Kauno apylinkės teismo nuosprendis

neviešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. S., gimęs (duomenys neskelbtini) . Jonavoje, asmens kodas: (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, mokosi (duomenys neskelbtini) technologijų ir verslo mokykloje, neteistas, gyv. (duomenys neskelbtini),

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 151¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. S. būdamas pilnametis asmuo, lytiškai santykiavo su jaunesniu negu šešiolikos metų asmeniu, nesant išžaginimo ar privertimo lytiškai santykiauti požymių, o būtent: žinodamas, kad nepilnametė G. M., gimusi (duomenys neskelbtini)d., yra jaunesnio, nei šešiolikos metų amžiaus, laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 11 d. iki 2018 m. rugpjūčio 21 d., tyrimu nenustatytą dieną, šviesiu paros metu, tyrimu tiksliau nenustatytu laiku, gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini)., vieną kartą su ja lytiškai santykiavo, po ko, tęsdamas veiką, laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 14 d. iki 2018 m. rugsėjo 17 d., tyrimu tiksliau nenustatytu laiku, ūkiniame pastate, esančiame (duomenys neskelbtini)., ir šio ūkinio pastato aplinkoje, bei ūkiniame pastate, esančiame (duomenys neskelbtini)., mažiausiai keturis kartus su G. M. lytiškai santykiavo, taip tenkino savo lytinę aistrą pažeisdamas nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą.

Liudytoja V. B., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad E. S. yra jos anūkas. 2018 metais nuolatinės gyvenamosios vietos jis neturėjo. Gali būti, kad 2018 m. rugpjūtį gyveno jos bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Kiek atsimena, E. S. kitų vaikinų ar merginų į jos butą neatsivesdavo. Ji iš buto retai išeidavo dėl prastos sveikatos būklės. Mergaitės G. M. ji nepažįsta ir nėra mačiusi. Gyvendamas jos namuose, E. S. alkoholio nevartodavo, apie galimą narkotinių medžiagų vartojimą jai nėra žinoma (3 t., b. l. 117-118).

Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvada Nr. 140-(6004)-IS1-3005, nustatytya, kad ant pateiktų tirti dviejų gobeleno iškarpų, padarytų 2018 m. lapkričio 6 d. apžiūrint įvykio vietą, esančią (duomenys neskelbtini)., žmogaus kraujo nerasta (pažymėta mėg. Nr. 9, Nr. 10), rasta daugiau nei dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų (iš jų ir spermos) (pažymėta mėg. Nr. 7-10), netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. Y haplotipo tyrimas parodė, kad ant dviejų gobeleno iškarpų rasta daugiau nei dviejų vyrų susimaišiusių biologinių pėdsakų (iš jų ir spermos), netinkamų Y haplotipo lyginamajam tyrimui atlikti. Ant pateiktos tirti antklodės, paimtos 2018 m. lapkričio 6 d. apžiūrint įvykio vietą, esančią (duomenys neskelbtini).: 1) mėg. Nr. 1 rasta ne mažiau nei dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų (iš jų ir spermos), netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR; mėg. Nr. 1 nustatytas dalinis Y haplotipas yra netinkamas Y haplotipo lyginamajam tyrimui atlikti; 2) mėg. Nr. 2 spermos nerasta, rasta vyro biologinių pėdsakų, tinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR; nėg. Nr. 2 nustatytas Y haplotipas, tinkamas Y haplotipo lyginamajam tyrimui atlikti; mėg. Nr. 2 rasti vyro biologiniai pėdsakai nepriklauso E. S. 3) mėg. Nr. 3, Nr. 4 spermos nerasta, rasta žmogaus biologinių pėdsakų, netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR; 4) mėg. Nr. 5 spermos ir žmogaus kraujo nerasta, rasta ne mažiau nei dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų, netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR (4 t., b. l. 118-121).

