- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-02-17
- Bylos Nr.
- e2-95-910/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01316-2021-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Ribokaitė
- Ieškovas
- M. G.
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „KARMO INVEST“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. G. ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „KARMO INVEST“ atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo M. G. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „KARMO INVEST“ dėl netesybų ir nuostolių priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas M. G. pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „KARMO INVEST“ priteisti: 1) 13 398 Eur netesybas pagal preliminariosios būsimo turto pirkimo-pardavimo sutarties (toliau – ir sutartis) 13.1 punktą; 2) 47 850 Eur ir 0,06 proc. dydžio netesybas už kiekvieną uždelstą dieną iki visiško šios sumos sumokėjimo pagal sutarties 13.4 punktą; 3) 138 500 Eur nuostolių; 4) 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas; 5) bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinio reikalavimų įvykdymui užtikrinti ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovei nuosavybės teise priklausantį turtą ir turtines teises: 1) poilsio patalpą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 2) 7/12 dalis kiemo aikštelės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 3) nuomos teisę į valstybinės žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 4) kitas tame pačiame pastate atsakovei priklausančias poilsio patalpas (unikalūs Nr.: (duomenys neskelbtini)); 5) nuomos teisę į 1609/3425 dalis valstybinės žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 6) butus (unikalūs Nr.: (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini); 7) 508/1455 dalis žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Vilniuje, uždraudžiant atsakovei šia žemės sklypo dalimi disponuoti, ją valdyti ir ja naudotis, t. y. uždraudžiant atsakovei šią žemės sklypo dalį apsunkinti bet kokiomis trečiųjų asmenų naudai nustatytomis daiktinėmis ar prievolinėmis teisėmis, paliekant atsakovei teisę iki bylos pabaigos naudoti žemės sklypo dalį jos asmeniniams poreikiams.
Šalies argumentai
3. Ieškovas nurodė, kad, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Atsakovei nuosavybės teise priklauso arba priklauso nuomos teisės į 12 nekilnojamojo turto objektų, tačiau atsakovei priklausantis turtas yra suvaržytas. Pagal viešo registro duomenis atsakovei šiuo metu priklausančio nekilnojamojo turto reali vertė yra sunkiai nustatytina, nėra tiksliai žinoma, kurių ir kelių iš šių objektų areštas galėtų realiai užtikrinti galimo teismo sprendimo šioje byloje įvykdymą. Atsakovė visai neseniai pardavė net penkis turtinius vienetus Neringoje. Atsakovė sieks parduoti ir likusius septynis turtinius vienetus bei kitą jai šiuo metu priklausantį turtą, nes toks yra atsakovės verslo modelis (išvystyti nekilnojamąjį turtą ir jį parduoti). Ieškinio suma atsakovei yra didelė. Atsakovės finansinė padėtis nėra išviešinta (Registrų centrui pateikta finansinė ataskaita tik už 2018 m.). Atsižvelgiant į ypatingą ir išskirtinį atsakovės nesąžiningumą santykiuose su ieškovu, labai tikėtina, kad atsakovė ir toliau veiks nesąžiningai bei neteisėtai, visomis priemonėmis sieks išvengti savo prievolių vykdymo ieškovui ir bet kokiomis (tarp jų – ir neteisėtomis) priemonėmis sieks užsitikrinti maksimalią materialinę naudą išimtinai sau.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. lapkričio 26 d. nutartimi ieškovo M. G. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones patenkino iš dalies: viešame registre įrašė draudimą disponuoti poilsio patalpa (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančia (duomenys neskelbtini), 7/12 dalimis kiemo aikštelės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančios (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiais atsakovei UAB „KARMO INVEST“, iki teismo procesinio sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo.
5. Teismo vertinimu, ieškinys yra preliminariai pagrįstas, nes pareikštus reikalavimus atsakovei ieškovas pagrindė ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, pateikė teismui jas pagrindžiančių įrodymų. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių ieškinį galėtų vertinti kaip akivaizdžiai nepagrįstą.
Šalies argumentai
6. Ieškovo teigimu, atsakovė yra nesąžininga, nes, didėjant nekilnojamojo turto kainoms, siekia maksimalaus pelno, manipuliuoja ieškovu, kad šis atsisakytų sutarties. Tačiau ieškovo nurodytos aplinkybės bus nustatytos ir įvertintos tik ginčą išnagrinėjus iš esmės. Ieškovas prašo areštuoti visą atsakovės nekilnojamąjį turtą ir turtines teises. Teismo vertinimu, prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė nepagrįstai suvaržytų atsakovės teises, būtų pažeista šalių interesų pusiausvyra, sutrikdyta atsakovės veikla. Dėl to ji netaikytina. Netaikius laikinosios apsaugos priemonės, nekilnojamasis turtas gali būti perleistas tretiesiems asmenims. Tai gali lemti naujus teisminius ginčus. Teismas, įvertinęs nagrinėjamos bylos dalyką, priėjo prie išvados, kad šiuo atveju viešame registre įrašytinas įrašas, uždraudžiant atsakovei disponuoti preliminariosios sutarties objektu – poilsio patalpa (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 7/12 dalimis kiemo aikštelės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Įrašas – tai prevencinė priemonė, užtikrinanti šalių status quo, nepažeidžianti jų interesų pusiausvyros.
