Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės J. M. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. liepos 28 d. nutarties sustabdyti civilinę bylą pagal ieškovės J. M. ieškinį atsakovui T. L. dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Klaipėdos miesto savivaldybėje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Klaipėdos apylinkės teisme iškelta civilinė byla pagal ieškovės J. M. ieškinį atsakovui T. L., kuriuo prašoma:

1) neterminuotai apriboti atsakovui T. L. tėvo valdžią vaikui E. L., gim. (duomenys neskelbtini);

2) nustatyti E. L., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą ieškovės J. M. gyvenamojoje vietoje;

3) priteisti iš atsakovo T. L. išlaikymą dukrai E. L., gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį po 250 Eur mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; piniginių vaiko lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę J. M..

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

5. Atskirajame skunde nurodoma, kad mirus vaiko E. L. atstovei pagal įstatymą – vaiko mamai S. M., ieškovei, t. y. vaiko močiutei, Klaipėdos miesto savivaldybės mero 2023 m. gegužės 8 d. potvarkiu nustatyta laikinoji globa ir vaiko globėja paskirta ieškovė. Vaiko tėvas – atsakovas – vaiko gyvenime nedalyvauja, jo kontaktiniai duomenys nežinomi. Ieškovės duomenimis, atsakovas niekur nedirba, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio ir nuolatinės gyvenamosios vietos, veda amoralų gyvenimo būdą, daug metų turi priklausomybę alkoholiui, nesiima veiksmų gydytis. Be to, visiškai nusišalino nuo dukros priežiūros, globos bei ugdymo, neteikia vaikui jokios pagalbos, materialinio išlaikymo bei nepalaiko artimo ryšio su vaiku. Nuo vaiko gimimo jo būtinuosius poreikius užtikrina tik ieškovė. Ieškovė vaiką išlaiko, rūpinasi jos auklėjimu, ugdymu, tarp ieškovės ir vaiko yra stiprus ryšys. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius 2023 m. gegužės 8 d. pateikė byloje išvadą, kad neprieštarauja neterminuotai apriboti atsakovo tėvo valdžią nepilnamečiam vaikui.

6. Atskirajame skunde teigiama, kad bylos sustabdymas prieštarauja bendriems civilinio proceso tikslams (CPK 2 straipsnis). Pagal CPK 39 straipsnio 1 dalies nuostatas, šaliai, kuri neturi civilinio procesinio veiksnumo ir atstovo pagal įstatymą arba kuri neturi jai atstovaujančio organo, arba kurios gyvenamoji ir darbo vieta nežinomos, priešingos šalies, kuri siekia atlikti procesinius veiksmus, prašymu teismas gali paskirti kuratorių, kuris konkrečioje byloje veikia kaip atstovas pagal įstatymą. Nagrinėjamu atveju buvo imtasi visų priemonių atsakovui surasti, tačiau to padaryti nepavyko. Siekiant operatyviau ir ekonomiškiau išnagrinėti bylą, būtų tikslinga bylos nagrinėjimo nestabdyti, o paskirti kuratorių. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad aplinkybės, kurioms esant yra galimas kuratoriaus paskyrimas, byloje egzistuoja: nėra žinomos atsakovo gyvenamoji ar darbo vietos, yra būtina skubiai atlikti su šia šalimi susijusius procesinius veiksmus – įteikti jam procesinius dokumentus. Bylos sustabdymas neišvengiamai pailgins bylos nagrinėjimo trukmę, padidins šalių išlaidas, o tai suponuoja CPK 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų civilinio proceso principų – koncentruotumo ir ekonomiškumo – pažeidimo tikimybę.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir nagrinėjimo tvarkos

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys) ar pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

8. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

9. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. liepos 28 d. nutarties dalis, kuria civilinė byla pagal ieškovės J. M. ieškinį atsakovui T. L. dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, sustabdyta iki atsakovo suradimo.

