Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovui A. I., išvadą teikiančios institucijos Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus įgaliotam asmeniui M. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. I. ieškinį atsakovei A. I. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, prievolių padalijimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, tretieji asmenys valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Kauno apskrities VPK Kauno miesto Centro PK, UAB „Autrolis“, UAB „Palink“, UAB „Gulbelė“, UAB „Teledema“, UAB „Kauno autobusai“, UAB „Omnitel“, išvadą teikianti institucija Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovė teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko. Procesiniai dokumentai (ieškinys su priedais) atsakovei įteikti viešo paskelbimo būdu. Teismo šaukimas į 2016-06-22 posėdį atsakovei įteiktas asmeniškai, ieškovė pateikė prašymą nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, nurodė, kad su ieškiniu sutinka. Apie perskirtą teismo posėdžio datą atsakovei pranešta pranešimu ir viešo paskelbimo būdu, paskelbiant pranešimą specialiame interneto tinklalapyje.

Trečiasis asmuo Kauno apskritie VPK Kauno miesto Centro policijos komisariatas pateikė informaciją, kad A. I. atžvilgiu Kauno apylinkės teisme laikotarpiu nuo 2012-08-20 iki 2013-12-05 priimti nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose ir paskirtos baudos. A. I. baudų nesumokėjus, todėl antstolių kontorose vykdomi išieškojimai valstybės naudai (b. l. 64). Nurodė, kad nėra kreditorius nurodytoje byloje (b. l. 112, 152).

Trečiasis asmuo UAB „Gulbelė“ pateikė informaciją, kad yra A. I. kreditorė, A. I. skolinga 47,18 Eur (b. l. 114).

Išvadą teikianti institucija Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius teismo posėdžio metu pateikė išvadą, kad nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu atitinka vaiko interesus, iš atsakovės vaiko išlaikymui priteistinas išlaikymas, pažymėjo, kad ieškovo prašomas priteisti išlaikymas galimai pažeidžia nepilnamečio vaiko interesus, nes yra per mažas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad šalių santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) Panevėžio miesto civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) (b. l. 5). Šalys yra nepilnamečio M. A. I., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai (b. l. 6). A. I. ir A. I. nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų neturi (b. l. 10, 11), nėra įregistravę transporto priemonių (b. l. 12, 13). Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu nustatyta, kad A. I. nėra (duomenys neskelbtini) gimusio vaiko D. I. tėvas (b. l. 7-9). A. I. ne kartą teista už tyčinį nusikaltimą, 2015-06-15 Kauno apylinkės teismo nutartimi, kuri buvo ištaisyta 2015-06-25 nutartimi, nustatyta galutinė bausmė – 2 metai 2 mėnesiai laisvės atėmimo; Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-08-14 nutartimi paleista iš Panevėžio pataisos namų; Kauno apylinkės teismo 2015-12-23 nutartimi panaikintas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, pasiųsta atlikti likusią bausmės dalį (b. l. 137-138).

Dėl santuokos nutraukimo.

Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. CK 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoka prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. Taigi, ištuoka galima, kai nustatoma, jog sutuoktinis iš esmės pažeidė santuokines pareigas, nustatytas CK 3.26-3.30 str. str., 3.35 str., 3.36 str., 3.85 str., 3.92 str., 3.109 str.

Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Įstatymo leidėjas CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtino prezumpciją, kada santuoka yra laikoma iširusia dėl sutuoktinio kaltės, t. y. nustatė sutuoktinio elgesio atvejus, kurie turėtų nekelti abejonių dėl jo kaltės, nebent tokiu elgesiu kaltinamas sutuoktinis įrodytų, kad taip nesielgė. Tokie atvejai – tai sutuoktinio nuteisimas už tyčinį nusikaltimą, jo neištikimybė, žiaurus elgesys su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, palikimas šeimos ir nesirūpinimas ja daugiau kaip vienerius metus. Teismų praktikoje kaip pagrindas nutraukti santuoką dėl sutuoktinio kaltės pripažįstamas ne tik CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nurodytas sutuoktinio elgesys, bet ir kiti sutuoktinio veiksmai, tokie kaip nuolatinis jam tenkančių pareigų nevykdymas, nesirūpinimas šeimos nariais, jų žeminimas ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. J. B., bylos Nr. 3K-3-2/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. Ž. v. J. Ž., bylos Nr. 3K-3-233/2011).

