Kauno apygardos teismo nutartis

2020-01-10 · Civilinė byla Nr. 2A-61-638/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-01-10
Bylos Nr.
2A-61-638/2020
Teisminio proceso Nr.
2-34-3-01257-2018-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Egidijus Tamašauskas, Mindaugas Šimonis, Diana Labokaitė
Ieškovas
A. K.
Atsakovas
M. T.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2A-61-638/2020Teisminio proceso Nr. 2-34-3-01257-2018-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.1.8. (S) 2.2.1.9.4.
Kauno apygardos teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. sausio 10 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dianos Labokaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Mindaugo Šimonio, Egidijaus Tamašausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. K. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-831-805/2019 pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovei M. T. dėl asmens garbės ir orumo gynimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas A. K., patikslinęs ieškinio reikalavimus atsakovei M. T. dėl asmens garbės ir orumo gynimo, prašė pripažinti, kad atsakovė M. T. paskleidė tikrovės neatitinkančią ieškovo A. K. garbę ir orumą žeminančią informaciją, sakydama, kad jis nužudė O. D., o būtent: „..kas čia per žmogus, nu D. tu nužudei, kas tu per žmogus“, „kankino žmogų, kankino kaip žvėrį“, priteisti iš atsakovės M. T. ieškovo A. K. naudai 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Šalies argumentai

2. Ieškovas ieškinyje nurodė ir paaiškino, kad atsakovė M. T. 2017 m. lapkričio 23 d. Prienų rajono apylinkės teisme nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-910-939/2017 dėl ieškovui ir atsakovei bendrąja daline nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo kadastrinių matavimų bylos pateikimo tikrinti bei įregistravimo VĮ Registrų centras, teisme vykusio posėdžio metu, duodama parodymus pasakė šias frazes: „..kas čia per žmogus, nu D. tu nužudei, kas tu per žmogus“, „kankino žmogų, kankino kaip žvėrį“. Atsakovės paskleisti duomenys apie ieškovo asmeninį gyvenimą neatitinka tikrovės bei žemina jo garbę bei orumą. Duomenys buvo paskleisti teismo posėdžio metu, kuriame be ieškovo ir atsakovės, dalyvavo abiejų proceso šalių atstovai, trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Prienų ir Birštono žemėtvarkos skyriaus atstovai A. M. ir J. K., tretieji asmenys Ž. D., J. T., teisėja L. L. ir posėdžių sekretorė J. M.. Taigi, informacija apie ieškovą buvo žinoma (perduota) ne tik jam, bet ir kitiems teismo posėdyje dalyvavusiems asmenims. Faktas, kad žinios yra apie ieškovą akivaizdus, nes atsakovė šiuos teiginius išsakė tiesiogiai kreipdamasi į jį. Ieškovas nurodė, kad O. D. ilgus metus buvo jo sugyventinė, kuri mirė(duomenys neskelbtini). Taigi, paskleistos žinios apie tai, kad ieškovas nužudė O. D., neatitinka tikrovės, žemina jo garbę ir orumą. Atsakovės kaltinimai nužudžius ieškovo sugyventinę O. D., su kuria santarvėje nugyveno daug metų, jį įžeidė bei labai įskaudino, sukėlė neigiamas emocijas, išgyvenimus, pakenkė reputacijai bei sumažino bendravimo galimybes. Po tokių kaltinimų ieškovas buvo įsitikinęs, kad teisme dalyvavę asmenys bei institucijų atstovai apie jį gali netinkamai galvoti, laikyti žudiku, dėl to labai jaudinosi, nenorėjo niekur eiti iš namų, tapo uždaresnis. Be to, paūmėjo diagnozuotos ligos, tapo nervingas, naktimis negali užmigti, kreipėsi į medikus, dėl ko buvo išrašyti raminantys vaistai, nustatytas tausojantis režimas. Atsakovės paskleisti duomenys buvo apie atsakovą, tai sąmoningai pasakyta žinia, o ne nuomonė, padaryta tyčia, pateikus konstatuojamojo pobūdžio faktus. Ieškovės buvo pasakyti du sakiniai, nesant juose jokių abejonių, kad ieškovas yra žudikas, nužudęs savo sugyventinę, kankinęs ją kaip žvėrį, kurie peržengė leistinas ribas, žemina asmens garbę ir orumą.

