- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-06-23
- Bylos Nr.
- e2A-1343-779/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-32784-2019-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vaclovas Paulikas, Rūta Petkuvienė, Inga Staknienė
- Atsakovas
- UAB „Merko statyba“
- Ieškovas
- BUAB „Oro parametrai“
- Kategorijos
- 2.6.1.6.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaclovo Pauliko, Rūtos Petkuvienės ir Ingos Staknienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Merko statyba“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo BUAB „Oro parametrai“, atstovaujamo bankroto administratoriaus AB „Bankroto administravimo ir teisinių paslaugų centras“, ieškinį atsakovui UAB „Merko statyba“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas prašė pripažinti neteisėtu atsakovo turimos 16 461,84 Eur sumos sulaikymą ir priteisti šią sumą ieškovo, atstovaujamo bankroto administratoriaus, naudai, taip pat priteisti 6 procentų dydžio procesines metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad bankroto administratorius, išanalizavęs UAB „Oro parametrai“ valdymo organų perduotus dokumentus, 2018 m. rugsėjo 12 d. kreipėsi į UAB „Merko statyba“ su raginimu apmokėti 16.461,84 Eur dydžio skolą. UAB „Merko statyba“ 2018 m. spalio 2 d. pateikė atsakymą, kuriame nurodė, jog UAB „Merko statyba“ sulaikė 16.461,84 Eur dydžio skolos mokėjimą. Atsakyme nurodoma, jog UAB „Merko statyba“ ir UAB „Oro parametrai“ sudarė rangos sutartį Nr. 6349-W0016 dėl statybos darbų atlikimo (toliau - Sutartis), pagal kurią UAB „Merko statyba“ buvo užsakovas, o UAB „Oro parametrai“ - rangovas. Atsakyme teigiama, jog remiantis Sutarties Bendrosios dalies 9 str., Sutarties šalys nustatė sąlygas, kurioms esant yra atliekami sutartiniai mokėjimai, o Specialios dalies 6.5, 7.2 punktuose ir Bendrosios dalies 9.7 punkte yra nustatyta, kad užsakovas turi teisę 5% Sutarties kainos sumokėti tik po to, kai rangovas pateiks garantinio laikotarpio įsipareigojimų pagal Sutartį įvykdymo užtikrinimo garantiją. Taigi, UAB „Merko statyba“ savo turimą įsiskolinimą BUAB „Oro parametrai“ pripažino, tačiau nurodė, jog pagal nurodytą Sutartį sulaikė mokėtiną sumą kaip Sutarties įvykdymo užtikrinimo garantiją.
3. Ieškovas nurodė, kad po bankroto bylos iškėlimo atsakovas neturi teisės atlikti jokių mokėjimų sulaikymų bankrutuojančios įmonės atžvilgiu, nes įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, visų prievolių įvykdymo terminas yra suėjęs bei visi sandoriai laikomi pasibaigusiais.
4. Rėmėsi Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 2 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-919-614/2019, pateiktais išaiškinimais.
Šalies argumentai
5. Atsakovas UAB „Merko statyba“ su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovas klaidingai traktuoja, jog atsakovas naudojasi Sutartyse numatyta pinigų sulaikymo teise, dėl to netinkamai aiškina materialinės teisės normas bei teismų praktiką. Atsakovas ne naudojasi sulaikymo teise, o atsisako vykdyti savo priešpriešinę prievolę CK 6.58 straipsnio pagrindu.
6. Nurodė, kad ieškovas klaidingai teigia, jog atsakovas yra skolingas visą ieškovo sąskaitose nurodytą sumą. Faktas, kad atsakovas priėmė tarpinius darbų rezultatus pagal sutartį ir tuo pagrindu ieškovas įgijo teisę pateikti sąskaitas apmokėjimui, neturi įtakos sprendžiant, ar ieškovas turi teisę į pilną sutartyse nustatytos darbų kainos gavimą už visumos įsipareigojimų pagal Sutartį vykdymą. Ieškovas ne pilnai įvykdė įsipareigojimus pagal Sutartį ir nepateikė adekvataus savo prievolės įvykdymo užtikrinimo. Ieškovas savo prievolę pateikti garantinio laikotarpio prievolių užtikrinimą turėjo įvykdyti anksčiau, nei atsakovas sumokėti už visų ieškovo įsipareigojimų pagal sutartį vykdymą. Nėra atsakovo kaltės dėl to, kad ieškovas neįvykdė savo prievolės ir atsakovas atsisakė vykdyti savo prievolę tik tiek, kiek prievolės neįvykdė ieškovas, t. y. atsisakytos vykdyti prievolės suma neviršijo Sutartyje numatyto Sutarties kainos dydžio. Atsakovas 2018 m. spalio 2 d. raštu pranešė ieškovui apie atsisakymą vykdyti savo prievolę pagal CK 6.58 straipsnį.
