- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-12-19
- Bylos Nr.
- e2A-2185-260/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-03951-2019-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimondas Buzelis
- Ieškovas
- (duomenys neskelbtini)
- Atsakovas
- M. K.
- Kategorijos
- 2.6.10.2.4.1Turtinė žala
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Raimondas Buzelis
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 15 d. galutinio sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-12975-454/2019 pagal ieškovės (duomenys neskelbtini) namo savininkų bendrijos ieškinį atsakovui M. K. dėl nuostolių priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrija 2019 m. kovo 6 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu dokumentinio proceso tvarka, kuriame prašė priteisti iš atsakovo M. K. 302,50 Eur nuostolius, 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (1 t., b. l. 2–5). Ieškinyje nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mėnesiais (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijos užsakymu UAB „Dirbu uoliai“ vykdė įvairius darbus, (duomenys neskelbtini) atliko įvažos į šio namo kiemą įrengimo darbus. Dėl to namo kieme buvo uždraustas bet koks eismas, ant vartų prie įvažiavimo uždėti informacinio pobūdžio pranešimai „Važiuoti draudžiama“, iškabinti kiti informaciniai pranešimai, papildomai informuoti gyventojai. (duomenys neskelbtini) atsakovas, nepaisydamas draudžiamų ženklų, su savo automobiliu M. B. (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo bromą, pervažiavo per nespėjusio sustingti pagrindo trinkeles, taip jas iškraipydamas ir sugadindamas UAB „Dirbu uoliai“ atliktus darbus, padarydamas ieškovei 302,50 Eur žalą.
2. Kauno apylinkės teismas 2019 m. kovo 28 d. priėmė preliminarų sprendimą, kuriuo patenkino ieškinio reikalavimus (1 t., b. l. 30–32).
Šalies argumentai
3. Atsakovas M. K. 2019 m. balandžio 24 d. pateikė teismui prieštaravimus dėl pareikšto ieškinio ir preliminaraus teismo sprendimo, prašė preliminarų sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti bei priteisti jam iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas (1 t., b. l. 45–51). Šiame procesiniame dokumente jis nurodė, kad 2018 m. gruodžio 4 d. buvo baigti atlikti senų trinkelių dalies taisymo / perklojimo darbai įvažiavime į kiemą (įvažoje / brome) ir perduoti atliktų darbų aktu ieškovei. 2018 m. gruodžio 6 d. vėlų vakarą jis grįžo namo adresu (duomenys neskelbtini), netrukdomai ir laisvai įvažiavo pro bromą į kiemą, pasistatė kieme automobilį. 2018 m. gruodžio 7 d. atsakovui reikėjo išvykti, tačiau priėjęs prie automobilio pastebėjo aplink vaikščiojančius asmenis, uždarytą užkardą. Atsakovas paaiškino, kad nebuvo jokių draudžiančių užrašų, jis laisvai pateko į savo kiemą. Buvo kviečiama policija, tačiau atvykę pareigūnai jokių atsakovo neteisėtų veiksmų nenustatė. 2018 m. gruodžio 7 d. ieškovės suinteresuotų asmenų buvo surašytas faktinių aplinkybių konstatavimo aktas. Šį aktą gavęs atsakovas tą pačią dieną ieškovei pateikė atsakymą, kuriame nurodė, jog jis visiškai neatitinka realios situacijos, nes jokių ženklų atsakovui įvažiuojant į kiemą iškabinta nebuvo, atsakovas negavo jokių žinučių ar elektroninių laiškų dėl įspėjimo apie draudimą įvažiuoti į kiemą. Ieškovės faktinių aplinkybių konstatavimo akte minima, kad laikantis technologijos reikėjo dviejų dienų, kad per įvažą būtų galima važinėti. Atsakovui važiuojant per įvažą 2018 m. gruodžio 6 d. vėlų vakarą, jau buvo praėjusios daugiau nei 2 dienos nuo darbų atlikimo ir jų perdavimo. Atsakovo žiniomis, per minėtą įvažą jau 2018 m. gruodžio 4 d. važiavo bei automobilius parkavo ir kiti (duomenys neskelbtini) daugiabučio gyventojai. 2019 m. vasario 8 d. atsakovas gavo ieškovės 2019 m. vasario 6 d. pretenziją, dėl neva padarytos žalos atlyginimo. 2019 m. vasario 11 d. atsakovas ieškovei pateikė atsakymą į 2019 m. vasario 6 d. pretenziją, nurodė, jog pateikta pretenzija nepagrįsta. Jis ieškovės pareikštais reikalavimais nesutiko, laikė, jog jokios žalos nepadarė, veikė sąžiningai, apdairiai bei rūpestingai.