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
7. Ieškovas M. G. atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 26 d. nutartį pakeisti (arba ją panaikinti ir priimti naują nutartį), ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkinti visiškai, areštuojant visą ieškinyje nurodytą atsakovės turtą, priteisti bylinėjimosi išlaidas, priimti teikiamus naujus įrodymus. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Atsakovės turtas yra įkeistas/kitaip apribotas naudai trečiųjų asmenų, kurie, lyginant su kitais kreditoriais (tarp jų – ir ieškovą), turi pirmumo teisę patenkinti savo reikalavimus iš šio jiems įkeisto turto realizavimo, ir atsakovės prievolės įkaito turėtojams gerokai viršija turto vertę.
7.2. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – įrašas apie draudimą disponuoti viena poilsio patalpa ir dalimi kiemo aikštelės – yra akivaizdžiai nepakankamos tam, kad būtų realiai užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas. Tik viso ieškinyje nurodyto atsakovės turto areštas šiuo konkrečiu atveju gali pasiekti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslą.
7.3. Atsakovė nepateikė atsiliepimo į prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ar kito procesinio dokumento, atsakovės finansinės ataskaitos nuo 2019 m. nėra išviešintos Juridinių asmenų registre. Dėl to atsakovės tikroji turtinė padėtis vis dar nėra žinoma ir apie ją šioje bylos stadijoje tegalima spręsti tik iš ieškovo į bylą pateiktų duomenų.
7.4. Laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nebūtina visiškai ir neginčijamai įrodyti grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, pakanka vien tokios grėsmės galimybės.
7.5. Kadangi galimybės iš atsakovės turto patenkinti ieškovo reikalavimus (įvykdyti galimą teismo sprendimą), nepaisant formalios viešai nurodytos tokio turto vertės, yra itin ribotos, viso ieškinyje nurodyto atsakovės turto areštas nepažeistų ekonomiškumo principo, neleistinai nesutrikdytų atsakovės veiklos.
7.6. Nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės galimo teismo sprendimo įvykdymo neužtikrina, nes neužkerta kelio atsakovei ir toliau veikti nesąžiningai, pvz., sudaryti ir Nekilnojamojo turto registre įregistruoti ilgalaikes nuomos sutartis „lengvatinėmis sąlygomis“ (nuoma nėra disponavimas), kurios liktų galioti ir turto pirkėjams bei dėl to ypač mažintų turto realizavimo vertę priverstinio ieškovui palankaus teismo sprendimo vykdymo metu ir ieškovo galimybes iš šio turto patenkinti savo reikalavimus. Tokios laikinosios apsaugos priemonės taip pat galėtų lemti ir naujus teisminius ginčus, nes, atsakovei ir toliau elgiantis nesąžiningai bei dėl turto sudarant naujas sutartis, kurios savo esme nėra disponavimas turtu (pvz., nuomos), ieškovas būtų priverstas tokias sutartis naujai ginčyti teisme.
7.7. Nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių suteikiama apsauga yra papildomai sumažinama (praktiškai visiškai panaikinama) dėl to, kad tokios nutarties įvykdymas yra itin problemiškas atitinkamą viešą įrašą turinčiai padaryti Nekilnojamojo turto registrą administruojančiai valstybės įmonei (toliau – VĮ) Registrų centrui. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašuose nurodyta „Įsiteisėjęs teismo sprendimas (nutartis), turintis įtakos nekilnojamojo daikto teisiniam statusui“, o šio juridinio fakto aprašymuose nurodyta, kad „2021-11-26 Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2-3254-912/2021 gauta neįsiteisėjusi. Taikomos laikinosios apsaugos priemonės – draudimas disponuoti poilsio patalpa / 7/12 dalimis kiemo aikštelės iki teismo procesinio sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje.“
7.8. Skundo rengimo metu atsakovė jau užsakė duomenų patikslinimą sandoriui dėl dviejų iš likusių septynių poilsio patalpų, esančių Neringoje, pardavimo. Tai reiškia, kad sandorius dėl šio turto perleidimo atsakovė sudarys labai greitu metu. Atsakovei sudarius tokius sandorius ir (arba) sandorius dėl kito jai priklausančio turto perleidimo, atsakovės turto dar labiau sumažės ir tuo pačiu sumažės ieškovui palankaus teismo sprendimo šioje byloje vykdymo galimybės.
