- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-10-01
- Bylos Nr.
- e2-12975-454/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-03951-2019-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Artūras Šafronas
- Ieškovas
- Kauno Vilniaus
- Atsakovas
- M. K.
- Advokatai
- Giedrė Kačinskienė, Karolina Matkevičienė
- Kategorijos
- 2.6.10.2.4.1Turtinė žala
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.2.3.1Žodinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
- 3.2.4.9.2Liudytojų apklausa ir liudytojų parodymai
- 3.2.4.9.3.3Rašytinių įrodymų tyrimas
- 3.2.4.11Įrodymų vertinimas
- 3.2.6.5Galutinis sprendimas
dalyvaujant ieškovės Kauno Vilniaus g. 15 daugiabučio namo savininkų bendrijos atstovui V. S., advokato padėjėjai Karolinai Matkevičienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę pagal ieškovės Kauno Vilniaus g. 15 daugiabučio namo savininkų bendrijos ieškinį atsakovui M. K. dėl nuostolių priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė Kauno Vilniaus g. 15 daugiabučio namo savininkų bendrija (toliau – ieškovė) ieškiniu dokumentinio proceso tvarka prašė priteisti iš atsakovo M. K. (toliau – atsakovas) 302,50 Eur nuostolius, 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (1 t., el. b. l. 2–5).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas 2019 m. kovo 28 d. priėmė preliminarų sprendimą, kuriuo tenkino ieškinio reikalavimus (1 t., el. b. l. 30–32).
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė prieštaravimus dėl pareikšto ieškinio ir preliminaraus teismo sprendimo, kuriais prašo preliminarų sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti; priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas (1 t., el. b. l. 45–51).
Atsakovas nurodė, kad 2018 m. gruodžio 4 d. buvo baigti atlikti senų trinkelių dalies taisymo / perklojimo darbai įvažiavime į kiemą (įvažoje / brome) ir perduoti atliktų darbų aktu ieškovei. 2018 m. gruodžio 6 d. vėlų vakarą atsakovas grįžo namo adresu (duomenys neskelbtini), netrukdomai ir laisvai įvažiavo pro bromą į kiemą. 2018 m. gruodžio 7 d. atsakovui reikėjo išvykti, tačiau priėjęs prie automobilio pastebėjo aplink vaikščiojančius asmenis, uždarytą užkardą. Atsakovas paaiškino, kad nebuvo jokių draudžiančių užrašų, jis laisvai pateko į savo kiemą. Buvo kviečiama policija, tačiau atvykę pareigūnai jokių atsakovo neteisėtų veiksmų nenustatė. 2018 m. gruodžio 7 d., tą pačią dieną surašytas faktinių aplinkybių konstatavimo aktas ieškovės suinteresuotų asmenų. Šį aktą pateikus atsakovui, atsakovas ieškovei tą pačią dieną pateikė atsakymą, kuriame nurodė, jog jis visiškai neatitinka realios situacijos, nes jokių ženklų atsakovui įvažiuojant į kiemą iškabinta nebuvo, atsakovas negavo jokių žinučių ar elektroninių laiškų dėl įspėjimo apie draudimą įvažiuoti į kiemą. Ieškovės faktinių aplinkybių konstatavimo akte minima, kad laikantis technologijos reikėjo dviejų dienų, kad per įvažą būtų galima važinėti. Atsakovui važiuojant per įvažą 2018 m. gruodžio 6 d. vėlų vakarą, jau buvo praėjusios daugiau negu 2 dienos nuo darbų atlikimo ir jų perdavimo. Atsakovas žiniomis, per minėtą įvažą jau 2018 m. gruodžio 4 d. važiavo bei automobilius parkavo ir kiti (duomenys neskelbtini) daugiabučio gyventojai. 2019 m. vasario 8 d. atsakovas gavo ieškovės 2019 m. vasario 6 d. pretenziją, dėl neva padarytos žalos atlyginimo. 