- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-12-13
- Bylos Nr.
- 2-910-939/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Lubauskienė
- Ieškovas
- A. K.
- Atsakovas
- M. T.
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Ž. D., S. T.
trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovams A. M. ir G. K.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. K. patikslintą ieškinį atsakovei M. T., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Prienų ir Birštono žemėtvarkos skyriui, VĮ Registrų centras, Ž. D., G. M., S. T. dėl teisės pateikti patikrinimui ir įregistruoti žemės sklypo kadastrinius matavimus be bendraturčio sutikimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas A. K. patikslintu ieškiniu (b. l. 81-82) prašo: pripažinti jam teisę pateikti patikrinimui bei suderinimui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Prienų ir Birštono skyriui matininkės N. S. parengtą žemės sklypo (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų bylą bei įregistruoti žemės sklypo kadastro duomenų bylą VĮ Registrų centro Kauno filiale be atsakovės (bendraturtės) M. T. sutikimo; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas patikslintame ieškinyje nurodo, kad jam asmeninės nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas: 1/2 dalis 3,1000 ha žemės sklypo (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini). Atsakovė M. T. valdo likusią 1/2 dalį minėto nekilnojamojo turto. Žemės sklypą kartu su atsakove įsigijo 1998 m. balandžio 23 d. sutartimi. Žemės sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus, pagrindinė jo naudojimo paskirtis - žemės ūkio. Kadangi yra tik laikinasis žemės sklypo planas (parengtas 1996 m.), jo užsakymu matininkė N. S., veikianti pagal individualios veiklos vykdymo pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), atliko minėto žemės sklypo kadastrinius matavimus ir parengė kadastro duomenų bylą. Atsakovė M. T. atsisakė pasirašyti žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktuose bei žemės sklypo plane. Todėl kreipiasi į teismą su ieškiniu, kad jam būtų pripažinta teisė be bendraturčio suderinimo įregistruoti žemės sklypo matavimus Nekilnojamojo turto kadastre. Matininkė N. S. ginčo žemės sklypo ribas vietoje nustatė du kartus: 2016 m. gegužės 14 d. ir 2017 m. vasario 10 d. Abu kartus nustatant žemės sklypo ribas dalyvavo ir atsakovė M. T., kuri kategoriškai atsisakė pasirašyti 2016 m. gegužės 14 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte Nr. 1 ir 2017 m. vasario 10 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte Nr. 2. Nesutikimo su žemės sklypo ribų paženklinimu bei nepasirašymo minėtuose aktuose priežasčių atsakovė nenurodė. Nesutinka pasirašyti ir ant parengto žemės sklypo plano, savo atsisakymo niekaip nepagrindžia bei nemotyvuoja. 2017 m. balandžio 18 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Prienų r. skyriui buvo pateiktas prašymas patikrinti žemės sklypo kadastrų duomenų bylą. Taip pat pateiktas prašymas pakeisti nustatytus žemės sklypo kadastro duomenis (suformuoti žemės sklypą), atsižvelgiant į tai, kad, atlikus žemės sklypo kadastrinius matavimus, gautas žemės sklypo plotas yra 3,2167 ha. Pagal Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimo Nr. 534 1 priedą maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida yra 0,09 V3,1000 = 0,1585 ha, gautas plotas atlikus kadastrinius matavimus skiriasi 0,1167 ha, t.y. leistina ploto paklaida. Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Prienų ir Birštono skyriaus 2017 m. gegužės 5 d. „Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktu“ Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad žemės sklypo kadastro duomenų byla parengta, sukomplektuota, teisingai nustatytas žemės sklypo ribų plotas, kuris atitinka teritorijų planavimo dokumentams ar žemės valdos projektams. Vienintelis pažeidimas, kad žemės sklypo planas nepasirašytas (nederintas) vieno iš savininkų. Atsakovei M. T. atsisakius pasirašyti žemės sklypo plane, jis neturi galimybės žemės sklypo kadastro duomenis įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre. Šiuo atveju, tik dėl atsakovės M. T. neteisėtų veiksmų, jai be faktinio ir teisinio pagrindo nepasirašius parengto žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo plano, nepagrįstai pažeista jo teisė įgyvendinti nuosavybės teisę į turimą žemės sklypą. Kaip patvirtina žemės sklypo kadastrinio duomenų bylos tikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo planas parengtas teisingai. Atsižvelgiant į tai, kad žemės sklypo plotas padidėtų 0,1167 ha, jis negali pažeisti atsakovės M. T. interesų, priešingai, jai priklausanti žemės sklypo dalis taip pat padidėtų. Žemės sklypo kadastrinius matavimus būtina įregistruoti VĮ Registrų centre, nes tik po jų įregistravimo bus galima spręsti klausimą dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo ar apskritai atidalinimo. Teismo sprendimo leidimas jam pateikti kadastro duomenų bylą tikrinimui Nacionalinės žemės tarnybai prie ŽŪM bei įregistruoti Nekilnojamojo turto registre parengtus 3,1000 ha žemės sklypo (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), kadastrinius matavimus be bendraturtės M. T. sutikimo bus teisėtas ir pagrįstas, bei sukels jam teisines pasekmes. Bendraturtis turi teisę į nuostolių, kuriuos jis turėjo dėl bendro daikto valdymo, atlyginimą (CK 4.76 straipsnis). Už jo iniciatyva atliktus žemės sklypo kadastrinius matavimus pagal 2016 m. gruodžio 31 d. sąskaitą faktūrą serija NS Nr.108 matininkei N. S. sumokėjo 200,00 Eur, todėl iš atsakovės M. T. priteistina jo naudai 100 Eur už atliktus kadastrinius matavimus.