Atsiliepimas
8. Atsakovė UAB „KARMO INVEST“ atsiliepime į ieškovo atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Atsakovės skolos Estijos įmonei Estateguru tagatisagent OU? likutis yra 602 485,53 Eur. Tai reiškia, kad teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių apimtis gerokai viršija ieškovo reikalavimų sumą, o ieškovas nurodo tikrovės neatitinkančias aplinkybes, kad atsakovės skoliniai įsipareigojimai Estateguru tagatisagent OU? yra 2 150 000 Eur.
8.2. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškinys yra preliminariai pagrįstas. Neįrodžius vienos iš būtinų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų, ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neturėjo būti tenkinamas.
Šalies argumentai
9. Atsakovė UAB „KARMO INVEST“ atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 26 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo prašymą dėl laikinųjų pasaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškinys yra preliminariai pagrįstas. Ieškovas reiškia ieškinį, kurio reikalavimų suma – 199 748 Eur. Netesybų (61 240 Eur) vertinimas yra ginčo klausimas, kuris didžiąja dalimi susijęs su sutartinių įsipareigojimų vykdymu. Ieškovas teigia, kad atsakovė netinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus, tačiau atsakovė, pateikdama atsiliepimą į ieškinį, įrodinės, kad būtent ieškovas konkliudentiniais veiksmais atsisakė sudaryti pagrindinę nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį. Kita ieškinio dalis susijusi su reikalavimu priteisti 138 500 Eur patirtų nuostolių. Tačiau su ieškiniu ieškovas į bylą nepateikė visiškai jokių įrodymų, pagrindžiančių jo realiai patirtus nuostolius. Tai reiškia, kad ieškinio reikalavimo didžioji dalis nėra niekaip (pa)grindžiama byloje esančiais įrodymais.
9.2. Ieškovas nepagrindė atsakovės nesąžiningumo bei siekio išvengti pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo. Šalys pagrindinės sutarties negalėjo sudaryti dėl paties ieškovo nebendradarbiavimo – ieškovas nepateikė sutarčiai sudaryti reikalingų dokumentų. Ieškinyje pateiktas vertinimas dėl atsakovės turto įkeitimo nesusijęs su ieškovo bei atsakovės santykiais. Nepateikta duomenų apie atsakovės atliktus veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu, kurie būtų nukreipti konkrečiai į atsakovės siekį išvengti pagrindinės turto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo su ieškovu.
9.3. Ieškovas atsakovės pardavinėjamus objektus (patalpas) vertina kaip nesąžiningumą, nors tai –pagrindinė atsakovės verslo veikla. Atsakovė statė, iš dalies įrenginėjo patalpas tam, kad šias parduotų (būtent dėl to tarėsi ir pats ieškovas).
9.4. Ieškovas akcentuoja didelę ieškinio reikalavimo sumą bei atsakovės turto įkeitimo aplinkybę, kaip vieną iš pagrindų taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Tačiau Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų aiškinimo ir taikymo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad tokios aplinkybės, kaip ieškinio sumos dydis ir asmens turtinė padėtis, nesuponuoja absoliutaus ir savaime pakankamo pagrindo laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti.
9.5. Pats ieškovas ieškiniu patvirtina, kad turtinį interesą turi tik į vieną dalį kiemo aikštelės automobiliui parkuoti. Tačiau teismas skundžiama nutartimi laikinąją apsaugos priemonę – draudimą disponuoti – pritaikė net 7 automobilių stovėjimo vietoms. Dėl neproporcingai pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovė negali visa apimti vykdyti savo įsipareigojimų potencialiems patalpų pirkėjams, kuriems taip pat priklausytų ir po vieną dalį kiemo aikštelės, bei toliau efektyviai vykdyti savo veiklos.
Atsiliepimas
10. Ieškovas M. G. atsiliepime į atsakovės atskirąjį skundą prašo jį atmesti, priimti naujus įrodymus. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Motyvuojamoji dalis
10.1. Tikėtinas ieškinio reikalavimų pagrįstumas, kaip laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga, neabejotinai egzistuoja, nutartis šiuo aspektu yra visiškai teisėta, o atsakovės pozicija – nepagrįsta.
10.2. Ieškinio aplinkybės ir įrodymai aiškiai patvirtina, kad atsakovė sąmoningai ir ypač nesąžiningai siekė išvengti pagrindinės sutarties sudarymo, apgaulingai apkaltindama ieškovą, kad jis atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį.
10.3. Vienintelis atsakovės akcininkas, vadovas ir net darbuotojas yra K. J., kuris yra dar bent dviejų Lietuvoje registruotų įmonių vienintelis akcininkas ir vadovas, vienasmeniškai veikiantis šių įmonių vardu, t. y. UAB „KARMO“ ir UAB „Medvedis“. Šioms įmonėms iškelta civilinių bylų, kuriose atsakovė ir susijusios įmonės yra skolininkai. Tokia informacija patvirtina, kad K. J., veikdamas jo valdomų ir vadovaujamų įmonių vardu, savo kontrahentų ir kitų teisinių santykių dalyvių atžvilgiu sistemingai elgiasi nesąžiningai, vengia atsiskaityti, savo kontrahentų sąskaita visuomet siekia maksimalios naudos, balansuoja ant savo valdomų įmonių bankroto ribos, nevengia bylinėtis ir bylinėjimąsi aiškiai laiko jam parankia ginčų sprendimo (vilkinimo) forma.