2019 m. vasario 11 d. atsakovas ieškovei pateikė atsakymą į 2019 m. vasario 6 d. pretenziją, nurodė, jog pateikta pretenzija nepagrįsta. 2019 m. vasario 12 d. atsakovas gavo ieškovės prašymą dėl informacijos pateikimo į 2019 m. vasario 11 d. raštą. 2019 m. vasario 15 d. atsakovas el. paštu pateikė atsakymą bei pridėjo foto nuotrauką, kurioje matyti, jog minėtoje įvažoje stovi automobilis bei tai, jog nei ant vartų, nei kituose vietose, nėra jokių įspėjamųjų ženklų ir / ar informacijos dėl draudimo važiuoti minėta įvaža. Atsakovas nesutinka su ieškovės pareikštais reikalavimais, kadangi jokios žalos nepadarė, veikė sąžiningai, apdairiai bei rūpestingai. Atsakovas jokių ženklų negalėjo ignoruoti, nes jų tuo metu, kai jis netrukdomai ir laisvai pateko į savo kiemą, iškabinta nebuvo. Jokios informacijos dėl vykdomų darbų ir / ar draudimo įvažiuoti į kiemą jis nebuvo gavęs jokia kita forma. Užtikrinti statybvietės saugumą, darbų rezultato tinkamumą, statybvietės aptvėrimą yra ne atsakovo, o darbus vykdžiusio rangovo pareiga (rangovas, atlikęs darbus turėjo užtikrinti statybvietės aptvėrimą). Ieškovė pateikia vienintelį įrodymą – fotonuotrauką, darytą jau po 2018 m. gruodžio 6 d. Iš fotonuotraukos matyti, kad ant įvažiavimo vartų išorinės pusės užklijuoti balti lapai su užrašu „Įvažiuoti draudžiama”. Nurodytas užrašas ant vartų negali būti laikomas tinkamu informavimu, kadangi toks užrašas užkabintas ant vartų – o jiems esant atidarytiems – jo tiesiog nesimato, antra – toks užrašas yra įprasta praktika senamiestyje – nes reiškia, kad įvažiuoti negali pašaliniai asmenys, su tikslu kiemo parkavimo vietas palikti namo gyventojams, todėl tokie ženklai, net ir pakabinti vėliau negali būti tinkamu įspėjimu ir tokiu būdu nereikėtų tikėtis išvengti namo gyventojų įvažiavimo į savo kiemą (jie nėra aiškūs, nėra nurodyta kodėl ir kam įvažiuoti neleidžiama). Ieškovės nurodomi tariami nuostoliai yra nepagrįsti, o atsakovo civilinė atsakomybė nėra įrodyta. Nors ieškovės teigimu, įvaža yra sugadinta atsakovo ir neva dėl to ieškovė patyrė nuostolių, tačiau jokių įrodymų, jog įvaža buvo tvarkoma iš naujo ir dėl to buvo patirti nuostoliai ieškovė nepateikė. Atsižvelgiant į tai, kad pirma, atsakovas nėra atsakingas už nurodomos trinkelių iškraipymus, antra, kad ieškovė jokių išlaidų faktiškai nepatyrė akivaizdu, kad nėra pagrindo ieškovei kompensuoti to, ko ji faktiškai nepatyrė, nei atsakovo civilinei atsakomybei kilti. Atsakovas nesutinka, kad jo automobilio įvažiavimas galėjo sąlygoti plytelių išlinkimus, nes yra eilė kitų veiksnių, kas galėjo įtakoti plytelių nelygumus: tai nekokybiškai atlikti darbai, senos plytelės, darbai su betonu žiemos laikotarpiu prie minusinės temperatūros, kitų transporto priemonių įvažiavimai prieš atsakovą ir panašiai, tačiau net jeigu ir taip būtų, kad atsakovo įvažiavimas galėjo sąlygoti senų plytelių iškrypimus, tai vadovaujantis protingo asmens standartu bei atsižvelgiant į įvykio aplinkybes (nebuvo galima pastebėti, kad įvažoje atlikti kažkokie darbai, jie neaptverti, nėra informacinių pranešimų, jis negavo jokių pranešimų dėl atliekamų darbų ir pan., jis, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes niekaip negalėjo pastebėti ar įtarti, kad kaip įprastai įvažiuodamas į savo kiemą – grįždamas namo gali kažką sugadinti ir sukelti žalą. Nėra jokių įrodymų ar pagrindo manyti, kad atsakovui įvažiuojant į kiemą jis ignoravo įspėjimus, gavo pranešimus dėl vykdomų