7. Rėmėsi Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 15 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2A-218-186/2019, pateiktais išaiškinimais.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. kovo 2 d. sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė iš atsakovo UAB „Merko statyba“ ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Oro parametrai“ naudai 16 461,84 Eur skolos, 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą (16 461,84 Eur ) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 028,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.
9. Teismas nurodė, kad atsakovas 16,461,84 Eur sumos sulaikymo pagrindą nurodė aplinkybę, kad UAB „Oro parametrai“, kuris Rangos sutarties Specialiosios dalies 7.2 punktu įsipareigojo per 2 metus pateikti 5 procentų nuo Sutarties kainos garantinių įsipareigojimų vykdymo užtikrinimo (laidavimo raštą) garantiją, kurią galėjo pateikti AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialas, „Ergo Insurance SE“ Lietuvos Filialas arba AB „Lietuvos draudimas“, bet nepateikė.
10. Teismas nurodė, kad į bylą pateiktas Galutinis atliktų darbų priėmimo – pardavimo aktas Nr.1, pasirašytas 2017 m. gruodžio 8 d., patvirtina, jog darbai, vykdyti statybos objekte „Administracinio pastato T. Narbuto 5, Vilniuje, statybos projekto darbai“ pagal rangos sutartį, atlikti pilnai. UAB „Merko statyba“ pretenzijų neturėjo.
11. Teismas dėl UAB „Oro parametrai“ nepateikto užtikrinimo (laidavimo rašto) pažymėjo, kad Rangos sutarties Specialiosios dalies 7.2 punkte numatytas 2 metų terminas, per kurį turėjo būti pateiktas toks užtikrinimas, yra pasibaigęs ir pasibaigė po po, kai įsiteisėjo teismo 2018 m. liepos 30 d. nutartis dėl bankroto bylos UAB „Oro parametrai“ iškėlimo.
12. Teismo vertinimu, UAB „Oro parametrai“ iškėlus bankroto bylą, bankroto procedūroms taikomos Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) nuostatos, kurios yra specialios CK normų atžvilgiu, todėl, esant normų konkurencijai, joms teikiama pirmenybė ir turi būti vadaujamasi ĮBĮ nuostatomis.
13. Pripažino, kad UAB „Oro parametrai“ nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo momento turi pagrindą nevykdyti Rangos sutartyje Nr. 6349 – W0016 numatytų įsipareigojimų, tačiau tai nėra lygiavertu atsakovo įsipareigojimų vertinimui, nes neišsprendus priešpriešinių prievolių įvykdymo klausimo iki bankroto bylos iškėlimo, turi būti vadovaujamasi specialaus įstatymo - ĮBĮ nuostatomis, kurios nenumato tokios atsakovo gynybos priemonės, kaip priešpriešinės prievolės įvykdymo sulaikymo.
14. Pastebėjo, kad atsakovui sulaikius 16,461,84 Eur sumą iki BUAB „Oro parametrai“ bankroto pabaigos, būtų tikimybė atsakovui nepagrįstai praturtėti, nes pretenzijų dėl pačių ieškovo atliktų darbų kokybės atsakovas neturėjo, tačiau kėlė tik garantinių įsipareigojimų užtikrinimo klausimą.
15. Pripažino, jog atsakovas, manydamas, kad jo teisės yra pažeistos, jas gali ginti pareikšdamas reikalavimus BUAB „Oro parametrai“ bankroto byloje, t. y. pareikšdamas kreditorinius reikalavimus.
