- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-08-14
- Bylos Nr.
- 2A-1038/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-01250-2011-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Čekanauskaitė, Kazys Kailiūnas, Vigintas Višinskis
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Stogavos langai“
- Kategorijos
- 35.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 50.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kazio Kailiūno ir Viginto Višinskio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Stogavos langai“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 5 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas iš dalies civilinėje byloje Nr. 2-671-538/2012 pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Stogava ir Ko“ patikslintą ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Stogavos langai“ dėl nuomos mokesčio priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Kauno apygardos teismas 2010 m. balandžio 27 d. nutartimi UAB ,,Stogava ir Ko“ pripažino nemokia įmone ir jai iškėlė bankroto bylą, administratoriumi paskyrė UAB ,,Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“. Teismo 2011 m. vasario 4 d. nutartimi bendrovė pripažinta bankrutavusia bei likviduojama dėl bankroto ir patvirtintas patikslintas 80-ies kreditorių ir jų finansinių reikalavimų, kurių bendra suma sudaro 1,8 mln. Lt, sąrašas (civilinė byla Nr. B2-1277-254/2013).
Šalies argumentai
BUAB ,,Stogava ir Ko“ 2011-09-29 kreipėsi į Kauno apygardos teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Stogavos langai“, kurį 2011-12-23 patikslinęs, prašė priteisti jam iš atsakovo 9 685,45 Lt skolą už patalpų, transporto nuomą bei komunalinius mokesčius, o taip pat 812,30 Lt delspinigių. Nurodė, kad 2011-04-18 nuomos sutartimi atsakovui UAB „Stogavos langai“ buvo išnuomotas 526, 86 kv. m ploto pastatas, (duomenys neskelbtini), už kurį šis įsipareigojo ieškovui mokėti kas mėnesį 1 200 Lt (įskaitant PVM) nuomos mokestį, o taip pat jam sumokėti visus mokesčius už patalpose faktiškai suteiktas komunalines telekomunikacijų paslaugas per 5 darbo dienas gavus sąskaitą-faktūrą (Sutarties 4.3 p., 4.6 p). Teigė, jog 2011-04-18 sutartimis atsakovui išnuomojo transporto priemones SEAT INCA (valstybinės registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) bei FORD ESCORT (valstybinės registracijos Nr. DCB975), pagal kurias atsakovas įsipareigojo už kiekvieną transporto priemonę jam mokėti nuomos mokestį po 100 Lt (neįskaitant P V M) per mėnesį, nuomos mokestį sumokant pirmąją mėnesio darbo dieną (Sutarčių 2. 3 p.,). Tačiau atsakovas pagal jam pateiktas PVM sąskaitas-faktūras už laikotarpį nuo 2011-06-30 iki 2011-09-12 neatsiskaitė ir dėl to susidarė 4 494,29 Lt skola su delspinigiais. Nurodė, kad 2011-08-26 pranešė atsakovui su apie vienašališką sutarčių nutraukimą, dėl piktybiško sutarčių sąlygų pažeidimo, o 2011-12-20 pateikė jam PVM sąskaitas-faktūras apmokėti, tačiau atsiskaityta nebuvo ir už laikotarpį nuo 2011 m. rugsėjo mėn. iki 2011 m. gruodžio mėn. jo skola sudarė 5 196,16 Lt. Teigė, jog atsakovas, pažeidęs nuompinigių mokėjimo terminus taip pat privalo sumokėti po 0,2 proc. dydžio sutartinių delspinigių, kurių suma sudaro 812,30 Lt (Sutarčių 6.1 p.). Iš viso ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 9 685,45 Lt skolos bei 812,30 Lt delspinigių.