VTPT prie SAM Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus ambulatorinės kompleksinės teismo psichiatrijos - teismo psichologijos ekspertizės aktu Nr. 103MS-207/2018 nustatyta, kad G. M. 2017 m. kovo 3 d. diagnozuoti kiti elgesio sutrikimai F91.8, 2017 m. kovo 8 d. - nepatikslintas mišrus elgesio ir emocijų sutrikimas F 92.9, o 2018 m. sausio 3 d. - psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant kitus stimuliatorius, nepatikslintas elgesio sutrikimas F15.9. Šiuo metu G. M. diagnozuojami kiti mišrūs elgesio ir emocijų sutrikimai F92.8 bei psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant kitus stimuliatorius, kiti psichikos ir elgesio sutrikimai F15.8. Nagrinėjamų įvykių metu G. M. suprato su ja galimai atliktų veiksmų pobūdį, tačiau jos supratimas apie jų reikšmę buvo ir yra ribotas. Aktyviai priešintis įtariamajam E. S. G. M. negalėjo dėl faktorių visumos: būsenos, situacinių aplinkybių, riboto supratimo apie su ja galimai atliktų veiksmų reikšmę ir jai būdingų psichologinių ypatumų. G. M. nenustatyti tokie kalbos, pažintinių gebėjimų (dėmesio, atminties), mastymo ir kiti individualūs psichologiniai ypatumai, dėl kurių ji negalėtų suvokti konkrečių faktinių aplinkybių ir duoti apie tai parodymų. Atsižvelgus į tai, jog nagrinėjamų įvykių metu G. M. buvo galimai apsvaigusi nuo psichotropinių medžiagų, apklausų metu ji negalėjo ir šiuo metu negali atgaminti visų aplinkybių detaliai, tačiau jos parodymai apie esmines įvykių aplinkybes (kas kur ką darė) išlieka nuoseklūs. Nenustatytos priežastys, dėl kurių nebūtų galima tikėti G. M. parodymais, kuriuos ji davė apklausų metu. Padidintas polinkis fantazuoti G. M. nenustatytas. Padidintas polinkis į įtaigumą G. M. nenustatytas, tačiau santykiuose ji yra lengvai pažeidžiama (yra socialiai nerimaujanti, linkusi įtikti ir nusileisti kitiems, ypatingai jai rodantiems dėmesį). Papildomai apklausti G. M. nerekomenduojama, nes praėjus ilgesniam laikui nuo įvykių ji gali pamiršti vis daugiau įvykių aplinkybių, taip pat mažiau reikšmingas aplinkybes ji gali painioti tarpusavyje. Ekspertizės akto aprašomojoje dalyje nurodyta, kad G. M. nurodė aplinkybes: “(duomenys neskelbtini)seniai pažinojau, nes šalia gyvenau, kasdien jį matydavau; jis žinojo, kiek man metų”, “pas jį kaime buvau 3-4 dienas”, "su (duomenys neskelbtini)nuo pirmos dienos, kai atvykau pas jį, turėjau lytinius santykius”, “gal keturis kartus su juo mylėjausi”, “jis visas keturias dienas kartojo, kad mane myli”, “(duomenys neskelbtini)22 metai”,“nebuvo jokios prievartos” (2 t., b. l. 85-96).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G3098/2018(02) nustatyta, kad G. M. kūne, lytiniuose organuose, išangėje mechaninės traumos požymių nekonstatuota. Mergystės plėvėje nustatyti plyšimai yra seni, tai yra susiformavę seniau nei prieš mėnesį laiko, tačiau tiksliau pasisakyti apie laikotarpį nėra galimybės. Mechaninės traumos požymių nekonstatuota. G. M. tamponuose su makšties turiniu spermos nerasta (4 t., b. l. 105-107).

Iš Jonavos Neries pagrindinės mokyklos grafiko matyti, kad mokinė G. M. 2018 m. rugsėjo 13 d., 2018 m. rugsėjo 14 d., 2018 m. rugsėjo 17 d., 2018 m. rugsėjo 18 d., nelankė pamokų (3 t., b. l. 159).