Atsiliepimas
4. Ieškovė 2019 m. gegužės 14 d. pateikė teismui atsiliepimą į atsakovės prieštaravimus, kuriuose prašė Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 28 d. preliminarų sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas (1 t., el. b. l. 64–68). Nurodė, kad 2018 m. spalio, lapkričio, gruodžio mėnesiais (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo kieme darbų techninę priežiūrą vykdžiusios techninės priežiūros vadovės A. M. 2018 m. gruodžio 7 d. aktu Nr. (duomenys neskelbtini) statybvietėje 2018 m. gruodžio 7 d. buvo nustatyti cementinio skiedinio plytelių išklojime pažeidimai ir su tuo susijusios deformacijos. Draudžiančių ženklų fotonuotraukos (2018 m. gruodžio 7 d.), taip pat, pastatytą atsakovo automobilį užfiksavusi fotonuotrauka (2018 m. gruodžio 7 d.), vaizdo kameros vaizdo įrašas (2018 m. gruodžio 7 d.) patvirtina, kad 2018 m. gruodžio 6 / 7 d. atsakovas, nepaisė draudimo važiuoti ženklų ant vartų prie pastato įvažiavimo (bromo), savo automobiliu (duomenys neskelbtini) (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo bromą bei kiemą pervažiuodamas per nespėjusio sustingti betono sudėtas trinkeles, todėl buvo visiškai sugadinti UAB „Dirbu uoliai“ atlikti darbai (trinkelių betonavimo). Žala (nuostoliai) susidarė ne dėl plytelių pakeitimo po atsakovo neteisėtų veiksmų, o todėl, kad po atsakovo neteisėtų veiksmų reikėjo išmušti, išvežti sugadinto betono pagrindą ir vėl naujai įrengti įvažą, perklojant trinkeles (plyteles), kurios nebuvo pakeistos kitomis. Darbų, medžiagų ir darbų kiekio žiniaraštis bei 2018 m. gruodžio 14 d. aktas ir sąskaita patvirtina atliktų darbų apimtį bei kainą. Nesant atsakovo neteisėtų veiksmų – jeigu nebūtų buvę 2018 m. gruodžio 6 / 7 d. atsakovo važiavimo automobiliu per trinkeles (plyteles) su nesusistingusiu betoniniu skiediniu (baigtas dėti vos tik 2018 m. gruodžio 5 / 6 d.) – nebūtų buvęs sugadintas atliktas įvažos trinkelių sudėjimo rezultatas. Ieškovės nuomone, atsakovas nebuvo pakankamai rūpestingas ir atidus, žinodamas apie kelis mėnesius vykdomus statybos darbus bei jų atlikimo tvarką, matydamas ant uždarytų įvažiavimo į kiemą vartų užrašus (važiuoti draudžiama) bei matydamas, kad prie įvažiavimo bei kieme, aikštelėje, nėra nei vieno kito automobilio, neįsitikinęs ar tai daryti galima, aplaidžiai pervažiavo per namo bromą bei įvažą į kiemą, paliko jame automobilį, tokiu būdu sugadindamas betono pagrindą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2019 m. spalio 1 d. galutiniu sprendimu Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 28 d. preliminarų sprendimą panaikino ir ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės Kauno Vilniaus g. 15 daugiabučio namo savininkų bendrijos atsakovui M. K. 1 915 Eur bylinėjimosi išlaidas.