Ieškovas A. K. 2017-11-23 teismo posėdyje ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti, remdamasis patikslintame ieškinyje nurodytais motyvais ir argumentais. Papildomai paaiškino, kad jis nori atlikti geodezinius matavimus, juos įregistruoti bei jam priklausančią sklypo dalį perleisti sūnui. Kuomet įsigijo žemės sklypą, buvo atlikti preliminarūs matavimai, jis norėjo padaryti tiksliai. Atsakovė nors ir dalyvavo atliekant matavimus pasirašyti atsisakė. Po naujai atliktų kadastrinių matavimų jo sklypo ribos pasikeitė, t.y. ribos pasikeitė palyginus nuo atsakovės ir jos vyro Taraškevičiaus pačių sukaltų sklypo riboženklių, o ne nuo matininko kaltų kuolų. Taraškevičiai dar prieš sklypo pirkimą 1998 metais, patys kalė cementinius riboženklius, jis pats matė. Kai pirko žemę jos niekas nematavo. Jo sklypas padidėjo į trečiojo asmens Taraškevičiaus pusę. Mickui liko kraštas žemės per visą ilgį.
Ieškovo A. K. atstovė advokatė R. M. 2017-11-23 teismo posėdyje prašė tenkinti patikslintą ieškinį remdamasi jame nurodytais motyvais ir argumentais. Papildomai nurodė, kad nagrinėjant bylą, paaiškėjo, kad ginčo sklypo planas Nacionalinės žemės tarnybos skyriuje nebuvo tikrintas ir net negalėjo būti pateiktas tikrinti, t. y. buvo suklaidinti patikrinimo akto, kuriame buvo sudėti pliusiukai ir susidarė įspūdis, kad tetrūksta tik vieno parašo. Bylos esmė – leisti pateikti žemės sklypo planą patikrinimui bei suderinimui žemėtvarkai be bendrasavininkės sutikimo ir tuomet paaiškės, ar planas parengtas tinkamai. Toks leidimas atsakovės interesų niekaip nepažeidžia. Jei bus parengtas neatitikimai, žemės sklypo planas nebus suderintas žemėtvarkos skyriuje ir nebus teiktinas Registrų centrui įregistruoti. Planai yra tikslinami. Ieškovas neturi intereso padidinti žemės sklypą neteisėtai. Ieškovas, esant ginčui, siekia atlikti kadastrinius matavimus, kad galėtų atsidalinti jam priklausančią žemės sklypo dalį ir ją perleisti sūnui.
Atsiliepimas
Atsakovė M. T. atsiliepime į patikslintą ieškinį (b. l. 101-103) nurodė, kad su patikslintu ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą ir neteisėtą bei priteisti jos naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimu paaiškino, kad ji kartu su ieškovu 1998 m. balandžio 23 d. nusipirko 3,1 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Jų perkamo žemės sklypo ribos buvo nustatytos preliminarių matavimų metu, tada buvo įkalti ir žemės sklypo ribas paženklinantys geodeziniai ženklai bei sudarytas sklypo abrisas. Beveik tuo pačiu metu buvo atlikti ir gretimų sklypų (savininkai - S. T. ir G. M.) preliminarus kadastriniai matavimai bei sudaryti jų abrisai, o sklypų ribos pažymėtos geodeziniais ženklais. Ji gavo 2 matininkų kvietimus atvykti į minėto žemės sklypo ribų ženklinimą (2016-05-05 ir 2017-02-15). Atvykusi į minėto žemės sklypo ribų ženklinimą, ji pastebėjo, kad matininkai, nustatydami jų sklypo ribas, visiškai nepaiso geodezinių ženklų, įrengtų vykdant sklypo preliminarius matavimus ir sudarant sklypo abrisą, todėl jų nustatomas žemės sklypo plotas neatitinka tikrovės ir pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytų dydžių bei formos, o pagal jų sudarytus planus geodezinių taškų koordinatės ir jų išdėstymas visiškai nesutampa su sutartimi ir 1997-1998 metais nustatytomis koordinatėmis, kraštinių ilgiais ir jų išdėstymais. Teismui pateiktame žemės sklypo fragmente (plane) parodyta, kad vakarinė sklypo riba (su G. M. priklausančiu sklypu) nubraižyta įstrižai lauko, kas prieštarauja jų sklypo laikinajam žemės sklypo planui (sudarytas 1997 metais) ir sklypų abrisams (1996 m. lapkričio 26 d.). Dėl jų sklypo vakarinės linijos įstrižumo bei jos nustatymo žymiai ryčiau, nei nustato preliminarus matavimai ir žymi geodeziniai ženklai, pastatyti 1997 m., tarp G. M. priklausančio žemės sklypo apatinį (pietinį) dešinį kampą žyminčio riboženklio ir atsakovo pateikto N. S. sudaryto jiems priklausančio žemės sklypo pietinį kairį tampą žyminčio taško yra 17 m atstumas, o šiaurinį dešinį kampą fiksuojantis riboženklis yra per 10 m nuo ieškovo plane pateiktam plane nurodyto riboženklio, t. y. akivaizdus neatitikimas žemės sklypo abrisui. Šiuo metu išlikę visi jų žemės sklypo riboženklai ir jie patvirtina, kad ieškovo pateiktas Teismui žemės sklypo fragmentas (planas) neatitinka riboženklais nustatytų sklypo ribų, o tai gresia ateityje bylinėjimusi su gretimų sklypų savininkais G. M. ir S. T.. VĮ Registrų centras pateiktoje 2017 m. rugsėjo 26 d. kadastro žemėlapio ištraukoje nurodyta, tad ginčo sklypas yra kvadratinės formos, o jo vakarinė riba (su G. M. priklausančiu žemės sklypu) sudaro statų kampą su pietinę ribą nustatančia linija. Nesutinka, kad ieškovo pateiktas teismui žemės sklypo planas būtų įregistruotas ir dėl to, kad