16. Konstatavo, kad remiantis Galutiniu atliktų darbų priėmimo – pardavimo aktu Nr. 1 UAB „Oro parametrai“ darbus pagal Rangos sutartį Nr. 6349 – W0016 yra įvykdęs ir nuo bankroto bylos UAB „Oro parametrai“ iškėlimo ieškovo įsipareigojimai pagal Rangos sutartį pasibaigė, o atsakovas prarado teisę, remdamasis Sutarties nuostatomis, sulaikyti atsiskaitymą su ieškovu, kurio turtą (lėšas) bankroto proceso metu valdo, naudoja ir juo disponuoja bankrutuojančios įmonės bankroto administratorius. Kadangi atsakovas neturi jokio teisėto pagrindo sulaikyti 16,461,84 Eur sumą, todėl ieškinį tenkino.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
17. Atsakovas UAB „Merko statyba“ apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
17.1. CPK 270 str. 4 d. nurodyta, kad motyvuojamojoje sprendimo dalyje glausta forma turi būti nurodomi argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus. Sprendime visiškai nėra analizuojama didžioji dalis atsakovo pateiktų įrodymų, ir nėra pagrindžiama, kodėl šie įrodymai buvo atmesti. Teismas klaidingai nurodė, jog ieškovas savo įsipareigojimą dėl garantinio laikotarpio įsipareigojimų vykdymo užtikrinimo priemonės, t. y. draudimo bendrovės laidavimo rašto turėjo įvykdyti per 2 metus, nors buvo numatyta 14 dienų.
17.2. Atsakovas pasinaudojo CK 6.58 str. įtvirtinta savigynos priemone - atsisakymu vykdyti priešpriešinę prievolę ir detaliai pagrindė jos taikymo teisėtumą. Teismas šios atsakovo pozicijos visiškai nenagrinėjo ir nepaneigė, kartodamas tuos pačius teiginius apie sulaikytas prievoles, visiškai ignoruodamas prievolės vykdymo atsisakymą.
17.3. Atsakovas nieko nereikalauja iš ieškovo įvykdyti ir neatlieka jokių finansinių reikalavimų įskaitymų.
17.4. Lietuvos Apeliacinio teismo praktika patvirtina, kad atsakovo veiksmai yra pagrįsti, teisėti ir neprieštarauja įmonių bankroto įstatymo nuostatoms. Teismas, pažeisdamas teismų praktikos taikymo taisykles, pasirėmė vieninteliu ieškovo nurodytu apygardos teismo sprendimu, nors atsakovas buvo nurodęs, kodėl šiuo sprendimu negalima remtis. Iš kitos pusės, teismas, net nemotyvavęs, atmetė visą atsakovo nurodytą aukštesnės instancijos teismų praktiką.
Atsiliepimas
17.5. Atsakovas tiek atsiliepime į ieškinį, tiek triplike, tiek teismo posėdžio metu teigė, kad tam tikros mokėtinos sumos sulaikymas buvo vykdomas Sutarties BD 9.7 punkto pagrindu, ir savo esme tai yra papildoma ieškovo prievolių pagal Sutartį įvykdymo užtikrinimo priemonė darbų atlikimo metu, o ne garantinio laikotarpio metu.
17.6. Tiek ieškovas, tiek teismas sprendime pripažįsta, kad visų įsipareigojimų, susijusių su garantiniais įsipareigojimais, ieškovas neįvykdė ir neįvykdys. Nepaisant to, ieškovas reikalavo, o teismas tenkino reikalavimą priteisti iš atsakovo sumą už ieškovo neįvykdytus ir ateityje nevykdytinus įsipareigojimus. Atsakovas nieko nereikalauja iš ieškovo, nepatenkina kokių nors savo reikalavimų pirmiau už kitus kreditorius, nedisponuoja bankrutuojančios bendrovės turtu, o tik nesumoka ieškovui už tai, ko šis neįvykdė.
17.7. Net ir darant prielaidą, kad atsakovas naudojasi sulaikymu, tai nesuteikia ieškovui reikalauti tokią sumą grąžinti remiantis Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 15 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-218- 186/2019.
Šalies argumentai
18. Ieškovas BUAB „Oro parametrai”su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
18.1. Apeliantas skundžiamo sprendimo neteisėtumą grindžia iš esmės tik dėl CK 6.58 str. reglamentuotos materialinės normos netinkamo pritaikymo ir/ar nenagrinėjimo. Nurodyti atsakovo argumentai, jog teismas visiškai nenagrinėjo ir nepaneigė atsakovo pozicijos dėl naudojimosi savigynos priemonėmis (CK 6.58 str.), yra neteisingi.