10.4. Ieškovas į bylą pateikė duomenų, patvirtinančių, kad atsakovė pardavinėja savo turtą. Apie atsakovės ketinimus parduodant turtą turėtų būti sprendžiama iš aplinkybių visumos – ankstesnio atsakovės elgesio, turto pardavimo laiko (vykstant ginčui su ieškovu, esant iškeltai bylai, ieškovui pareiškus prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir žinant, kad atsakovei gali tekti vykdyti jai nepalankų teismo sprendimą), fakto, kad esama ir kitų teisminių ginčų, kuriuose atsakovei reiškiami reikalavimai, fakto, kad atsakovė turi ir kitų kreditorių bei užtikrintų prievolių, tuo tarpu ieškovo reikalavimai nėra niekaip užtikrinti, – visų šių aplinkybių pagrindu yra labiau tikėtina, kad turtą atsakovė pardavė siekdama išvengti būsimo teismo sprendimo vykdymo, nei tiesiog vykdydama įprastinę veiklą.
10.5. Grėsmę teismo sprendimo įvykdymui patvirtina ir tai, kad atsakovė turi daug kreditorių ir didelės piniginės vertės prievolių. Atsakovės turtas yra įkeistas kreditoriams, teisės disponuoti turtu – apribotos, už kai kuriuos turtinius vienetus atsakovė nėra iki galo atsiskaičiusi su ankstesniu pardavėju.
10.6. Laikinosios apsaugos priemonės turėtų būti taikomos, siekiant užtikrinti atsakovės turto status quo ieškinio reikalavimų apimtyje, be to, apribojant atsakovės galimybes savo turtą sumažinti taip, kad šis realiai (iš turto vertės atėmus įsipareigojimus) taptų mažesnis už ieškinio reikalavimus; laikinųjų apsaugos priemonių taikymas vien tik turto, dėl kurio perleidimo šalys buvo susitarusios preliminariąja sutartimi, kai tokio turto akivaizdžiai nepakanka ieškinio reikalavimams užtikrinti, nepasiekia laikinosioms apsaugos priemonėms keliamų tikslų.
10.7. Aktuali atsakovės finansinė padėtis nėra išviešinta, ieškinio suma – didelė, be to, atsakovei laikinosios apsaugos priemonės (turto areštas) yra taikomos kitoje Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-37667-1094/2021.
10.8. Atsakovei priklauso būtent 7/12 dalys kiemo aikštelės, nėra jokios objektyvios galimybės laikinąsias apsaugos priemones taikyti kitokiai daliai (pvz., 1/12 aikštelės), t. y. neapibrėžtam turtui, nes tokios laikinosios apsaugos priemonės liktų neįgyvendinamos.
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK)) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
12. Skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti abiejų ginčo šalių paduotų atskirųjų skundų ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskiruosius skundus, remiasi jų teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.
13. Atskirieji skundai paduoti dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria iš dalies patenkintas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias laikinąsias apsaugos priemones, šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėms.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
14. Apeliantas (ieškovas) M. G. su atskiruoju skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus – VĮ Registrų centro Hipotekos registro ir Nekilnojamojo turto registro išrašus apie atsakovei UAB „KARMO INVEST“ nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą (jo suvaržymus), atsakovės turto vertės ir hipoteka užtikrintų įsipareigojimų skirtumo skaičiavimus, o su atsiliepimu į atsakovės atskirąjį skundą – VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro išrašus apie atsakovę, UAB „KARMO“ ir UAB „Medvedis“, atsakovės nekilnojamojo turto sąrašus, svetainės www.rekvizitai.lt išrašus apie atsakovės pajamas, pelną, kreditingumą, skolas Sodrai, atsakovės turto vertės ir hipoteka užtikrintų įsipareigojimų skirtumo skaičiavimus.
15. Apeliantė (atsakovė) UAB „KARMO INVEST“ su atsiliepimu į ieškovo atskirąjį skundą pateikė naujus rašytinius įrodymus – UAB „KARMO INVEST“ 2021 m. gruodžio 3 d. pranešimą advokatui M. G., Estijos įmonės Estateguru tagatisagent OU? 2021 m. gruodžio 12 d. raštą.
16. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, taip pat atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčui išspręsti.