sklypo plotas padidintas, tačiau tas padidinimas padarytas jos vyrui S. T. priklausančio žemės sklypo, kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), G. M. priklausančio žemės sklypo, kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), sąskaitą, o tai gali sukelti teisminius ginčus su minėtų sklypų savininkais. Tai akivaizdu, kadangi pagal matininkės N. S. sudarytą žemės sklypo planą vietoje žemės sklype nurodyto kraštinių vakarinės ir rytinės sklypo ribų ilgių po 180 m, pažymėtos atitinkamai 186,38 m ir 190,49 m ribos, t. y. jos su ieškovu sklypo ribos praplėstos 6,38 m ir 10,49 m atstumu į kaimyninius, šiaurėje esančius, sklypus. Šiaurinė sklypo kraštinė padidinta tik 2 m (nukrypus nuo abriso), bet pietinės sklypo ribos ilgis sumažintas 0,79 m, dėl ko sklypas, turėjęs taisyklingo keturkampio (beveik kvadrato) formą, įgavo apverstos netaisyklingos trapecijos formą. Toks žemės sklypo ribų nustatymas besąlygiškai sukels teisminius ginčus su gretimų sklypų savininkais: S. T. ir G. M., o tai pažeidžia CK 1.5 straipsnyje nustatytus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo" patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 26,3 p. nustato, kad prieš pažymint kadastro žemėlapyje nekilnojamojo turto ribas, patikrinama, ar nekilnojamojo turto objekto ribos nekerta gretimų ir jau pažymėtų kadastro žemėlapyje ir įrašytų į kadastrą nekilnojamojo turto objektų ribų arba su jomis nesiriboja dėl netikslių kadastrinių matavimų, išskyrus tuos atvejus, kai gretimų nekilnojamojo turto objektų ribos nustatomos žemės reformos metu, arba yra priežasčių, nesusijusių su naudojamos kartografinės medžiagos tikslumu. Remdamasi išdėstytu man, kad ieškovo užsakymu parengti jų žemės sklypo kadastriniai matavimai negali būti įregistruojami, nes pažeistų jos bei gretimų žemės sklypų savininkų teises ir teisėtus interesus bei dėl to, kad atlikti nesivadovaujant ginčo sklypo ir gretimų sklypų abrisais ir laikinaisiais žemės sklypų planais. Nesutikdama su Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Prienų ir Birštono skyriaus žemės sklypo kadastrinio duomenų bylos tikrinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini), kurio pagrindu buvo atlikti žemės sklypo kadastriniai matavimai, ji apskundė aktą teisės aktų nustatyta tvarka. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Prienų ir Birštono skyrius 2017 m. liepos 31 d. raštu Nr. 1055-54-(14.10.45) informavo, kad, patikrinus matininkės N. S. parengtą jų sklypo kadastro duomenų bylą, surašė kadastro duomenų bylos tikrinimo aktą ir nustatęs trūkumus, bylą grąžino taisyti.
Atsakovė M. T. 2017-11-23 teismo posėdyje nurodė, kad su patikslintu ieškiniu nesutinka ir prašė jį atmesti remiantis atsiliepime nurodytais motyvais ir argumentais. Papildomai paaiškino, kad pagal naujus matavimus dalį jų sklypo paliko M., ir paėmė žemės iš trečiojo asmens S. T. sklypo. Pagal naują sklypo planą jos ir ieškovo sklypo plotas padidėjo 11 ar 12 arų. Kad sklypo plotas padidėjo jai blogai, nes padidėjo jos vyro S. T. žemės sąskaita. Ji nori, kad ribos būtų nustatytas pagal ankstesnį planą ir ankstesnius riboženklius. Ji nedavė ieškovui sutikimo. Kai atmatuos pagal senas ribas, tada duos sutikimą. Ji su vyrus sukalė cementinius kuolus, nes mediniai būtų sutrūniję. Cementiniai kuolai stovi tose pačiose vietose, kaip atmatuota 1998 metais. Ji supranta, kad tiek ginčo sklypo, tiek aplinkinių sklypų atlikti preliminarūs matavimai. Į vyro (trečiojo asmens S. T.) žemę jie patenka važiuodama per savo žemę. Kelio tarp ginčo sklypo ir S. T. nėra.
Atsakovės M. T. ir trečiojo asmens S. T. atstovas advokatas V. M. 2017-11-23 teismo posėdžio metu prašė atmesti patikslintą ieškinį, remdamasis atsiliepime į ieškinį nurodytais argumentais. Matininkės S. parengtas planas parengtas nekokybiškai, neatitinka tikrovės ir teisės aktų reikalavimų, todėl negali būti net teikiamas patikrinimui. S. turėjo vadovautis abrisais, preliminariais planais, o ne faktiniu naudojimu, kuris negali būti pagrindu nustatyti ginčo sklypo riboms, kraštinėms, geodeziniams ženklams. Nėra pagrindo manyti, kad ankstesni S. rasti geodeziniai ženklai stovėjo ne vietoj – neaišku, pagal ką matininkė taip nustatė. Atsakovė paaiškino, kad naujus stulpus pastatė matininkų sukaltų geodezinių ženklų vietoje. Sudarant planą, turėjo būti atsižvelgta į riboženklius. Be to, plane kraštinės neatitinka abrisų, be to, suformuotas preliminariais matavimais ginčo žemės sklypas buvo kvadrato formos, o naujame plane – trapecijos formos. Planas negali būti teikiamas tikrinti, turi būti pateiktas naujas planas. Mano, kad siekiant užkirsti kelią ginčams ateityje, byla turėtų būti išspręsta atmetus ieškinį. Jei S. padarys planą taip, kaip reikalauja teisės aktai, nekils jokių ginčų.
Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į patikslintą ieškinį (b. l. 111-112, 52-55) nurodė, kad ieškovo patikslinto ieškinio pagrįstumą palieka spręsti teismo nuožiūra. Taip pat nurodė, kad Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis ieškovui A. K. ir atsakovei M. T. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 3,1000 ha žemės sklypas (kadastro numeris (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini). Šio žemės sklypo ribos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtos pagal atliktus žemės sklypų kadastrinius matavimus, žemės sklypų ribų posūkio taškų koordinates nustatant pagal paskiausiai atnaujintą kartografinę medžiagą (preliminarius matavimus). Nacionalinės žemės tarnybos Prienų ir Birštono skyriuje 2017 m. balandžio 18 d. gautas N. S. individualios veiklos matininkės N. S. prašymas patikrinti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų bylą. Nacionalinės žemės tarnybos Prienų ir Birštono skyriaus 2017 m. gegužės 5 d. Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad Nacionalinės žemės tarnybos Prienų ir Birštono skyrius nustatė teisės aktų nuostatų pažeidimus, trukdančius suderinti žemės sklypo kadastro duomenų byloje komplektuojamą parengtą žemės sklypo planą: nustatyti Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 16.1 papunkčio ir Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 64 punkto pažeidimai, t.y. kadastrinių matavimų byloje esantis žemės sklypo planas nesuderintas su vienu iš žemės sklypo bendraturčių. 2017 m. gegužės 10 d. žemės sklypo kadastro duomenų byla grąžinta matininkei N. S.. Žemės sklypų kadastrinių matavimų atlikimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ (toliau - Nekilnojamojo turto kadastro nuostatai) ir Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 „Dėl nekilnojamojo turto I objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių“ (toliau - Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės). Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 65 punkte reglamentuota, kad tais atvejais, kai buvo atliekami žemės sklypo kadastriniai matavimai, pagal šių nuostatų reikalavimus parengtą nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą vykdytojas (matininkas) pateikia žemėtvarkos skyriui. Žemės sklypų kadastro duomenų nustatymo ir kadastro duomenų bylos tikrinimo bei sprendimų patvirtinti nustatytus kadastro duomenis ar pakeisti nustatytus žemės sklypo kadastro duomenis tvarka yra reglamentuota Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo taisyklėse, patvirtintose Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos generalinio direktoriaus 2009 m. rugsėjo 3 d. įsakymu Nr. 1P-98 (toliau - Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo taisyklės). Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo taisyklių 8 punkte numatyta, ką Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys, atlikdamas žemės sklypo kadastro duomenų bylos patikrinimą kameraliai, tikrina. Jeigu tikrinimo kameraliai metu nenustatoma Taisyklių 8.1-8.10 papunkčiuose nurodytų reikalavimų laikymosi pažeidimų, laikoma, kad nėra nustatyta pažeidimų, trukdančių suderinti žemės sklypo kadastro duomenų byloje komplektuojamą parengtą žemės sklypo planą (toliau - pažeidimai), ir jeigu neiškilo abejonių dėl nustatytų žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinačių ar kartografuotų (nekartografuotų) faktinių žemės naudmenų ir situacijos elementų tikslumo, teritorinio padalinio vadovas arba jo įsakymu įpareigotas teritorinio padalinio darbuotojas suderina šioje byloje komplektuojamą parengtą žemės sklypo planą jį pasirašydamas.
Trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovė A. M. 2017-11-23 teismo posėdyje palaikė atsiliepime į patikslintą ieškinį suformuluotą poziciją, kad patikslinto ieškinio pagrįstumą palieka spręsti teismo nuožiūra. Šioje byloje ginčas vyksta ne dėl žemės sklypo ribų. Pagrindinis reikalavimas yra ne žemės sklypo ribos, o sutikimas ar nesutikimas atsakovės pasirašyti kadastrinių matavimų byloje. Teisės aktai numato, jog, suformavus žemės sklypą, yra nustatomos jo ribos, ir vėliau, atliekant tikslesnius matavimus, t.y. kadastrinius matavimus, žemės sklypo ribos negali būti keičiamos. Kadangi ginčo sklypas buvo suformuotas preliminariais matavimais, tai normalu ir logiška, kad atliekant kadastrinius matavimus, žemės sklypo ribos negali būti keičiamos, tačiau gali kisti plotas, nes kadastriniai matavimai yra tikslesni. Ginčo sklypas buvo suformuotas, jo ribos buvo įklotos kadastro žemėlapyje, ir atliekant kadastrinius matavimus žemės sklypo ribos negali būti keičiamos. Atsakovė ginčija atliktų kadastrinių matavimų ribas, tačiau savo įrodymų, patvirtinančių, kad buvo pakeistos sklypo ribos, atsakovė nepateikė. Ieškovo ir atsakovės parodymai dėl sklypo matavimų skiriasi. Ieškovo teigimu, jiems nusipirkus žemės sklypą, jokie antri matavimai nebuvo atlikti. Atsakovės teigimu buvo atlikti dar vieni matavimai. Tačiau byloje nepateikta įrodymų, kad prieš ar po sandorio buvo atlikti kažkokie matavimai, byloje nepateikta.
Trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovas G. K. 2017-11-23 teismo posėdyje paaiškino, kad kadastriniai matavimai atliekami ieškovo užsakymu. Kadastrinė byla negalėjo skyriui būti pateikta tikrinti, nes ji neatitiko tikrinimo taisyklių 11 punkto ir 16¹ punkto reikalavimų – ji nebuvo pasirašyta vieno iš bendraturčių, dėl to tolimesnis jos tikrinimas nebuvo atliekamas. Tikrinimo programa, akte pati sudėjo pliusiukus. Matininkas neturėjo teisės ją pateikti tikrinti, todėl kadastrinė byla buvo sugrąžinta netikrinta, nes nebuvo atsakovės parašo. 2017 m. gegužės 5 d. žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktas yra teisingas. Tačiau jis pateiktos matavimų bylos netikrino, programa sudėjo pliusus. Kadastro nuostatų, patvirtintų įsakymu Nr.534, 21 punkte, kuriame numatyta leistina paklaida, kadastriniai matavimai nuo preliminarių matavimų gali skirtis atitinkama paklaida. Matininkas, nustatęs didesnę paklaidą, kreipiasi į teritorinį skyrių dėl tolesnių kadastrinių matavimų tęsimo veiksmų. Šiuo atveju, nors jis išmatavimų neanalizavo, paskaičiavo, kad yra leistina paklaida, kuri šiuo atveju gali būti iki 15 arų, aišku, nekeičiant aplinkinių sklypų ribų. Matininkas, atlikdamas geodezinius matavimus, turėjo vadovautis tiek ginčo sklypo, tiek gretimų žemės sklypų preliminariais matavimais. Lauko matavimuose nurodyti atstumai turi atitikti. Šiuo atveju ar ginčo žemės sklypo ribos atitinka teritorijų planavimo dokumentus, jis spręs, gavęs patikrinti kadastrinių matavimų bylą. Jei teismas tenkins ieškovo prašymą, matavimų byla bus tikrinama, nes teismo sprendimas atitinka bendraturčio sutikimą. Kol jam nebus pateikta tikrinti sklypo planas, jis negali pasakyti, ar jis geras, ar blogas. Teismo leidimas pateikti tikrinti be atsakovės parašo nereiškia, kad planas geras. Toks teismo sprendimas atsakovės interesų nepažeis. Atsakovės atsisakymas pasirašyti trukdo bendrasavininkiui atlikti kitus veiksmus.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo S. T. pateiktu atsiliepimu į patikslintą ieškinį (b. l. 139) prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad su patikslintu ieškiniu nesutinka, nes nė vienas riboženklis neatitinka 1998 m. balandžio 23 d. perkant 3,1 ha ploto žemės sklypą. Jų perkamo žemės sklypo ribos buvo nustatytos preliminarių matavimų metu, tada buvo įkalti ir žemės sklypo ribas paženklinantys geodeziniai ženklai ir sudarytas sklypo abrisas, kurie ir dabar yra savo vietoje. Tada 2016 m. gegužės 5 d. buvo pakviesti dalyvauti matavime, tačiau su jais nieko matininkai nederindami jokių geodezinių ženklų, įrengtų vykdant sklypo abrisą 1998 m. ir pirkimo – pardavimo sutartyje nurodytų dydžių, o pagal jų sudarytus planus geodezinių taškų koordinatės ir jų išdėstymas visiškai nesutampa su sutartimi 1997-1998 m. nustatytomis koordinatėmis, kraštinių ilgiais ir jų išdėstymais. O, be to, prie G. M. priklausančio žemės sklypo, kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini) paliktas plotas, priklausantis M. T. ir A. K., neįmatuotas į geodezinius matavimus. Dėl to yra pailgintos jam pačiam priklausančio žemės sklypo, kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), vakarinės ir rytinės ribos ir jo sąskaita yra padidintas žemės sklypas. Nesutinka ir dėl to, kad jų sklypas buvo gražaus stačiakampio formos, kadangi nuo Mickaus matuojant link vakarų palikta neįmatuotas žemės sklypo apie 10 m., o pietinėje apie 30 m. griovio. Tada pasidarė netaisyklingos trapecijos forma, tai sukels sunkumus žemės dirbimui. Gavo pakvietimus du kartus, tačiau, jiems atvykus, riboženkliai jau būdavo įkalti, kurie, jiems nuėjus, būdavo perkelti link S. T. žemės. Dėl riboženklių nesirašė, kadangi esami matavimai nebuvo tikslūs. Nesutinka, kad žemės kadastriniai matavimai būtų įregistruojami, nes pažeidžia jo ir gretimų žemės savininkų teises ir neatitinka gretimų sklypų abrisai ir laikinas žemės sklypo planas.
Trečiasis asmuo S. T. 2017-11-23 teismo posėdyje su patikslintu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Paaiškino, kad palaiko savo atsiliepime išdėstytą poziciją. Papildomai paaiškino, kad jo žemė – tėvų palikimas, buvo atmatuota matininkų, yra kapčiai. Ir jis nuo tos žemės nesitrauks. Preliminariais matavimais matuota buvo tiesiai, dabar nukrypo skersai.
Trečiasis asmuo Ž. D. per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į patikslintą ieškinį. 2017-11-23 teismo posėdyje prašė teismo ginčą spręsti savo nuožiūra. Paaiškino, jog nereikia trukdyti žmogui susitvarkyti dokumentus.
Trečiojo asmens VĮ Registrų centras atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką trečiasis asmuo informuotas tinkamai (b. l. 124), prašė bylą nagrinėti trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant, (b. l. 90), todėl byla nagrinėtina trečiojo asmens VĮ Registrų centras atstovui nedalyvaujant.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo VĮ Registrų centras pateiktu atsiliepimu į patikslintą ieškinį (b. l. 90) prašė sprendimą byloje priimti teismo nuožiūra.
Trečiasis asmuo G. M. per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į patikslintą ieškinį. Procesiniai dokumentai ir pranešimas dėl atsiliepimo į pareikštą patikslintą ieškinį pateikimo trečiajam asmeniui įteikti tinkamai (b. l. 128).
Trečiasis asmuo G. M. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką informuotas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka (b. l. 127), nepateikė prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, duomenų apie neatvykimo priežastis nėra, todėl byla nagrinėtina trečiajam asmeniui G. M. nedalyvaujant.
Liudytoja N. S. 2017-11-23 teismo posėdyje paaiškino, kad ji parengė ginčo žemės sklypo planą. Rėmėsi abrisu, faktiniu naudojimusi, sklypu po kadastrinių matavimų. Ji formavo du sklypus – 94 ir 63, kuris yra ginčo sklypas. Vieno sklypo, esančio šalimais, po sklypu Nr. 94, buvo padaryti kadastriniai matavimai. Atsakovė dalyvavo visuose matavimuose, bet nesirašė. Žemės sklypo ribų parodymo paženklinimo aktus ji rašė du kartus. Antras ženklinimas buvo dėl vieno taško – ji perkalė vieną kuoliuką. Abrisuose kampai neparodyti. Kelias yra projektinis, jo realiai nėra. Taraškevičiaus sklypas nesiriboja su ginčo sklypu, nes yra projektinis kelias. Ginčo sklypas padidintas, neviršijant leistinos ribos. Ji patikrino Taraškevičiaus sklypo plotą – jis nesumažėjo, o netgi padidėjo. Atsakovė iš pat pradžių reikalavo atskaitos tašku laikyti minėtus kuolus (cementinius). Kad šie kuolai perkalti, ji darė išvadą, remdamasi dokumentais (lauko planu), faktiniu naudojimusi.