6. Teismas pripažino nustatytu, kad ginčas byloje yra kilęs dėl sugadinto pravažiavimo. Ieškovė nurodė, jog atsakovas, nepaisydamas įspėjamųjų ženklų apie įvažiavimo draudimą, įvažiavo automobiliu į kiemą ir tokiu būdu sugadino betono pagrindą, sugadintas betonas buvo pašalintas ir perklotos pakartotinai trinkelės. Už šiuos papildomus darbus ieškovei teko sumokėti. Byloje pateiktas 2018 m. gruodžio 7 d. Dėl įvažos pro arką (duomenys neskelbtini) techninės apžiūros atlikimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 16). Šio akto 2.1 punkte nurodyta, kad darbai atlikti 2018 m. gruodžio 5 d., ant cementinio skiedinio sudėtos betoninės plytelės, per nesutvirtėjusias plyteles pravažiavęs automobilis jas pažeidė. Šio akto 2.2.1 punkte taip pat nurodyta, kad nesutvirtėjus dangai plytelės turi būti apsaugotos nuo bet kokių apkrovų, tai taip pat taikoma ir statybvietės personalui vaikščioti ir technologiniam transportui važinėti. Iš šalių ir liudytojų paaiškinimų teismas nustatė, kad vartai į kiemą nebuvo rakinami, ant pravažiuojamos dalies statybvietės personalas laikė įvairius daiktus, vaikščiojo patys, namo gyventojai taip pat praeidavo į kiemą, nerakinant kiemo vartų, į kiemą galėjo patekti ir pašaliniai žmonės. Atsakovui 2018 m. gruodžio 6 d. grįžus vėlai vakare namo, nebuvo jokių kliūčių patekti į kiemą. Kaip nurodyta akte, nesutvirtėjusiai dangai galėjo pakenkti bet kokios apkrovos, tai yra, ne vien transporto priemonės bet ir vaikščiojimas nesutvirtėjusia danga. Šio akto išvadoje taip pat nurodyta, kad perklojus betonines plyteles, būtina užtverti pravažiavimą, kol nebus sutvirtėjęs cementinis skiedinys. Tai yra, tinkamai pasirūpinti, kad nebūtų važinėjama ir vaikščiojama. Todėl teismas darė išvadą, kad statybvietės personalas ir ieškovė tinkamai nepasirūpino, kad po kiemą nebūtų vaikščiojama ir važinėjama, negalima daryti išvados, kad būtent po atsakovo pravažiavimo automobiliu buvo sugadinta kiemo danga.
7. Teismas sprendė, kad nėra tiesioginio ryšio tarp atsakovo veiksmų ir sugadintos dangos. Teismas vertino, kad statybvietės personalas ir ieškovė nepasirūpino tinkamai, jog nebūtų vaikščiojama ir važinėjama nesutvirtėjusiu cementiniu skiediniu, todėl laikė, jog negalima daryti kategoriškos išvados, kad būtent po atsakovo pravažiavimo automobiliu buvo sugadinta danga.