darbų, tačiau juos taip pat ignoravo, kad pravažiavo aptvertą įvažiavimą ir pan. Ieškovė ieškinyje nurodo, jog atsakovas vaizdo įraše patvirtino važiavimo faktą, tačiau atsakovas to niekada neneigė ir įvažiavimo į savo kiemą faktas pats savaime nėra neteisėtas veiksmas, nėra ir negali būti civilinės atsakomybės taikymo pagrindas. Kaip yra matoma ieškovės pateiktame vaizdo įraše, atsakovas nurodo, jog jam įvažiuojant į kiemą jokių draudžiamų ženklų nebuvo pakabinta, o jie yra tik dabar, t. y. jau po įvažiavimo į kiemą fakto. Ieškovė į bylą pateikia fotonuotraukas, darytas jau kitą dieną po to, kai atsakovas įvažiavo į kiemą, šiuo atveju tikėtina, kad ženklai draudžiantys važiuoti per įvažą ant bromo vartų buvo pakabinti jau atsakovui pravažiavus per įvažą. Nesant nei žalos susidarymo fakto įrodymų, nei atsakovo neteisėtų veiksmų sąlygos – nėra ir priežastinio ryšio tarp žalos ir neteisėtų veiksmų sąlygos, kaip privalomo civilinės atsakomybės kilimo elemento.
Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovės prieštaravimus, kuriais prašo 2019 m. kovo 28 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų preliminarų sprendimą palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas (1 t., el. b. l. 64–68).
Šalies argumentai
Ieškovė nurodė, kad 2018 m. spalio, lapkričio, gruodžio mėnesį (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo kieme darbų techninę priežiūrą vykdžiusios techninės priežiūros vadovės A. M. 2018 m. gruodžio 7 d. aktu Nr. 2018/12/07 statybvietėje 2018 m. gruodžio 7 d. buvo nustatyti cementinio skiedinio plytelių išklojime pažeidimai ir su tuo susijusios deformacijos. Draudžiančių ženklų fotonuotraukos (2018 m. gruodžio 7 d.), taip pat, pastatytą atsakovo automobilį užfiksavusi fotonuotrauka (2018 m. gruodžio 7 d.), vaizdo kameros vaizdo įrašas (2018 m. gruodžio 7 d.) patvirtina, kad 2018 m. gruodžio 6 / 7 d. atsakovas, nepaisė draudimo važiuoti ženklų ant vartų prie pastato įvažiavimo (bromo), savo automobiliu (duomenys neskelbtini) (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo bromą bei kiemą pervažiuodamas per nespėjusio sustingti betono sudėtas trinkeles, todėl buvo visiškai sugadinti UAB „Dirbu uoliai“ atlikti darbai (trinkelių betonavimo). Žala (nuostoliai) susidarė ne dėl plytelių pakeitimo po atsakovo neteisėtų veiksmų, o todėl, kad po atsakovo neteisėtų veiksmų reikėjo išmušti, išvežti sugadinto betono pagrindą ir vėl naujai įrengti įvažą, perklojant trinkeles (plyteles), kurios nebuvo pakeistos kitomis. „Darbų, medžiagų ir darbų kiekio žiniaraštis“ bei 2018 m. gruodžio 14 d. aktas bei sąskaita patvirtina apie atliktų darbų apimtį bei kainą. Nesant atsakovo neteisėtų veiksmų – jeigu nebūtų buvę 2018 m. gruodžio 6 / 7 d. atsakovo važiavimo automobiliu per trinkeles (plyteles) su nesusistingusiu betoniniu skiediniu (baigtas dėti vos tik 2018 m. gruodžio 5 / 6 d.) – nebūtų buvęs sugadintas atliktas įvažos trinkelių sudėjimo rezultatas. Priežastinis ryšys – tiesioginis: neteisėti veiksmai lėmė žalos atsiradimą. Atsakovas nebuvo pakankamai rūpestingas ir atidus, žinodamas apie kelis mėnesius vykdomus statybos darbus bei jų atlikimo tvarką, matydamas ant uždarytų įvažiavimo į kiemą vartų užrašus „Važiuoti draudžiama“ bei matydamas, kad prie įvažiavimo bei kieme, aikštelėje, nėra nei vieno kito automobilio, neįsitikinęs ar tai daryti galima, aplaidžiai pervažiavo per namo bromą bei įvažą į kiemą, paliko jame automobilį, tokiu būdu sugadindamas betono pagrindą. Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai, vaizdo medžiaga, patvirtina žalos buvimo faktą bei jos dydį. Atsakovas nepagrįstai klaidina teismą, jog 2018 m. gruodžio 4 d. jis jau galėjo važiuoti per trinkeles (plyteles). Bromoje (įvažoje) fiziškai trinkelės buvo sudėtos ir užšluotos jau anksčiau t. y. lapkričio pabaigoje / gruodžio pradžioje, nes jos buvo dedamos ne ant betono, o ant vibruoto pagrindo. Kadangi įvažoje nebuvo užbaigti betonavimo darbai iki pat 2018 m. gruodžio 6 d. , į bromą lengvieji automobiliai fiziškai negalėjo patekti, nes per perkastą įvažą būtų kliudę bamperius ir pan. (duomenys neskelbtini) gyventojui, iš anksto susiderinus su pirmininku, nakties metu buvo leidžiama laikyti bromoje (įvažoje) džipą, nes tik jis galėjo pravažiuoti per duobę esančią įvažos vietoje. Džipai ir kiti, išskyrus atsakovo, automobiliai nebuvo įvažiavę į remontuojamą kiemą, kuomet buvo vykdomi statybos–remonto darbai. Atsakovas prieštaravimuose pripažįsta, jog 2018 m. gruodžio 7 d. buvo informuotas ir sužinojo apie nustatytas žalos atsiradimo aplinkybes, faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo turinį, tačiau jokių veiksmų dėl to nesiėmė, jo turinio neginčijo. Ieškovei pateikus pretenziją, atsakovas nurodė, kad turi įrodymus apie tai, kad kiti automobiliai važiavo per įvaža (bromą) į kiemą ar jame stovėjo. Tačiau pateikus papildomą raštą atsakovui, atsakovas nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad po betonavimo darbų atlikimo kili būtų toje vietoje (vietose) būtų stovėję ar įvažinėję. „Važiuoti draudžiama“ pirmininkas V. S. buvo pakabinęs iki atsakovo automobilio įvažiavimo ir pasistatymo kieme, tą įrodo nuotraukos ir laikas kada padarytos fotografijos. Pamatęs kieme automobilį pirmininkas jį ir vartus nufotografavo dar vėlai vakare (naktį). Džipo savininkas (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris statydavo bromoje automobilį, kada tai būdavo galima, šį užrašą matė ir jo neignoravo, į kiemą nevažiavo ir automobilio nestatė, o atsakovas pats nusprendė, kad gali parkuoti automobilį kieme ir pervažiavo per iš vakaro įbetonuotą įvažą. Apie galimybę naudotis kiemu gyventojai ir jame automobilius parkuojantys asmenys buvo informuoti tik 2018 m. gruodžio 17 d., kai buvo užbaigti plytelių perklojimo (2018 m. gruodžio 14 d. vykdyti) darbai ir betono pagrindas jau buvo išdžiūvęs.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškovė nurodė, kad 2018 m. spalio, lapkričio, gruodžio mėnesį (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo kieme vykdant techninę darbų priežiūrą 2018 m. gruodžio 7 d. aktu Nr. 2018/12/07 statybvietėje 2018 m. gruodžio 7 d. buvo nustatyti cementinio skiedinio plytelių išklojime pažeidimai ir su tuo susijusios deformacijos (1 t., el. b. l. 16). Ieškovė nurodė, jog atsakovas, nepaisydamas draudžiamų ženklų įvažiavo į kiemą ir pervažiavo per nespėjusio sustingti ant betono sudėtas trinkeles. Žala (nuostoliai) susidarė ne dėl plytelių pakeitimo po atsakovo neteisėtų veiksmų, o todėl, kad po atsakovo neteisėtų veiksmų reikėjo išmušti, išvežti sugadinto betono pagrindą ir vėl naujai įrengti įvažą, perklojant trinkeles (plyteles), kurios nebuvo pakeistos kitomis. Ieškovė nurodė, jog atsakovas nebuvo pakankamai rūpestingas ir atidus, žinodamas apie kelis mėnesius vykdomus statybos darbus bei jų atlikimo tvarką, matydamas ant uždarytų įvažiavimo į kiemą vartų užrašus „Važiuoti draudžiama“ bei matydamas, kad prie įvažiavimo bei kieme, aikštelėje, nėra nei vieno kito automobilio, neįsitikinęs ar tai daryti galima, aplaidžiai pervažiavo per namo bromą bei įvažą į kiemą, paliko jame automobilį, tokiu būdu sugadindamas betono pagrindą.