Motyvuojamoji dalis
Patikslintas ieškinys tenkintinas iš dalies.
Byloje nustatyta, kad ieškovui A. K. ir atsakovei M. T. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 3,1000 ha žemės sklypas (kadastro numeris (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 8). Įregistravimo pagrindas – 1998 m. balandžio 23 d. Pirkimo pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 27). Šio žemės sklypo ribos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtos pagal atliktus žemės sklypų kadastrinius matavimus, žemės sklypų ribų posūkio taškų koordinates nustatant pagal paskiausiai atnaujintą kartografinę medžiagą (preliminarius matavimus) – įregistravimo pagrindas – 1997 m. lapkričio 11 d. Preliminarus žemės reformos žemėtvarkos projektas. Remiantis byloje pateiktu Laikinu žėmės sklypo planu, parengtu 1996-11-12, sklypo 272 plotas – 3,10 ha, sklypo vakarinės ir rytinės ribų ilgiai – po 180 m, šiaurinės ir pietinės ribų – po 172 m (b. l. 28). Analogiški ginčo sklypo ribų ilgiai užfiksuoti žemės sklypo Nr. 272 abrise, parengtame 1996-11-12 (b.l. 106). Nacionalinės žemės tarnybos Prienų ir Birštono skyriuje 2017 m. balandžio 18 d. gautas N. S. individualios veiklos matininkės N. S. prašymas patikrinti žemės sklypo (kadastro numeris (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų bylą (b. l. 10). Nacionalinės žemės tarnybos Prienų ir Birštono skyriaus 2017 m. gegužės 5 d. Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad Nacionalinės žemės tarnybos Prienų ir Birštono skyrius nustatė teisės aktų nuostatų pažeidimus, trukdančius suderinti žemės sklypo kadastro duomenų byloje komplektuojamą parengtą žemės sklypo planą: nustatyti Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 16.1 papunkčio ir Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 64 punkto pažeidimai, t.y. kadastrinių matavimų byloje esantis žemės sklypo planas nesuderintas su vienu iš žemės sklypo bendraturčių (b. l. 9). 2017 m. gegužės 10 d. žemės sklypo,, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų byla grąžinta N. S. individualios veiklos matininkei N. S.. Žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų byloje esančiame aiškinamajame rašte (b. l. 12) nurodyta, jog atlikus kadastrinius matavimus gautas žemės plotas 3,2167 ha, t.y. skiriasi 0,1167 ha, tai yra leistina ploto paklaida (Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 1 priedas). Iš ginčo sklypo kadastro duomenų byloje esančio žemės sklypo plano matyti, jog sklypo vakarinės ribos ilgis – 186,33 m, rytinės ribos ilgis – 190,49 m, šiaurinės ribos ilgis – 172,02 m, pietinės ribos ilgis – po 171,21 m (b. l. 12, 15). Atsakovė M. T. atsisakė pasirašyti 2016-05-14 ir 2017-02-10 žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktuose (b. l. 13-14) bei 2017-04-14 žemės sklypo plane (b. l. 13-14).
Atsakovė M. T. atsisakė pasirašyti 2016-05-14 ir 2017-02-10 žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktuose bei 2017-04-14 žemės sklypo plane, dėl to, Nacionalinės žemės tarnybos Prienų ir Birštono skyrius 2017 m. gegužės 5 d. Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakė tikrinti ir suderinti matininkės N. S. parengtą ginčo žemės sklypo, planą, nes nustatė Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 16.1 papunkčio ir Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 64 punkto pažeidimus, t.y. kad kadastrinių matavimų byloje esantis žemės sklypo planas nesuderintas su vienu iš žemės sklypo bendraturčių.
Ieškovas siekia pripažinti jam teisę kreiptis be atsakovės sutikimo į Nacionalinės žemės tarnybą tam, kad būtų nustatyta tvarka patikrintas ir suderintas matininkės N. S. parengtas žemės sklypo (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini), planas bei pripažinti jam teisę be atsakovės sutikimo įregistruoti žemės sklypo kadastro duomenų bylą VĮ Registrų centro Kauno filiale.
Pagal bendrąją taisyklę, numatytą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 4.75 straipsnio 1 dalyje, nepriklausomai nuo bendraturčių turimų dalių dydžio, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas (daiktas ar kitas turtas) valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama visų bendraturčių bendru sutarimu. Įstatyminis imperatyvas susitarti įpareigoja bendraturčius, veikiant pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus, ieškoti priimtiniausio jiems sprendimo būdo, nesiekiant savo teisių įgyvendinimo kitų bendraturčių teisių sąskaita. Todėl Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tuo atveju, kai bendraturčių ginčą dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo sprendžia teismas, kitiems bendraturčiams neleidžiama ginčyti bendraturčio siekiamos įgyvendinti ar apginti įstatymo suteiktos teisės, susijusios su bendru daiktu, o bendraturčiai gali ginčyti tik kito bendraturčio įgyvendinimo būdą ar sąlygas bei įrodinėti, kad besikreipusio į teismą teisminės gynybos bendraturčio pasirinktas teisės įgyvendinimo būdas ar sąlygos pažeistų jų teises ar teisėtus interesus į bendrą daiktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-1064/2003; Nr. 3K-3-604/2004; Nr. 3K-3-132/2009; 3K-3-260/2009).
Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau Įstatymas) 8 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Nekilnojamojo daikto kadastro duomenys nustatomi atliekant kadastrinius matavimus, naudojant tinkamus metodus ir priemones, užtikrinančius teisės aktų nustatytų reikalavimų matavimų kokybei patenkinimą, kai šio Įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatytais būdais formuojami nekilnojamieji daiktai ar šio Įstatymo 9 straipsnyje nustatytais atvejais keičiami nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenys. Įstatymo 9 straipsnio 3 dalis numato, kad Nekilnojamojo turto kadastre įrašytų duomenų pakeitimo tvarką ir reikalavimus bei leistinus kadastro duomenų neatitikimų dydžius dėl skirtingo tikslumo kadastrinių matavimų nustato Kadastro nuostatai. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr.534 patvirtintų „Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų“ (toliau Nuostatai) 15.6 punkte numatyta, kad žemės sklypų kadastriniai matavimai, nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje, atliekami žemės sklypo savininkui ar valstybinės žemės naudotojui pageidaujant. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002-12-30 įsakymu Nr.522 patvirtintų „Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių“ 3.5 punktas taip pat numato, kad žemės sklypų kadastriniai matavimai, nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje geodezinių koordinačių sistemoje, atliekami žemės sklypo savininkui pageidaujant patikslinti žemės sklypo plotą, įregistruotą Nekilnojamojo turto registre, jeigu ribos posūkio taškų ir riboženklių koordinatės nenustatytos valstybinėje geodezinių koordinačių sistemoje.
Nurodytas teisinis reglamentavimas visiškai pagrindžia ieškovo teisę reikalauti atlikti jam ir atsakovei priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus nustatant žemės sklypo ribų posūkio taškus ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje, nes šis sklypas suformuotas tik pagal preliminarius matavimus ir jo ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje nėra nustatytos. Tai reiškia, kad pagal preliminarius matavimus suformuoto sklypo tikslus plotas ir tikslios ribos nėra žinomos, o šie duomenys kaip tik ir nustatomi kadastrinių matavimų metu ir patikslinami įrašant pasikeitimus į Nekilnojamojo turto kadastrą. Vadinasi ieškovo, kuris yra šio žemės sklypo bendrasavininkas, pageidavimas atlikti kadastrinius matavimus ir patikslinti žemės sklypo ribas ir plotą valstybinėje koordinačių sistemoje yra pakankamas ir visiškai teisėtas pagrindas juos atlikti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 65 punktu, tais atvejais, kai buvo atliekami žemės sklypo kadastriniai matavimai, pagal šių Nuostatų reikalavimus parengtą nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą vykdytojas pateikia žemėtvarkos skyriui ar šių Nuostatų 65.1 punkte nustatytu atveju - kadastro tvarkytojui ir apie tai informuoja užsakovą. Nuostatų 67 punkte įtvirtinta nuostata, jog tuo atveju, kai žemėtvarkos skyrius, patikrinęs nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą, nenustato aplinkybių, trukdančių suderinti parengtą žemės sklypo planą, žemėtvarkos skyriaus vedėjas arba jo įgaliotas žemėtvarkos skyriaus darbuotojas jį suderina. Tuo atveju, kai nustatomos aplinkybės, trukdančios suderinti parengtą žemės sklypo planą, žemėtvarkos skyrius nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą grąžina vykdytojui, raštu nurodęs trūkumus (Nuostatų 68 punktas). Pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 16 punktu, žemės sklypo planas turi būti suderintas su visais bendraturčiais. Taip pat nurodyta, jog, vadovaujantis Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 13 straipsnio 2 punktu, prašymą įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti paduoda nekilnojamojo daikto savininkas ar patikėjimo teise valdantis nekilnojamąjį daiktą asmuo, išskyrus šio įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus, kai nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys keičiami valstybinės valdžios ar valdymo institucijų teikimu Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų nustatyta tvarka.
Remiantis aukščiau minėtu, darytina išvada, jog matininkės N. S. parengto žemės sklypo (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų bylos pateikimas patikrinti ir suderinti žemėtvarkos skyriui nepažeis nei atsakovės, nei žemės sklypų, su kuriais ribojasi ginčo sklypas, savininkų teisių, nes tuo atveju, kai nustatomos aplinkybės, trukdančios suderinti parengtą žemės sklypo planą, žemėtvarkos skyrius nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą grąžina vykdytojui, raštu nurodęs trūkumus (Nuostatų 68 punktas), todėl ieškovo reikalavimas pripažinti jam teisę pateikti patikrinimui bei suderinimui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Prienų ir Birštono skyriui matininkės N. S. parengtą žemės sklypo (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų bylą, kaip pagrįstas, tenkintinas.
Atsakovė neturi teisės trukdyti ieškovui įgyvendinti savo teisę nustatyti šalims priklausančio žemės sklypo ribas valstybinėje koordinačių sistemoje, o taip pat pateikti patikrinimui ir suderinimui parengtą ginčo sklypo kadastinių matavimų bylą. Todėl reikalaudama atmesti patikslintą ieškinį atsakovė turi argumentuotai pagrįsti kuo kadastrinių matavimų bylos pateikimas patikrinti ir suderinti teritoriniam žemėtvarkos skyriui pažeis jos teises ir interesus. Tačiau tokių argumentų atsakovė nenurodė, o jos pateikti argumentai dėl galimai neteisingai parengto ginčo sklypo kadastrinių matavimų plano, nepatvirtina kaip ginčo sklypo kadastrinių matavimų bylos pateikimas patikrinti ir suderinti teritoriniam žemėtvarkos skyriui galėtų pažeisti jos teises ir interesus, juolab, kad remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534 patvirtintų „Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų“ 68 punktu, tuo atveju, kai nustatomos aplinkybės, trukdančios suderinti parengtą žemės sklypo planą, žemėtvarkos skyrius nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą grąžina vykdytojui, raštu nurodęs trūkumus. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo dalykas yra ne žemės sklypo ribų nustatymas, o atsakovės sutikimas pasirašyti parengtą ginčo žemės sklypo planą, kad atsakinga institucija – Nacionalinė žemės tarnyba patikrintų minėtą planą.