Ieškinyje nurodyta ir ieškovas teismo posėdžio metu teigė, jog dėl santuokos nutraukimo kalta atsakovė, kadangi ji ėmė vartoti narkotikus, 2012 m. liepos 14 d. išėjo iš namų, palikusi jį ir sūnų, ir nuo to laiko nebendrauja, šeima nesirūpina, neprisideda prie šalių nepilnamečio vaiko poreikių tenkinimo, su kitu vyru susilaukė sūnaus, be to, iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovė teista už tyčinį nusikaltimą.

CK 3.60 straipsnyje įtvirtintos prezumpcijos yra nuginčijamos – kitas sutuoktinis gali pateikti įrodymų ir nurodyti faktines aplinkybes, pagrindžiančias, kad santuoka realiai iširo ne dėl pirmojo sutuoktinio nurodytų priežasčių (su kuriomis įstatyme siejamos santuokos iširimo kaltės prezumpcijos), bet dėl kitų priežasčių (CK 3.61 str. 1 d.). Atsakovė nepateikė įrodymų, paneigiančių CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas prezumpcijas, t. y. kad yra teista už tyčinį nusikaltimą, paliko šeimą ir ja nesirūpina daugiau kaip vienerius metus, be to, pateiktame prašyme nurodė, kad su ieškiniu sutinka.

Įvertinus ieškinyje išdėstytas aplinkybes, ieškovo paaiškinimus, byloje esančius rašytinius įrodymus, taip pat įstatyme įtvirtintų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą – sutuoktinių lojalumą vienas kitam, pagarbą, moralinę bei materialinę paramą, prisidėjimą prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo, darytina išvada, kad šalims gyvenant santuokoje atsakovė nebuvo lojali, negerbė šeimos, 2012-07-14 paliko šeimą ir nesirūpina nei ieškovu, nei šalių nepilnamečiu sūnumi, nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnametį vaiką, yra ne kartą teista už tyčinį nusikaltimą, todėl pažeidė sutuoktinio pareigas, numatytas CK 3.26, 3.27, 3.30 straipsniuose. Šalys nebegyvena kaip šeima, neveda bendro ūkio, nepalaiko santuokinių ryšių, atsakovė atlieka laisvės atėmimo bausmę, ieškovas taikytis nepageidauja, atsakovė su ieškinio reikalavimais sutinka, todėl teismas daro išvadą, kad sutuoktiniams toliau kartu gyventi ir išsaugoti šeimą nėra galimybės. Imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti netikslinga, nes nebegalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu (CK 3.64 str. 2 d.).

Tai, kad atsakovė paliko šeimą ir ja nesirūpina daugiau nei trejus metus, yra teista už tyčinius nusikaltimus ir atlieka laisvės atėmimo bausmę, ieškovui vienai tenka pareiga rūpintis šeima ir šalių nepilnamečiu sūnumi, vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais (CPK 3 str. 7 d., CK 1.5 str.), teismo vertinimu, yra pagrindas pripažinti atsakovę kalta dėl šalių santuokos iširimo ir santuoką nutraukti dėl atsakovės kaltės, todėl šalių santuoka nutrauktina pripažįstant, kad santuoka iširo dėl atsakovės kaltės.

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (LR CK 3.69 str. 1 d.). Ieškovas prašo palikti esamas pavardes, todėl po santuokos nutraukimo šalims paliekamos pavardės „I.“ ir „I.“.

Ieškovas sau išlaikymo iš atsakovės nereikalauja.

Šalys dalintino turto neturi.

Ieškovas prašo pripažinti prievoles kreditoriams Kauno apskrities VPK Kauno miesto Centro PK, valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, UAB „Autrolis“, UAB „Palink“, UAB „Gulbelė“, UAB „Teledema“, UAB „Kauno autobusai“ asmeninės atsakovės prievolėmis. Iš antstolių informacinės sistemos duomenų nustatyta, kad antstolių kontorose vykdomi išieškojimai iš A. I. valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, UAB „Palink“, UAB „Gulbelė“, UAB „Teledema“, UAB „Kauno autobusai“, UAB „Omnitel“ naudai. Pažymėtina, kad reorganizavus UAB „Autrolis“, jo teises ir pareigas perėmė UAB „Kauno autobusai“, todėl būtent UAB „Kauno autobusai“ yra kreditorius šioje byloje, taip pat pažymėtina, kad Kauno apskrities VPK Kauno miesto Centro PK nėra kreditorius byloje, baudos, paskirtos už administracinius teisės pažeidimus, mokamos valstybės naudai, todėl šiuo atveju kreditorius yra valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad atsakovės kreditoriai atsirado tuo metu, kai šalys jau kartu nebegyveno. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pripažintina, kad prievolės valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, UAB „Palink“, UAB „Gulbelė“, UAB „Teledema“, UAB „Kauno autobusai“, UAB „Omnitel“ yra asmeninės atsakovės prievolės.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Sprendžiant klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo būtina nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaikų interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vieningą praktiką atkreipia dėmesį, jog teismas, priimdamas sprendimą byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo (motinos) tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko norus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-09-03 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008).