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 1 dalyje civilinė atsakomybė apibrėžta kaip turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Bet kuriai civilinės atsakomybės rūšiai (tiek sutartinei, tiek deliktinei) taikyti reikalinga nustatyti visas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas: nukentėjusios šalies patirtą žalą (nuostolius), atsakingos dėl žalos atsiradimo šalies neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą) ir kaltę (išskyrus griežtosios civilinės atsakomybės taikymo atvejus) bei priežastinį neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir padarytos žalos (nuostolių) ryšį. Nagrinėjamoje byloje keliamas deliktinės atsakomybės klausimas. Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė. Tai reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį (lot. restitutio in integrum). Nuostolių kaip piniginės žalos išraiškos turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo dėl padarytos žalos prarado, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją. Deliktinės civilinės atsakomybės pagrindinės taisyklės suformuluotos CK 6.263 straipsnyje. Jame įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios įstatyme įtvirtintos rūpestingumo pareigos pažeidimas suponuoja deliktinės civilinės atsakomybės atsiradimą. Neteisėtumas civilinėje teisėje priklauso nuo konkrečių bylos aplinkybių. Nustatant veikos teisėtumą ir kaltę, kaip civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygas, reikia taikyti protingumo standarto, sąžiningumo, profesinio rūpestingumo ar kitus kriterijus. Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. CK 6.248 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės.
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl sugadinto pravažiavimo. Ieškovė nurodė, jog atsakovas, nepaisydamas įspėjamųjų ženklų apie įvažiavimo draudimą, įvažiavo automobiliu į kiemą, sulaužydamas nesustingusį betoną. Buvo pašalintas sugadintas betonas ir perklotos pakartotinai trinkelės. Už šiuos papildomus darbus ieškovei teko sumokėti.
Byloje apklausti liudytoja J. B. paties įvažiavimo fakto nematė, negalėjo paaiškinti konkrečių aplinkybių, susijusių su dangos pažeidimu pravažiavus atsakovo automobiliui. Liudytoja R. M.-B. nurodė, kad vykdant darbus, pravažiuoti buvo neįmanoma dėl statybinių medžiagų laikymo ant pravažiuojamos dalies. Darbininkams baigus darbus, remontuojama vieta buvo sutvarkyta. Įspėjamųjų ženklų, užtvarų ar „stop” juostos nebuvo. Paaiškino, kad pravažiavimui nebuvo jokių kliūčių. Ieškovės atstovas V. S. taip pat nurodė, kad baigus darbus darbininkai sutvarkė remontuojamą objektą, pravažiavimui kliūčių nebuvo, apie įvažiavimo draudimą buvo įspėjimas ant vartų. Jis taip pat nurodė, kad apie galimą važiavimą informuos gyventojus asmeniškai įvairiais būdais – elektroniniu paštu, sms žinutėmis, asmeniniu perspėjimu. Atsakovas neginčijo, jog 2018 m. gruodžio 6 d. vėlai vakare įvažiavo į kiemą. Atsakovas nurodė, kad pravažiavimas nebuvo jokiais daiktais užstatytas, įvažiuoti buvo galima į kiemą be jokių kliūčių.