18.2. Įmonei iškėlus bankroto bylą, šalis netenka teisės į sutartyse numatytą visiško apmokėjimo sulaikymą iki sutartyje numatytų sąlygų įvykdymo. Sulaikytos sumos pagal sutartyje numatytą jų pobūdį priklauso rangovui, todėl, atsižvelgiant į bendrą draudimą po nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, taip pat išieškoti skolas iš šios bankrutuojančios įmonės, net ir rangovo atliktų darbų trūkumas nesuteikia užsakovui teisės valdyti šias lėšas. Nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos teisė valdyti, naudoti bankrutuojančios įmonės turtą (lėšas) ir juo disponuoti suteikiama tik administratoriui.
18.3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. kovo 2 d. sprendime pagrįstai nustatė, jog Galutinis atliktų darbų priėmimo - pardavimo aktas Nr. l, pasirašytas 2017 m. gruodžio 8 d., patvirtina, jog darbai, vykdyti statybos objekte „Administracinio pastato T. Narbuto 5, Vilniuje, statybos projekto darbai“ pagal 2016 m. lapkričio 18 d. pasirašytą Sutartį Nr. 6349 - W0016, atlikti pilnai ir UAB „Merko statyba“ pretenzijų neturi. Nuo galutinio atliktų darbų priėmimo-perdavimo akto iki šios dienos jokie ieškovo atliktų darbų trūkumai ar defektai nebuvo nustatyti, taigi, Sutartis yra įvykdyta tinkamai ir laiku, todėl remiantis CK 6.655 str. 1 d. užsakovas UAB „Merko statyba“ privalo sumokėti rangovui BUAB „Oro parametrai“ Sutartyje nustatytą pilną apmokėjimą.
18.4. UAB „Merko statyba“ atsakymuose į nemokumo administratoriaus raginimus dėl skolos apmokėjimo ir pretenzijas nurodė, kad pasinaudojo rangos sutartyje įtvirtinta teise ir sulaikė 16.461,84 Eur dydžio mokėjimą ieškovui už atliktus darbus iki Sutartyje numatytos garantinio laikotarpio įsipareigojimų užtikrinimo garantijos pateikimo.
18.5. Atsakovas apeliaciniame skunde toliau sąmoningai klaidina teismą, siekdamas išvengti skolos atsiskaitymo su ieškovu ir nurodydamas, kad šiuo atveju jokio sulaikymo nėra-atsakovas atsisakė vykdyti savo priešpriešinę prievolę tiek, kiek jos neįvykdė ieškovas. Apeliaciniame skunde nurodyti atsakovo neva tai naudojamos savigynos būdai, kuomet pastarasis atsisako vykdyti savo priešpriešinė prievolę pagal CK 6.58 str., yra deklaratyvūs, niekuo neparemti teiginiai, kuriais siekiama išvengti prievolės dėl skolos apmokėjimo už tinkamai ir laiku BUAB „Oro parametrai“ atliktus darbus.
18.6. Atsakovas apeliaciniame skunde pateikia Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-218-186/2019, kuri negali būti laikoma aktualia šio ginčo sprendimo priėmimo kontekste, kadangi nurodytos nutarties rado decidendi iš esmės skiriasi šio ginčo teisinėms ir faktinėms aplinkybėms.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).
20. Nagrinėjamu atveju CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.
Faktinės bylos aplinkybės
21. Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp ieškovo ir atsakovo 2016 m. lapkričio 18 d. buvo sudaryta statybos rangos sutartis Nr. 6349-WOO16, kuria užsakovas (atsakovas) ir rangovas (ieškovas) susitarė dėl statybos rangos darbų atlikimo. Pagal sutarties Specialiosios dalies 6.5 punktą, buvo numatyta 10 procentų sulaikoma suma nuo kiekvienos sąskaitos, kuri sutarties bendrosios dalies 9.7 punkto b dalies i papunkčio pagrindu rangovui turi būti sumokėta per 30 d. nuo Galutinio perdavimo akto pasirašymo, jei suma, viršija Specialiosios dalies 7.2 punkte nurodytą sumą (viršija 5 procentus), o 9.7. punkto b dalies ii papunkčio pagrindu likusi sulaikyta suma turi būti sumokėta per 30 dienų nuo rangovo įsipareigojimo, nurodyto bendrosios dalies 8.5 punkte įvykdymo. Sutarties bendrosios dalies 8.5 punkte įtvirtintas rangovo įsipareigojimas per 14 dienų nuo Galutinio perdavimo akto pasirašymo pateikti garantinio laikotarpio prievolių užtikrinimą. Pagal 7.2 punktą numatyta garantinių įsipareigojimų vykdymo užtikrinimo garantija – 5 procentai nuo sutarties kainos, kurios terminas 2 metai. Pagal sutarties bendrosios dalies 7.5 punktą, rangovas įsipareigojo laiku ir tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimus dėl garantinių darbų atlikimo viso garantinio laikotarpio metu ir patvirtina, kad viena esminių šios Sutarties sudarymo sąlygų buvo Rangovo prisiimti įsipareigojimai dėl garantinio laikotarpio įsipareigojimo vykdymo, o garantinio laikotarpio įsipareigojimų nevykdymas ar rangovo negalėjimas jų vykdyti nepriklausomai nuo priežasčių, bus laikomas esminiu šios Sutarties pažeidimu.
