. Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad ieškovė veikdama savo rizika, leido susidaryti dideliems finansiniams nuostoliams, kurie nėra grindžiami dokumentais, patvirtinančiais realius patirtus nuostolius bei patvirtinantys apgadinto automobilio sunaikinimo faktą. Byloje pateiktas nepriklausomų ekspertų „InterEurope AG“ automobiliui padarytos žalos vertinimas - 7299,45 Eur be PVM. Šis vertinimas nėra nuginčytas, taip pat nėra pateiktas kitas automobiliui padarytos žalos vertinimas, kuris paneigtų nepriklausomų ekspertų „InterEurope AG“ atliktą vertinimą. Taigi, nesant kitų įrodymų, susijusių su automobiliui R. K. padarytų apgadinimų verte, įrodinėjant pagrįstus nuostolius būtina vadovautis nepriklausomų ekspertų „InterEurope AG“ atliktu vertinimu. Atsakovė yra įsitikinusi, kad ieškovo reikalavimas, atlyginti bylinėjimosi išlaidas patirtas Prancūzijos Metz‘o komerciniame teisme, t. y. 826,63 Eur, yra nepagrįstas, kadangi minėtame teisme ginčas vyko tarp ieškovo ir M. T., o atsakovė apie bylos nagrinėjimo procesą nebuvo informuota ir neturėjo jokių realių galimybių dalyvauti bylos nagrinėjime. Be to, ieškovas su M. T. reikalavimu sutiko ir jo neginčijo, todėl ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimas neturėtų būti sprendžiamas šioje byloje.
Atsakovės atstovė L. Ž. su patikslinto ieškinio reikalavimais sutiko iš dalies. Sutiko atlyginti žalos dydį paskaičiuotą pagal nepriklausomų ekspertų „InterEurope AG“ padarytos žalos vertinimą - 7299,45 Eur (be PVM) sumai, likusią ieškinio dalį prašė atmesti kaip nepagrįstą.
Tretieji asmenys AB „Lietuvos draudimas“, R. D. teismo posėdyje nedalyvavo. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką jiems pranešta tnkamai, prašymų iš jų negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Patikslintas ieškinys tenkintinas iš dalies.
Iš byloje esančios medžiagos ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad atsakovė yra krovinius gabenanti įmonė. 2012-12-07 ieškovas pateikė atsakovei užsakymą atsakovės automobilvežiu, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pervežti 8 naujus R. K. automobilius. Pasikrovimo adresas - (duomenys neskelbtini), Prancūzija. Iškrovimo vieta - (duomenys neskelbtini), Prancūzija. Krovinio vežimo sutarties sudarymą patvirtina tarptautinis krovinių transportavimo (CMR) važtaraštis. Automobilvežį vairavo tretysis asmuo R. D.. Vykdant pervežimą vienas iš vežamų automobilių R. K. (identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini)) apgadintas. Krovinio pristatymo metu, 2012-12-10 dėl šio fakto padarytas įrašas CMR važtaraštyje, surašytas konstatavimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini), kad vienas automobilis R. K., kurio identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo apgadintas: įlenktas stogas, sudaužytas priekinis stklas, sulaužytas/suplėšytas stogas, stiklo šukės.
CMR konvencijos 37 straipsnyje nustatyta, kad vežėjas, atlyginęs nuostolius pagal konvencijos reikalavimus, turi regreso teisę kitų vežime dalyvavusių vežėjų atžvilgiu dėl sumokėtos kompensacijos, palūkanų ir kitų išlaidų, susijusių su vežimu tais atvejais, kai vežėjas, dėl kurio kaltės buvo padaryta žala, yra asmeniškai atsakingas dėl nuostolių atlyginimo nepriklausomai nuo to, ar kompensaciją sumokėjo jis pats, ar kitas vežėjas. Nagrinėjamu atveju, ieškovui atlyginus nuostolius M. T. ir įgijus reikalavimo teisę į atsakovę, atsakovė L. Ž. įmonė ieškovui A. B. D. G. už patirtus nuostolius yra atsakinga CMR konvencijos 3, 37 ir 39 straipsniu pagrindu.