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į patikslintą ieškinį prašė jį atmesti. Nurodė, kad po pirmųjų varžytynių hipotekos įkaito turėtojui kreditoriui AB ,,Swedbank“ atsisakius perimti visą bankrutavusios bendrovės turtą, pagal kreditorių komiteto 2011-03-25 nutarimą jį buvo pasiūlyta perimti kreditoriams. Atsakovas 2011-07-08 pareiškė, kad pageidauja perimti turtą, todėl kreditorių susirinkimas 2011-07-08 nutarimu įpareigojo administratorių iki 2011-07-13 visą ilgalaikį turtą perduoti jam. Tačiau administratorius minėto nutarimo nevykdo. Tvirtina, kad iki 2011-07-13, tai yra iki kreditorių komiteto nutarimo, už nuomą yra pilnai atsiskaitęs. Atsakovas prašė sustabdyti bylos nagrinėjimą iki bus išnagrinėta kita civilinė byla pagal jo ieškinį atsakovui BUAB ,,Stogava ir Ko“ dėl nuosavybės teisių pripažinimo į šios bendrovės turtą, be kita ko, ir tą, kuris buvo jam išnuomotas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apygardos teismas 2012 m. birželio 5 d. sprendimu visiškai patenkino ieškovo BUAB „Stogava ir Ko“ ieškinį ir priteisė jam iš atsakovo UAB „Stogavos langai“ 10 497,75 Lt skolos, delspinigių bei 6 proc. dydžio procesines palūkanas, o valstybei iš jo priteisė 314,93 Lt žyminio mokesčio ir 16,71 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Teismas konstatavo, kad ieškovas BUAB ,,Stogava ir Ko“ įrodė savo reikalavimų teisinį bei faktinį pagrindą, tai yra, kad atsakovas UAB „Stogavos langai“ yra neatsiskaitęs pagal šalių 2011-04-18 sudarytą negyvenamojo pastato nuomos sutartį bei 2011-04-18 sudarytas transporto priemonių nuomos sutartis ir su delspinigiais yra skolingas 10 497,75 Lt. Remdamasis nustatytomis aplinkybėmis, Sutarčių sąlygomis, teismas sprendė, kad atsakovui pareikšti ieškininiai reikalavimai tenkintini visiškai (CK 6.1 str., 6.38 str., 6.477 str., 6.487 str., 6.37 str., 6.210 str.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Stogavos langai“ prašo panaikinti teismo sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
Teismas netyrė faktinių bylos aplinkybių, vadovavosi niekuo nepagrįstomis prielaidomis, kurios nepaneigia bylos aplinkybių. Teismas be pagrindo atmetė jo argumentus, kad ieškovui 2011-09-12 vienašališkai nutraukus sutartis, atsakovo sutartinės prievolės pasibaigė, tuo tarpu ieškovas savo reikalavimus priteisti už turto nuomą iki 2011-12-20 neteisėtai grindžia jau nutraukta nuomos sutartimi. Teismas pažeidė CPK 163 straipsnio 3 punkto reikalavimus, jog byla sustabdoma tuo atveju, kai teismo sprendimas kitoje byloje turės prejudicinę arba įrodomąją reikšmę. Teismui buvo nurodyta, kad ieškovo BUAB „Stogava ir Ko“ administratorius, vilkindamas kreditorių komiteto sprendimo įvykdymą, piktnaudžiauja proceso teisėmis, kad atsakovas 2011-09-12 kreipėsi į administratorių su reikalavimu nutraukti neteisėtus veiksmus, susijusius su ginčo turto nuomos sutarčių vykdymu, tačiau 2011-09-16 buvo gauti jo 2011-09-13 pasirašyti raginimai grąžinti turtą, nors iki kreditorių komiteto 2011-07-13 už jo nuomą buvo visiškai atsiskaityta. Atsakovas jam priklausančiomis procesinėmis teisėmis naudojasi sąžiningai (CPK 42 str. 5 d.), tuo tarpu teismas, išnagrinėdamas šią bylą, kai nėra baigta nagrinėti kita civilinė byla dėl nuosavybės teisių pripažinimo į visą ieškovo BUAB „Stogava ir Ko“ turtą, pažeidė materialiosios bei proceso teisės normas, konstitucines nuostatas, jog asmuo, kurio teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą ir ši teisė absoliuti; Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Septinto protokolo 2 straipsnį, nustatantį, kad kiekvienas žmogus turi teisę reikalauti, jog jo byla būtų išnagrinėta teisme, 6 straipsnio 1 dalies nuostatas dėl teisės į teisingą bylos nagrinėjimą; Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimuose suformuluotus nurodymus; CPK 12, 7 straipsniuose įtvirtintus šalių lygiateisiškumo bei teismo proceso rungtyniškumo principus; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo aktualius išaiškinimus; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Teisėjų Senato 1997 m. birželio 13 d. nutarimo Nr. 5 nuostatas dėl teismo sprendimo priėmimo ir išdėstymo tvarkos.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas BUAB „Stogava ir Ko“ prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime teigiama, kad:
Atsakovas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas, Europos Žmogaus Teisių Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimuose suformuluotais nurodymais, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Teisėjų Senato 1997 m. birželio 13 d. nutarimo Nr. 5 nuostatomis remiasi išskirtinai deklaratyviai, nenurodydamas absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų savo pozicijai paremti. Atsakovas pats, pažeisdamas Europos Žmogaus Teisių Teismo bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimuose suformuotos praktikos nuostatas, savo veiksmais nagrinėjamoje byloje siekė atitolinti galutinio procesinio sprendimo priėmimą. Teismas, nustatęs, kad Kauno apygardos teismas 2012 m. balandžio 30 d. įsiteisėjusia nutartimi laikė nepaduotu ir grąžino ieškovui UAB „Stogavos langai“ jo ieškinį, pareikštą atsakovui BUAB ,,Stogava ir Ko“, kuriuo prašyta pripažinti nuosavybės teises į atsakovo jam išnuomotą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą – pagrįstai atsisakė sustabdyti bylos nagrinėjimą (CPK 163 str. 3 p., 137 str. 1 d.).Nepagrįsti apelianto argumentai, grindžiami tuo, kad ieškovui vienasmeniškai nutraukus sutartis, kurios buvo laikomos turto perdavimo-priėmimo aktais, atsakovui neišliko pareiga atsiskaityti už nuomojamą turtą. Tokie teiginiai prieštarauja nagrinėtų nuomos sutarčių nuostatoms. Be to atsakovas iki šiol naudojasi turtu, moka atitinkamus mokesčius.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmetamas.
Kaip žinoma, CPK 263 straipsnis reikalauja, kad teismo sprendimas būtų teisėtas ir pagrįstas, tai yra priimtas tiksliai nustačius faktines bylos aplinkybes ir atitiktų materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus, o CPK 320 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Pagrindų, numatytų CPK 320 straipsnio 2 dalyje ir 329 straipsnio 2 dalyje, kuriems esant sprendimą privalu panaikinti arba pakeisti, byloje nenustatyta, tačiau turint omenyje tai, kad, kaip jau minėta, ieškovas UAB „Stogava ir Ko“ yra bankrutuojanti bendrovė, siekdama visapusiškai išnagrinėti civilinę bylą, kolegija neapsiriboja byloje esančiais duomenimis bei vadovaujasi teismų informacinės sistemos (LITEKO), teismui prieinamų Registrų duomenimis ir kt. (CPK 179 str. 3 d.).
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovo UAB „Stogavos langai“ apeliacinio skundo, ieškovo BUAB „Stogava ir Ko“ atsiliepimo į jį argumentus, bylos medžiagą, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs byloje surinktus įrodymus, nustatęs nagrinėjama ginčui aktualias faktines aplinkybes, vadovaudamasis nagrinėjamų Sutarčių nuostatomis bei taikytinomis materialiosios bei proceso teisės normomis, iš esmės teisingai sprendė, kad ieškovas BUAB „Stogava ir Ko“ įrodė savo reikalavimų faktinį bei teisinį pagrindą ir visiškai patenkinęs pareikštą ieškinį, priteisė jam iš atsakovo UAB „Stogavos langai“ 10 497,75 Lt skolos, delspinigių bei 6 proc. dydžio procesines palūkanas, o valstybei iš jo priteisė 314,93 Lt žyminio mokesčio ir 16,71 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 263 str. 1 d., 329 str. 1 d., 330 str.).
