- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-07-13
- Bylos Nr.
- e2A-1141-538/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marius Dobrovolskis, Almantas Padvelskis, Irma Čuchraj
- Trečiasis asmuo
- uždarosios akcinės bendrovės „Statybų techniniai sprendimai“, uždaroji akcinė bendrovė „Vitės valdos“, Viešoji įstaiga „Klaipėdos butai“
- Ieškovas
- Seesam Insurance AS, Lietuvos Respublikoje
- Atsakovas
- Klaipėdos miesto savivaldybei
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj, Mariaus Dobrovolskio, Almanto Padvelskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Statybų techniniai sprendimai“ apeliacinį skundą ir prisidėjusios prie apeliacinio skundo Klaipėdos miesto savivaldybės pareiškimą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Seesam Insurance AS, Lietuvos Respublikoje veikiančio per Seesam Insurance AS filialą, ieškinį atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybei dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Vitės valdos“, uždaroji akcinės bendrovė „Statybų techniniai sprendimai“, Viešoji įstaiga „Klaipėdos butai“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovės 2290 Eur turtinės žalos atlyginimo, 5 procentus metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2013-06-27 su UAB „Naujoji Švara“ sudarė visų rizikų draudimo sutartį Nr. 280 0001085 10/2013, kuria apdraudė patalpas, esančias adresu (duomenys skelbtini). 2013-09-25 apdraustos patalpos buvo aplietos ir joms buvo padaryta žala. Ieškovas, pripažinęs šį įvykį draudžiamuoju ir įvertinęs žalos dydį, dėl šio draudiminio įvykio išmokėjo UAB „Naujoji Švara“ 8101,35 Lt (2346,31 Eur) dydžio draudimo išmoką. Nurodė, jog draudimo žalos bylos administravimo metu buvo nustatyta, kad apdraustos patalpos buvo aplietos iš aukščiau esančio buto Nr. 4, kurio savininke įvykio dieną buvo atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybė. Pažymėjo, kad mokant draudimo išmoką, žalos dydis (2635,93 Eur) buvo sumažintas Draudimo sutartyje numatytos franšizės suma (289,62 Eur). Įvertinus patalpų nusidėvėjimą įvykio dienai, ieškovo reikalaujamos atlyginti žalos dydis sudaro 2290 Eur. Ieškovas, išmokėjęs draudimo išmoką, raštu kreipėsi į buto, esančio adresu (duomenys skelbtini), savininką – Klaipėdos miesto savivaldybę, tačiau žala iki šiol draudikui atlyginta nebuvo.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017-03-22 sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė iš atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės 2290 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 2290 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2016-09-27 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 452 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovui Seesam Insurance AS, Lietuvos Respublikoje veikiančiam per Seesam Insurance AS filialą. Nurodė, kad ieškovas įrodė, kad pirmojo aukšto patalpų užliejimo židinys buvo viršuje esantis atsakovės butas netinkamai nuimant klozeto bakelį, t. y. neatjungus jo nuo vandentiekio sistemos, užliejimas įvyko atsakovei tinkamai nesirūpinant ir neprižiūrint savo turto, o atsakovė šių aplinkybių nepaneigė. Teismas atmetė atsakovės poziciją, kad ieškinys turėtų būti atmestas dėl netinkamo atsakovo pasirinkimo byloje ir padarė išvadą, kad atsakovė yra atsakinga už įvykio metu padarytą žalą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Apeliaciniu skundu trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų UAB „Statybų techniniai sprendimai“ prašo panaikinti 2017-03-22 teismo sprendimą ir atmesti ieškinį. Nurodo, kad nors teismas nustatė, jog labiausiai tikėtinas žalos židinys yra atsakovui priklausantis butas, o šaltinis – tualeto patalpoje nuimtas klozeto bakelis. Mano, kad tokia išvada nepagrįsta, nes labiausiai tikėtinas žalos židinys yra pirmo ir antro aukšto sijoje (lubų perdangoje), o žalos šaltinis – korozijos paveiktas įvadinis vandens stovas, kurio priežiūra priskiriama trečiajam asmeniui UAB „Vitės valdos“ (tinkamam atsakovui). Teigia, kad teismas per daug sureikšmino 2013-09-25 statinio apžiūros akto kaip rašytinio įrodymo