3. A. M. T. atsiliepimu prašė ieškinį atmesti. Atsakovė nurodė ir paaiškino, kad

Prienų rajono apylinkės teisme 2017 m. lapkričio 23 d. buvo nagrinėjama civilinė byla, kurioje A. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu be atsakovės sutikimo dėl jiems bendrąja daline nuosavybės teise priklausančios žemės sklypo kadastrinių matavimų bylos pateikimo tikrinimui be atsakovės sutikimo. Teismo posėdžio metu atsakovė dėl ginčo žemės sklypo davė paaiškinimus, teisėja uždavinėjo įvairius klausimus, į kuriuos taip pat davė paaiškinimus. Kai teisėja jos paklausė, ar ji kreipėsi dėl ginčo žemės sklypo plano, ar ji turinti pateikti prie bylos planą, atsakovė teisėjai atsakė, kad neturi pinigų, kad pinigai pas ją nebyra, kad ant vaistų pinigų nelieka. Teisėja posėdžio metu jai pasakė, kad šioje byloje bus bylinėjimosi išlaidos. Kai teisėja jos pasiteiravo, dėl ko ieškovas ir atsakovė tarpusavyje nepasikalbėjo, tada iš susijaudinimo, netyčia išsprūdo žodis, kad „nu D. tu nužudei“. Šį sakinį atsakovė pasakė netyčia, jis išsprūdo, net nejautė, kaip tai pasakė. Pasakydama šiuos žodžius atsakovė nenurodė konkretaus fakto ar įvykio, kuris leistų posėdžio metu dalyvaujantiems proceso dalyviams suprasti, apie ką ji akivaizdžiai kalba. Atsakovei šis teiginys išsprūdo netyčia, jis atitinka jos nuomonę, o ne faktą. Šį teiginį sakydama atsakovė nesuprato, kad tai gali pažeminti A. K., paniekinti jį ar pakirsti pasitikėjimą juo, ir to nenorėjo. Posėdžio metu ji neįvardijo konkretaus asmens, tik pasakė – D., nepasakė, kas ji yra, neįvardijo jos vardo. Tik pasakė „kas tu per žmogus“, o to asmens neįvardijo. Teismo posėdžio metu apie D. jokios kalbos nebuvo. Teisėja taip pat nepaklausė, kas yra D., taip pat neįvardijo, kas D. nužudė. Posėdžio metu pasakydama šiuos žodžius neturėjo tyčios šmeižti ar pažeminti ieškovą A. K.. Su ieškovu santykiai niekada nebuvo geri, o šiuo metu santykiai dar labiau pablogėjo. O. D. buvo A. K. sugyventinė, jie gyveno nesusituokę. Tarpusavyje sugyventiniai nesugyveno, pykosi, tai atsakovei pasakojo pati O. Teismo posėdžio metu pasakė šiuos žodžius „kankino žmogų, kankino kaip žvėrį“, nes O. D. kankinosi dėl ligos, o A. K., atsakovės nuomone, šios tinkamai neprižiūrėjo. Teismo posėdžio metu pasakė, kad „visi kaimynai žino“, nes kaip A. K. elgėsi su O. D. matė ir kaimynai. Teismo posėdžio metu tikslo apšmeižti A. K. neturėjo. Teismo posėdžio metu pasakydama, kad „nu D. tu nužudei“, atsakovė turėjo omenyje, kad ieškovas A. K. savo sugyventinės nenužudė, o elgėsi su ja blogai, susijaudinusi teismo posėdžio metu netyčia pavartojo ne tokį žodį.

0 II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Alytaus apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 23 d. sprendimu ieškinį atmetė.