Ginčo dėl byloje taikytinos teisės bei atsakovės kaltės tarp šalių nėra. Atsakovė kaltę dėl pervežimo metu automobilio R. K. apgadinimo pripažįsta, tačiau nesutariama dėl ieškovei atlygintinos žalos apimties ir dydžio pagrįstumo bei dėl įrodymų vertinimo.
Ieškovas, atlyginęs nuostolius pagal CMR konvenciją, prašo priteisti iš atsakovės 15 642,32 Eur turtinę žalą (nuostolius) regreso tvarka, kuriuos sudaro - 14 815,69 Eur dėl automobilio sugadinimo ir 826,63 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų Metz‘o teisme Prancūzijoje. Ieškovas ieškinyje bei teismo posėdžio metu dėl atsiradusios žalos dydžio pervežant automobilį R. K. vadovaujasi 2015-06-02 Prancūzijos Metz‘o teismo sprendimu, nusprendžiant, kad bendrovė M. T. galėjo teisėtai išskaičiuoti 14 815,69 Eur sumą iš skolos ieškovei, t. y. žalos atlyginimo dydis paskaičiuotas vadovaujantis jo gamintojo - bendrovės RENAULT, logistikos paslaugų įmonei C. pateikta sąskaita (Nr. (duomenys neskelbtini)) ir jos pateiktu automobilio žalos nustatymu 14 815,69 Eur sumai (16 617,53 Eur - 1 801,84 Eur, t. y. naujo automobilio vertė - liekanų vertė). Teigiama, kad dėl patirtų apgadinimų automobilis nurašytas kaip metalo laužas.
Atsakovė su tokia ieškovo pozicija kategoriškai nesutinka ir nurodo, kad nustatant žalos dydį turėtų būti vadovaujamasi byloje pateikta nepriklausomų ekspertų „InterEurope AG“ automobiliui padarytos žalos vertinimu, kuriame nustatytas 7299,45 Eur (be PVM) žalos dydis. Atsakovės atstovas paaiškino, kad gamintojas laikosi savo taisyklių ir tai jų nuostatos. Teismas palaiko tokią atsakovės arumentaciją ir pažymi, kad bylos nagrinėjimo su M. T. teisme metu Prancūzijos Metz‘o teisme, ieškovas pats nesutiko su automobilio gamintojo paskaičiuota žalos suma, t. y. 14 815,69 Eur ir vadovavosi 2013-12-06 atlikta ekspertize, kurios paskaičiavimais žala dėl apgadinto automobilio siekė 7299,45 Eur.
Be to, sutiktina su atsakovės pozicija, kad automobilį buvo galima taisyti ir jis nebuvo visiškai sugadintas. Gamintojo RENAULT pateiktas žalos vertinimas kelia pagrįstų abejonių, kadangi iš pateiktų automobilio apgadinimų fotonuotraukų, šalių paaiškinimų matyti, kad automobiliui buvo padaryti pažeidimai, kurie atsirado automobilį pervežant, t. y. įlenktas stogas, sudaužytas priekinis stiklas, suplėšytas stogas, stiklo šukės. Akivaizdu, kad automobilis R. K. nepatyrė stipraus smūgio, kurio metu būtų pažeista automobilio konstrukcija, vidaus degimo varkilis, važiuoklė. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų faktiškai patirtas automobilio remonto išlaidas arba pagrįstų automobilio sunaikinimo išlaidas, nes apgadinta transporto priemonė ieškovo buvo pripažinta metalo laužu. Šią atsakovės aplinkybę patvirtina 2015-06-02 Prancūzijos Metz‘o teismo sprendimas iš kurio matyti, kad nors atsakovas M. T. teikdamas atsiliepimą į ieškinį nepateikė jokių įrodymų patvirtinančių tariamus susitarimus tarp bendrovių RENAULT, C. Ir M. T., kad jei remonto kaina po avarijos siekia 50 % transporto priemonės vertės, tai transporto priemonė yra pripažįstama kaip metalo laužas ir vežėjui perrašytos sąskaitos suma yra lygi transporto priemonės