17. Nagrinėjamu atveju šalys naujais įrodymais grindžia savo procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus, tačiau tam tikri iš pridėtų naujų įrodymų yra viešuosiuose registruose esanti informacija, su kuria, esant poreikiui, teismas gali susipažinti pats (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Kiti šalių pateikti įrodymai nėra esmingai susiję su apeliacinio nagrinėjimo dalyku ir neturi reikšmingos įtakos šalių ginčui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išspręsti. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir nutarties 16 punkte aptartus išaiškinimus, apeliacinės instancijos teismas nepriima ir nevertina šalių pateiktų naujų įrodymų.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų
18. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir jeigu nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Taigi, kiekvienu konkrečiu atveju spręsdamas dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas visų pirma turi įvertinti, ar yra tikimybė, kad byloje bus priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas, t. y. teismas turi preliminariai įvertinti pareikštų reikalavimų pagrįstumą. Jeigu teismas nustato, kad tokia tikimybė egzistuoja, jis turi įvertinti, ar yra grėsmė, kad ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas galėtų būti apsunkintas ar apskritai tapti neįmanomas dėl atsakovo veiksmų, nukreiptų išvengti būsimo išieškojimo.
19. Tikėtino ieškinio pagrindimo sąvoka reiškia, kad, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, o tik preliminariai nustato tikimybę, jog pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-891-553/2021).
20. Teismas gali atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl ieškinio preliminaraus nepagrįstumo tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., kitaip tariant, tik tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti pagrįstą prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1711-516/2017).
21. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju pagrįstai pripažino esant tikėtino ieškinio pagrįstumo sąlygą, kaip vieną iš būtinų sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti. Atsakovės UAB „KARMO INVEST“ atskirojo skundo ir atsiliepimo į ieškovo atskirąjį skundą argumentai, susiję su šalių sutartinių įsipareigojimų tinkamu įvykdymu/neįvykdymu, ieškinio reikalavimų dėl netesybų ir nuostolių priteisimo pagrįstumu (įrodytumu), yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas, todėl, sprendžiant tikėtino ieškinio pagrįstumo klausimą, jais nesivadovautina. Pagal ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes apeliantas (ieškovas) pasirinko galimą jo galbūt pažeistų teisių gynimo būdą, ieškinio reikalavimų pagrindu išdėstytoms aplinkybėms pagrįsti pateikė įrodymų, o prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra susijusios su siekiamais užtikrinti ieškinio reikalavimais. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga (tikėtinas ieškinio pagrįstumas), kaip pagrįstai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, yra nustatyta. Tai konstatavus, spręstina, ar yra antroji būtina sąlyga laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti – grėsmė būsimo teismo sprendimo, jeigu šis būtų palankus ieškovui, įvykdymui.
22. Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje praktikoje akcentuojama, kad laikinųjų apsaugos priemonių, kaip itin atsakovo teises varžančio procesinio instituto, taikymas galimas tik išskirtiniais atvejais, kai jo taikymo prašantis asmuo (ieškovas) pateikia įtikinamų argumentų bei konkrečių duomenų (įrodymų) apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti su sąžiningu elgesiu nederančius veiksmus, kurių tikslas – išvengti ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017; 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-157-464/2018; 2019 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-614-450/2019; 2020 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-538-302/2020).
23. Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su atsakovės atskirojo skundo argumentais, kad pagal vyraujančią aktualią teismų praktiką grėsmę, kaip vieną iš būtinų sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, patvirtinti gali tik duomenys apie atsakovo nesąžiningumą ir (ar) jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-943/2018), o didelės ieškinio sumos prezumpcija ir atsakovo turtinė padėtis, kaip savaime sprendimo įvykdymo pasunkėjimą pagrindžiančios aplinkybės, jau ne kartą paneigtos naujausiais teismų praktikos pavyzdžiais (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1339-370/2019; 2019 m. rugpjūčio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-676-585/2019; 2019 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-611-464/2019; 2019 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-995-370/2019).
24. Kadangi laikinosios apsaugos priemonės yra skirtos užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, šio instituto taikymo kontekste reikšmingi tokie galimai nesąžiningi atsakovo veiksmai, kuriais siekiama išvengti išieškojimo pagal byloje priimtą jam nepalankų teismo sprendimą (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-675-943/2020).
25. Tačiau atsakovo nesąžiningumą laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste gali patvirtini ir anksčiau, t. y. iki bylos jam iškėlimo, atlikti veiksmai. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje atsakovo anksčiau atlikti nesąžiningi veiksmai pripažįstami vienu iš įrodymų, patvirtinančių galimą grėsmę teismo sprendimo sėkmingam įvykdymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-629-302/2017, 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-157-464/2018; 2019 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-614-450/2019).
26. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad ieškovas, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo įrodyti neabejotino atsakovo nesąžiningumo – ieškovui pakanka pateikti tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-804-516/2017, kt.).