5. Teismas Liteko duomenimis nustatė, kad Prienų rajono apylinkės teisme 2017 m. lapkričio 23 d. buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-910-939/2019 pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovei M. T. dėl jiems bendrąja daline nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo kadastrinių matavimų bylos pateikimo tikrinimui be atsakovės sutikimo. Teismas nurodė, kad prie nagrinėjamos civilinės bylos pateiktos ikiteisminio tyrimo medžiagos duomenimis 2017 m. lapkričio 23 d. vykusio teismo posėdžio metu atsakovė M. T. pasakė: „nu tu tikrai baisus žmogus“ (garso įrašo laikas – 47:43); „nu tai kad jis ūsus kraipo ir kas čia per žmogus nu D. tu nužudei, kas tu per žmogus“ (garso įrašo laikas – 1:03:30); „kankino žmogų, kankino kaip žvėrį“; „Aš viską visi kaimynai žino“; „O dabar jau mane kankina“. Dėl šių atsakovės M. T. teismo posėdyje pasakytų žodžių ieškovas A. K. skundu kreipėsi į Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūrą, prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl M. T. nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 2 dalyje, kadangi M. T. jį apkaltino nužudžius O. D., nors jos mirties liudijime nurodyta mirties priežastis –(duomenys neskelbtini). Tačiau 2018 m. balandžio 20 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, kadangi nepadaryta nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 2 dalyje, nesant M. T. veiksmuose nusikaltimo sudėties požymio – tyčios. Teismas nurodė, kad ieškovui A. K. apskundus Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimą vyriausiajam prokurorui, šis 2018 m. gegužės 24 d. nutarimu skundą atsisakė tenkinti, o apskundus pastarojo nutarimą ikiteisminio tyrimo teisėjui, šis 2018 m. birželio 21 d. nutartimi skundą taip pat atmetė (b. l. 9–12). Ieškovui A. K. apskundus ikiteisminio tyrimo teisėjo 2018 m. birželio 21 d. nutartį, Kauno apygardos teismas 2018 m. liepos 24 d. nutartimi skundą atmetė ir paliko galioti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo 2018 m. birželio 21 d. nutartį nepakeistą (b. l. 25–26). Teismas pažymėjo, kad šiuo atveju teismas, nagrinėdamas civilinę bylą Nr. 2-910-939/2017, po atsakovės žodžių „..kas čia per žmogus, nu D. tu nužudei, kas tu per žmogus“, „kankino žmogų, kankino kaip žvėrį“, nurodė atsakovei dėl elgesio teismo posėdyje (garso įrašo laikas nuo 1:03:30), po ko atsakovė atsiprašė, tačiau teismas jokių kitų priemonių, numatytų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 103-109 straipsniuose netaikė, atskirosios nutarties pagal (duomenys neskelbtini)300 straipsnius nepriėmė. Teismas vertino, kad atsakovė tyčios paskleisti tikrovės neatitinkančią, ieškovo garbę ir orumą žeminančią informaciją neturėjo. Teismas nustatė, kad esant konfliktiškai nusiteikusioms vienas kito atžvilgiu šalims dėl ginčo dalyko – žemės sklypo ribų, frazė, dėl kurios ieškovas kreipėsi į teismą, atsakovės buvo pasakyta teisminio bylos nagrinėjimo metu vieną kartą, to nekartojus keletą kartų ar sistemingai.

