- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-01-19
- Bylos Nr.
- e2S-572-340/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-16043-2015-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tatjana Žukauskienė
- Ieškovas
- L. S.
- Atsakovas
- G. K., A. M.
- Advokatai
- Jovitas Elzbergas
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo L. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo L. S. ieškinį atsakovėms G. K. ir A. M. dėl garbės ir orumo gynimo bei neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
ieškovas L. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2012 m. lapkričio 23 d. specialisto išvadoje „Dėl UAB „Dalkia Lietuva“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo“ Nr. 5-1/144 pateikta tam tikra dalis informacijos (teiginiai) neatitinka tikrovės, yra nepagrįsta ir menkina UAB „Vilniaus energija“ prezidento L. S. dalykinę reputaciją, garbę ir orumą; įpareigoti atsakoves G. K. ir A. M. paneigti FNTT specialisto išvadoje pateiktą informaciją apie UAB „Vilniaus energija“ ir jos prezidentą L. S.; priteisti solidariai iš atsakovių 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Atsiliepimas
Atsakovės G. K. ir A. M. atsiliepimuose į ieškinį prašė jį atmesti dėl to, kad jos yra netinkamos atsakovės, taip pat atmesti ieškinį kaip nepagrįstą bei civilinę bylą nutraukti dėl to, kad ji nenagrinėtina civilinio proceso tvarka.
Parengiamajame teismo posėdyje atsakovių G. K. ir A. M. atstovas advokatas L. L. pateikė rašytinį prašymą nutraukti civilinę bylą kaip nenagrinėtiną civilinio proceso tvarka (CPK 293 str. 1 d. 1 p.) bei skirti ieškovui L. S. baudą už piktnaudžiavimą procesine teise pareikšti ieškinį. Kaip esminį argumentą dėl bylos nutraukimo atsakovių atstovas nurodė aplinkybę, kad ieškovas ginčija atsakovių kaip FNTT specialisčių parengtą išvadą, kuri kaip įrodymas yra vertinama nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje. Atsakovių atstovo teigimu, tik pasibaigus baudžiamajai bylai, kurioje bus įvertinta kaip įrodymas FNTT specialisčių parengta išvada, atsiras pagrindas pradėti civilinį procesą dėl ieškovo garbės ir orumo gynimo. Atsakovių atstovas taip pat prašė skirti ieškovui baudą už nepagrįsto ieškinio pateikimą, nes ieškovas nenurodė, kokiu būdu ir per kokias visuomenės informavimo priemones atsakovės paskleidė melagingą informaciją apie ieškovą; be to, ieškinys pareikštas turint tikslą civilinio proceso tvarka paneigti baudžiamojoje byloje pateikto įrodymo tinkamumą ir tokiu būdu suformuoti iš anksto teismo poziciją ieškovo, kuris yra baudžiamojoje byloje kaltinamasis, atžvilgiu.
Šalies argumentai
Ieškovo L. S. atstovas advokatas Jovitas Elzbergas pateikė rašytinius paaiškinimus, prašydamas atmesti atsakovių atstovo prašymą dėl bylos nutraukimo. Nurodė, kad prašymo teiginiai dėl bylos nutraukimo yra deklaratyvaus pobūdžio bei pačiame prašyme nurodyta, jog byla dėl garbės ir orumo gynimo turi būti nagrinėjama civilinio proceso tvarka. Ieškovo atstovo nuomone, nagrinėjamu atveju gali būti sprendžiamas tik klausimas dėl civilinės bylos sustabdymo, kol bus išnagrinėta baudžiamoji byla (CPK 163 str. 1 d. 3 p.); civilinė byla negali būti nutraukta, nes tokiu atveju būtų eliminuota ieškovo teisė į teisminę gynybą dėl garbės ir orumo gynimo, o atsakovės išvengtų atsakomybės. Ieškovo atstovas nurodė, jog nėra pagrindo skirti ieškovui baudą vien dėl to, kad jis pasinaudojo teise pareikšti ieškinį.