8. Teismas sprendė, kad ieškovei neįrodžius žalos priežastinio ryšio su neteisėtais atsakovo veiksmais, darytina išvada, kad nėra visų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų, todėl byloje priimtas preliminarus sprendimas naikintinas ir ieškinys atmestinas (CPK 430 straipsnio 6 dalies 2 punktas).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
9. Apeliaciniu skundu ieškovė (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrija prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 28 d. preliminarų sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, iš esmės nevertino įrodymų visumos bei paties atsakovo faktų pripažinimo, pažeidė pareigą motyvuoti (pagrįsti) sprendimą, nepateikė visų įrodymų (ir jų viseto) vertinimo, nenurodė argumentų, dėl kurių atmetė kai kuriuos įrodymus arba jais iš viso nesivadovavo, nors priimdamas preliminarų sprendimą juos laikė pagrįstais. Teismas galutinį sprendimą grindė prielaidomis, kai tuo tarpu objektyvius įrodymus atmetė ir jų nevertino, prioritetinį „svorį“ nepagrįstai suteikdamas paties atsakovo paaiškinimams. Sprendimo motyvai yra neišsamūs, teismo išvados grindžiamos prielaidomis, o sprendimo motyvuojamoje dalyje nėra atsakyta į esminius faktinius ir teisinius aspektus, nenurodyti aiškūs motyvai ir pagrindas (įrodymai), dėl kurių preliminarus sprendimas panaikintas, iš esmės didžioji dalis įrodymų priimant galutinį sprendimą bendrame įrodymų visete nebuvo vertinami ir analizuojami, o byla buvo išspręsta neteisingai.
1.2. Teismas, priimdamas preliminarų sprendimą, jį grindė ieškovės pateiktais rašytiniais įrodymais ir, remdamasis jų visuma, priėjo išvados, kad yra visos sąlygos, įskaitant priežastinį ryšį, atsakovo civilinei atsakomybei kilti. Atsakovui pareiškus prieštaravimus, pastarasis jokių objektyvių duomenų ar įrodymų, kurie galėtų būti pagrindu naikinti/keisti preliminarų sprendimą nepateikė. Vienintelis įrodymas – atsakovo žodinio bylos nagrinėjimo metu teikti paaiškinimai dėl bylos aplinkybių vertinimo. Todėl nepagrįsta yra pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime padaryta išvada, kad ieškovė neįrodė priežastinio ryšio žalos su neteisėtais veiksmais, nes šios savo išvados taip ir nepagrindė, nors tokią pareigą imperatyviai nurodo proceso įstatymas. Be to, teismas visiškai nepasisakė ir nevertino ieškovės pateiktų įrodymų, nenurodė, kokiais objektyviais duomenis remiantis buvo paneigta preliminaraus sprendimo išvada dėl visų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo. Pirmos instancijos teismas iš esmės neatliko visapusiško ir objektyvaus aplinkybių išnagrinėjimo, nevertino kiekvieno įrodymo atskirai ir jų viseto bendrame įrodymų kontekste, ko pasėkoje neteisingai išnagrinėjo bylą ir priėmė neteisėtą sprendimą.
Atsiliepimas
10. Atsakovas M. K. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 1 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti jam bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
Šalies argumentai
2.1. Apeliantė visiškai nepagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nenurodė motyvų, kodėl preliminarus sprendimas yra panaikinamas. Šiam apeliantės teiginiui prieštarauja pačios apeliantės apeliaciniame skunde nurodytas argumentas, kad teismas nustatė, jog byloje nėra nustatytas priežastinis ryšys. Taigi akivaizdu, kad teismas, priimdamas galutinį sprendimą byloje, nurodė dėl kokios priežasties preliminarus sprendimas yra panaikinamas, t. y. dėl neįrodyto priežastinio ryšio ir dėl visų būtinų civilinei atsakomybei kilti sąlygų nebuvimo. Be to, teismas, priimdamas preliminarų sprendimą, rėmėsi išskirtinai tik apeliantės pareikštu ieškiniu bei apeliantės pateiktais rašytiniais įrodymais. Tačiau priimant preliminarų sprendimą nebuvo vertintas jų pakankamumas, pagrįstumas, tikrumas, sąsajumas su ginčo objektu. Praktiškai visi apeliantės byloje pateikti rašytiniai įrodymai buvo parengti jos pačios arba suinteresuotų asmenų. Todėl pirmosios instancijos teismas, priimdamas preliminarų sprendimą, civilinės atsakomybės sąlygas iš esmės tik preziumavo pagal pačios apeliantės parengtus ir pateiktus dokumentus bei paaiškinimus. Apeliantės teiginys, jog atsakovui pareiškus prieštaravimus nebuvo pateikta jokių naujų duomenų ar įrodymų, o vienintelis įrodymas žodinio bylos nagrinėjimo metu neva buvo tik atsakovo pateikti paaiškinimai, neatitinka realios situacijos, yra visiškai nepagrįstas ir neteisingas. Byloje surinkti įrodymai akivaizdžiai liudija priešingai. Todėl apeliantės argumentai turėtų būti atmesti, kaip nepagrįsti, o skundžiamas teismo sprendimas paliktas galioti.