6. Teismas nustatė, kad atsakovės žodžiuose kreipinio į konkretų asmenį nebuvo, neįvardijus jo vardo bei pavardės. Liudytoja apklausta valstybinės institucijos atstovė A. M. patvirtino, jog nesureagavo į teismo procese vykusius konfliktiškai nusiteikusių vienas kito atžvilgiu kaimynų ginčą, atsakovės elgesys, jos vertinimu, nebuvo neadekvatus ar agresyvus, atsakovės kalbą vertindama kaip emocionalią dėl tarp šalių susiklosčiusių įtemptų tarpusavio santykių, patvirtinusi, kad jokia informacija dėl bylos nagrinėjimo dalyvių pasisakymų teismo posėdžio metu pagal valstybės tarnautojo etikos principus, niekur atskleista nebuvo. Teismas sprendė, kad niekuo neparemti ieškovo paaiškinimai dėl neva girdėtų savivaldybės koridoriuose dviejų moterų pokalbio, kad tai jis tas asmuo, nužudęs D. Teismo vertinimu, byloje nepateikta ir jokių kitų objektyvių duomenų, patvirtinančių neva buvus apkalbas ieškovo atžvilgiu kaime, kuriame jis ir atsakovė gyvena. Pasekmių paplitimo mastas bylos duomenimis, išskyrus teismo posėdžio proceso dalyvių, teismo sudėties, nagrinėjusios bylą, šalių ir jų atstovų, trečiųjų asmenų bei liudytojo, kurių kiekvienas savaip interpretavo ginčo šalių pasakytas kalbas, neįrodytas. Teismas pažymėjo, kad išsakyta atsakovės frazė – vienkartinis, susinervinus dėl ginčo esmės (gresiančios papildomos finansinės naštos už žemės sklypo planus) spontaniškai išsprūdęs trumpalaikis atgarsis, subjektyvi atsakovės nuomonė dėl ieškovo buvusių šeimyninių santykių, kurios ieškovas neįrodė buvus paskleistos už teismo posėdžio salės ribų. Dėl ieškovo skundų įstatymo nustatyta tvarka buvo priimti ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir teismo procesiniai sprendimai nutraukti ikiteisminį tyrimą, neturint tyčios apšmeižti kitą žmogų, kas yra būtina sąlyga ne tik baudžiamajai atsakomybei pagal BK 154 straipsnio 2 dalį kilti, bet ir civilinei atsakomybei atsirasti CK 6.248 straipsnio 2 dalies ir BK 16 straipsnio prasme. Teismas nurodė, kad nenustatyta aplinkybių, jog atsakovė turėjo kryptingą ir tikslingą siekį paskleisti neteisingą informaciją, įžeisti, pažeminti ar apšmeižti kitą žmogų, nurodytos frazės buvo pasakytos vienu ir tuo pačiu metu, po ko, teisėjai perspėjus atsakovę, vertinant tai, kad teismo posėdis vyko beveik tris su puse valandos, daugiau panašaus pobūdžio ir turinio žodžių iš atsakovės pusės nebuvo pasakyta, taip pat duoda pagrindą spręsti, kad atsakovė kryptingo siekio paskleisti ieškovo garbę ir orumą žeminančią informaciją neturėjo. Teismas nurodė, kad byloje pateikti duomenys liudija, jog atsakovė turi diagnozuotų ligų, neįgalumas jai suteiktas neterminuotam laikotarpiui nuo 2007 metų, pagal medicininius dokumentus dėl teismų procesų suprastėjo sveikata, nurodžius simptomatiką, kas duoda pagrindą manyti, kad, esant įtemptiems ginčo šalių tarpusavio santykiams, dėl ko ginčo nėra, atsakovė teismo posėdyje dėl įtampos nesusitvardė ir, nesuvaldžiusi emocijų, pasakė subjektyvią nuomonę (b. l. 49–54, 74), kuri niekur kitur paviešinta ar paskleista nebuvo. Teismas padarė išvadą, jog nėra pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimo CK 2.24 straipsnio 9 dalies pagrindu.

7. Teismo vertinimu, objektyvių duomenų, patvirtinančių ieškovo bendravimo sumažėjimo galimybes, būtent dėl minėto ginčo atsiradusius negalavimus, medikų skirtus vaistus ar jų įsigijimą pagrindžiančius dokumentus, taip pat byloje nėra pateikta. Teismas pažymėjo, kad medicinos įstaigos išduoti pažymėjimai dėl kitų bendro pobūdžio ligų, neįgaliojo pažymėjimas, išduotas 2014 metais neterminuotam laikotarpiui, duomenys apie paskirtą senatvės pensiją, vienareikšmiškai neįrodo ir nepagrindžia dėl neva tai atsakovės išsakytų frazių ieškovo patirto sveikatos pablogėjimo, kaip išvestinio liekamojo reiškinio, pagrindžiančio neturtinės žalos sampratą bei dydį. Jokių kitų įrodymų dėl reputacijos pablogėjimo, pažeminimo aplinkinių akyse ir pan., fizinio ar dvasinio skausmo, besąlygiškai dėl atsakovės veiksmų patvirtinančių neturtinę žalą, ieškovas teismui nepateikė. Teismas nurodė, kad šiuo atveju atmetus ieškinį dėl asmens garbės ir orumo gynimo, nėra teisinio pagrindo tenkinti kito – išvestinio ieškovo reikalavimo dėl prašomos priteisti neturtinės žalos dydžio.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