Motyvuojamoji dalis

Dėl veikos kvalifikavimo

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas pripažįsta, kad E. S. padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – kaltinime nurodytoje vietoje ir aplinkybėmis, laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 11 d. iki 2018 m., vieną kartą lytiškai santykiavo su jaunesniu nei šešiolika metų asmeniu, po ko, tęsdamas veiką, laikotarpyje nuo 2018 m. rugsėjo 14 d. iki 2018 m. rugsėjo 17 d., mažiausiai keturis kartus lytiškai santykiavo su jaunesniu nei šešiolika metų asmeniu – nukentėjusiąja G. M., gimusia 2004 m. vasario 21 d., nesant išžaginimo, seksualinio prievartavimo ar privertimo lytiškai santykiauti požymių. Teismas šias išvadas daro įvertinęs įrodymų visumą. Kaltinamasis E. S. pripažino padaręs nusikalstamą veiką. Jo nurodytas aplinkybes patvirtinta ikiteisminio tyrimo metu pas ikiteisminio tyrimo teisėją apklaustos nukentėjusios nepilnametės G. M., nepilnametės liudytojos A. A., nepilnamečio liudytojo M. M. parodymai, liudytojos J. A., L. Z., A. K. parodymai, specialisto išvadoje konstatuotos aplinkybės, ikiteisminio tyrimo veiksmų protokoluose užfiksuoti duomenys. Aptarti duomenys, kurie BPK 20 straipsnio pagrindu pripažintini įrodymais, atitinka tarpusavyje, vieni kitus papildo, jų visuma pakankama E. S. objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir jo kaltei pagrįsti.

BK 151¹ straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad BK 151¹ straipsnio 1 dalyje nurodyti veiksmai nelaikomi nusikaltimu, jeigu tarp veiksmų dalyvių nėra didelio amžiaus, dvasinės ir fizinės brandos skirtumo. Nors šioje byloje nebuvo atliekami jokie E. S. ir G. M. dvasinės brandos specialistų (ekspertų) tyrimai, tačiau vien didelis amžiaus skirtumas tarp minėtų asmenų (aštuoneri metai), neleidžia teismui daryti išvados, kad kaltinamojo ir nepilnametės nukentėjusiosios, kuriai buvo tik 14 metų, realybės suvokimas buvo vienodas arba labai artimas, ypač akcentuojant aštuonerių metų jų amžiaus skirtumą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes teismas neturi pagrindo daryti išvadą, jog BK 151¹ straipsnio 5 dalyje numatytoms sąlygoms E. S. baudžiamoji atsakomybė pagal BK 151¹ straipsnio 1 dalį negalima.

Kvalifikuojant kaltinamojo veiksmus svarbu pažymėti, kad pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veikų, iš kurių kiekviena, vertinant atskirai, atitinka to paties BK straipsnyje nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jos visos yra jungiamos vieningos tyčios (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-412/2007, 2K-307/2007, 2K-743/2007, 2K-232/2010, 2K-474/2010, 2K-650/2010 ir kt.). Tęstine veika taip pat gali būti pripažįstamos situacijos, kai pasikartojantys veiksmai nėra tapatūs ar vienarūšiai, tačiau jais įgyvendinamas tas pats veikos požymis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84/2011, 2K-269/2011) arba alternatyvūs veikos požymiai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-124/2007, 2K-322/2008). Veiksmai, kuriais įgyvendinami alternatyvūs veikos požymiai, paprastai pripažįstami tęstine nusikalstama veika, jei juos jungia vieninga kaltininko tyčia ir jie yra padaryti dėl to paties nusikalstamos veikos dalyko. Taigi, tęstinės nusikalstamos veikos ypatumas yra tas, kad ji daroma ne ištisai, o susideda iš atskirų veikų, kurios, esant kitoms aplinkybėms, galėtų būti kvalifikuojamos atskirai, tačiau dėl anksčiau minėtų požymių sudaro vienos tos pačios savarankiškos nusikalstamos veikos atskiras sudėtines dalis (epizodus). Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad kaltinamojo E. S. veiksmus – lytinį santykiavimą su jaunesniu nei šešiolikos metų asmeniu apima vieninga tyčia. Teismas pažymi ir tai, kad tęstinės veikos požymius šioje situacijoje patvirtina vienodas atliktų veiksmų pobūdis, neilgas laiko tarpas tarp atskirų veiksmų, tas pats asmuo, į kurį buvo nukreiptas pavojingas kėsinimasis. Šių aplinkybių pagrindu teismas konstatuoja, kad E. S. veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip viena tęstinė nusikalstama veika, numatyta BK 151¹ straipsnio 1 dalyje.