patikimumą, nes tai vienašališkai UAB „Vitės valdos“ atstovų pasirašytas bei ranka atgaline data sudarytas aktas. Mano, kad teismas negalėjo besąlygiškai remtis UAB „Vitės valdos“ darbuotojų, kaip liudytojų parodymais, nes jie nebuvo nuoseklūs, be to, ir šie liudytojai tiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi. Pažymi, kad net patys ieškovai nemanė, kad turi pakankamai duomenų žalos židiniui ir šaltiniui nustatyti, nes ieškinį dėl neaiškių priežasčių pateikė paskutinę ieškinio senaties suėjimo dieną. Mano, kad vanduo negalėjo tekėti iš nuimto klozeto bakelio, kadangi iš teismui pateiktos foto nuotraukos matyti, kad prie klozeto bakelio yra atskira sklendė, įgalinanti užsukti vandens tekėjimą į bakelį, kas ir buvo visuomet daroma, jei ši sklendė nebūtų buvusi užsukta, vandens tekėjimas (persipylimas) iš bakelio būtų nedelsiant pastebėtas ir jokiu būdu nepaliktas per naktį. Teigia, kad esant tokio masto apipylimui, buto Nr. 4 patalpų grindys negalėjo išlikti sausos ir abejoja, ar į pirmą aukštą galėjo išbėgti 4-5 kubai vandens iš klozeto bakelio, o antro aukšto patalpos (ir koridorius prie tualeto durų) likti sausos. Taip pat teigia, kad neįtikinamas sutapimas, jog UAB „Vitės valdos“, atvykusi į įvykio vietą, pakeičia įvadinio vandens stovo vamzdį, surašo Neeilinės apžiūros aktą ir neva šiaip sau lyg niekur nieko buvo atliktas vamzdžio pakeitimas skubos tvarka ir tai neva neturi nieko bendro su tos pačios dienos apliejimu iš to paties buto. Atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybė pateikė pareiškimą dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo. Nurodo, kad su apeliaciniu skundu sutinka ir prašo jį tenkinti. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas prašo skundą atmesti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visus byloje esančius įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovo apdrausto buto užliejimą sąlygojo netvarkinga atsakovei nuosavybės teise priklausančio buto santechnikos įranga, tai yra nuimtas tualeto bakelis, kuris neatjungtas nuo vandentiekio sistemos. Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo UAB „Vitės valdos“ prašo skundą atmesti. Nurodo, kad pratekėjimo priežastis yra klozeto bakelis patvirtina tiek rašytiniai įrodymai, Statinio apžiūros aktas, kurį pasirašė ir jo turinio tikrumą patvirtino nesuinteresuotas asmuo, neturintis jokių ryšių su UAB „Vitės valdos“, aplietų patalpų nuomininko UAB „Inservis“ darbuotojas E. Ž.. Atsižvelgiant į aplinkybę, kad vamzdynas buvo keistas nuo trečio aukšto iki rūsio, nenutraukus vandens tiekimo ir atliekant darbus, vanduo būtu tekėjęs, dėl ko būtų aplietos ne tik pirmo aukšto patalpos. Pažymi, kad sklendė, užsukanti vandenį namui yra viena, vadinasi, nėra tokios galimybės nutraukti vandens tiekimo tik daliai, o ne visam pastatui. Taip pat pažymi, kad bendrojo naudojimo vamzdynai pagal 2013-09-25 sudarytą Neeilinės statinio apžiūros aktą buvo keisti praėjus penkioms dienoms, todėl jeigu vandens prasiliejimo priežastimi būtu buvęs bendrojo naudojimo vamzdynas, namo gyventojai arba būtų negalėję naudotis vandeniu, arba jis būtų toliau bėgęs. Tai, kad 2013-09-25 nebuvo keisti bendrojo naudojimo vamzdžiai, patvirtina aplinkybę, kad bendrojo naudojimo inžinerinė įranga negalėjo būti apliejimo priežastis. Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo VĮ „Klaipėdos butai“ nurodo, kad su trečiojo asmens apeliaciniu skundu sutinka ta apimtimi, kuria nurodoma, kad užliejimo ir žalos priežastimi, dėl ko buvo išmokėta draudimo išmoka, yra kaltas pastato administratoriaus UAB „Vitės valdos“. Užliejimo metu 2013-09-25 Klaipėdos m. savivaldybei priklausančiame bute, adresu (duomenys skelbtini), buvo vykdomi remonto darbai, butas nebuvo išnuomotas, o remonto darbus vykdė trečiasis asmuo UAB „Statybų techniniai sprendimai“ pagal pasirašytą sutartį tiesiogiai su Klaipėdos m. savivaldybės administracija. Įvykus užliejimo faktui, apie įvykį VŠĮ „Klaipėdos butai“ iš karto informuota nebuvo. Statybos bendrovė 2014-02-07 raštu informavo, kad užliejimas įvyko dėl pastato vandentiekio stovo gedimo, o ne dėl bute