2.2. Apeliantė interpretuoja atskirus dokumentus atskirdama juos nuo bylos konteksto, kitų byloje esančių įrodymų bei tik sau palankiu būdu. Atsakovas ne tik teisme, bet dar iki teismo teikė prieštaravimus tiek žodžiu, tiek raštu dėl šiuose dokumentuose nurodytų aplinkybių neatitikimo realiai situacijai. Pirmosios instancijos teismas vertino 2018 m. gruodžio 7 d. aktą Nr. (duomenys neskelbtini)kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, dėl jo pasisakė ir skundžiamame sprendime. Teismas vertino įrodymų visetą dėl šiame akte nurodytų defektų priežasčių ir nustatė, kad 2019 m. gegužės 21 d. statybinių darbų defektų akte, trečiame punkte nurodyta, kad įvažoje į bromą, ties įvažiavimu, trinkelės išsikraipiusios, įlūžus įvažos betonui ar dėl kitų priežasčių atsiradus pagrindo deformacijai. Tačiau tuo pačiu, akte rangovas pripažino, kad defektai yra garantinio pobūdžio ir įsipareigoja defektus pašalinti. Iš akto matyti, jog rangovas negali nustatyti plytelių išsikraipymo konkrečios priežasties. Rangovas nurodė, kad išsikraipyti galėjo dėl įlūžusio betono ar dėl kokios nors kitos priežasties ir todėl teismas, vertindamas įrodymų visetą, o ne be pagrindo suteikdamas didesnę reikšmę kuriam nors vienam įrodymui, padarė pagrįstą išvadą, kad konkreti defektų kilimo priežastis nebuvo aiški, todėl šių defektų negalima laikyti atsakovo neva neteisėtų veiksmų pasekmėmis.
2.3. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, atsižvelgė į apeliantės pateiktas draudžiamų ženklų fotonuotraukos bei vaizdo įrašus, kurie buvo daryti jau po to, kai atsakovas buvo netrukdomai ir laisvai įvažiavęs į savo atlaisvintą kiemą. Todėl niekaip negali patvirtinti apeliantės nurodyto fakto, kad jie buvo ignoruojami, o juolab niekaip negali patvirtinti žalos fakto ir/ar priežastinio ryšio. Dar daugiau, byloje apklaustų liudytojų paaiškinimai patvirtina, jog jokių ženklų nebuvo matyti. Liudytoja apklausta ieškovės bendrijos revizorė R. M. – B. nurodė, kad darbininkams baigus darbus, remontuojama vieta buvo sutvarkyta. Įspėjamųjų ženklų, užtvarų ar „stop” juostos nebuvo. Aplinkybes, jog nebuvo jokių kliūčių įvažiuoti į kiemą nurodė ir pati apeliantė.
2.4. Atsakovas neneigia fakto, kad jis laisvai įvažiavo į savo kiemą gruodžio 6 d. naktį, tačiau apeliantė neteisingai interpretuoja, kad atsakovas neva tai pripažindamas įvažiavimo į kiemą faktą, kartu pripažįsta neteisėtus veiksmus ar žalos faktą, kas neatitinka realios situacijos. Todėl apeliantės argumentai dėl neva atsakovo pripažintų faktų yra visiškai nepagrįsti.