27. Ieškinyje apeliantas (ieškovas) M. G. nurodė, kad šalys 2020 m. gegužės 12 d. sudarė preliminariąją būsimo turto pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 1.5 (toliau – preliminarioji sutartis), kurioje susitarė, kad ieškovas iš atsakovės įsigis nekilnojamąjį turtą (poilsio paskirties patalpą su terasa ir dalimi kiemo aikštelės) už bendrą 159 500 Eur kainą. Šios sumos dalį (23 925 Eur) po preliminariosios sutarties sudarymo apeliantas (ieškovas) sumokėjo atsakovei avansu (preliminariosios sutarties 7.1.1 punktas). Pagrindinę nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį šalys susitarė sudaryti iki 2021 m. kovo 31 d. Vėliau terminas atsakovės iniciatyva buvo pratęstas iki 2021 m. spalio 15 d. Pagrindinė sutartis iki 2021 m. spalio 15 d. nebuvo sudaryta.
28. Su ieškiniu pateikti duomenys, kad atsakovė UAB „KARMO INVEST“ iš dvylikos rekonstruotame pastate Neringoje esančių turtinių vienetų (poilsio patalpų), dėl vieno iš kurių ieškovas buvo sudaręs preliminariąją sutartį, 2021 m. spalio 20-22 dienomis pardavė penkis turtinius vienetus (poilsio patalpas). Iš prie ieškinio pridėto ginčo šalių elektroninio susirašinėjimo matyti, kad ieškovas 2021 m. lapkričio 15 d. elektroniniu laišku kreipėsi į atsakovę, prašydamas informuoti, kada atsakovė planuoja užbaigti visus darbus ir inicijuoti preliminariojoje sutartyje nurodyto turto pardavimo procesą. Atsakovei 2021 m. lapkričio 16 d. elektroniniame laiške nurodžius, kad pagal preliminariąją sutartį ji inicijavo notarinį pardavimo procesą, tačiau ieškovas atsisakė sudaryti pirkimo–pardavimo sandorį, ieškovas, neigdamas, jog atsakovė kvietė jį sudaryti pagrindinę sutartį, tą pačią dieną (2021 m. lapkričio 16 d.) elektroniniu laišku kreipėsi į atsakovę paaiškinimo. Atsakovei į šį elektroninį laišką neatsakius, 2021 m. lapkričio 18 d. ieškovas padavė ieškinį teismui.
29. Bylos duomenimis, apie ieškovo pareikštą ieškinį ir 2021 m. lapkričio 23 d. iškeltą civilinę bylą dėl netesybų ir nuostolių priteisimo (nes, ieškovo vertinimu, pagrindinė nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovės kaltės) tapo žinoma ne vėliau kaip 2021 m. gruodžio 2 d. (byloje pateiktas atsakovės atstovo prašymas dėl prieigos prie elektroninės bylos kortelės suteikimo). Iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad atsakovė po šios civilinės bylos iškėlimo teisme pardavė dar keturis turtinius vienetus (poilsio patalpas), esančius (duomenys neskelbtini). Atsakovei nuosavybės teise šiuo metu priklauso trys turto vienetai, esantys (duomenys neskelbtini).
30. Ieškovas su ieškiniu į bylą yra pateikęs rašytinius įrodymus (tinklapyje www.aruodas.lt paskelbtą skelbimą), kad šiuo metu pardavinėjamos identiškos poilsio paskirties patalpos, esančios tame pačiame pastate ((duomenys neskelbtini)), tame pačiame (pirmame) pastato aukšte, tokio paties įrengimo (dalinė apdaila) ir ploto (51 kv. m) už 280 000 Eur kainą, t. y. gerokai didesnę, negu buvo sulygta ginčo šalių sudarytoje preliminariojoje sutartyje (159 500 Eur).
31. Šioje pradinėje civilinio proceso stadijoje į bylą pateikti duomenys rodo, kad atsakovė yra pardavusi didžiąją dalį nekilnojamojo turto vienetų, esančių (duomenys neskelbtini) (devynis iš dvylikos), be to, viešai skelbiama identiško nekilnojamojo turto kaina yra gerokai didesnė, negu buvo sulygta su apeliantu (ieškovu) šalių sudarytoje preliminariojoje sutartyje. Aplinkybė, kad nekilnojamasis turtas šiuo metu rinkoje pardavinėjamas už gerokai didesnę kainą, nei buvo sutarta šalių preliminariojoje sutartyje, preliminariai patvirtina ieškinyje dėstomus ieškovo teiginius, kad atsakovė UAB „KARMO INVEST“, siekdama didesnės finansinės naudos (rinkoje didėjant nekilnojamojo turto kainoms), galbūt nesąžiningai nesilaikė savo įsipareigojimo perleisti šį turtą apeliantui (ieškovui) už šalių preliminariojoje sutartyje sulygtą kainą. Pažymėtina tai, kad šioje civilinio proceso stadijoje atsakovė nėra pateikusi įrodymų, kada ir kokiu būdu ji kvietė ieškovą sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį (CPK 12, 178 straipsniai). Nors nurodytų aplinkybių išsamus ištyrimas bei įvertinimas yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas, tačiau laikinųjų apsaugos taikymo kontekste aptartos aplinkybės laikytinos formuojančiomis teismo vidinį įsitikinimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio (CPK 176 straipsnio 1 dalis).
32. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad apeliantas (ieškovas) šiuo konkrečiu pagrindė atsakovės UAB „KARMO INVEST“ galimą nesąžiningumą bei preliminariai įrodė, kad ateityje atsakovė galėtų siekti apsunkinti teismo sprendimo, jeigu šis būtų palankus ieškovui, įvykdymą (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Taigi nustatyta tikėtina būsimo teismo sprendimo neįvykdymo grėsmė, kuri galėtų būti sumažinta (ar jos išvengta) taikant laikinąsias apsaugos priemones.
33. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantas (ieškovas) atskirajame skunde pagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartimi pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė – įrašas viešame registre dėl draudimo disponuoti ginčo turtu – būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo neužtikrina.
34. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad laikinoji apsaugos priemonė – įrašas viešajame registre, uždraudžiantis disponuoti ginčo turtu, – yra prevencinė priemonė, užtikrinanti ginčo šalių status quo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-118-516/2017; 2017 m. rugsėjo 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1163-464/2017; kt.), užkertanti kelią bylos nagrinėjimo metu pakisti esančiai situacijai bei atsirasti naujiems ginčo turto savininkams, kurių (sąžiningų įgijėjų) atsiradimas apsunkintų ar net padarytų neįmanomą ieškovui palankaus sprendimo įvykdymą. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad tuo atveju, kai ieškovas paduoda ieškinį dėl nuosavybės teisių į konkretų turtą pripažinimo, jeigu nėra duomenų, kad paduotas ieškinys – akivaizdžiai neperspektyvus, teismas paprastai turi tenkinti ieškovo prašymą ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-636-178/2015 ir joje nurodyta teismų praktika).
35. Sprendžiant dėl skundžiama teismo nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiuo atveju ieškovas reiškia reikalavimą priteisti netesybas ir nuostolius, grindžiamus atsakovės nepagrįstu atsisakymu sudaryti pagrindinę sutartį, t. y. jo materialieji teisiniai reikalavimai nesusiję su daiktinėmis teisėmis į nekilnojamojo turto objektą, nurodytą preliminariojoje sutartyje. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas konkrečiam atsakovės turtui, t. y. preliminariosios pirkimo–pardavimo sutarties objektui, ir ginčo šalių status quo išsaugojimas šiuo konkrečiu atveju nėra tikslingas (būtinas). Be to, apeliantas (ieškovas) atskirajame skunde pagrįstai nurodo, kad turtas, kuriam taikytos laikinosios apsaugos priemonės, yra įkeistas ir hipotekos kreditorius turi pirmumo teisę išieškoti iš hipoteka užtikrinto nekilnojamojo turto. Skolos hipotekos kreditoriui dydis ir įkeisto nekilnojamojo turto vertė nėra tiksliai žinomi, todėl šiuo atveju nėra galimybės nustatyti, ar, patenkinus hipotekos kreditoriaus reikalavimus iš įkeisto turto, bus galimybė nukreipti išieškojimą į šį turtą ir galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo priėmimo atveju.
36. Įvertinus nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo nuomone, šiuo konkrečiu atveju ieškovo reikalavimų įvykdymui užtikrinti tikslinga taikyti kitą laikinąją apsaugos priemonę – atsakovės nekilnojamojo, kilnojamojo turto, piniginių lėšų ar turtinių teisių, priklausančių atsakovei ir esančių pas ją arba trečiuosius asmenis, areštą (CPK 145 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktai).
37. Apeliantas (ieškovas) M. G. tiek ieškinyje, tiek atskirajame skunde prašė taikyti laikinąją apsaugos priemonę – areštą – konkrečiam atsakovės turtui, o atsiliepime į atsakovės atskirąjį skundą nurodė, kad, jeigu teismas atmestų atskirajame skunde pateiktą prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, areštuojant visą ieškinyje nurodytą atsakovės turtą, prašo taikyti atsakovės nekilnojamųjų ir kilnojamųjų daiktų, piniginių lėšų ar turtinių teisių, priklausančių atsakovei ir esančių pas atsakovę arba trečiuosius asmenis, areštą ieškinio reikalavimų sumai.