22. 2017 m. gruodžio 8 d. šalys pasirašė Galutinį atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktą Nr. 1, kuriame nurodė, jog darbai, vykdyti pagal minėtą sutartį, atlikti pilnai, užsakovas pretenzijų neturi, trūkumai, jei tokie buvo, pašalinti pilnai.
23. Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 30 d. nutartimi ieškovui civilinėje byloje Nr. B2-307-264/2020 iškėlė bankroto bylą, bankroto administratore paskyrė UAB „Bankroto administravimo ir teisinių paslaugų centras“, nutartis įsiteisėjo 2018 m. rugpjūčio 10 d.
24. 2018 m. rugsėjo 12 d. ieškovas kreipėsi į UAB „Merko statyba“ su raginimu apmokėti 16.461,84 Eur dydžio skolą. UAB „Merko statyba“ 2018 m. spalio 2 d. pateikė atsakymą, kuriame nurodė, jog UAB „Merko statyba“ bendra sulaikyta suma yra 16.461,84 Eur bei kad atsisako vykdyti savo priešpriešines prievoles tiek, kiek jų neįvykdė ieškovas pagal CK 6.58 straipsnį.
25. Tarp šalių kilo ginčas ne dėl atliktų rangos darbų kiekio ir kokybės, bet ar atsakovas turėjo teisę ieškovui neįvykdžius visų sutartinių įsipareigojimų, atsisakyti vykdyti prievolę.
Dėl ieškovo įsipareigojimų pagal sutartį
26. Atsakovo teigimu, ieškovas neįvykdė prisiimtų įsipareigojimų pilna apimtimi, nes nepateikė įsipareigojimų vykdymo užtikrinimo garantijos, todėl atsakovas turėjo teisę atsisakyti vykdyti prievolę ir nemokėti 10 proc. nuo sutarties kainos.
27. Iš teismo nutarties 21 punkte aptartų šalių sudarytos Sutarties nuostatų matyti, kad jos įtvirtino susitarimą, kuriuo šalys (rangovas ir užsakovas) dalį užsakovo mokėtinos už atliktus darbus sumos sumokėjimą susiejo su garantinio arba laidavimo draudimo rašto pateikimu (Sutarties 9.7 punkto b dalies ii papunktis). Tokio šalių susitarimo dėl rangovui mokėtino atlyginimo sulaikymo tikslas buvo užtikrinti užsakovo nuostolių, galinčių atsirasti garantiniu laikotarpiu dėl rangovo netinkamai įvykdytų prievolių, padengimą. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad toks šalių susitarimas įstatymo leidžiamas ir laikytinas vienu iš įstatyme nenumatytų, tačiau šalių susitarimu nustatytų prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų (CK 6.70 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2011; 2013 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2013; 2015 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322-611/2015).
28. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 4 punkto reglamentavimu bankroto administratoriui suteikiama tam tikra diskrecijos teisė įstatyme nustatytu terminu apsispręsti, ar bankrutuojanti įmonė vykdys tam tikras anksčiau sudarytas savo sutartis. Taip siekiama subalansuoti bankrutuojančios įmonės ir kitos sutarties šalies ekonominius interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2011).
29. Taigi, ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 4 punkto nuostata neįtvirtina ir nereiškia, kad, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, visos bankrutuojančios įmonės sudarytos sutartys savaime laikomos pasibaigusiomis ir nebevykdytinomis. Pažymėtina ir tai, kad pirmiau aptartą diskrecijos teisę bankroto administratorius turi ne dėl visų sutarčių. Pagal BĮ 10 straipsnio 7 dalies 4 punktą, nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos pasibaigusiomis laikomos sutartys, apie kurių nevykdymą bankroto administratorius praneša suinteresuotiems asmenims, išskyrus darbo sutartis ir sutartis, iš kurių kyla bankrutuojančios įmonės reikalavimo teisės.