8. Ieškovas A. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2019 m. rugsėjo 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1. Nagrinėjamoje byloje rašytiniai įrodymai, teismo posėdžio garso įrašas, ieškovo, liudytojų Ž. D. bei A. M. parodymai neabejotinai patvirtina, kad atsakovės teiginius girdėjo visi tuo metu teismo salėje esantys asmenys. Kitiems asmenims, o taip pat ir ieškovui nekilo abejonių, kad minėti teiginiai yra apie ieškovą ir jo neva neteisėtus veiksmus nužudant O. D..

8.2. Teismas visiškai nevertino ir nepasisakė dėl liudytojo Ž. D. parodymų, kurie patvirtina, kad žinia buvo paskleista ir pašaliniam asmeniui, ir kad jis tikrai suprato, kad atsakovė būtent ieškovą apkaltino nužudžius O. D., nes rodžiusi tiesiai į jį ranka.

8.3. Visiškai nesutiktina su teismo vertinimu, kad išsakyta atsakovės frazė - vienkartinis, susinervinus dėl ginčo esmės (gresiančios papildomos finansinės naštos už žemės sklypo planus) spontaniškai išsprūdęs trumpalaikis atgarsis, subjektyvi atsakovės nuomonė dėl ieškovo buvusių šeimyninių santykių, kurios ieškovas neįrodė buvus paskleistos už teismo posėdžio salės ribų. Tai buvo atsakovės ne nuomonė, o paskleista žinia.

8.4. Duomenys buvo paskleisti 2017 m. lapkričio 23 d. Prienų rajono apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje posėdžio metu. Taip pat yra akivaizdu, kad duomenys buvo paskleisti būtent apie ieškovą, ir tai buvo atsakovės tyčia sąmoningai pasakyta žinia, o ne nuomonė, ir tuo labiau ne spontaniškai išsprūdęs trumpalaikis atgarsis. Pažymėtina, kad byla buvo nagrinėjama dėl žemės sklypo ribų, todėl nebuvo jokio pagrindo atsakovei susinervinti ir nukrypstant nuo bylos esmės imti kalbėti apie ieškovo šeimyninius santykius.

Atsiliepimas

8.5. Atsakovė teismo posėdžio metu kategoriškai teigė, kad ieškovas nužudė O. D. ir kankino ją kaip žvėrį. Išklausius posėdžio metu padarytą garso įrašą nustatyta, kad teisėjai uždavus atsakovei klausimą ar ji turinti savo planą, ji kreipiasi į ieškovą ir pradeda jį kaltinti, kas jis per žmogus, nužudė O. D., kankino ją kaip žvėrį. Išsakydama šiuos teiginius atsakovė neabejojo ir nedvejojo dėl savo teiginių apie ieškovą tikrumo, informaciją teisme pateikė kaip objektyviai egzistuojantį ir neginčytiną faktą, o ne kaip jo asmeninį tam tikrų faktinių aplinkybių vertinimą. Tai konstatuojamieji sakiniai, kuriais pateikiama konkreti informacija, tikslūs faktai apie kito asmens veiksmus ir aiškiai, nedviprasmiškai būdvardžiais bei daiktavardžiu apibūdinamas kitas asmuo. Teismas visiškai nepagrįstai juos vertino kaip subjektyvią atsakovės nuomonę dėl ieškovo buvusių šeimyninių santykių.