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. spalio 8 d. nutartimi nutraukė civilinę bylą pagal ieškovo L. S. ieškinį atsakovėms G. K. ir A. M. dėl garbės ir orumo gynimo bei neturtinės žalos atlyginimo; netenkino atsakovių G. K. ir A. M. atstovo advokato L. L. prašymo skirti baudą ieškovui L. S. dėl nesąžiningai pareikšto nepagrįsto ieškinio. Teismas nurodė, kad nepaisant to, jog teismas nutartimi buvo nustatęs terminą ieškovui patikslinti faktinį pagrindą, nurodant kokią konkrečiai tikrovės neatitinkančią informaciją atsakovės paskleidė per visuomenės informavimo priemones, ieškovas galutiniame patikslintame ieškinyje paliko tokio paties turinio reikalavimus, prašant pripažinti neatitinkančias tikrovės konkrečias FNTT specialisto išvadoje padarytas išvadas. Teismas, įvertinęs ieškinio reikalavimų turinį ir faktinį pagrindą, bei šios bylos nagrinėjimo dalyko tiesiogines sąsajas su baudžiamojoje byloje tiriamu įrodymu, padarė išvadą, kad, nors ieškovas lingvistiškai ieškinio reikalavimuose ir nenurodė, tačiau akivaizdu, kad jis kreipėsi į teismą su ieškiniu, turėdamas tikslą civilinio proceso tvarka nuginčyti baudžiamojoje byloje vertinamą ir tiriamą rašytinį įrodymą - FNTT specialisto išvadą. Vadinasi, pagal tokį ieškinį iškeltos civilinės bylos išnagrinėjimas sukels ne savarankiškus materialinius teisinius padarinius, o procesinius teisinius padarinius, tai yra bus nuginčytas baudžiamojoje byloje vertinamas rašytinis įrodymas – FNTT specialisto išvada. Teismas sprendė, jog tokiu atveju civilinė byla, pradėta pagal ieškovo L. S. ieškinį, turi būti nutraukiama kaip nenagrinėtina civilinio proceso tvarka (CPK 293 str. 1 p.). Taip pat nustatė, kad nagrinėjamu atveju atsakovių atstovas nepateikė įrodymų, jog ieškovas sąmoningai ir nesąžiningai, suvokdamas savo ieškinio nepagrįstumą, pateikė jį teismui. Iš ieškinio turinio ir apimties matyti, kad ieškovas ir jo atstovas rengėsi civilinės bylos nagrinėjimui ir rinko įrodymus, o ne teikė deklaratyviais teiginiais paremtą reikalavimą. Vien ta aplinkybė, kad ieškovas pasirinko netinkamą procesą savo galimai pažeistų procesinių teisių gynimui ir kreipėsi į teismą su ieškiniu civilinio proceso tvarka, o ne pateikė atitinkamus procesinius prašymus baudžiamajame procese, pati savaime nesudaro pagrindo spręsti dėl ieškovo piktnaudžiavimo teise į teisminę gynybą. Dėl šios priežasties atsakovių atstovo prašymą skirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis teismas atmetė kaip neįrodytą (CPK 12 str., 95 str., 178 str.).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 8 d. nutartį panaikinti ir atmesti atsakovių G. K. ir A. M. prašymą dėl bylos nutraukimo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai nurodė, kad bylos išnagrinėjimas neva sukeltų ne savarankiškus materialinius, o procesinius teisinius santykius. Pareikštu ieškiniu ieškovas nereikalavo ir nesiekia nuginčyti baudžiamojoje byloje vertinamo ir tiriamo įrodymo – FNTT specialisto išvados, ieškinyje buvo keliami tik civilinio pobūdžio materialiniai teisiniai reikalavimai dėl garbės ir orumo gynimo. Vien dėl šios aplinkybės tokių reikalavimų patenkinimas sukeltų materialinius civilinius teisinius padarinius, nes būtų apginta ieškovo garbė ir orumas, atlyginta padaryta neturtinė žala;
2. Ginčijamoje nutartyje visiškai nepagrįstai nurodoma, kad ieškovo reikalavimai turėtų būti sprendžiami baudžiamojo, o ne civilinio proceso tvarka. Ieškovas reiškia ieškinį turėdamas tikslą apginti savo pažeistas asmenines neturtines teises civilinėmis teisinėmis priemonėmis. Atitinkamai apginti minimas ieškovo teises bei gauti jam padarytos neturtinės žalos atlyginimą baudžiamajame procese nėra jokių galimybių;
3. Teismas neturėjo absoliučiai jokio pagrindo nutraukti bylą CPK 293 str. 1 d. 1 p. nustatytu pagrindu. Teismas nenustatė jokių duomenų bei argumentų, kurie objektyviai leistų konstatuoti CPK 293 str. 1 d. 1 p. nurodytų sąlygų egzistavimą. Atsakovių atstovas, nors ir prašė nutraukti bylą kaip nenagrinėtiną civilinio proceso tvarka, tačiau pats pripažino, jog byla turi būti nagrinėjama civilinio proceso tvarka;
4. Bylos nutraukimas pažeidžia ieškovo teises, kadangi neteisėtai ir nepagrįstai yra užkertamas kelias teismine tvarka ginti pažeistą garbę ir orumą. Nutraukus bylą ieškovas niekada daugiau negalės kreiptis į teismą civiline tvarka dėl garbės ir orumo gynimo, kiek tai susiję su atsakovių paskleistais garbę ir orumą menkinančiais ir tikrovės neatitinkančiais duomenimis. Be to, nutraukus bylą atsakovės be jokio teisėto pagrindo išvengė civilinės atsakomybės.