atliekamų rangovo santechnikos darbų. Už vandentiekio stovų priežiūrą yra atsakingas pastato administratorius. Kad stovai buvo netinkamos būklės įrodo ir aplinkybė, kad remonto darbų vykdymo metu vandentiekio stovai buvo remontuojami ir keičiami. UAB „Vitės valdos“ apžiūros aktas yra pasirašytas vienašališkai administratoriaus, todėl negali būti laikomas pakankamu pagrindu žalos priežasčiai nustatyti. VŠĮ „Klaipėdos butai“ nesutinka su apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybe, kad užliejimo metu Klaipėdos m. savivaldybės butą faktiškai valdė VŠĮ „Klaipėdos butai“. Vykdydama įstaigai priskirtas savivaldybės gyvenamojo fondo patalpų nuomos administravimo funkcijas, įstaiga perdavė remonto metu faktinį buto valdymą ir buto raktus rangovui UAB „Statybų techniniai sprendimai“, o po atliktų darbų atlikimo atgal priėmė patalpas ir raktus (raktų perdavimo aktai pateikti byloje), dėl ko, nustačius, kad ieškinys yra pagrįstas, atsakovu turėjo būti traukiamas tiesiogiai rangovas UAB „Statybų techniniai sprendimai“, nes priešingu atveju, savininkas Klaipėdos m. savivaldybė privalės regreso tvarka reikalauti priteistos žalos atlyginimo iš rangovo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliaciniai skundai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas pritaria esminei daliai pirmosios instancijos skundžiamame sprendime nurodytų motyvų. Nustatyta, kad ieškovas 2013-06-27 su UAB „Naujoji Švara“ sudarė visų rizikų draudimo sutartį, kuria apdraudė patalpas, esančias adresu (duomenys skelbtini). 2013-09-25 apdraustos patalpos buvo aplietos ir joms buvo padaryta žala iš viršuje esančio buto (duomenys skelbtini), priklausančio atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybei. Dėl šio draudiminio įvykio ieškovas išmokėjo draudėjui UAB „Naujoji Švara“ 8101,35 Lt (2346,31 Eur) dydžio draudimo išmoką. Įvertinus patalpų nusidėvėjimą įvykio dienai, ieškovo reikalaujamos atlyginti žalos dydis sudaro 2290 Eur. Pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovo ieškinį motyvuodamas tuo, kad pirmojo aukšto patalpų užliejimo židinys buvo viršuje esantis atsakovės butas, netinkamai nuimant klozeto bakelį, t. y. neatjungus jo nuo vandentiekio sistemos, t. y. užliejimas įvyko atsakovei tinkamai nesirūpinant ir neprižiūrint savo turto, o atsakovė šių aplinkybių nepaneigė. Apeliantas su teismo išvada nesutinka, argumentuoja, kad tokia išvada nepagrįsta, nes labiausiai tikėtinas židinys yra pirmo ir antro aukšto sijoje (lubų perdangoje), o žalos šaltinis - korozijos paveiktas įvadinis vandens stovas, kurio priežiūra priskiriama trečiajam asmeniui UAB „Vitės valdos“. Kasacinio teismo nuosekliai išplėtotoje jurisprudencijoje yra išaiškinta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. M. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011; 2015 m. gegužės 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB Medicinos bankas v. BUAB „Liturta“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-290-706/2015; kt.). Įrodinėjimo taisyklių tinkamas taikymas apima tinkamą įrodinėjimo naštos paskirstymą tarp šalių, įtvirtintą CPK 178 straipsnyje, pagal kurį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Tai reiškia, kad teigiančioji šalis turi įrodyti savo teiginius. Ieškovas įrodė aplinkybes, kad apliejimo židinys yra antrame aukšte esantis butas, t. y. dėl netinkamo naudojimosi santechnikos įranga (nuimtas klozeto bakelis nebuvo atjungtas nuo vandentiekio sistemos), buvo aplietos pirmo aukšto patalpos. Šias aplinkybes patvirtina 2013-05-25 Statinio apžiūros aktas, kuriame konstatuota aplinkybė, kad apliejimas įvyko dėl netinkamo naudojimosi santechnikos įranga - netinkamai nuimtu klozeto bakeliu, taip pat ta aplinkybė, kad UAB „Vitės valdos“ jokių „avarijos“ lokalizavimo darbų neatliko. UAB „Vitės valdos“ atstovai užėję į buto Nr. 4 patalpą rado jau užsuktą ventilį. Užsukus ventilį vanduo nustojo tekėjęs. Šią aplinkybę patvirtino ir apklausti liudytojai V. S. ir E. Ž.. Taip pat pažymėtina, kad vanduo namui užsuktas nebuvo, taigi ši aplinkybė taip pat neleidžia daryti pagrįstos išvados, kad apliejimas įvyko