Teisėjų kolegija atmeta atsakovo UAB „Stogavos langai“ apeliacinio skundo motyvus, kuriais skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumas grindžiamas teigiant, kad teismas, išnagrinėjęs šią bylą, kai nėra baigta nagrinėti kita civilinė byla dėl nuosavybės teisių pripažinimo į visą ieškovo BUAB „Stogava ir Ko“ turtą, nesilaikė konstitucinių nuostatų, jog asmuo, kurio teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą ir ši teisė absoliuti; Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Septinto protokolo 2 straipsnio reikalavimo, nustatančio, kad kiekvienas žmogus turi teisę reikalauti, jog jo byla būtų išnagrinėta teisme, 6 straipsnio 1 dalies nuostatų dėl teisės į teisingą bylos nagrinėjimą; Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimuose suformuluotų nurodymų; CPK 12, 7 straipsniuose įtvirtintų šalių lygiateisiškumo bei teismo proceso rungtyniškumo principų, tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo, tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo procesiniuose sprendimuose pateiktų aktualių išaiškinimų, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Teisėjų Senato 1997 m. birželio 13 d. nutarimo Nr. 5 nuostatų dėl teismo sprendimo priėmimo ir išdėstymo tvarkos.
Teisėjų kolegija šiuo klausimu pažymi, kad visų pirma, asmuo, reikalaudamas, jog nagrinėjamoje byloje būtų taikomi kitoje byloje, išnagrinėtoje Europos Žmogaus Teisių Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir kt. procesiniuose sprendimuose pateikti teisės normų, principų išaiškinimai, privalo turėti omenyje, kad teismų sprendimai visada yra susiję su konkrečios bylos fabula, kad teismo sprendimas, skirtingai nei įstatymas, teisės šaltinio galią turi tik analogiškos bylos atveju. Taigi asmuo, cituodamas teismų procesinių sprendimų nuostatas, turi atskleisti tai, kad kita byla, kurioje pateiktu teisės normų aiškinimu remiamasi, yra iš esmės panaši į nagrinėjamą, – ratio decidendi sutampa su nagrinėjamos bylos faktinėmis aplinkybėmis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nuosekliai formuodamas praktiką šiuo klausimu, ne kartą nurodė, jog suformuota vienoda teisės aiškinimo ir taikymo praktika privalu vadovautis ne a priori, o atsižvelgdami į visų nagrinėjamoje byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekstą, jog argumentus galima grįsti tik tokiais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse išdėstytais teisės išaiškinimais, kurie suformuluoti savo faktinėmis aplinkybėmis analogiškose arba iš esmės panašiose į nagrinėjamą bylą. Be to, teismų praktikoje pripažįstama, kad teismų precedentų, kaip teisės šaltinių, reikšmės negalima pervertinti, juolab suabsoliutinti, kad iš tiesų esminę reikšmę turi tai, ar sutampa bylų ratio decidendi, tačiau, be kita ko, būtina atsižvelgti ir į precedento sukūrimo laiką, taip pat vadovautis bendraisiais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CK 1.5 str.). Tokios nuostatos nagrinėjamu klausimu įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje. Tuo tarpu apeliantas UAB „Stogavos langai“ nagrinėjamame skunde apsiribojo vien tik pateikdamas gausias citatas tiek iš Europos Žmogaus Teisių Teismo, tiek iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo procesinių sprendimų, net nesiedamas šių teismų išnagrinėtų bei nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių (ratio decidendi).
Kaip minėta, apeliantas, teigdamas, kad teismo sprendimas naikintinas dėl civilinio proceso teisės normų pažeidimų, be kita ko, remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Teisėjų Senato 1997 m. birželio 13 d. nutarimo Nr. 5 dėl teismo sprendimo priėmimo ir išdėstymo tvarkos nuostatų nesilaikymu ir siekdamas pagrįsti savo teiginius cituoja iš esmės visą šio nutarimo tekstą. Teisėjų kolegija, atmesdama šiuos motyvus, pažymi, kad kasacinis teismas yra nurodęs, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Teisėjų Senato nutarimai yra traktuotini kaip metodinė medžiaga, tuo tarpu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktika formuojama kasacine tvarka priimtomis precedentinėmis nutartimis. Dėl to, kas paminėta, teisėjų kolegija nenagrinėja apeliacinio skundo argumentų, grindžiamų nurodytų teismų sprendimų bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Teisėjų Senato nutarimų nuostatomis, ir dėl jų nepasisako (CPK 185 str.).