Atsiliepimas
Atsakovės G. K. ir A. M. atsiliepimu prašė ieškovo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodė šiuo atsikirtimus į skundą:
1. Ieškiniu yra siekiama visai kitų tikslų, nei jame nurodoma. Teiginys, kad ieškovas nesiekia nuginčyti byloje vertinamo ir tiriamo rašytinio įrodymo, yra klaidinantis. Ieškovo atstovo įvardinti kaip „teiginiai“ 2012-11-23 specialisto išvadoje Nr. 5-1/144 „Dėl Dalkia Lietuva“ parašyti sakiniai yra ištraukos iš minėtos specialisto išvados, kuri yra 49 lapų apimties. Išvada kaip rašytinis dokumentas kartu su visais priedais sudaro viso net 547 lapų ir sudaro baudžiamosios bylos neatskiriamą ir nedalomą visetą. Ieškovas realiai ginčija visą specialisto išvadą, kuri yra sudėtinė baudžiamosios bylos dalis;
Šalies argumentai
2. Ieškovas, gindamas savo garbę ir orumą, ieškinyje prašo paneigti konkrečias FNTT prie VRM Vilniaus apygardos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto išvadoje padarytas išvadas, turėdamas tikslą civilinio proceso tvarka nuginčyti baudžiamojoje byloje vertinamą ir tiriamą rašytinį įrodymą. Tuo tarpu klausimą dėl ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų pripažinimo įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teismas, kurio žinioje yra baudžiamoji byla. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino, kad ieškinio reikalavimų turinys ir faktinis pagrindas bei civilinės bylos nagrinėjimo dalykas turi tiesiogines sąsajas su baudžiamojoje byloje tiriamu įrodymu;
3. Ieškinyje nenurodoma, kaip buvo pažeista ieškovo garbė ir orumas; ieškovas visiškai nenurodo, kur buvo paskleista ieškovo garbę ir orumą žeminanti informacija, nenurodo ar žinia buvo paskleista apie ieškovą ir kad ją paskleidė atsakovės ir kur konkrečiai;
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas, pasisakydamas dėl šios bylos nagrinėjimo galimybių tik esant išnagrinėtai baudžiamajai bylai, pateikė dėl jų aiškius ir nenuginčijamus argumentus dėl ginčo dalyko – garbės ir orumo. Dėl nurodyto, atmestinas kaip nepagrįstas ieškovo motyvas dėl to, kad bylos nutraukimas pažeidžia ieškovo teises. Ieškovas visada turi ir turės teisę ir galimybę kreiptis į teismą dėl, jo nuomone, pažeistų teisių, tačiau proceso įstatymai įtvirtina apribojimus ir išimtis, kurie detalizuoja, kokiais atvejais byla yra nenagrinėtina ir nutrauktina.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmetamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria nutraukta civilinė byla pagal ieškovo L. S. ieškinį atsakovėms G. K. ir A. M. dėl garbės ir orumo gynimo bei neturtinės žalos atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Byloje nustatyta, kad ieškovas L. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2012 m. lapkričio 23 d. specialisto išvadoje „Dėl UAB „Dalkia Lietuva“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo“ Nr. 5-1/144 pateikta tam tikra dalis informacijos (teiginiai) neatitinka tikrovės, yra nepagrįsta ir menkina UAB „Vilniaus energija“ prezidento L. S. dalykinę reputaciją, garbę ir orumą; įpareigoti atsakoves G. K. ir A. M. paneigti FNTT specialisto išvadoje pateiktą informaciją apie UAB „Vilniaus energija“ ir jos prezidentą L. S.; priteisti solidariai iš atsakovių 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. gegužės 18 d. nutartimi nustatė ieškovui terminą ieškinio trūkumams pašalinti bei nurodė, kad ieškinio faktiniame pagrinde ieškovas įrodinėja faktines aplinkybes, susijusias su atsakovių, kaip valstybės pareigūnių neteisėtais veiksmais, atliktais joms einant savo pareigas, tačiau netraukia atsakove Lietuvos valstybės. Ieškovas L. S. pateikė patikslintą ieškinį, kurio reikalavimai atsakovių atžvilgiu liko nepakitę, išskyrus tai, kad ieškovas nebereiškė reikalavimo apginti jo dalykinę reputaciją. 