8.6. Atsakovės teiginiai, skirti ieškovui, yra šokiruojantys, nemalonūs, užgaulūs, įžeidūs ir grubūs, jie perteikti gana įtaigiu tonu. Atsakovės paskleisti duomenys apie ieškovą sumenkino jo savivertę, tai yra orumą, be to, žvelgiant iš pasyvaus (pašalinio) stebėtojo perspektyvos, sudarė pagrindą suabejoti jo veiksmų teisėtumu, tai yra, pažemino ir jo garbę. Taigi šioje byloje nustatyti visi pagrindai, būtini civilinei atsakomybei pagal CK 2.24 straipsnio 1 dalį taikyti.

8.7. Teismas netinkamai vertino procesinius sprendimus, priimtus ikiteisminio tyrimo metu, nurodant, kad teismo procesiniai sprendimai nutraukti ikiteisminį tyrimą neturint tyčios apšmeižti kitą žmogų, kas yra būtina sąlyga ne tik baudžiamajai atsakomybei pagal BK 154 straipsnio 2 dalį kilti, bet ir civilinei atsakomybei atsirasti CK 6.248 straipsnio 2 dalies ir BK 16 straipsnio prasme. Visuose procesiniuose sprendimuose buvo nurodyta, kad savo pažeistas teises ieškovas turi ginti civiline tvarka, nes tam yra visos sąlygos.

4. A. M. T. atsiliepime nurodė, jog jai netyčia išsprūdo žodis, kad „..nu D. tu nužudei“. Šį teiginį sakydama atsakovė nesuprato, kad šie žodžiai gali pažeminti ieškovą A. K., jį paniekinti. Atsakovė neturėjo tyčios šmeižti ar pažeminti nukentėjusįjį. Atsakovės nuomone, ieškovas A. K. nesiskaitė su O. D., nes moteris gyvendama su ieškovu A. K. patyrė didelę įtampą, nervus, stresą. Atsakovė mano, kad O. D. dėl tokio jos vyro elgesio, dėl patiriamo streso, gyvenimo įtampoje, susirgo onkologine liga. Tai yra atsakovės nuomonė. O. D. kankinosi dėl ligos, o ieškovas A. K., atsakovės nuomone, savo sugyventinės tinkamai neprižiūrėjo. Teismo posėdžio metu pasakydama, kad „..nu D. tu nužudei“, atsakovė turėjo omenyje, kad ieškovas A. K. savo sugyventinės O. D. nenužudė, o elgėsi su ja blogai. Atsakovė susijaudinusi teismo posėdžio metu netyčia pavartojo ne tokį žodį.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

6. Atsakovė prie atsiliepimo į apeliacinį skundą pridėjo naujus įrodymus: medicinos dokumentų išrašus, invalidumo pažymėjimą, pažymą apie šeimos sudėtį, pažymą apie asmeniui iš mokėtas išmokas. CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama, išskyrus išimtines situacijas, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti įrodymus arba kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Šiuo atveju tokio išimtinumo nenustatyta. Be to, dalis atsakovės pateiktų dokumentų (medicininių dokumentų išrašai, šeimos sudėties pažymėjimas, pažyma apie asmeniui išmokėtas išmokas), byloje jau yra pateikta, pirmosios instancijos teismas tuos įrodymus įvertino. Todėl atsakovės naujai pateikti įrodymai prie bylos neprijungiami ir nevertinami.

7. Apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl teismo posėdžio metu išsakytų tikrovės neatitinkančių, garbę ir orumą žeminančių teiginių ir tuo padarytos neturtinės žalos atlyginimo (CK 2.24 str. 9 d.).

8. Byloje nustatyta, kad 2017 m. lapkričio 23 d. Prienų rajono apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovei M. T. dėl jiems bendrąja daline nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo kadastrinių matavimų bylos pateikimo tikrinimui be atsakovės sutikimo. Teismo posėdžio metu atsakovė M. T. pasakė žodžius, kuriais, ieškovo teigimu, paskleidė ieškovo garbę ir orumą žeminančias, tikrovės neatitinkančias žinias, padarė jam neturtinę žalą. Aplinkybės, kad ginčo pasisakymai buvo pasakyti teismo posėdžio metu, kad juos išsakiusi atsakovė ir toje byloje buvo bylos dalyvė, atsakovė, yra nustatytos ir šalių neginčijamos.

9. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškinį nustatęs, kad esant įtemptiems ginčo šalių tarpusavio santykiams atsakovė teismo posėdyje dėl įtampos nesusitvardė ir nesuvaldžiusi emocijų pasakė savo subjektyvią nuomonę. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone ir papildomai pažymi, kad pagal CK 2.24 straipsnio 9 dalį, garbės ir orumo gynimo nuostatos netaikomos teismo proceso dalyviams, kurie už teismo posėdžio metu pasakytas kalbas ar teismo dokumentuose paskelbtus duomenis neatsako.

10. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad CK 2.24 str. 9 d. nustatytos normos tikslas yra nustatyti visišką imunitetą civilinei atsakomybei nuo garbės ir orumo klausimų teisminio nagrinėjimo asmenims, teikiantiems duomenis teismo procese. CK 2.24 straipsnio 9 dalies nuostatos teisės teorijoje vertinamos kaip absoliutaus imuniteto atvejis, nes nėra siejamas su jokiomis sąlygomis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2005 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-149, kur imunitetas buvo pritaikytas baudžiamosios bylos dalyvei už pareiškime teismui išdėstytus teiginius, Klaipėdos apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr.e2A-1013-513/2019 imunitetas pritaikytas atsakovui už kitoje civilinėje byloje teiktuose procesiniuose ir kituose dokumentuose ir teismo posėdžių metu išdėstytus teiginius; Panevėžio apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2A-885-252-2016 imunitetas buvo pritaikytas liudytojui civilinėje byloje už įžeidžiamus teiginius, pasakytus bylos šaliai teismo posėdžio metu; Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. sausio 19 d. nutartyje civilinėje byloje e2S-572-340/2016 imunitetas buvo pritaikytas FNTT specialistėms už teiginius išvadoje baudžiamojoje byloje).

11. Kasacinis teismas pažymėjo ir tai, kad kito asmens teises pažeidžiančiam asmeniui atsakomybė gali būti taikoma tame procese, kuriame procesinėmis teisėmis piktnaudžiaujama (jau minėta LAT nutartis Nr.3K-3-149). Šios bylos atveju buvo nustatyta, kad atsakovei M. T. 2017 m. lapkričio 23 d. teismo posėdyje pasakius ginčo teiginius, bylą nagrinėjusi teisėja M. T. įspėjo sakydama, kad „ribų viršyti negalima, gal jūsų nervai nelaiko, jūs dabar ant žmogaus kažką pasakėt“. M. T. atsiprašė (ikiteisminio tyrimo medžiaga, b.l. 31). Kolegijos nuomone, toks teismo įspėjimas M. T. buvo pakankama priemonė sustabdyti atsakovę nuo piktnaudžiavimo savo teisėmis.

12. Nurodytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą sprendimą teisės taikymo aspektu, konstatuoja, kad apelianto nurodytais motyvais nėra pagrindo naikinti apskųstą teismo sprendimą. Nors pirmosios instancijos teismas tiesiogiai ir nesirėmė CK 2.24 str. 9 d. nustatytu imunitetu, tačiau iš esmės teisingai išnagrinėjo bylą ir priėmė teisingą sprendimą.

13. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas pirmosios instancijos teisme nekeičiamas. Atsakovė nepateikė duomenų apie savo turėtas išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Valstybės turėtos išlaidos už procesinių dokumentų siuntimą (8,42 Eur) iš ieškovo priteistinos 50 proc. apimties (4,21 Eur), nes ieškovui yra suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba finansuojant 50 proc. išlaidų ( b.l. 42) ( Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 14 str. 2 d.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei iš ieškovo A. K., a.k(duomenys neskelbtini) 4,21 Eur (keturis eurus ir 21 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai į biudžeto pajamų sutrenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Diana LabokaitėMindaugas ŠimonisEgidijus Tamašauskas