vertei, šiuo atveju 14 815,69 Eur, tačiau ieškovas šio proceso metu neprieštaravo dėl automobilio nurašymo, kas teismo vertinimu ženkliai padidino atsiradusios žalos dydį, jei automobilis būtų buvęs remontuojamas. Pažymėtina ir tai, kad 2015-06-02 Prancūzijos Metz‘o teisme iekovas nekėlė klausimo dėl žalos dydžio nustatymo ir jos neįrodinėjo. Nors ieškovo atstovas teigia, kad sutikimo dėl transporto priemonės nurašymo kaip metalo laužo, raštu nedavė, bet taip pat nepateikė įrodymų, kad būtų kokia nors forma prieštaravęs transporto priemonės nurašymui kaip metalo laužui ar įvertinimo jos 1801,84 Eur suma. Be to, Metz‘o teismas, kuriuo ieškovas ir remiasi šioje byloje, konstatavo, kad bendrovė neprieštaravo, kad apgadinta transporto priemonė būtų nurašyta kaip metalo laužas ir tai buvo vienas iš motyvų, kodėl teismas pripažino, kad bendrovė M. T. galėjo teisėtai išskaičiuoti 14815,69 sumą iš skolos bendrovei B. Pažymėtina ir tai, kad šio teismo sprendimo ieškovas neskundė.
Iš bylos medžiagos matyti, kad ekspertai atlikę ekspertizę nurodė, kad apgadinto automobilio remontas yra ekonomiškai tikslingas. Atsakovės atstovė L. Ž. nurodė, kad telefonu bendravo su ieškovo atstovu advokatu Tadu Ugintu dėl automobilio išsipirkimo, tačiau nebuvo išsakyta aiški ieškovo pozicija. Atsakovės atstovė tai patvirtinančių rašytinių įrodymų nepateikė ir negalinti jų pateikti, nes visa kalba vyko žodžiu, tačiau pats ieškovo atstovas T. Ugintas nepaneigė telefonu bendravęs su atsakovės atstove L. Ž. šiuo klausimu. Tai, kad L. Ž. iš karto po apgadinto automobio nustatymo nebuvo abejinga situacijai patvirtina ir kiti bylos duomenys. L. Ž. nurodo, jog apie automobilio apgadinimą sužinojo 2012-12-10 vakare ir kitą dieną kreipėsi į AB „Lietuvos draudimas“, kreipėsi dėl automobilio remonto samatų sudarymo taip siekdama kiek galima sumažinti kilusią žalą. Be to, iki pat bylos nagrinėjimo dienos nėra aišku kur yra apgadintas automobilis. Nepateikta ir jo utilizavimo pažyma.
Nagrinėjamoje byloje teismas sprendžia, kad nustatant atlygintinos žalos dydį turi būti vadovaujamasi „InterEurope AG“ 2013-01-03 ekspertizės aktu, o ne ieškovės pateiktu sugadinto automobilio gamintojo RENAULT žalos apskaičiavimu. Ieškovo pateiktas automobilio gamintojo ir savininko RENAULT žalos apskaičiavimas yra paties gamintojo ir prilyginamas techniniam vertinimui, kurį atliko gamintojo techniniai darbuotojai, o ne ekspertai. Byloje nepateikta jokių įrodymų, jog nurodytas gamintojas vykdo ekspertinę veiklą ir konkrečiu atveju vertinimą atliko būtent ekspertai. Byloje nenustatyta, kad nepriklausomų ekspertų „InterEurope AG“ trečiojo asmens AB „Lietuvos draudimas“ prašymu atlikusi žalos įvertinimą, pavaldumo ar kitais ryšiais būtų susijusi su šia draudimo bendrove, todėl ji laikytina tinkamu žalos įvertinimo subjektu. Pažymėtina, kad ekspertai padarytą žalą įvertino kaip tikslingą, todėl šis ekpertizės aktas laikytinas tinkamu įrodymu leistinumo požiūriu, pakankamu ir patikimu. Automobilis buvo apžiūrėtas ir jam padaryti apgadinimai įvertinti 2012-12-20, tai yra po įvykio praėjus tik 10 dienų ir padaryta išvada, kad transporto ptiemonė pataisoma.