Byloje pateiktas 2018 m. gruodžio 7 d. Dėl įvažos pro arką (duomenys neskelbtini) techninės apžiūros atlikimo aktas Nr. 2018/12/07 (1 t., el. b. l. 16). Šio akto 2.1 punkte nurodyta, kad darbai atlikti 2018 m. gruodžio 5 d. Ant cementinio skiedinio sudėtos betoninės plytelės. Per nesutvirtėjusias plyteles pravažiavęs automobilis jas pažeidė. Šio akto 2.2.1 punkte taip pat nurodyta, kad nesutvirtėjus dangai plytelės turi būti apsaugotos nuo bet kokių apkrovų. Tai taip pat taikoma ir statybvietės personalui vaikščioti ir technologiniam transportui važinėti.
Iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad vartai nebuvo rakinami, ant pravažiuojamos dalies statybvietės personalas laikė įvairius daiktus, vaikščiojo patys. Namo gyventojai taip pat praeidavo į kiemą, nerakinant kiemo vartų, į kiemą galėjo patekti ir pašaliniai žmonės. Atsakovui grįžus vėlai namo, nebuvo jokių kliūčių patekti į kiemą. Kaip nurodyta akte, nesutvirtėjusiai dangai galėjo pakenkti bet kokios apkrovos, tai yra, ne vien transporto priemonės bet ir vaikščiojimas nesutvirtėjusia danga. Šio akto išvadoje taip pat nurodyta, kad perklojus betonines plyteles, būtina užtverti pravažiavimą, kol nebus sutvirtėjęs cementinis skiedinys. Tai yra, tinkamai pasirūpinti, kad nebūtų važinėjama ir vaikščiojama. Darytina išvada, kad statybvietės personalas ir ieškovė nepasirūpino tinkamai, kad nebūtų vaikščiojama ir važinėjama nesutvirtėjusiu cementiniu skiediniu. Negalima daryti kategoriškos išvados, kad būtent po atsakovo pravažiavimo automobiliu buvo sugadinta danga. Nėra tiesioginio ryšio tarp atsakovo veiksmų ir sugadintos dangos.
Byloje taip pat pateiktas 2019 m. gegužės 21 d. Statybinių darbų defektų aktas (2 t., el. b. l. 118). Šiame akte nurodyta, kad namo administratorius 2019 m. gegužės 9 d., pastato periodinės apžiūros metu pastebėjo kiemo dangos defektus, esančius (duomenys neskelbtini). Akto trečiame punkte nurodyta, kad įvažoje į bromą, ties įvažiavimu, trinkelės išsikraipiusios, įlūžus įvažos betonui ar dėl kitų priežasčių atsiradus pagrindo deformacijai. Akte rangovas pripažino, kad defektai yra garantinio pobūdžio ir įsipareigoja defektus pašalinti. Kaip matyti iš vėlesnio akto, rangovas negali nustatyti plytelių išsikraipymo konkrečios priežasties. Rangovas nurodė, kad išsikraipyti galėjo dėl įlūžusio betono ar dėl kokios nors kitos priežasties.
Pasikartojus defektams, neįvardinta jų kilimo konkreti priežastis.
Ieškovė neįrodė priežastinio ryšio žalos su neteisėtais veiksmais, todėl darytina išvada, kad nėra visų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų, todėl preliminarus sprendimas panaikintinas ir ieškinys atmestinas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 430 straipsnio 6 dalies 2 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Atsakovas iš viso patyrė 1 915,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (1 t., el. b. 108–112, 2 t., el. b. l. 126–129). Ieškinį atmetus, 1 915,00 Eur bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovės atsakovui. Ieškinį atmetus, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos nepriteisiamos (CPK 96 straipsnis, 98 straipsnis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 424 straipsniu, 430 straipsnio 6 dalies 2 punktu, 7, 8 dalimis,
nusprendžia:
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. kovo 28 d. preliminarų sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės Kauno Vilniaus g. 15 daugiabučio namo savininkų bendrijos, kodas 302787240, atsakovui M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 1 915,00 Eur (vieno tūkstančio devynių šimtų penkiolikos eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.