Ieškovas taip pat prašo pripažinti jam teisę įregistruoti matininkės N. S. parengtą žemės sklypo (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų bylą VĮ Registrų centro Kauno filiale be atsakovės (bendraturtės) M. T. sutikimo. Nacionalinės žemės tarnybos atstovas G. K. teismo posėdyje paaiškino, jog skyriui pateikta matininkės N. S. parengtas žemės sklypo (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų byla nebuvo tikrinta, žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo akte pliusus sudėjo programa, byloje nėra duomenų, jog valstybės įgaliota institucija patikrino ir nustatė, kad žemės sklypo ribų atitiktis teritorijų planavimo dokumentams ar žemės valdos projektams nustatyta teisingai; žemės sklypo plotas nustatytas teisingai; žemės sklypo planas sudarytas teisingai; kiti dokumentai užpildyti teisingai; žemės sklypo kadastro duomenų byla parengta ir sukomplektuota teisingai, o šalių sklypo planas suderintas teritoriniame žemėtvarkos skyriuje, kadastro duomenų byla nepateikta tikrinti teritoriniam žemėtvarkos skyriui, be to, kadastro duomenų teisingumą ginčija tiek atsakovė, tiek trečiasis asmuo S. T., todėl konstatuotina, kad ieškovas neįgijo teisės pateikti šiuos kadastro duomenis įregistravimui viešame registre, dėl to ieškovo reikalavimas pripažinti jam teisę įregistruoti matininkės N. S. parengtą žemės sklypo (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų bylą VĮ Registrų centro Kauno filiale be atsakovės (bendraturtės) M. T. sutikimo atmestinas kaip nepagrįstas, nes nėra šios teisės įgyvendinimo sąlygų – neatlikti teisės aktuose nustatyti būtini veiksmai prieš įgyjant teisę pateikti kadastro duomenų bylą įregistruoti viešame registre. Be to, kyla abejonių dėl kadastrinių matavimų tikslumo, o nesant aukščiau nurodytų duomenų, nėra pagrindo konstatuoti, kad tenkinus šį ieškovo reikalavimą nebus pažeistos atsakovės ir trečiojo asmens S. T. teisės.
Ieškovas A. K. nurodo, kad už žemės sklypo kadastrinius matavimus sumokėjo 200 Eur (b.l. 29), todėl 1/2 dalį, t.y. 100 Eur prašo priteisti iš atsakovės, remdamasis CK 4.76 straipsniu, pagal kurį kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai privalo apmokėti su bendru turtu susijusias išlaidas bendram turtui išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Tačiau pagal CK 4.76 straipsnį, kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai privalo apmokėti ne bet kokias su bendru turtu susijusias išlaidas, o tik išlaidas, būtinas bendram turtui išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Šiuo atveju pažymėtina, kad kadastriniai matavimai ir dėl jų patirtos išlaidos nėra būtinos bendram turtui išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms mokėti, nes kadastriniai matavimai nesusiję nei su žemės sklypo išlaikymu ir išsaugojimu, nei su privalomais mokesčiais, rinkliavomis ir kitomis įmokomis. Šiame CK straipsnyje išvardintos tik tokios visiems bendraturčiams privalomos įmokos, kurias jie privalo mokėti nepriklausomai nuo jų valios. Tuo tarpu atlikti viso žemės sklypo kadastrinius matavimus pageidavo ne abu bendraturčiai, o tik ieškovas. Todėl jam ir tenka visos su tuo susijusios išlaidos. Nors, kaip minėta, atsakovė negali ginčyti ieškovo teisės atlikti ir įregistruoti viso žemės sklypo kadastrinius matavimus, tačiau ji neprivalo atlyginti ieškovui dalies jo išlaidų, kurios atsirado prieš jos valią ir tik ieškovo iniciatyva, nes šios išlaidos nėra būtinos bendram turui išlaikyti ar išsaugoti. Be to, ieškovas pateikė tik matininkės išrašytą sąskaitą už atliktus kadastrinius matavimus, kvito, patvirtinančio sąskaitoje nurodytos sumos sumokėjimą, nepateikė.
Patikslintas ieškinys tenkinamas iš dalies, todėl bylinėjimosi išlaidos ieškovui priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovei – proporcingai teismo atmestų patikslinto ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalyje). Bylinėjimosi išlaidos apskaičiuotinos pagal patikslintus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013).
Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 5 d. nutartimi ieškovui iki teismo sprendimo priėmimo atidėtas 41,00 Eur žyminio mokesčio sumokėjimas (b. l. 35-36), taip pat ieškovas patyrė 250,00 Eur atstovavimo išlaidų (b. l. 6-7). Atsakovė prašė priteisti 320,00 Eur už atsiliepimo į ieškinį parengimą ir atstovavimą (b. l. 64, 104).
Teismas tenkino 50 procentų patikslinto ieškinio reikalavimų. Atsižvelgiant į tenkintų ir atmestų reikalavimų dydžius, ieškovui iš atsakovės priteistina 125 Eur bylinėjimosi išlaidų, atsakovei iš ieškovo priteistina 160 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
Valstybė byloje patyrė 15,53 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios per pusę priteistinos iš ieškovo ir atsakovės t.y. po 7,76 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).
Atsižvelgiant į tenkintų ir atmestų reikalavimų dydžius, iš ieškovo valstybei priteistina pusė Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 5 d. nutartimi iki teismo sprendimo priėmimo atidėto sumokėti žyminio mokesčio – 20,50 Eur, iš atsakovės – 20,50 Eur valstybei žyminio mokesčio (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268-270 straipsniais,
nusprendė:
Patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.
Pripažinti ieškovui A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) teisę pateikti patikrinimui bei suderinimui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Prienų ir Birštono skyriui matininkės N. S. parengtą žemės sklypo (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų bylą be atsakovės (bendraturtės) M. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sutikimo.
Likusioje dalyje patikslintą ieškinį atmesti.
Priteisti ieškovui A. K., iš atsakovės M. T., 125,00 Eur (vieną šimtą dvidešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti atsakovei M. T., iš ieškovo A. K., 160,00 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovo A. K., 28,26 Eur (dvidešimt aštuoni eurai, 26 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei, sumokant jas į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, įmokos kodas – 5660.
Priteisti iš atsakovės M. T., 28,26 Eur (dvidešimt aštuoni eurai, 26 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei, sumokant jas į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, įmokos kodas – 5660.
Sprendimas per 30 dienų gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Prienų rajono apylinkės teismą.