10. Atskirasis skundas iš esmės motyvuojamas tuo, kad pirmosios instancijos teismui paskelbus atsakovo T. L. paiešką būtų tikslinga bylos nagrinėjimo nestabdyti, o paskirti kuratorių.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

11. Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus antrajame skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Apeliacija yra pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma, todėl apeliaciniame procese byla nenagrinėjama iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo bei teisėtumo, nagrinėja fakto ir teisės klausimus, tačiau yra saistomas ne tik byloje pareikšto reikalavimo ribų, bet ir apelianto pasirinkto pažeistų teisių gynybos būdo apeliaciniame procese ir negali peržengti apeliaciniu skundu nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Proceso įstatymai įpareigoja apeliacinės instancijos teismą įvertinti visas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui reikšmingas aplinkybes, buvusias nagrinėjimo dalyku pirmosios instancijos teismui tiriant ir vertinant ieškinio pagrindą sudarančių faktinių aplinkybių visumą, be teisėto pagrindo neperžengiant apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2014).

12. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad šioje teisės normoje nustatytas ribojimas teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui numato ribojimo išlygas. Teismų praktikoje ribojimo išlygos išaiškintos taip, kad teismas turi patikrinti ir įvertinti spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Be to, kasacinio teismo praktikoje nurodyta, jog, priimant naujus įrodymus, būtina užtikrinti priešingos bylos šalies teisę pasisakyti dėl naujų įrodymų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018).

13. Įrodymai konkrečioje civilinėje byloje yra ne bet kokia informacija, o tik informacija apie aplinkybes, kurios yra įrodinėjimo dalykas (CPK 180 straipsnis). Pastarasis reikalavimas yra vadinamas įrodymų sąsajumo taisykle. Įrodymų sąsajumas reiškia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra reikšmingos konkrečioje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2005). Įrodymų teikimas (prašymas juos priimti) byloje negali būti savitikslis – jeigu įrodymas, atsižvelgiant į byloje surinktų kitų įrodymų visumą, neturi esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl išvadų byloje ir jeigu jo pateikimas gali užvilkinti bylos nagrinėjimą, teismas turi teisę atsisakyti jį priimti (CPK 181 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2015).

14. Ieškovė kartu su atskiruoju skundu teikia papildomus įrodymus – 2023 m. liepos 31 d. sutikimą būti kuratoriumi ir kt. įrodymus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pateikti įrodymai gali turėti įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui, yra susiję su nagrinėjamu ginču. Atsižvelgiant į tai, kartu su atskiruoju skundu pateikti įrodymai priimtini.

Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo

15. Išimtiniais atvejais, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, jeigu nežinoma atsakovo buvimo vieta, teismas gali paskelbti atsakovo paiešką per policiją, jei ieškovas įrodo, kad jis ėmėsi visų priemonių atsakovo gyvenamajai vietai nustatyti (CPK 132 straipsnis). Byloje nėra ginčo, kad buvo imtasi visų priemonių atsakovo gyvenamajai vietai nustatyti, tačiau atsakovo gyvenamoji, darbo ar kt. buvimo vietos nežinomos ir kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai paskelbė atsakovo paiešką. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atskirojo skundo argumentais, jog paskelbus atsakovo paiešką teismas turėjo bylos nagrinėjimo nestabdyti, o paskirti kuratorių.

16. Pirma, CPK 39 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog šaliai, kuri neturi civilinio procesinio veiksnumo ir atstovo pagal įstatymą arba kuri neturi jai atstovaujančio organo, arba kurios gyvenamoji ir darbo vieta nežinomos, priešingos šalies, kuri siekia atlikti procesinius veiksmus, prašymu teismas gali paskirti kuratorių, kuris konkrečioje byloje veikia kaip atstovas pagal įstatymą; prašanti paskirti kuratorių šalis privalo įrodyti šioje dalyje numatytas aplinkybes, sudarančias pagrindą skirti kuratorių. Kai šalies interesams byloje atstovauja kuratorius (CPK 39 straipsnis), šiai šaliai skirti procesiniai dokumentai įteikiami kuratoriui (CPK 129 straipsnio 1 dalis).