Teisėjų kolegija taip pat atmeta apeliacinio skundo teiginius, kad teismas, išnagrinėjęs šią bylą, kai nebuvo baigta nagrinėti kita pirmiau nurodyta civilinė byla, pažeidė CPK 163 straipsnio 3 punkto reikalavimus jo konstitucinę teisę būti išklausytam, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje bei jos Protokoluose įtvirtintas teises, CPK principų reikalavimus. Šiuo klausimu pažymėtina tai, kad pagal teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, bylos nagrinėjimo metu buvo tik sprendžiama dėl UAB „Stogavos langai“ ieškinio, pareikšto atsakovui BUAB ,,Stogava ir Ko“ dėl pripažinimo nuosavybės teisių į pastarojo kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, be kita ko ir jam išnuomotą. Kauno apygardos teismas 2012 m. balandžio 30 d. nutartimi buvo konstatavęs, kad ieškovas nepašalino teismo nurodytų trūkumų, šį ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino ieškovui (CPK 138 straipsnis, 115 straipsnio 3 dalis) (civilinė byla Nr. 2-1812-254/2012). Ieškovas UAB „Stogavos langai“ dėl šios teismo nutarties buvo pateikęs atskirąjį skundą, grindžiamą tuo, kad vykdant teismo 2012 m. balandžio 6 d. nutartį dėl ieškinio trūkumų pašalinimo, elektroniniu paštu 2012-04-23 teismui buvo pateiktas patikslintas ieškinys. Teismas 2012 m. gegužės 22 d. nutartimi atnaujino terminą 2012-05-15 paduotam atskirajam skundui ir jį priėmė. Kartu teismas konstatavo, kad skundžiama nutartis ieškovo atstovei Z. B. buvo įteikta 2012-05-03, taigi terminas skundui paduoti baigėsi 2012-05-10, taip pat nurodė, kad duomenų apie patikslinto ieškinio išsiuntimą elektroniniu paštu pateikimo būdas neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymo 387 straipsnio 2 dalies nuostatų dėl CPK 175 ¹ straipsnio, reglamentuojančio informacinių ir elektroninių ryšių technologijų naudojimo teismo procese, įsigaliojimo (nuo 2013-01-01) (Valstybės Žinios, 2011, Nr. 85-4126). Nežiūrint to, teismas, atsižvelgdamas į termino praleidimo trukmę, patenkino UAB „Stogavos langai“ prašymą. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. lapkričio 20 d. nutartimi patenkinusi UAB „Stogavos langai“ atskirąjį skundą, panaikino minimą Kauno apygardos teismo 2012 m. balandžio 30 d. nutartį ir klausimą dėl šios bendrovės ieškinio pareiškimo priėmimo perdavė teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis teismas nustatė, kad nustatytu laiku ieškovas trūkumų nebuvo ištaisęs, nes nurodyti dokumentai CPK nustatyta tvarka teismui nebuvo pateikti. Tačiau atskirąjį skundą tenkino nustatęs, kad minimi dokumentai teisme buvo gauti ir užregistruoti 2012-05-15, todėl jie vertintini sprendžiant dėl ieškinio priėmimo (civilinė byla Nr. 2-1353/2012). Taigi šis ieškinys buvo priimtas Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 30 d. nutartimi (civilinė byla Nr. 2-2803-254/2012).