Žemesnės instancijos teismas
2.5. Apeliantės argumentai dėl jos pateiktų įrodymų netinkamo vertinimo yra neteisingi, kadangi pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, teisingai nurodė, jog 2018 m. gruodžio 7 d. techninės apžiūros atlikimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) punkte nurodyta, kad nesutvirtėjus dangai plytelės turi būti apsaugotos nuo bet kokių apkrovų. Tai taip pat taikoma ir statybvietės personalui vaikščioti ir technologiniam transportui važinėti.
Šalies argumentai
2.6. Apeliantės teiginiai, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neva tai pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, yra visiškai nepagrįsti, kadangi visi šalių teikti įrodymai bylos nagrinėjimo metu buvo priimti, teismas juos vertino. Apeliantė savo poziciją grindžia tik deklaratyviais teiginiais, neįvardindama kokius būtent pažeidimus teismas padarė, kokius konkrečiai apeliantės teiktus įrodymus teismas atmetė ir/ar jais nesivadovavo, kokią reikšmę jie turi byloje.
2.7. Apeliantės argumentas, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neteisingai taikė materialines teisės normas yra deklaratyvus ir nepagrįstas. Apeliaciniame skunde nėra nurodyta, kokias konkrečiai materialinės teisės normas teismas taikė netinkamai ir kodėl. Teismas teisingai nustatė, jog nesant priežastinio ryšio, nėra civilinei atsakomybei kilti būtinų visų sąlygų, todėl po bylos nagrinėjimo iš esmės tapo aišku, jog nebuvo pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimo ir preliminarus sprendimas buvo panaikintas priimant ginčijamą, tačiau pagrįstą ir teisėtą sprendimą.
2.8. Apeliantės argumentas, kad skundžiamas teismo sprendimas yra neva tai nemotyvuotas yra nepagrįstas ir deklaratyvus. Faktas, kad galutinis teismo sprendimas nėra palankus apeliantei, nereiškia, kad jis yra nepagrįstas. Apeliantei nepatinkantis teismo sprendimo surašymo stilius nesudaro pagrindo vertinti, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas ir/ar nemotyvuotas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl, nagrinėdamas apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 1 d. galutinio sprendimo, remiasi skundo teisiniu bei faktiniu pagrindu, neperžengdamas jo ribų.
12. Byloje sprendžiama dėl pagrįstumo ir teisėtumo pirmosios instancijos teismo galutinio sprendimo, kuriuo teismas, gavęs atsakovo prieštaravimus, išsprendęs ginčą iš esmės, Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 28 d. priimtą preliminarų sprendimą, kuriuo ieškovės ieškinys buvo patenkintas, panaikino ir ieškovės ieškinį atmetė.
13. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, nustatė, kad ginčas tarp šalių kilo dėl pravažiavimo sugadinimo, įvykusio 2018 m. gruodžio 6-7 dienomis. Ieškovė teigė, jog 2018 m. gruodžio 6 d. atsakovas, nepaisydamas įspėjamų (draudžiamų) ženklų apie įvažiavimo draudimą, su savo automobiliu M. B. (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pro bromą įvažiavo į (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo kiemą, tokiu būdu sulaužydamas UAB „Dirbu uoliai“ ieškovės užsakymu tvarkomo įvažiavimo nesustingusį betoną ir padarydamas nuostolius ieškovei, kurie atsirado dėl papildomų įvažiavimo remonto darbų atlikimo, t. y. sugadinto betono pašalinimo ir pakartotinai perklotų trinkelių. Ieškovė patirtos žalos atsiradimo faktą ir įrodinėjo 2018 m. gruodžio 4 d. priėmimo-perdavimo aktu su darbų žiniaraščiu, 2018 m. gruodžio 4 d. PVM sąskaita-faktūra, 2018 m. gruodžio 7 d. techninės priežiūros vadovės aktu Nr. (duomenys neskelbtini), 2018 m. gruodžio 7 d. (duomenys neskelbtini) DNSB faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, fotonuotraukomis, vaizdo kamerų įrašais ir liudytojų paaiškinimais. Ieškovė 2019 m. vasario 6 d. pateikė atsakovui pretenziją, kuria prašė atsakovo atlyginti ieškovės patirtus nuostolius bei pretenzijos rengimo išlaidas. Atsakovas M. K. 2019 m. vasario 11 d. pateikė ieškovei atsakymą