iš bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos. Nors apeliantas ir argumentuoja, kad labiausiai tikėtinas židinys yra pirmo ir antro aukšto sijoje (lubų perdangoje), o žalos šaltinis - korozijos paveiktas įvadinis vandens stovas, tačiau šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė (CPK 178, 185 straipsniai). CK numatyta bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai (6.246 straipsnio 1 dalis), taip pat buto ir kitų patalpų savininko (naudotojo) teisė naudotis gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektais pagal jų funkcinę paskirtį, nepažeidžiant kitų patalpų savininkų (naudotojų) teisių ir teisėtų interesų (4.83 straipsnis). CK 6.266 straipsnio, reglamentuojančio statinio savininko (valdytojo) atsakomybę, 1 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės. Taigi, minėta norma nurodo griežtąją civilinę atsakomybę, t. y. atsakomybę be kaltės. Tai reiškia, kad šiai normai taikyti būtina nustatyti įstatyme nurodyto objekto, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktą, žalos asmeniui padarymą ir objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų bei padarytos žalos priežastinį ryšį, tačiau nenustatytini neteisėti statinio savininko (valdytojo) veiksmai ir jo kaltė. Statinio savininkas (valdytojas), siekdamas atsakomybės pagal CK 6.266 straipsnį netaikymo, turi įrodyti CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes, šalinančias jo atsakomybę (nenugalima jėga, nukentėjusio asmens didelė tyčia ar didelis neatsargumas), tačiau atsakovė tokių aplinkybių neįrodė (CPK 178, 185 straipsniai). Apeliantas teigia, kad teismas per daug sureikšmino 2013-09-25 statinio apžiūros aktą, kaip rašytinio įrodymo patikimumą, o apelianto nuomone šis aktas vienašališkai UAB „Vitės valdos“ atstovų pasirašytas bei atgaline data sudarytas aktas, kuris atsirado tik 2014-03-18. Šis apelianto argumentas atmestinas, nes minėtą aktą pasirašė ne tik UAB „Vitės valdos“ darbuotojai įvykio vietoje, bet ir nesuinteresuotas asmuo – apačioje esančių patalpų nuomininko UAB „Inservis“ darbuotojas E. Ž., kuris teismo posėdžio metu patvirtino, kad aktą pasirašė tą pačią dieną, apžiūros metu, su administratoriaus atstovais po įvykio nebuvo susitikęs, o aktu nustatytos aplinkybės yra teisingos. Apeliantas teigia, kad neįtikinamas sutapimas, jog UAB „Vitės valdos“, atvykusi į įvykio vietą, pakeičia įvadinio vandens stovo vamzdį, surašo Neeilinės apžiūros aktą ir neva šiaip sau lyg niekur nieko buvo atliktas vamzdžio pakeitimas skubos tvarka ir tai neva neturi nieko bendro su tos pačios dienos apliejimu iš to paties buto. Bylos duomenys patvirtina, kad bendrojo naudojimo vamzdynai pagal 2013-09-25 sudarytą Neeilinės statinio apžiūros aktą buvo keisti praėjus penkioms dienoms, todėl yra pagrindas daryti išvadą, kad jeigu vandens prasiliejimo priežastimi būtu buvęs bendrojo naudojimo vamzdynas, namo gyventojai arba būtų negalėję naudotis vandeniu, arba jis būtų toliau bėgęs. Nors apeliantas ir teigia, kad esant tokio masto apliejimui buto Nr. 4 patalpų grindys negalėjo išlikti sausos ir abejoja, ar į pirmą aukštą galėjo išbėgti 4-5 kubai vandens iš klozeto bakelio, o antro aukšto patalpos (ir koridorius prie tualeto durų) likti sausos, tačiau teismo posėdyje apklausti liudytojai patvirtino, kad patalpos gali išlikti sausos išbėgus tokiam kiekiui vandens, kadangi vanduo yra skvarbus skystis, tekantis ten kur randa plyšį, todėl nebūtinai turi būti aplietos ir kitos buto patalpos. Byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad nagrinėjamu atveju neteisėti atsakovo veiksmai pasireiškė netinkamai nuimant klozeto bakelį, t. y. neatjungus jo nuo vandentiekio sistemos, nurodyti veiksmai sąlygojo žalos atsiradimą ir buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su padaryta žala, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog yra pagrindas žalos atlyginimą priteisti iš atsakovės. Dėl kitų apelianto argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas teisėtas ir pagrįstas, todėl apeliacinio skundo motyvais keisti ar naikinti nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.