Byloje esančiais duomenimis ir ieškovo paaiškinimais nustatyta, kad nepilnametis Marsas A. I. gyvena su tėvu A. I., atsakovė atlieka laisvės atėmimo bausmę, tarp šalių nėra ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Byloje nėra duomenų, kad nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu prieštarautų vaiko interesams. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, nepilnamečio Marso A. I. gyvenamoji vieta nustatytina su tėvu A. I..

Dėl išlaikymo priteisimo

Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Teismas pažymi, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Pagal susiformavusią teismų praktiką, orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo vaikui dydį, laikoma Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą. Nuo 2016-07-01 minimali mėnesinė alga yra 380 Eur. Minėta suma laikytina pakankama būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti, t. y. patenkinti vaiko poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.

Nagrinėdamas šeimos bylas, teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu (CPK 376 str. 3 d.).

Ieškovas ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės nepilnamečio vaiko išlaikymui po 1 MGL (38 Eur) per mėnesį, nurodė, kad jis išlaiko sūnų, jo gaunamas darbo užmokestis yra pakankamas vaiko išlaikymui. Byloje nustatyta, jog atsakovė yra darbingo amžiaus, neturinti sveikatos problemų (kitokių duomenų byloje nėra), šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, tačiau ją atlikusi galės dirbti, turėti su darbo santykiais susijusias pajamas ir materialiai prisidėti prie savo nepilnamečio vaiko išlaikymo.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, taip pat į nepilnamečio vaiko amžių bylos nagrinėjimo teisme metu (7,5 metų) teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas ieškinio dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo iš atsakovės išeiti už ieškinio reikalavimo ribų, nuo ieškinio pareiškimo dienos iki M. A. I. pilnametystės priteisiant iš atsakovės A. I. išlaikymą sūnui M. A. I. kas mėnesį periodinėmis išmokomis mokant po 60 Eur (CPK 178, 197, 185 straipsniai, CK 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalis 1 punktas).

Išlaikymas kasmet indeksuojamas vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.200 straipsnis, 3.208 straipsnis), išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise skiriamas ieškovas A. I..

Sprendimo dalis dėl priteisto išlaikymo vykdoma skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies l punktas).

Šalys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms (vieno iš tėvų materialinei padėčiai, vaiko poreikiams, jo sveikatos būklei) jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimo išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 str. 1 d.). Ieškovas, kreipdamasis į teismą, turėjo sumokėti 41 Eur žyminį mokestį, tačiau žyminio mokesčio nesumokėjo, pateikė Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos raštą dėl žyminio mokesčio grąžinimo (b. l. 31). Kadangi Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-04-22 nutartimi ieškovui grąžintas 50 Eur žyminis mokestis, ieškovas dėl šios sumos grąžinimo turi kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją. Teismas šios sumos negalėjo įskaityti, todėl iš atsakovės valstybės naudai priteistina 41 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą dėl santuokos nutraukimo ir 22 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo, iš viso – 63 Eur.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, tenkančios kiekvienai šaliai, yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (3 Eur), todėl jos nepriteistinos (CPK 92, 96 str., Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2014-09-23 įsakymas Nr.1R-298/1K-290).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270, 385 straipsniais teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nutraukti ieškovo A. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovės A. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini), santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Panevėžio miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovės A. I. kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovui A. I. palikti santuokinę pavardę „I.“, atsakovei A. I. palikti santuokinę pavardę „I.“.

Pripažinti, kad prievolės valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, UAB „Palink“, UAB „Gulbelė“, UAB „Teledema“, UAB „Kauno autobusai“, UAB „Omnitel“ yra asmeninės atsakovės A. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini), prievolės.

Nustatyti nepilnamečio M. A. I., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su tėvu A. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovės A. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiam sūnui M. A. I., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 60 Eur (šešiasdešimt eurų) nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2015-11-12) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti ieškovą A. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovės A. I., a. k. (duomenys neskelbtini), valstybei 63 Eur žyminį mokestį. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.