2015-09-23 parengiamajame teismo posėdyje atsakovės G. K. ir A. M. pateikė rašytinį prašymą nutraukti civilinę bylą kaip nenagrinėtiną civilinio proceso tvarka bei skirti ieškovui L. S. baudą už piktnaudžiavimą procesine teise pareikšti ieškinį. Atsakovės nurodė, kad ieškovas ginčija atsakovių kaip FNTT specialisčių parengtą išvadą, kuri kaip įrodymas yra vertinama nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje. Pasak atsakovių, tik pasibaigus baudžiamajai bylai, kurioje bus įvertinta kaip įrodymas FNTT specialisčių parengta išvada, atsiras pagrindas pradėti civilinį procesą dėl ieškovo garbės ir orumo gynimo.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. spalio 8 d. nutartimi civilinę bylą nutraukė bei netenkino atsakovių G. K. ir A. M. prašymo skirti baudą ieškovui L. S. dėl nesąžiningai pareikšto nepagrįsto ieškinio. Motyvuodamas bylos nutraukimą, pirmosios instancijos teismas įvertino ieškinio reikalavimų turinį ir faktinį pagrindą, bei šios bylos nagrinėjimo dalyko tiesiogines sąsajas su baudžiamojoje byloje tiriamu įrodymu, ir padarė išvadą, kad, nors ieškovas lingvistiškai ieškinio reikalavimuose ir nenurodė, tačiau akivaizdu, kad jis kreipėsi į teismą su ieškiniu, turėdamas tikslą civilinio proceso tvarka nuginčyti baudžiamojoje byloje vertinamą ir tiriamą rašytinį įrodymą - FNTT specialisto išvadą. Teismas sprendė, jog tokiu atveju civilinė byla, pradėta pagal ieškovo L. S. ieškinį, turi būti nutraukiama kaip nenagrinėtina civilinio proceso tvarka (CPK 293 str. 1 p.).
Byloje iš esmės kilo klausimas, ar gali ieškovas L. S., siekdamas apginti savo garbę ir orumą CK 2.24 straipsnyje numatyta tvarka, prašyti pripažinti, jog Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2012 m. lapkričio 23 d. specialisto išvadoje „Dėl UAB „Dalkia Lietuva“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo“ Nr. 5-1/144 pateikta tam tikra dalis informacijos (teiginiai) neatitinka tikrovės, yra nepagrįsta ir menkina UAB „Vilniaus energija“ prezidento L. S. dalykinę reputaciją, garbę ir orumą.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (toliau – FNTT) paskirtį, tarnybos uždavinius ir funkcijas reglamentuoja Lietuvos Respublikos finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos įstatymas. Aptariamas įstatymas nustato, kad FNTT yra valstybės teisėsaugos institucija, kurios paskirtis - vykdyti nusikaltimų, kitų teisės pažeidimų finansų sistemai ir su jais susijusių nusikaltimų, kitų teisės pažeidimų atskleidimą bei tyrimą, taip pat prevenciją (FNTT įstatymo 2,6,7 straipsniai). Iš Tarnybos funkcijų apimties, taip pat Tarnybos pareigūnams suteiktų teisių turinio (FNTT įstatymo 7,11 straipsniai) spręstina, kad FNTT atitinkamais įstatymu nustatytais atvejais veikia ne kaip ikiteisminio tyrimo institucija, o kaip viešojo administravimo subjektas, kurio sąvoka apibrėžta Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje bei Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, jog FNTT veiklą reglamentuojantis FNTT įstatymas skundų nagrinėjimo tvarkos neaptaria, todėl sprendžiant, ar skundas dėl FNTT atitinkamų veiksmų ar sprendimų gali būti nagrinėjamas administraciniame teisme, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti nustatytas Tarnybos veiklos pobūdis atliekant atitinkamą veiksmą ar priimant sprendimą (ikiteisminio tyrimo institucijos procesinė veikla, susijusi su bylos tyrimu, ar viešasis administravimas). Skundai dėl FNTT pareigūnų procesinių veiksmų ir procesinių sprendimų, priimtų atliekant ikiteisminį tyrimą nagrinėjami Baudžiamojo proceso kodekso bei Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyta tvarka (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. birželio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-691/2009).