į pretenziją, kurioje nurodė, jog ji nepagrįsta. Todėl ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dokumentinio proceso tvarka ir prašė teismo priteisti iš atsakovo 302,50 Eur nuostolius, 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Kauno apylinkės teismas 2019 m. kovo 28 d. preliminariu sprendimu ieškovės ieškinį tenkino. Atsakovas M. K., nesutikdamas su teismo sprendimu, pateikė dėl jo prieštaravimus, kuriuose nurodė, jog nesutinka su ieškovės ieškinio reikalavimais, kadangi ieškovės nurodytos aplinkybės neatitinka realios situacijos, o atsakovas jokios žalos nepadarė, veikė sąžiningai, apdairiai ir rūpestingai. Kauno apylinkės teismas 2019 m. spalio 1 d. galutiniu sprendimu ieškovės ieškinį atmetė, priteisė atsakovui iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas, nurodė, jog nėra visų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų. Su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka ieškovė, pateikė dėl jo apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 28 d. preliminarų sprendimą palikti galioti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
14. CPK 14 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas privalo tiesiogiai ištirti visus byloje esančius įrodymus, išskyrus šiame Kodekse numatytus atvejus. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnio 1, 2 dalys).
15. Apeliaciniame skunde ieškovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, iš esmės nevertino įrodymų visumos bei paties atsakovo faktų pripažinimo, pažeidė pareigą motyvuoti (pagrįsti) sprendimą, nepateikė visų įrodymų (ir jų viseto) vertinimo, nenurodė argumentų, dėl kurių atmetė kai kuriuos įrodymus arba jais iš viso nesivadovavo, nors priimdamas preliminarų sprendimą juos laikė pagrįstais, teismas galutinį sprendimą grindė prielaidomis, kai tuo tarpu objektyvius įrodymus atmetė ir jų nevertino, prioritetinį „svorį“ nepagrįstai suteikdamas paties atsakovo paaiškinimams.
16. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs pirmosios instancijos teismo galutinio sprendimo turinį, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, ištyręs faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Nesant duomenų, jog teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas (to neįrodžius), kitokia apeliantės nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio nesudaro pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis ne tik apeliantės nurodytais įrodymais, bet ir visa bylos medžiaga. Išsami pirmosios instancijos teismui pateiktų procesinių dokumentų, šio teismo sprendime nurodytų motyvų analizė neleidžia teigti, jog kažkurios reikšmingos aplinkybės arba su jomis susiję įrodymai, pagrindžiantys tirtų atsakovo veiksmų ir elgesio (ne) teisėtumą, teismo nebūtų įvertinti. Apeliantės pateikiama nuomonė dėl atskirų įrodymų reikšmės nepaneigia teismo sprendimo motyvų, kuriais grindžiamas byloje esančių įrodymų visumos vertinimas. Todėl apeliacinės instancijos teismas pagrįsta pripažįsta pirmosios instancijos teismo padarytą išvadą, jog ieškovė neįrodė, kad patirta žala (nuostoliai) buvo tiesiogiai nulemti atsakovo neteisėtų veiksmų rezultato.
17. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu paties atsakovo paaiškinimų ir liudytojų parodymų vertinimu. Teismas padarė teisingą išvadą, kad liudytojų paaiškinimai patvirtina, jog baigus įvažiavimo į namo kiemą tvarkymo darbus remontuojama vieta buvo sutvarkyta ir buvo atlaisvintas pravažiavimas, jokių įspėjamųjų ženklių, užtvarų draudžiančių pravažiavimą nebuvo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai akcentavo, jog šalių ir liudytojų paaiškinimai patvirtina aplinkybę, kad statybvietės personalas ir ieškovė nepasirūpino tinkama statybvietės apsauga, siekdami išvengti vaikščiojimo ir važinėjimo nesutvirtėjusiu cementiniu skiediniu. Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamą galutinį sprendimą priėmė nevertinęs įrodymų visumos.