Dėl kaltinamojo atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybių

Kaltinamojo E. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

E. S. kaltinamas nusikalstamą veiką padaręs būdamas neblaivus ir, kad neblaivumas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Apsvaigimas nuo alkoholio yra tiek faktinė bylos aplinkybė – asmens, vartojusį alkoholį, būsena – tiek atsakomybę sunkinanti aplinkybė, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte. Šiuo atveju faktinė bylos aplinkybė tiesiogiai susijusi su baudžiamojo įstatymo taikymu: nustačius, jog veikos padarymo metu kaltininkas buvo neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konstatuojama atsakomybę sunkinanti aplinkybė, turinti įtakos bausmės skyrimui (BK 61 straipsnis). Apsvaigimas nuo alkoholio kaip asmens, vartojusio alkoholį, būsena, nustatinėjamas pagal bendrąsias įrodinėjimo taisykles, kaip ir bet kuri kita aplinkybė, nes galiojantis BPK nenustato kokių nors privalomų įrodinėjimo būdų. Apsvaigimo nuo alkoholio faktas gali būti nustatytas ištyrus asmens kraują, atlikus specialų tyrimą neblaivumo (girtumo) būsenai nustatyti, asmenų parodymais, kitais duomenimis, kuriais apibūdinami klinikiniai girtumo požymiai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-644/2005).

Pagal BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktą atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad veiką padarė asmuo apsvaigęs nuo alkoholio, jei ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, t. y. girtumas buvo pagrindinė priežastis susiformuoti nusikalstamam sumanymui ir jį realizuoti. Jei nusikalstamas sumanymas susiformavo iš anksto ir nustatyta išankstinė tyčia padaryti nusikaltimą, tokiu atveju alkoholio vartojimas nelemia asmens apsisprendimo padaryti nusikaltimą, nes apsisprendimas jau padarytas. Nusikaltimo motyvai būna jau susiformavę ir asmens apsvaigimo nustatymas šioje situacijoje negali būti pripažįstama kaltininko atsakomybę sunkinančia aplinkybe ir sunkinti asmens teisinę padėtį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-272/2009).1Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis nurodė, kad jis kartu su nepilnamečiais G. M., A. A. ir M. M. nusipirkę alaus išgėrė, tačiau gėrė ne kiekvieną dieną. Teismo posėdyje kaltinamasis iš pradžių, į prokuroro klausimą nurodė, kad alkoholio vartojimas neturėjo įtakos jo veiksmams, vėliau, į teisėjos klausimą, nurodė, kad alkoholis turėjo įtakos jo nusikalstamiems veiksmams. Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra objektyvių ir neginčytinų įrodymų, patvirtinančių, kad E. S. girtumas buvo pagrindinė priežastis susiformuoti nusikalstamam sumanymui ir jį realizuoti. Teismo posėdžio metu ištyrus įrodymus, nenustatyta (išskyrus paties kaltinamojo parodymus), kad E. S. iš viso vartojo alkoholinius gėrimus (nukentėjuioji G. M. parodė, kad vaikinai turėjo alkoholio), taip pat nebuvo patvirtintas ir tas faktas, kad nusikalstamą veiką jis padarė dėl alkoholio poveikio. Vien pati aplinkybė, kad kaltinamasis kažkuriuo metu iki įvykių vartojo alų, negali būti pakankama konstatuoti, jog alkoholio vartojimas turėjo lemiamos įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), todėl laikytina, kad jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tada, kai kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė konstatuotina tik nustačius dvi aplinkybes: 1) kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, ir vieną iš alternatyvių aplinkybių: 2) kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Pažymėtina, kad ši atsakomybę lengvinanti aplinkybė apibūdina nusikalstamos veikos subjektą ir atskleidžia jo pažiūrų bei dorovinių nuostatų nepastovumą. Kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamajame įstatyme numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis parodo mažesnį jo pavojingumą ir suteikia teismui galimybę švelninti tokio asmens baudžiamąją atsakomybę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-49/2014).