Minėtu atveju ieškovo skundžiama Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos 2012 m. lapkričio 23 d. specialisto išvada „Dėl UAB „Dalkia Lietuva“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo“ Nr. 5-1/144 buvo priimta atliekant ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 1-174-256/2015, kurioje ieškovas L. S., A. J. ir J. P. H. S. kaltinami nusikaltimų, numatytų BK 228 str. 1 d., 182 str. 2 d. ir 184 str. 2 d. padarymu. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ši išvada, kaip įrodymas, bus vertinama minėtoje baudžiamojoje byloje. Pažymėtina ir tai, jog byloje nėra duomenų, kad ieškovas L. S. dėl FNTT specialisčių išvadoje dėstomų teiginių, su kuriais nesutinka, būtų kreipęsis Baudžiamojo proceso kodekso bei Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šioje byloje kilęs ginčas nagrinėtinas baudžiamojo proceso tvarka.
Apeliacinės instancijos teismas neginčija CK 2.24 straipsnyje įtvirtintos ieškovo teisės apginti savo garbę ir orumą, tačiau pažymi, jog CK 2.24 straipsnio nuostatos yra taikomos su išimtimis. CK 2.24 straipsnio 9 dalis numato, kad šio straipsnio taisyklės netaikomos teismo proceso dalyviams, kurie už teismo posėdžio metu pasakytas kalbas bei teismo dokumentuose paskelbtus duomenis neatsako. Vadovaujantis minėta nuostata, teismo proceso dalyviai turi absoliutų imunitetą ir jokiais atvejais neatsako pagal CK 2.24 straipsnį dėl garbės ir orumo pažeidimo už teismo posėdžio metu pasakytas kalbas ar teismo dokumentuose paskelbtus duomenis. Kasacinio teismo teisėjų kolegija minėtoje byloje taip pat nurodė, kad dėl dalyvaujančio baudžiamojoje byloje asmens procesiniame dokumente – pareiškime teismui – paskleistų garbę ir orumą žeminančių bei tikrovės neatitinkančių žinių paskleidimo asmuo neatsako pagal CK 2.24 straipsnio nuostatas (CK 2.24 straipsnio 9 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-149/2005). Apeliacinės instancijos teismo nuomone, minėtas išaiškinimas gali būti taikomas ir šiuo atveju, vertinant FNTT specialisčių išvadą „Dėl UAB „Dalkia Lietuva“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo“ Nr. 5-1/144, kaip baudžiamojoje byloje esantį rašytinį įrodymą, kurią parengusios atsakovės A. M. ir G. K. neatsako už išvadoje paskelbtus duomenis.
Civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 1 punktas numato, kad teismas nutraukia bylą, jei byla nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai byla teisminga administraciniam teismui. Nutraukdamas civilinę bylą minėto straipsnio pagrindu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi kasacinio teismo praktika, kurioje išaiškinta, kad nėra teisinio pagrindo iškelti naują civilinę bylą kvestionuojant institucijos priimto sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kuomet tokios institucijos sprendimo teisinė galia yra tik kaip rašytinio įrodymo, kurį teismas vertina kartu su kitais byloje pateiktais įrodymais ir iš jų viseto daro išvadą dėl ginčo esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-477/2013, 2013 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2013). Manytina, jog nurodytas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimas yra taikytinas ir nagrinėjamoje byloje, nes, kaip jau minėta, ginčijama FNTT specialisčių išvada yra rašytinis įrodymas baudžiamojoje byloje, kuris bus vertinamas kartu su kitais baudžiamojoje byloje pateiktais įrodymais ir pats savaime teisinių pasekmių ieškovui L. S. nesukels. FNTT, o tuo labiau asmeniškai atsakovės, neturi suinteresuotumo baudžiamosios bylos baigtimi, FNTT baudžiamojoje byloje dalyvauja tik kaip institucija, įtraukta į bylą išvadai duoti (CPK 61 straipsnis). Pažymėtina ir tai, kad FNTT išvada yra tik rekomendacinio, bet ne privalomojo pobūdžio ir negali būti įgyvendinama priverstine tvarka, kas reiškia, jog ji nepažeidžia ginčo šalių teisių bei teisėtų interesų.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutraukė civilinę bylą pagal ieškovo L. S. ieškinį atsakovėms G. K. ir A. M. dėl garbės ir orumo gynimo bei neturtinės žalos atlyginimo vadovaudamasis CPK 293 straipsnio 1 punktu, todėl dėl kitų atskirojo skundo argumentų nepasisako, kadangi jie neįtakoja skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, o kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamos 2015 m. spalio 8 d. nutarties, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi išdėstytais argumentais ir CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 d. 1 p., 339 straipsniu, teismas
nutarė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.