38. Atsižvelgiant į tai, kad pagal VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenis atsakovei priklausiusių nekilnojamojo turto objektų, kuriems ieškovas prašė taikyti areštą, dalis jau yra perleista (nebepriklauso atsakovei nuosavybės teise), iš Hipotekos registro duomenų matyti, kad atsakovei priklausantis nekilnojamasis turtas yra įkeistas (atsakovės įsipareigojimų dydis hipotekos kreditoriams šiai dienai nėra žinomas), be to, šioje proceso stadijoje nėra galimybės nustatyti atsakovei priklausančio turto vertę (VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre nurodoma turto vertė skiriasi nuo realios rinkos vertės, o individualių duomenų apie turto rinkos vertę, pvz., turto vertinimo ataskaitų, byloje nėra), todėl areštas taikytinas ne ieškinyje įvardytam atsakovės turtui, bet areštuojant atsakovei priklausantį turtą ieškinio reikalavimų sumai, pavedant konkretų turtą, kurio pakaktų ieškinio reikalavimų įvykdymui užtikrinti, surasti ir aprašyti ieškovo pasirinktam antstoliui. Viso ieškovo ieškinyje įvardyto atsakovės turto areštas, nesant individualių duomenų apie jo vertę, įsipareigojimų hipotekos kreditoriui dydį), galimai pažeistų atsakovės teises ir teisėtus interesus, ekonomiškumo, teisingumo, proporcingumo principus.
39. Pažymėtina, kad ekonomiškumo principas reikalauja, jog teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kad būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas (CPK 145 straipsnio 2 dalis). Teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios, kad nė vienai iš šalių nesuteiktų nepagrįsto pranašumo ir nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, negu būtina tikslui pasiekti. Proporcingumo principo taikymas, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1331-178/2017). Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas visuomet sukelia tam asmeniui, kuriam jos taikomos, tam tikrų suvaržymų ar nepatogumų, todėl aplinkybė, kad bylos šalis dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo patiria neigiamų padarinių, nereiškia proporcingumo, ekonomiškumo ar teisingumo principų pažeidimo.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų
40. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, iš esmės tinkamai įvertino reikšmingas bylai aplinkybes ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, tačiau, įvertinus pirmiau aptartus šios konkrečios ginčo situacijos aspektus, susijusius su laikinųjų apsaugos priemonių rūšimis ir jų taikymo ypatumais, pirmosios instancijos teismo nutartis pakeičiama, pakeičiant taikytų laikinųjų apsaugos priemonių rūšį, t. y. areštuojant atsakovei UAB „KARMO INVEST“ nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus bei turtines teises, priklausančius atsakovei ir esančius pas ją arba trečiuosius asmenis, bendrai 199 748 Eur sumai, uždraudžiant šį turtą perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti bei mažinti jo vertę, o jų nesant ar esant nepakankamai – ir pinigines lėšas, priklausančias atsakovei ir esančias pas ją ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant jomis disponuoti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
41. Ieškovui išaiškintina, kad per keturiolika dienų nepateikus nutarties antstoliui vykdyti arba antstoliui per keturiolika dienų neatlikus pirminio areštuoto turto duomenų patikslinimo, laikinosios apsaugos priemonės nustoja galioti (CPK 147 straipsnio 6 dalis).
42. Pagal CPK 93 straipsnio bei 270 straipsnio 5 dalies 3 punkto nuostatas, klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo teismas išsprendžia priimdamas byloje galutinį procesinį sprendimą, priklausomai nuo to, koks yra bylos išnagrinėjimo rezultatas, todėl prašymai priteisti bylinėjimosi išlaidas šioje proceso stadijoje nenagrinėjami (žr., inter alia, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. lapkričio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-275-823/2021).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 26 d. nutartį pakeisti ir jos rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Ieškovo M. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ieškinio reikalavimų įvykdymui užtikrinti taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „KARMO INVEST“ (juridinio asmens kodas 300925696) nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus bei turtines teises, priklausančius atsakovei ir esančius pas ją arba trečiuosius asmenis, bendrai 199 748 Eur (vieno šimto devyniasdešimt devynių tūkstančių septynių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų) sumai, uždraudžiant šį turtą perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti bei mažinti jo vertę, o jų nesant ar esant nepakankamai – ir pinigines lėšas, priklausančias atsakovei ir esančias pas ją ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant jomis disponuoti. Tuo atveju, jeigu būtų areštuotos atsakovei priklausančios piniginės lėšos, leisti iš šių lėšų atsiskaityti su ieškovu pagal pareikštą ieškinį, mokėti mokesčius valstybei, socialinio draudimo įmokas bei darbo užmokestį.
Areštuojamą turtą surasti ir aprašyti pavesti ieškovo pasirinktam antstoliui.
Pavesti antstoliui nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „KARMO INVEST“ finansinėms operacijoms atlikti.
Išaiškinti ieškovui, kad, jam nesikreipus į antstolį dėl atsakovės turto suradimo ir aprašymo ir nepatikslinus areštuoto turto duomenų, laikinosios apsaugos priemonės galios keturiolika dienų nuo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo dienos.
Nutartį dėl turto arešto vykdyti skubiai.
Nutarties kopiją siųsti byloje dalyvaujantiems asmenims, Turto arešto aktų registrui“.