18. Pagal CPK 185 straipsnio 1 dalį, teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, todėl apeliantės apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė dėl pirmosios instancijos teismo netinkamo įrodymų vertinimo, ar jų įvertino kitaip, nei apeliantė mano, nereiškia, jog šie įrodymai apskritai nebuvo vertinami ar teismo išvados prieštarauja byloje surinktiems ir ištirtiems įrodymams, nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Apeliantės teiginiai bei argumentai turi būti pagrįsti įrodymais, o ne tik subjektyvia pačios apeliantės nuomone.
19. Vadovaujantis CPK 178 straipsniu, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Šioje įstatymo normoje įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareiga – ji nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K–3–398/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-440/2008; kt.).
20. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu bei apeliaciniame skunde ieškovė nurodydama, jog atsakovas veikė nerūpestingai, nesilaikydamas vertybių, o pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą galutinį sprendimą, nesugebėjo įžiūrėti ir tinkamai įvertinti šių atsakovo nerūpestingų, neatsakingų ir net galimai nusikalstamų veiksmų, nepateikė teismui šiuos teiginius pagrindžiančių įrodymų. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime nurodytu argumentu, jog nagrinėjamu atveju pati ieškovė neįrodė, kad jos patirta žala (nuostoliai) yra pasekmė atsakovo neteisėtų veiksmų, kadangi ji į bylą nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, jog kiemo plytelių klojimo darbai 2018 m. gruodžio 4 d. nebuvo baigti, apie tai buvo tinkamai pranešta daugiabučio namo gyventojams, ar, kad ji ėmėsi visų tinkamų atsargumo priemonių, siekdama apsaugoti vykdomus darbus.
21. Nesutiktina, apeliacinės instancijos teismo nuomone, su ieškovės apeliaciniame skunde nurodytu argumentu, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė ir nevertino ieškovės pateiktų įrodymų, nenurodė, kokiais objektyviais duomenis remiantis buvo paneigta preliminaraus sprendimo išvada dėl visų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo. Priimdamas preliminarų sprendimą, teismas dar neturėjo duomenų, kokia atsakovo nuomonė dėl ieškinyje pareikšto reikalavimo, nesprendė ginčo, rėmėsi tik ieškovės pateiktais duomenimis. Kaip paaiškėjo po atsakovo prieštaravimų pateikimo ir tarp šalių kilusio ginčo išnagrinėjimo iš esmės, atsakovas pateikė įrodymus, kad ieškovė nuostolius patyrė ne dėl neteisėtų atsakovo veiksmų. Todėl išspręsdamas ginčą iš esmės, konkrečių nepagrįstų preliminaraus sprendimo išvadų teismas galėjo ir neaptarinėti, priimti sprendimą pagal kitais nei pateikė ieškovė įrodymais nustatytas aplinkybes.
22. Kiti ieškovės apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo galutinį sprendimą. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).
23. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliacinio skundo argumentai nesudaro nei teisinio, nei faktinio pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl jis paliekamas nepakeistas, o skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
24. Apeliacinės instancijos teismas, palikdamas nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir atmesdamas ieškovės (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijos apeliacinį skundą, pripažįsta, kad sutinkamai su CPK 93 straipsnio nuostatomis šiai ieškovei bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos, o atsakovui M. K. iš ieškovės priteisiamos patirtos nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme išlaidos – 907,50 Eur sumokėti už advokato pagalbą rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą (CPK 98 straipsnis).
25. Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepaskirstytinos bylos dalyviams, nes šios išlaidos yra mažesnės negu minimalus į valstybės biudžetą priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 1 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.
Atsakovui M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijos, juridinio asmens kodas 302787240, priteisti 907,50 Eur (devynis šimtus septynis eurus ir 50 centų) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidas.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.