Pagal teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai kaltininkas pripažįsta visas esmines kvalifikacijai reikšmingas objektyvias padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes ir tai daro neverčiamas surinktų byloje įrodymų. Nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos nustatomas tada, kai kaltininkas ne tik laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, bet kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti padarytos veikos padarinius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose, 2K-327/2010, 2K-123/2011, 2K-7-54-677/2015). Pažymėtina, kad sprendžiant, ar kaltininkas nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, teismui nepakanka nustatyti, jog asmuo ikiteisminio tyrimo metu ar bylą nagrinėjant teisme iki nuosprendžio priėmimo papasakojo nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, būtina nustatyti ir jo nuoširdų gailėjimąsi dėl padarytos veikos. Nuoširdus gailėjimasis nustatomas ne vien pagal bendrus formalius pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, kaltininko elgesį po įvykio ir vėliau ir pan.) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2009, 2K-259/2009, 2K-94/2010, 2K-450/2010, 2K-7-107/2013, 2K-21-942/2016). Kiekvienu konkrečiu atveju asmens prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis, vertinant jį tik savanoriškumo (asmens laisvos valios) prasme, neturėtų užkirsti asmeniui kelio prisipažinti ir gailėtis ir vėlesnėse baudžiamojo proceso stadijose, įvertinant ir tokio prisipažinimo ir gailėjimosi racionalumo motyvus ( kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-194/2017).

Iš bylos medžiagos matyti, kad E. S., apklausiamas kaip įtariamasis, neprisipažino padaręs jam inkriminuojamą tęstinę nusikalstamą veiką, tačiau teisiamojo posėdžio metu jis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nurodė esmines įvykio aplinkybes, suprato blogai pasielgęs, smerkė tokį savo elgesį, atsiprašė nukentėjusiosios įstatyminės atstovės. Be to, pažymėtina, kad jeigu E. S. nebūtų pripažinęs savo kaltės, teismas nebūtų galėjęs taikyti sutrumpintą įrodymų tyrimą (BPK 273 straipsnis). Taip pat pažyumėtina, kad su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras, nukentėjusiosios atstovė ir kaltinamojo gynėjas.

Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra pažymėjęs, kad tarp pripažinimo asmens atsakomybę lengvinančios aplinkybės (prisipažinimo ir nuoširdaus gailėjimosi) bei sutrumpinto įrodymų tyrimo ir bausmės mažinimo yra procesinis skirtumas (procesinių pasekmių prasme), tačiau prisipažinimo kaltu aplinkybės turinys tiek vienu, tiek ir kitu atveju išlieka toks pats (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-194/2017).

Dėl laidavimo

Kadangi pareikštas prašymas kaltinamąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, būtina įvertinti ir galimybes pritaikyti nagrinėjamu atveju šį atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutą.

BK 40 straipsnyje yra numatyta galimybė asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu yra šio straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visuma: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismo nuomone, taikyti minėtą institutą E. S. atžvilgiu kliūčių nėra. Iš baudžiamosios bylos medžiagos medžiagos matyti, kad ankščiau E. S. baudžiamojon atsakomybėn traukiamas niekada nebuvo. Jis du kartus - 2016 m. ir 2019 m. baustas administracine tvarka, baudos sumokėtos (5 t., b. l. 9-11), yra jauno amžiaus, dirba UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, neakivaizdiniu būdu mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje, tiek darbdavio, tiek mokyklos direktoriaus charakterizuojamas teigiamai, atlikęs privalomąją karinę tarnybą, kurios metu karinio dalinio vadovybės charakterizuojamas taip pat teigiamai, todėl atitinka BK 40 straipsnio 1 dalies ir to paties straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytas sąlygas.

BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte esanti sąlyga imperatyviai nurodo, kad asmuo turi „visiškai pripažinti savo kaltę ir gailėtis padarius nusikalstamą veiką“. Toks visiškas kaltės pripažinimas neatsiejamas nuo to, kad kaltininkas besąlygiškai pripažįsta nustatytus nusikalstamos veikos faktus, duoda teisingus parodymus, kurie sutampa su nustatytomis esminėmis pripažintos padaryta nusikalstamos veikos aplinkybėmis. Kaltinamasis E. S. pripažino jam inkriminuojamo nusikaltimo aplinkybes ir reiškė nuoširdų apgailestavimą dėl savo elgesio, ieškinys dėl žalos atlyginimo šioje byloje nepareikštas. Kaltinamasis po įvykio lankėsi pas nukentėjusiąją, teisiamojo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiosios mamos, nukentėjusiosios mama teismo posėdžio metu jam atleido ir sutiko, kad kaltinamasis būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Teismui kaltinamojo E. S. močiutė V. B. pateikė prašymą perduoti jai anūką pagal laidavimą. Teismas apklausęs laiduotoja norinčia būti V. B., neturi pagrindo abejoti dėl E. S. močiutės galimybių daryti kaltininkui teigiamą įtaką ir pakontroliuoti jį, nes E. S. su močiute sutaria geriausiai, jie bendrauja, jis V. B. teigimu, jos klauso, jų santykiai artimi, V. B. su E. S. kalbėjosi apie įvykį, pasmerkė jo tokį elgesį, kaltinamasis padarė išvadas, pažadėjo daugiau taip nesielgti. Kaltinamasis šiuo metu, dėl geresnio nuvykimo į darbą, darbo dienomis būna pas tėtį, tačiau savaitgalius leidžia pas V. B.. V. B. neteista, administracine tvarka nebausta, šiuo metu nedirba, išėjusi į priešlaikinę pensiją, anksčiau yra dirbusi (duomenys neskelbtini)seniūnijoje, bei kitose įmonėse, (duomenys neskelbtini). Iš prašymo ir jos parodymų galima suprasti, kad V. B. suvokia savo anūko elgesio neteisėtą pobūdį ir yra pasiryžusi prisiimti atsakomybę sau dėl laidavimo, garantuoti, kad E. S. daugiau įstatymų nepažeis. Nors prokuroras teismo posėdžio metu suabejojo laiduotojos sugebėjimu daryti teigiamą poveikį kaltinamajam, teigdamas, kad kaltinamasis vieną veiką - 2018 m. rugpjūčio mėnesį, padarė jo močiutės – V. B. namuose, tačiau teismas ištyręs boje esančius įrodymus nenustatė, kad nusikalstamos veikos darymo metu V. B. buvo namuose ir žinojo, apie daromą nusikalstamą veiką.

Dėl to, kas paminėta, esant BK 40 straipsnyje numatytų sąlygų visumai ir teismo pasitikėjimo vertam laiduotojui, atsižvelgus į E. S. padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį (padarė vieną apysunkį tęstinį nusikaltimą), jo asmenybę (jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, dirba ir mokosi, administracine tvarka baustas 2 kartus 2016 m. baudos sumokėtos, charakterizuojamas teigiamai), teismas sprendžia, jog yra pagrindas manyti, kad E. S. nedarys naujų nusikalstamų veikų, ir todėl atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato vieneriems metams 6 mėnesiams, perduodant jį jo močiutės V. B. atsakomybei.

Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju, būtent toks šio baudžiamojo proceso pabaigimas yra optimalus, tikslingas bei teisingas ir būtent tokiu būdu bus įgyvendinti baudžiamosios atsakomybės tikslai. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra sąlyginė atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšis, t. y. asmuo nėra besąlygiškai atleidžiamas nuo atsakomybės. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali, o jei padaro naują tyčinį nusikaltimą privalo spręsti dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Visgi šiame kontekste pažymėtina, kad nusikalstamą veiką padariusį asmenį atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės jam nėra skiriama jokia bausmė. Tai reiškia, kad toks asmuo ne tik išvengia teistumo, bet ir nepatiria kitų neigiamų pasekmių, kurias sukelia sankcijos už padarytą nusikalstamą veiką taikymas. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju E. S. taikytina BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punkte ir 71 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant jos dydį neviršijantį šios baudžiamojo poveikio priemonės vidurkio, įpareigojant ją sumokėti per 12 mėnesių.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD-R plokštelė su 2018 m. spalio 5 d. nepilnametės nukentėjusiosios G. M. apklausos vaizdo įrašu (kopija), 1 vnt.; DVD-R plokštelė 2018 m. spalio 24 d. nepilnametės nukentėjusiosios G. M. apklausos vaizdo įrašu (kopija), 1 vnt.; DVD-R plokštelė su 2018 m. spalio 24 d. nepilnametės liudytojos D. J. apklausos vaizdo įrašu, 1 vnt.; CD-R plokštelė su 2018 m. spalio 24 d. nepilnametės liudytojos A. A. apklausos vaizdo įrašu, 1 vnt.; DVD-R plokštelė su 2018 m. spalio 31 d. nepilnamečio liudytojo M. M. apklausos vaizdo įrašu, 1 vnt.; DVD-R plokštelė su 2018 m. gruodžio 11 d. nepilnametės liudytojos A. A. ir 2018 m. gruodžio 11 d. nepilnamečio liudytojo M. M. apklausų vaizdo įrašais, 1 vnt.; DVD-R plokštelė su 2019 m. rugpjūčio 13 d. nepilnametės liudytojos K. K. apklausos vaizdo įrašu, 1 vnt.; DVD-R plokštelė su 2019 m. rugpjūčio 13 d. nepilnametės liudytojos S. K. apklausos vaizdo įrašu, 1 vnt.; DVD-R plokštelė su 2019 m. gegužės 9 d. nepilnametės nukentėjusiosios G. M. parodymų patikrinimo vietoje vaizdo įrašu 1 vnt.; DVD-R plokštelė su 2019 m. rugpjūčio 9 d. nepilnametės nukentėjusiosios G. M. parodymų patikrinimo vietoje vaizdo įrašu, 1 vnt.; DVD-R plokštelė su E. S. ir M. M. telefonuose rasta informacija, 1 vnt.; DVD-R plokštelė apie G. M. ir E. S. naudotų ryšio abonentų telekomunikacijų įvykius, 1 vnt.; CD-R plokštelė su įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūros metu darytomis fotonuotraukomis, 1 vnt.; CD-R plokštelė su įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūros metu darytomis fotonuotraukomis, 1 vnt.; CD-R plokštelė su liudytojos A. K. pateiktais garso įrašais, 1 vnt.; CD-R plokštelė Nr. 20-7/1-38 (2019), 1 vnt.; DVD-R plokštelė Nr. 20-7/1-37 (2019), 1 vnt.; CD-R plokštelė Nr. 20-7/1-41 (2019), 1 vnt.; CD-R plokštelė Nr. 20-7/1-42 (2019), 1 vnt., nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti bylos medžiagoje. 2018 m. lapkričio 6 d. įvykio vietos apžiūros metu adresu (duomenys neskelbtini)., ūkiniame pastate paimti daiktai - dvi lovos gobeleno iškarpos ir antklodė, 2018 m. lapkričio 28 d. pavyzdžių lyginamajam tyrimui paimti E. S. seilių pavyzdžiai, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303-305 straipsniais, 307-308 straipsniais,

nusprendė:

E. S., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 151¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio nuostatomis, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti laiduotojos V. B., gimusios (duomenys neskelbtini), atsakomybėn, nustatant 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laidavimo terminą be užstato ir baudžiamąją bylą E. S. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 151¹ straipsnio 1 dalį nutraukti.