Atsižvelgiant į tai, kad ši byla yra nagrinėjama pagal bankrutuojančios UAB ,,Stogava ir Ko“ ieškinį, kad teismo 2011 m. vasario 4 d. bendrovė pripažinta bankrutavusia bei likviduojama dėl bankroto, kad byloje patvirtintas patikslintas 80-ies kreditorių ir jų finansinių reikalavimų, kurių bendra suma sudaro beveik 2 mln. litų, sąrašas, kad, kaip ne kartą savo sprendimuose yra pažymėjęs kasacinis teismas, tokiose bylose yra viešasis interesas ir teismas privalo būti aktyvus, o teismo procesas privalo būti koncentruotas ir ekonomiškas – teismas, turėjo pagrindą netenkinti atsakovo UAB „Stogavos langai“ prašymo dėl bylos sustabdymo CPK 163 straipsnio 3 punkte nustatytu pagrindu. Pažymėtina, kad, priešingai, nei teigia apeliantas, tuo nebuvo pažeista jo konstitucinė teisė būti išklausytam, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje bei jos Protokoluose įtvirtintos teisės, CPK principų reikalavimai, nes, visų pirma, pagal LITEKO duomenis atsakovo UAB „Stogavos langai“ ieškinys dėl nuosavybės teisių pripažinimo į BUAB ,,Stogava ir Ko“ turtą teismui buvo pateiktas 2012-03-30, tuo tarpu nagrinėjamoje byloje bankrutuojanti bendrovė prašydama priteisti iš atsakovo lėšas už naudojamą jai nuosavybės teise priklausantį turtą, reikalavimą reiškia už laikotarpį nuo 2011 m. birželio iki gruodžio mėn. Antra, tuo atveju, jeigu paminėtoje byloje įsiteisėtų atsakovui UAB „Stogavos langai“ palankus teismo sprendimas, neužkirstas kelias esant pagrindui kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo šioje byloje CPK XVIII skyriaus normų nustatyta tvarka (CPK 185 str.).
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad apeliantas UAB „Stogavos langai“ apeliacinės instancijos teismui neteikia prašymo dėl šios bylos sustabdymo iki bus baigta nagrinėti minimas kita byla. Teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau paminėtais argumentais ex officio sprendžia, jog nėra pagrindo taikyti CPK 163 straipsnio 3 punktą dėl privalomo bylos sustabdymo.
Teisėjų kolegija taip pat atmeta kaip nepagrįstus apelianto teiginius, kad teismas netyrė faktinių bylos aplinkybių, vadovavosi niekuo nepagrįstomis prielaidomis, kurios nepaneigia bylos aplinkybių. Kaip jau minėta, priešingai nei teigia apeliantas, teismas tinkamai atskleidė bylos esmę, sprendimo išvados yra pagrįstos nagrinėjamam klausimui aktualių faktinių aplinkybių analize. Tuo tarpu susiklosčiusioje teismų praktikoje dėl įrodinėjimo procesą reglamentuojančių taisyklių aiškinimo bei taikymo pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną bylos ginčo šalių parteiktą argumentą.
Atmestini, kaip nepagrįsti apelianto argumentai, susiję su ieškovo BUAB „Stogava ir Ko“ teise reikalauti lėšų už atsakovo naudojamą jam nuosavybės teise priklausantį turtą už laikotarpį po 2011-09-12 vienašališko sutartinių teisinių santykių nutraukimo. Šiuo klausimu pažymėtina tai, kad ieškovas BUAB „Stogava ir Ko“ tiek pirmosios instancijos teismo posėdyje, tiek atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą nurodė, jog atsakovas iki šiol naudojasi šios bendrovės jam nuomotu turtu, tačiau neatsiskaito už komunalinius mokesčius ir kt. Ieškovas teigė, kad atsakovas nesuteikė galimybės antstoliui apžiūrėti šį turtą. Apeliantas skunde teigia, kad nuomos sutartyje nurodyto turtu negalėjo ir negali naudotis dėl to, kad administratorius nesurašė nuomojamo turto priėmimo-perdavimo akto, todėl, jo teigimu, akivaizdu, kad šiuo turtu naudojasi pats ieškovas.
Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, konstatuoja, kad ieškovas, atsiliepdamas į skundą, teisingai nurodo, jog pagal byloje esančių nuomos sutarčių sąlygas pačios sutartys laikomos turto perdavimo-priėmimo aktais. Sutartyse nurodoma, kad nuo jų pasirašymo dienos nuomininkas (atsakovas) yra visiškai atsakingas už šį turtą. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad atsakovas, pasirašęs šias sutartis, būtų jas ginčijęs ar reiškęs reikalavimus ieškovo administratoriui dėl sutarčių pažeidimo ir turto neperdavimo jam nuomos pagrindu – teigiama, kad ieškovo administratorius, piktnaudžiaudamas savo teisėmis, nevykdo kreditorių komiteto 2011-03-25 posėdžio protokolinio sprendimo ir vilkina turto, taip pat ir nuomoto, perdavimą jam, kaip teisėtam turto įgijėjui, tai yra nuosavybėn. Pagal minimas sutartis pareigą grąžinti turtą yra prisiėmęs atsakovas. Beje, apeliaciniame skunde pats atsakovas nurodo, kad 2011-09-13 kreipėsi į administratorių dėl jo savavaldžiavimo nevykdant kreditorių komiteto valios, tačiau 2011-09-16 buvo gauti raginimai grąžinti turtą. Šiame rašte atsakovas nurodo, kad ieškovas „sukčiaujant siekia gauti pinigų nepagrįstai nutraukdamas patalpų nuomos sutartį su vienu iš didžiausių kreditorių šioje bankroto byloje, taip darydamas psichinį spaudimą“, kad už laikotarpį iki administratorius privalėjo perduoti jam visą turtą, yra pilnai atsiskaitęs už nuomą (t.1, b. l. 55), Kaip žinia, šalys yra juridiniai asmenys ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra nurodęs, jog tokie asmenys veiksmų atlikimą privalo pagrįsti atitinkamais įrodymais. Todėl atsakovas, turto priėmimą patvirtinęs pasirašydamas Sutartis, įrodinėdamas šio turto grąžinimą ieškovui, atsiskaitymą už naudojimosi juo, privalo pateikti teismui atitinkamus įrodymus. Tačiau byloje tokių įrodymų nėra, jie nepateikti taip pat ir apeliacinės instancijos teismui, kuris, kaip žinia, yra fakto instancija (CPK 178 str., 314 str.).
Remdamasi paminėtomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas (nuomininkas) be pagrindo neatsiskaitė su ieškovu (nuomotoju) už išsinuomotą turtą už laikotarpį iki Sutarčių nutraukimo, o neįrodęs savo teiginių, kad turtas yra grąžintas ieškovui, taip pat be pagrindo atsisako atlyginti už jo žinioje esantį turtą (CK 6.38 str., 6.256 str., 6.477 str., 6.487 str., 1.5 str. 1 d.).
Teisėjų kolegija taip pat atmeta kaip neįrodytus apelianto teiginius, jog ieškovo BUAB „Stogava ir Ko“ administratorius, nevykdydamas kreditorių komiteto sprendimų ir jam neperduodamas viso bendrovės turto, reikalaudamas iš jo atlyginimo už naudojimąsi turtu, teikdamas skundus, etc., piktnaudžiauja savo teisėmis. Nagrinėjamos bylos medžiaga nesuteikia pagrindo tokiai išvadai (CPK 185 str.). Be to, minėtos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys rodo, jog ne vienoje teismų išnagrinėtoje byloje, kuriose dalyvauja atsakovas BUAB „Stogava ir Ko“ bei jo kreditoriai A. B., J. Kaminskas ir Ž. V., kuris, kaip matyti iš nagrinėjamos bylos medžiagos, yra taip pat ir vieno didžiausių kreditorių UAB „Stogavos langai“ administracijos vadovas, ir pats bendrovės vardu teikia procesinius dokumentus, – buvo keliamas klausimas dėl BUAB „Stogava ir Ko“ administratoriaus piktnaudžiavimo teisėmis, bankroto proceso vilkinimo, dokumentų klastojimo.
Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų taip pat matyti, kad Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013 m. sausio 10 d. nutartimi yra išnagrinėjusi civilinę bylą pagal kreditorių A. B., J. Kaminsko ir Ž. V. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-3151-254/2011, kuria patenkinus atsakovo BUAB „Stogava“ ir Ko“ ir kreditoriaus AB „Swedbank“ skundus pripažinti negaliojančiais kreditorių komiteto 2011-07-08, 2011-08-25 nutarimai. Apeliacinis teismas nustatė, kad nepagrįsti apeliantų teiginiai, jog teismas rėmėsi pareiškėjų pateiktu suklastotu Kreditorių komiteto darbo reglamentu. Atmesdama šiuos teiginius teisėjų kolegija konstatavo, kad apeliantai dalyvavo komiteto posėdyje, todėl turėjo žinoti jo darbotvarkę ir priimtus nutarimus. Be to, kolegija 2012 m. vasario 6 d. nutartimi apeliantams buvo pasiūliusi pateikti, jų teigimu, tikrą Reglamentą, tačiau toks dokumentas teismui nebuvo pateiktas. Beje, apeliacinis teismas sprendė, kad pirmosios instancijos teismas, panaikindamas 2011-07-08 Komiteto posėdžio nutarimus dėl viso pirmose varžytynėse neparduoto ilgalaikio BUAB „Stogava“ ir Ko“ turto perdavimo įmonės kreditoriui ir antrųjų varžytynių sustabdymo, teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino bei taikė ĮBĮ 33 straipsnio 5 dalies bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 3 d. nutarimu Nr. 83 patvirtinto Bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės turto pardavimo iš varžytynių tvarkos aprašo 32-34 punktų nuostatas ir padarė pagrįstą išvadą, kad kreditorių susirinkimas/komitetas sprendimą dėl neparduoto įkeisto turto perdavimo kreditoriams gali priimti tik po antrųjų, o ne pirmųjų įkeisto turto varžytynių. Pažymėjo, kad nepardavus turto iš pirmųjų varžytynių, įkaito turėtojas AB „Swedbank“ 2011-06-14 raštu nurodė toliau vykdyti minėto turto priverstinį pardavimą (t.1, b. l. 98), tuo tarpu apeliantai dėl šių teismo išvadų konkrečių argumentų nepateikė.
Remiantis tos pačios LITEKO sistemos duomenimis matyti, kad šis klausimas buvo keliamas ir vėliau išnagrinėtoje byloje. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013 m. sausio 10 d. nutartimi išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditorių A. B., J. Kaminsko ir Ž. V. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. liepos 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-1975-254/2012, kuria buvo patenkintas atsakovo BUAB „Stogava ir Ko“ bankroto administratoriaus įgalioto asmens skundas dėl panaikinimo kreditorių komiteto 2012-04-04 nutarimo kreditorių komiteto darbo reglamento patvirtinimo klausimu (civilinė byla Nr. 2-241/2013). Kreditorių komiteto nariai A. B., J. Kaminskas, Ž. V. tiek atsiliepime į bankroto administratoriaus skundą, tiek atskirajame skunde teigė, kad administratorius piktnaudžiauja proceso teisėmis, nevykdo savo pareigų, teikia skundą, nors neturi tokios teisės ir taip vilkina procesą, reikalavo jam skirti baudą, pranešti prokurorui dėl galimos korupcijos, siekiant nusikalstamai užvaldyti kreditorių turtą. Šis teismas nurodė, kad nenustatyta aplinkybių, suteikiančių pagrindą spręsti, jog bankroto administratorius piktnaudžiauja proceso teisėmis, atmetė apeliantų teiginius, kad jis suklastojo kreditorių komiteto darbo reglamentą ir netenkino reikalavimo apie administratoriaus veiksmus pranešti prokurorui (CPK 300 str. 1 d.).
Dėl šioje nutartyje aukščiau išdėstytų aplinkybių, teisėjų kolegija sprendžia, kad kiti atsakovo UAB „Stogavos langai“ apeliacinio skundo bei ieškovo BUAB „Stogava ir Ko“ atsiliepimo į šį skundą argumentai neturi teisinės reikšmės, todėl jie išsamiau neanalizuojami, o nenustačius pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 1 dalyje ir 330 straipsnyje, dėl kurių skundžiamas teismo sprendimas turėtų būti panaikintas ar pakeistas skunde nurodytais motyvais, taip pat nenustačius CPK 320 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų, skundas atmetamas, o teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 263 str. 1 d.). Dėl šios priežasties taip pat netenkinamas apelianto UAB „Stogavos langai“ prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas šiame teisme (CPK 93 str.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.