30. Nagrinėjamu atveju ginčo Sutartyje bankrutuojanti įmonė (rangovas) buvo kreditorius, Sutarties pagrindu turėjęs teisę reikalauti iš atsakovo (užsakovo) sumokėti likusią kainos dalį už atliktus statybos rangos darbus. Kadangi ginčo Sutartis patenka į ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 4 punkte įtvirtintą išimtį, t. y. ji tokia Sutartis, iš kurios kilo bankrutuojančios įmonės reikalavimo teisės, bankroto bylos įmonei iškėlimas neturi įtakos šios Sutarties galiojimui.
31. Ieškovas sutarties sąlygų neginčijo, neprašė pripažinti negaliojančiomis, todėl teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju šalys sudarytoje Sutartyje nustatė atsiskaitymo už atliktus darbus tvarką ir terminus, įskaitant dalies kainos sumokėjimo terminus, kurie taikomi tuo atveju, jeigu rangovas neįvykdo savo įsipareigojimo pateikti garantinį raštą. Teisėjų kolegijos vertinimu, bankroto bylos iškėlimas ieškovui negali būti pagrindas vienašališkai pakeisti minėtas Sutarties sąlygas, pagal kurias atsakovas sulaikytą atliktų darbų kainos dalį turi sumokėti tik po to, kai jam bus pateikti laidavimo raštai.
32. Sutiktina su atsakovu, jog laidavimo rašto nepateikimas yra esminis rangos sutarties pažeidimas pagal sutarties 7.5 punkto nuostatas ir kad apmokėjimas už atliktus darbus sietinas su laidavimo rašto arba Garantinių įsipareigojimų vykdymo užtikrinimo garantijos pateikimu per 14 d. nuo Galutinio perdavimo akto pasirašymo dienos (Sutarties 8.5 p.). Kadangi ieškovas, kuris pirmas turėjo pateikti laidavimo raštą, savo pareigos neįvykdė, jis laikytinas pažeidusiu sutartį, todėl atsakovas turėjo teisę arba pasinaudoti sulaikymo teise, ar kitais savigynos būdais, ką jis ir padarė.
33. Tai, kad atsakovo (užsakovo) reikalavimas pateikti garantinių įsipareigojimų įvykdymo garantinį arba laidavimo draudimo raštą yra teisėtas ir pagrįstas, patvirtina ir Statybos įstatymo nuostatos. Šio įstatymo 41 straipsnio 2 dalis nustato, kad rangovas kartu su rangovo atliktų statybos darbų perdavimo statytojui (užsakovui) aktu turi pateikti dokumentą, kuriuo užtikrinamas garantinio laikotarpio prievolių įvykdymas pagal pasirašytą rangos sutartį; šis dokumentas rangovo nemokumo ar bankroto atveju turi užtikrinti dėl rangovų kaltės atsiradusių defektų, nustatytų per pirmuosius 3 statinio garantinio termino metus, šalinimo išlaidų apmokėjimą statytojui (užsakovui).
34. Taigi, pareiga pateikti garantinio laikotarpio prievolių įvykdymą užtikrinantį dokumentą rangovui nustatyta galimiems užsakovo nuostoliams (defektų šalinimo išlaidoms) padengti tais atvejais, kai rangovas tampa nemokus ar jam iškeliama bankroto byla ir šios pareigos nevykdant ne dėl užsakovo (atsakovo) kaltės ar kitų nuo ieškovo nepriklausančių aplinkybių, užsakovas turi teisę pasinaudoti savigynos priemonėmis (CK 1.139 str.).
Dėl užsakovo teisės atsisakyti vykdyti savo priešpriešines prievoles pagal statybos rangos sutartį
35. Ieškovo teigimu, įsiteisėjus nutarčiai dėl bankroto bylos iškėlimo, pagal ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktą, bankrutuojančiai bendrovei draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, išieškoti skolas iš bendrovės turto, įskaityti tarpusavio reikalavimus ar kitaip vykdyti bankrutuojančios įmonės prievoles, todėl atsakovas neturi teisės sulaikyti piniginių prievolių.