17. Kuratorius gali būti paskirtas tik esant tam tikroms sąlygoms: 1) nėra žinoma šalies, kuriai turi būti paskirtas kuratorius, gyvenamoji ir darbo vieta (pastarąją aplinkybę, vadovaujantis CPK 129 straipsnio 2 dalimi, turi įrodyti suinteresuotas asmuo); 2) būtina skubiai atlikti su šia šalimi susijusius procesinius veiksmus (vienas iš tokių veiksmų – teismo šaukimo įteikimas); 3) yra suinteresuotos šalies prašymas skirti kuratorių ir išankstinis sumokėjimas už kuratoriaus atstovavimą; 4) kuratoriumi gali būti skiriamas tik fizinis asmuo; 5) būtinas kuratoriumi skiriamo asmens sutikimas; 6) kuratoriumi paskirto asmens interesai neturi būti priešingi atstovaujamos šalies interesams. Jeigu nėra suinteresuoto asmens prašymo ir išankstinio sumokėjimo už kuratoriaus atstovavimą ar kuratoriumi skiriamo asmens sutikimo, laikytina, kad kuratoriaus paskyrimas negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-603/2009).

18. Byloje nėra duomenų, kad, iki priimant skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, teismui buvo pateikti prašymas skirti kuratorių, išankstinis sumokėjimas už kuratoriaus atstovavimą ar kuratoriumi skiriamo asmens sutikimas, todėl laikytina, kad priimant skundžiamą nutartį kuratoriaus paskyrimas nebuvo galimas.

19. Antra, bylose dėl išlaikymo priteisimo ar tėvystės nustatymo, taip pat bylose, susijusiose su šiomis bylomis, teismas gali paskirti kuratorių tik atlikęs atsakovo paieškos procedūrą (CPK 129 straipsnio 2 dalis). Vadinasi, bylose dėl išlaikymo priteisimo, kai nežinoma atsakovo gyvenamoji ar darbo vieta, pirmiausia turi būti atlikta atsakovo paieškos procedūra ir tik po to gali būti skiriamas kuratorius.

20. Trečia, bylos sustabdymas – tai procesinių veiksmų, kuriais siekiama bylą išspręsti iš esmės, atlikimo laikinas sustabdymas neapibrėžtam terminui; byla gali būti sustabdyta dėl įstatymuose numatytų objektyvių aplinkybių, kliudančių išnagrinėti civilinę bylą ir nepriklausančių nuo dalyvaujančių byloje asmenų ar teismo valios, taip pat kitais atvejais, nors įstatymuose ir nenumatytais, tačiau kliudančiais teismui išnagrinėti bylą iš esmės (CPK 162³ straipsnis). CPK 164 straipsnio 1 punktas suteikia teismui teisę sustabdyti bylą, kai yra paskelbta atsakovo paieška. Apibrėžti paieškos procedūros atlikimo terminą teismas galimybės neturi, todėl, paskelbus atsakovo paiešką, atidėti bylos nagrinėjimą yra netikslinga. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai bylą sustabdė.

21. Tačiau CPK 164 straipsnio 1 punkto atveju byla sustabdoma, iki bus pašalintos aplinkybės, dėl kurių buvo sustabdyta byla (CPK 166 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovo paieškos procedūros atlikimas CPK 129 straipsnio 2 dalies prasme reiškia ne tik atsakovo suradimą, kadangi atlikus asmens paieškos procedūras jis gali būti ir nerastas, be to, kaip minėta, paieška gali trukti neapibrėžtą laiką. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bylos atnaujinimas ir kuratoriaus paskyrimas galimas ir gavus duomenis iš policijos apie atliktus paieškos procedūros veiksmus ir paieškos rezultatus.

22. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju skundžiama nutartimi paskelbęs atsakovo paiešką teisėtai ir pagrįstai bylą sustabdė, tačiau neteisėtai ir nepagrįstai nustatė bylos sustabdymo terminą – iki atsakovo suradimo ir turėjo nustatyti terminą – iki bus gauti duomenys iš policijos apie atliktus paieškos procedūros veiksmus ir paieškos rezultatus.

Dėl bylos procesinės baigties

23. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino bylos aplinkybes, tinkamai taikė ir aiškino ginčui aktualias teisės normas, susijusias su bylos sustabdymu. Tačiau apeliacinės instancijos teismasmano, kad pirmosios instancijos teismas ne iki galo tiksliai įvertino bylos sustabdymo terminą, todėl ši skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalis keistina (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Priimti su atskiruoju skundu pateiktus įrodymus.

Atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. liepos 28 d. nutarties rezoliucinės dalies trečią pastraipą ir ją išdėstyti taip:

„Civilinę bylą sustabdyti, iki bus gauti duomenys iš policijos apie atliktus atsakovo paieškos procedūros veiksmus ir paieškos rezultatus“.

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.