Ieškovės argumetai vertinti priteisiamos 14 815,69 Eur žalos dydį pagal Prancūzijos Metz‘o teismo sprendimą atmestini kaip nepagrįsti, kadangi byloje tarp M. T. ir ieškovo, Metz‘o teismas vadovavosi Prancūzijos teisės normomis ir vertino iš ieškovo išskaičiuotos sumos pagrįstumą nacionalinės , t. y. Prancūzijos teisės aspektu. Tokio teismo sprendimas Lietuvos teismams neturi jokios prejudicinės galios, nes kiekviena valstybė narė nustato proceso normas ir teisių gynimo priemones nacionalinėje teisėje. Be to, teismas kritiškai vertina ieškovės pateiktą automobilio gamintojo RENAULT žalos apskaičiavimą, kadangi kyla pagrįstų abejonių, ar žala buvo nustatyta objektyviai - pažymėtina, kad kiekvienas gamintojas savo gaminį nori įvertinti geriausiai ir kartu brangiausiai, todėl nėra pagrindo automobilio gamintojo RENAULT žalos apskaičiavimą vertinti kaip objektyvų.
Ieškovas akcentuoja dėl automobilio sugadinimo jo gamintojo, bendrovės RENAULT, logistikos paslaugų įmonei C. pateiktą sąskaitą (Nr. (duomenys neskelbtini)) 14 815,69 Eur sumai (16 617,53 Eur - 1 801,84 Eur, t. y. naujo automobilio vertė - liekanų vertė) ir bendrovės C. tokio pat dydžio sąskaitą (Nr. (duomenys neskelbtini)) pateiktą sutartiniam vežėjui M. T., kuris išskaičiavo ieškovui nurodytą sumą, t. y. daugiau nei pusė automobilio vertės. Pažymėtina tai, kad minėtose sąskaitose nustatytas automobiliui padarytos žalos dydis vertintinas kaip susitarimo šalių bendras sprendimas, tačiau ne faktiniai patirti nuostoliai. Akcentuotina Kasacinio teismo praktika, kurioje išaiškinta, kad vežėjas turi atlyginti tik pagrįstus nuostolius; tam, kad nuostoliai būtų pripažinti patirtais, turi būti pagrįsta nuostolių kilmė, sudėtis ir jų dydis. Priešingu atveju sumokėtos sumos laikomos rizika, tenkančia jas sumokėjusiam asmeniui, t. y. vien lėšų sumokėjimas trečiajam asmeniui negali būti laikomas tinkamu patirtų nuostolių įrodymu (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2009 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2009). Ieškovas neįrodė patirtų didesnių nei nepriklausomų ekspertų „InterEurope AG“ ekspertizėje paskaičiuotos žalos (nuostolių), todėl ieškovo reikalavimas dėl žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, priteisiant 7299,45 Eur (sumą be PVM) žalos atlyginimą.
Ieškovas prašo kartu su apgadinto automobilio žala priteisti ir 826,63 Eur žalos – patirtos dėl bylinėjimosi išlaidų Prancūzijos Metz‘o komerciniame teisme. Žala gali pasireikšti kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos, taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Dėl šios priežasties žala nelaikytinos tos kreditoriaus išlaidos, kurių jis patiria ne dėl skolininko neteisėtų veiksmų, o dėl kitų priežasčių, pavyzdžiui, dėl to, kad kreditorius vykdo tam tikrą įstatyme nustatytą prievolę. Pinigų sumos, kurias asmuo sumoka vykdydamas savo prievolę, nevertintinos kaip žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-60/2014).
Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad atsakovė apie ieškovo bylinėjimąsį Prancūzijos Metz‘o teisme sužinojo tik po sprendimo priėmimo, t. y. apie įvykusį bylos nagrinėjimą ieškovas pranešė tik 2015-09-30, nors teismo posėdis Prancūzijos Metz‘o komerciniame teisme vyko 2015-04-28, o sprendimas priimtas 2015-06-02, t. y. daugiau nei po 3 mėnesių nuo sprendimo priėmimo. Iš ieškovo pateiktos advokato M. M. teisinės išvados dėl Prancūzijos teisės nuostatų aiškinimo ir taikymo matyti, kad teisinius reikalavimus dėl informavimo apie teisminį procesą Prancūzijos civilinio proceso teisė nustato tik bylos šalims, t. y. ieškovas per antstolį turi pateikti ieškinį atsakovui (Prancūzijos civilinio proceso kodekso - 854 str. 3 4). Tretieji suinteresuoti asmenys gali savanoriškai įstoti į bylą arba būti priverstinai patraukti į procesą šalių iniciatyva, t.y. ieškiniu prieš trečiuosius asmenis (Prancūzijos civilinio proceso kodekso 3291, 3315 str.). Konkrečiu atveju nurodyta, kad atsakovė, net ir žinodama apie teisminį procesą Prancūzijoje, neprivalėjo įstoti į bylą.
Iš bylos medžiagos matyti, kad bylą Prancūzijos Metz‘o komerciniame teisme iniciavo pats ieškovas. Ieškovas apie tai atsakovės neinformavo, ji nebuvo proceso šalis, nors nuo pat pradžių žinojo, kad proceso baigtis turės tiesioginės įtakos atsakovei, t. y. jos pareigai atlyginti teismo priteistos žalos dydį. Civilinės atsakomybės sąlyga yra priežastinio ryšio nustatymas tarp atliktų neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos. Pagal kasacinio teismo praktiką nagrinėjamos kategorijos bylose pareiga įrodyti žalos dydį ir priežastinį ryšį tenka regresinį reikalavimą reiškiančiam ieškovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-100/2014).
Teismo vertinimu, konkrečiu atveju nėra nustatytas priežastinis ryšys dėl atsakovės veikimo ar neveikimo šios žalos priteisimo ieškovui kontekste, kadangi savarankiškai savo teisių gynimo būdus pasirinko pats ieškovas, kas buvo jo teisė kreiptis į Prancūzijos Metz‘o teismą, bet ne pareiga, o atsakovė tokiu būdu neturėjo galimybės įgyvendinti savo teisių gynimo – pasirinkti savo gynybos būdus ir atsikirtimus. Atsižvelgiant į nustatytą, ieškovo prašymas priteisti 826,63 Eur žalą dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų Prancūzijos Metz‘o komerciniame teisme atmestinas kaip nepagrįstas.
Ieškovas prašo priteisti 5 proc. palūkanas nuo tos dienos, kai raštu buvo pateiktas reikalavimas, už laikotarpį nuo 2015-09-02 iki pareiškimo Tauragės rajono apylinkės teismui dėl teismo įsakymo išdavimo dienos 2016-06-02, palūkanų suma sudaro 587,12 Eur (15 642,32 Eur x 5 % / 365 d. x 274 d. = 587,12 Eur). Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (CMR) 27 straipsnyje nustatyta, kad pagal sutartį įgaliojimus turintis asmuo gali pareikalauti sumokėti palūkanas nuo sumos, skirtos kompensacijai. Palūkanos – 5 proc. metams – pradedamos skaičiuoti nuo tos dienos, kai vežėjui raštu pateikiamas reikalavimas, o jeigu tokio nebuvo –nuo ieškinio pateikimo dienos. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo priteistinas žalos dydis sumažintas nuo 15 642,32 Eur iki 7299,45 Eur (be PVM), atitinkamai perskaičiuotinos ir palūkanos, t. y. ieškovui iš atsakovės priteisiama palūkanų suma 273, 98 Eur (7299,45 Eur x 5 % / 365 d. x 274 d. = 273,98 Eur).
CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas už sumą, kurią mokėti praleistas terminas, jeigu sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio, todėl iš atsakovės priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2016-06-03 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, proporcingai patenkintų ar atmestų reikalavimų daliai (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1, 2 dalys). Kadangi ieškinys tenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
Ieškovas pateikė įrodymus, kad jo patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 9969 Eur, t.y. 7419 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti: už ieškinio, patikslinto ieškinio parengimą, atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimą, atsiliepimo į kasacinį skundą rengimą, už pasirengimą teismo posėdžiams apylinkės teisme, atstovavimą teismo posėdžiuose ir 2550 Eur kitų būtinų ir pagrįstų išlaidų, t.y. išlaidos teisės žinovui M. M. už 2 teisinių išvadų dėl Prancūzijos teisės nuostatų aiškinimo ir taikymo parengimą. Mokėjimo nurodymai patvirtina, kad atsakovė advokatų profesinei bendrijai „Constitutus“ sumokėjo 7419 Eur ir 2550 Eur advokatui M. M..
Atsakovė pateikė įrodymus, kad jos patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 4164 Eur, t.y. UAB „Autvemas“ sąmatos parengimas 121 Eur, 2017 m. teisinės paslaugos 1695 Eur, žyminis mokestis 389 Eur, apeliacinio skundo parengimas 540 Eur, žyminis mokestis už kasacinį skundą 366 Eur, žyminis mokestis už laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimą 38 Eur, žyminis mokestis už apeliacinį skundą, apeliacinio skundo parengimas 450 Eur, avansinis mokėjimas 200 Eur.
Nagrinėjamu atveju apskaičiuojant bylinėjimosi išlaidas laikytina, kad patenkinus 47 proc. ieškinio reikalavimų, ieškovui iš atsakovės priteistina bylinėjimosi išlaidų suma sudaro 4685,43 Eur (9969 Eur x 47 proc.). Atsakovei iš ieškovės priteistina bylinėjimosi išlaidų suma sudaro 2206,92 Eur (4164 Eur x 53 proc.) Atlikus tarpusavio įskaitymą, iš atsakovės ieškovui priteistina 2478,51 Eur bylinėjmosi išlaidų suma.
Teismas šioje byloje patyrė bylinėjimosi išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios sudaro 12,08 Eur. Šios išlaidos priteistinos valstybei proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai – iš ieškovo 6,40 Eur, iš atsakovės 5,68 Eur.
Teismo 2016-06-03 nutartimi civilinėje byloje eL2-1490-760/2016 atsakovei taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos iki teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 straipsnio 3 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 270 straipsniais,
nusprendžia:
Patikslintą ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės L. Ž. įmonės, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 7299,45 Eur (septynių tūkstančių dviejų šimtų devyniasdešimt devynių eurų 45 ct) turtinės žalos atlyginimą, 273,98 Eur (dviejų šimtų septyniasdešimt trijų eurų 98 ct) palūkanas, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2016-06-03 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2478,51 Eur (dviejų tūkstančių keturių šimtų septyniasdešimt aštuonių eurų 51 ct) bylinėjimosi išlaidas, ieškovo A. B. D. G., juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai.
Likusioje dalyje patikslintą ieškinį atmesti.
Palikti galioti Tauragės rajono apylinkės teismo 2016-06-03 nutartimi civilinėje byloje eL2-1490-760/2016 atsakovei taikytas laikinąsias apsaugos priemones iki teismo sprendimo įvykdymo.
Priteisti iš ieškovo A. B. D. G., juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 6,40 Eur (šešis eurus 40 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei (bylinėjimosi išlaidas sumokėti į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB bankas „Swedbank“, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią L. B. AS Lietuvos skyrius (buvęs AB DNB bankas), AB, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB bankas, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Šiaulių bankas, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią L. B. AS Lietuvos skyrius (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), Nr. (duomenys neskelbtini), esančią UAB „Medicinos bankas“, įmokos kodas 5660, įmokos pavadinimas - ,,bylinėjimosi išlaidos“).
Priteisti iš atsakovės L. Ž. įmonės, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 5,68 Eur (penkis eurus 68 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei (bylinėjimosi išlaidas sumokėti į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB bankas „Swedbank“, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią L. B. AS Lietuvos skyrius (buvęs AB DNB bankas), AB, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB bankas, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Šiaulių bankas, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią L. B. AS Lietuvos skyrius (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), Nr. (duomenys neskelbtini), esančią UAB „Medicinos bankas“, įmokos kodas 5660, įmokos pavadinimas - ,,bylinėjimosi išlaidos“).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.