Išaiškinti E. S., kad jei jis laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Taip pat, jeigu jis laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai V. B., kad ji turi teisę bet kuriuo metu atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį ji laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Paskirti E. S. baudžiamojo poveikio priemonę – 20 MGL dydžio (1 000 Eur) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Nustatyti 1 (vienerių) metų įmokos sumokėjimo terminą, jį skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Skirta įmoka turi būti sumokėta per nustatytą terminą į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sąskaitą Nr. LT88 4010 0510 0467 0332 (Luminor Bank AS Lietuvos skyrius) nurodant vardą, pavardę ir asmens kodą. Informaciją apie sumokėjimą - banko kvitą ar internetinio pavedimo kopiją pateikti teismo raštinei.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD-R plokštelę su 2018 m. spalio 5 d. nepilnametės nukentėjusiosios G. M. apklausos vaizdo įrašu (kopija), 1 vnt.; DVD-R plokštelę 2018 m. spalio 24 d. nepilnametės nukentėjusiosios G. M. apklausos vaizdo įrašu (kopija), 1 vnt.; DVD-R plokštelę su 2018 m. spalio 24 d. nepilnametės liudytojos D. J. apklausos vaizdo įrašu, 1 vnt.; CD-R plokštelę su 2018 m. spalio 24 d. nepilnametės liudytojos A. A. apklausos vaizdo įrašu, 1 vnt.; DVD-R plokštelę su 2018 m. spalio 31 d. nepilnamečio liudytojo M. M. apklausos vaizdo įrašu, 1 vnt.; DVD-R plokštelę su 2018 m. gruodžio 11 d. nepilnametės liudytojos A. A. ir 2018 m. gruodžio 11 d. nepilnamečio liudytojo M. M. apklausų vaizdo įrašais, 1 vnt.; DVD-R plokštelę su 2019 m. rugpjūčio 13 d. nepilnametės liudytojos K. K. apklausos vaizdo įrašu, 1 vnt.; DVD-R plokštelę su 2019 m. rugpjūčio 13 d. nepilnametės liudytojos S. K. apklausos vaizdo įrašu, 1 vnt.; DVD-R plokštelę su 2019 m. gegužės 9 d. nepilnametės nukentėjusiosios G. M. parodymų patikrinimo vietoje vaizdo įrašu 1 vnt.; DVD-R plokštelę su 2019 m. rugpjūčio 9 d. nepilnametės nukentėjusiosios G. M. parodymų patikrinimo vietoje vaizdo įrašu, 1 vnt.; DVD-R plokštelę su E. S. ir M. M. telefonuose rasta informacija, 1 vnt.; DVD-R plokštelę apie G. M. ir E. S. naudotų ryšio abonentų telekomunikacijų įvykius, 1 vnt.; CD-R plokštelę su įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini)., apžiūros metu darytomis fotonuotraukomis, 1 vnt.; CD-R plokštelę su įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini)., apžiūros metu darytomis fotonuotraukomis, 1 vnt.; CD-R plokštelę su liudytojos A. K. pateiktais garso įrašais, 1 vnt.; CD-R plokštelę Nr. 20-7/1-38 (2019), 1 vnt.; DVD-R plokštelę Nr. 20-7/1-37 (2019), 1 vnt.; CD-R plokštelę Nr. 20-7/1-41 (2019), 1 vnt.; CD-R plokštelę Nr. 20-7/1-42 (2019), 1 vnt., nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti bylos medžiagoje. 2018 m. lapkričio 6 d. įvykio vietos apžiūros metu paimtus daiktus - dvi lovos gobeleno iškarpas ir antklodę, 2018 m. lapkričio 28 d. pavyzdžių lyginamajam tyrimui paimtus E. S. seilių pavyzdžius, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.