36. Teisėjų kolegija su tokiais ieškovo teiginiais nesutinka ir šioje dalyje pritaria apelianto pozicijai.
37. Teisėjų kolegijos vertinimu, įpareigojus atsakovą sumokėti ieškovo prašomą priteisti sumą, iš esmės būtų paneigtas pirmiau aptartas Sutartyje įtvirtintas prievolių įvykdymo užtikrinimo būdas (dalies kainos mokėjimo sulaikymas), nes galėtų susiklostyti situacija, kai, iki garantinių terminų pabaigos atsiradus rangovo atliktų darbų defektams, atsakovas būtų priverstas juos šalinti savo lėšomis.
38. Pozicijos, kad iškėlus rangovui bankroto bylą, užsakovui išlieka teisė sulaikyti pagal statybos rangos sutartį už atliktus darbus mokėtinos kainos dalį kaip darbų kokybės užtikrinimą iki garantinių terminų pabaigos, ar kad užsakovas gali pasinaudoti kitais savigynos būdais, laikomasi ir aktualiausioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-218-186/2019), kuria remiasi šis teismas.
39. Aptariamu atveju ieškovas, reikalaudamas užsakovą visiškai atsiskaityti pagal Sutartį, neįvykdė Sutarties specialiosios dalies 7.2 punkte, bendrosios dalies 7.5, 8.2, 8.5 punktuose įtvirtintos prievolės pateikti užsakovui draudimo bendrovės išduotą 5 proc. nuo sutarties kainos garantinių įsipareigojimų įvykdymo garantinį arba laidavimo draudimo raštą. Kadangi rangovui iškėlus bankroto bylą užsakovui išliko teisė sulaikyti pagal Sutartis už atliktus darbus mokėtinos kainos dalį kaip darbų kokybės užtikrinimą, teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad ieškovas turi pagrindą reikalauti užsakovą vykdyti savo prievolę – sumokėti likusią kainą už atliktus statybos rangos darbus.
40. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas pasinaudojo sulaikymo teise, pažymėdamas, kad Rangos sutarties Specialiosios dalies 7.2 punkte numatytas 2 metų terminas, per kurį turėjo būti pateiktas toks užtikrinimas, yra pasibaigęs ir pasibaigė po po, kai įsiteisėjo teismo nutartis dėl bankroto bylos UAB „Oro parametrai“ iškėlimo.
41. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog apeliantas teisus, teigdamas, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai nurodė terminą, per kurį turėjo būti pateiktas toks užtikrinimas, kadangi jis yra ne 2 metai, bet 14 dienų (Sutarties 8.5 p.), taip pat teisus, teigdamas, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai konstatavo, jog prievolė pateikti prievolių užtikrinimą pasibaigė su bankroto bylos iškėlimu ieškovui.
42. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantu, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi vien tik Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 2 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-919-614/2019, pateiktais išaiškinimais, kadangi juos paneigia aukštesnės instancijos teismo pateikti išaiškinimai, priimti Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. e2A-218-186/2019 dėl užsakovo teisės sulaikyti dalį mokėtinų sumų iki garantinių terminų pabaigos.
43. Kadangi pagal Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį, teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose, o žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose, tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis aukštesniųjų teismų procesiniais sprendimais suformuotais precedentais, pakeičiančiais ar tikslinančiais ankstesnę teismų praktiką.
44. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, jog niekada nesinaudojo mokėjimų sulaikymo teise, numatyta Sutarties 9.7 punkte, kaip garantinių įsipareigojimų vykdymo užtikrinimo priemone, o atsisakė vykdyti savo priešpriešinę prievolę CK 6.58 str. pagrindu ir pirmosios instancijos teismas šių argumentų nevertino.
45. Sutiktina su atsakovu, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime akcentavo tik sulaikymo teisę. Priešingai, nei nustatė teismas, apeliantas - atsakovas nuo pat pradžių teigė, jog atsisako vykdyti savo priešpriešinę prievolę CK 6.58 straipsnio pagrindu. Tai patvirtina į bylą pateikti atsakovo raštai ieškovui, taip pat atsakovo atstovo teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai bei teismui teikti procesiniai dokumentai.
46. Pagal CK 6.58 straispnio 1 dalį, jeigu sutartinės prievolės įvykdymas yra priešpriešinis, o prievolės šalis, kuri pirma turi atlikti veiksmus prievolei vykdyti, prievolės nevykdo arba yra aišku, jog nustatytu terminu jos neįvykdys, kita prievolės šalis turi teisę sustabdyti priešpriešinį savo prievolės vykdymą arba apskritai atsisakyti ją vykdyti, apie tai pranešti kitai šaliai ir pareikalauti atlyginti nuostolius. Be to, jeigu sutartinę prievolę viena jos šalis įvykdė nevisiškai, kita prievolės šalis turi teisę sustabdyti priešpriešinį savo prievolės vykdymą arba atsisakyti ją įvykdyti tiek, kiek prievolės neįvykdė šalis, privalėjusi ją įvykdyti pirma (CK 6.58 str. 3 d.).
47. Nagrinėjamu atveju, kaip jau buvo konstatuota, ieškovas laikytinas esminiai pažeidusiu sutartį, nes per 14 d. nuo galutinio perdavimo akto pasirašymo dienos nepateikė garantinių įsipareigojimų vykdymo užtikrinimo garantijos. Kadangi pagal sutartį 10 procentų sulaikytos sumos sumokėjimas buvo siejamas nuo rangovo įsipareigojimo pateikti garantinių įsipareigojimų vykdymo užtikrinimo garantiją, rangovui savo įsipareigojimo neįvykdžius, užsakovas įgijo teisę naudotis savigyna (CK 1.139 str.), nes sutarties šalių prievolės priešpriešinės ir vykdomos vienu metu arba viena po kitos, prievolės neįvykdė ieškovas, dėl ieškovo prievolės neįvykdymo nėra atsakovo kaltės, taip pat nėra kitų nuo prievolės neįvykdžiusios šalies nepriklausančių aplinkybių. Kaip paaiškino atsakovas, jis naudojosi sutarties specialiosios dalies 6.5 punkte įtvirtinta sulaikymo teise ir nuo kiekvienos ieškovo pateiktos sąskaitos sulaikydavo 10 procentų, kurie kaupėsi ir liko neišmokėti kaip užtikrinimas, jog ieškovas tinkamai įvykdys įsipareigojimus. Nurodytą sukauptą sumą (ieškinio suma) atsakovas 2018 m. spalio 2 d. pranešimu ieškovui atsisakė sumokėti CK 6.58 straipsnio pagrindu, tokiu būdu pranešdamas apie atsisakymą vykdyti prievolę. Taigi, atsakovas savigynos priemone naudojosi sąžiningai ir protingai, todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog ieškovas neturi teisės į apmokėjimą už neįvykdytą įsipareigojimą.
48. Pagal EŽTT praktikoje suformuluotus principus pareiga motyvuoti teismo sprendimą negali būti suprantama kaip reikalavimas pateikti išsamų atsakymą į kiekvieną argumentą; vis dėlto teismų sprendimų motyvai turi būti pakankami atsakyti į esminius šalies pateiktų faktinių ir teisinių (materialinių ar procesinių) argumentų aspektus (žr., pvz., R. T. v. Spain, No. 18390/91, 9 December 1994, par. 29–30). Kadangi teisėjų kolegija atsakė į esminius apeliacinio skundo argumentus, dėl kitų skundo argumentų plačiau nepasisakoma, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo ir yra teisiškai nereikšmingi nagrinėjamai bylai teisingai išspręsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).
Dėl procesinės bylos baigties
49. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė visas reikšmingas šiai bylai faktines aplinkybes, netinkamai aiškino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias materialines teisės normas, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimamas naujas sprendimas - ieškinys atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 330 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
50. Jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas visiškai tenkina apeliacinį skundą ir naikina pirmosios instancijos sprendimą, atmesdamas ieškovo ieškinį. Atsižvelgiant į tai, perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos.
51. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovo ieškinį atmetus, ieškovui bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
52. Vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktu, nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiamas juridinis asmuo, kuriam iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla. Atsižvelgiant į tai, atsakovo 2020 m. kovo 30 d. sumokėtas 370 Eur dydžio žyminis mokestis už apeliacinį skundą gražintinas atsakovui (CPK 96 str. 1 d. ).
53. Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos iš ieškovo, kaip bankrutuojančios įmonės, Lietuvos valstybei nepriteisiamos (CPK 96 str. 2 d., 83 str. 1 d. 8 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 330 straipsniu teisėjų kolegija
nutaria:
Apelianto (atsakovo) apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 2 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Ieškovo BUAB „Oro parametrai“, atstovaujamo bankroto administratoriaus AB „Bankroto administravimo ir teisinių paslaugų centras“, ieškinį atsakovui UAB „Merko statyba“ dėl skolos priteisimo atmesti.
Įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos grąžinti atsakovui UAB „Merko statyba“ 370 Eur žyminio mokesčio.
Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.