Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-12-11 · Civilinė byla Nr. e2A-1728-803/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-12-11
Bylos Nr.
e2A-1728-803/2018
Teisminio proceso Nr.
2-52-3-04771-2017-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rūta Petkuvienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės ,,Gelvora“
Atsakovas
V. S.
Civilinė byla Nr. e2A-1728-803/2018Teisminio proceso Nr. 2-52-3-04771-2017-1Procesinio sprendimo kategorijos
: 2.6.29.3.; 2.6.1.5.; 3.3.1.14.; 3.3.1.20.(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gruodžio 11 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Gelvora“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. vasario 14 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“ ieškinį atsakovui V. S. (V. S.) dėl skolos priteisimo.

Teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo V. S. (V. S.) 633,49 Eur skolos, 423,37 Eur palūkanų, 120,05 Eur delspinigių, 1,34 Eur palūkanų delspinigių, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, sutartines 12,5 procentų dydžio palūkanas pagal Vartojimo kredito sutartį Nr. 07-007645-GV nuo pagrindinės skolos sumos (633,49 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad 2007 m. sausio 29 d. akcinė bendrovė (toliau – AB) „Swedbank“ ir atsakovas V. S. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. 07-007645-GV, pagal kurią bankas atsakovui suteikė sutartyje nurodyto dydžio kreditą, o atsakovas įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka kreditą grąžinti bei mokėti palūkanas, delspinigius, kitas sutartyje numatytas sumas banko naudai. Atsakovas netinkamai vykdė sutartį, todėl AB „Swedbank“ ją nutraukė ir įgijo teisę reikalauti iš atsakovo grąžinti visą likusį kreditą bei mokėti palūkanas, delspinigius ir kitas susijusias piniginių sumas. 2009 m. gegužės 21 d. AB „Swedbank“ ir uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Gelvora“ sudarė Reikalavimo teisių perleidimo sutartį Nr. 09-20-54, pagal kurią AB „Swedbank“ perleido ieškovei visus reikalavimus atsakovui pagal kredito sutartį. Ieškovė pareikalavo atsakovo įvykdyti įsipareigojimus pagal kredito sutartį, tačiau atsakovas įsiskolinimo nemoka.

3. Atsakovas V. S. atsiliepimo į ieškinį teismo nustatytu terminu nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, todėl byla išnagrinėta jam nedalyvaujant.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. vasario 14 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo V. S. ieškovei UAB „Gelvora“ 633,49 Eur skolos, 158,37 Eur palūkanų, 121,39 Eur delspinigių, iš viso 913,25 Eur, 12,5 procentų dydžio sutartines palūkanas pagal Vartojimo kredito sutartį Nr. 07-007645-GV nuo pagrindinės skolos sumos (633,49 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-12-08) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2017-12-08) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 20,15 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas.

5. Teismas vertino, kad byloje nėra įrodymų, jog atsakovas būtų sumokėjęs skolą ieškovei, atsakovas nėra atlikęs nei vieno mokėjimo pagal sutartį. Atsakovui ieškinys įteiktas asmeniškai, jis atsiliepimo neteikė ir į teismo posėdį neatvyko, elgiasi pasyviai ir ieškovės nurodytų aplinkybių nenuginčijo. Konstatavo, kad sudaryta sutartimi atsakovas įsipareigojo grąžinti kreditą, tačiau jo negrąžino, todėl ieškovei iš atsakovės priteistina 633,49 Eur negrąžinto kredito suma.

6. Pažymėjo, jog atsakovas jam suteikto kredito nei pradiniam kreditoriui, nei ieškovei nėra grąžinęs, todėl reikalavimas dėl palūkanų priteisimo pripažintinas pagrįstu ir tenkintinas iš dalies. Įvertinęs tai, kad ieškovė reikalavimo teisę reikalavimo perleidimo sutartimi įgijo 2009 metais, tačiau delsė kreiptis į teismą, tuo laikotarpiu skaičiuodama palūkanas, ieškovei iš atsakovo priteisė iš viso 158,37 Eur palūkanų. Taip pat pažymėjo, jog atsakovas jam suteikto kredito sutartu termino negrąžino, todėl ieškovei iš atsakovo priteisė 120,05 Eur delspinigių ir 1,34 Eur palūkanų delspinigių, iš viso 121,39 Eur.

7. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad iš atsakovo pagal Vartojimo kredito sutartį Nr. 07-007645-GV priteistinos 12,5 procentų dydžio sutartinės palūkanos už negrąžintą 633,49 Eur dydžio kredito sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme (2017-12-08) iki visiško kredito grąžinimo dienos.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

8. Ieškovė UAB ,,Gelvora“ pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. vasario 14 d. sprendimo. Apeliantė nesutinka su šiuo sprendimu toje dalyje, kurioje sutartinių palūkanų dydis sumažintas nuo 423,37 Eur iki 158,37 Eur. Nurodė šiuos esminius argumentus:

1.1. šalys susitarė, kad palūkanos, kurios skaičiuojamos nuo kredito gavėjo paimtos ir negrąžintos kredito sumos, mokamos pagal patvirtintą grafiką, o skaičiuojamos iki visiško kredito grąžinimo dienos. Ši sutartinė nuostata patvirtina, kad kredito gavėjo (atsakovo) pareiga po sutarties nutraukimo mokėti pelno palūkanas išlieka;

1.2. pagal 2009 m. gegužės 21 d. Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 092054 apeliantas įgijo reikalavimo teisę ne tik į pagrindinę skolą, bet ir papildomą teisę reikalauti mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų. Apeliantas, perėmęs reikalavimo teises iš pradinio kreditoriaus įgijo visas jam priklausančias reikalavimo teises atsakovui tokia pačia apimtimi, kokia jos priklausė pradiniam kreditoriui, t.y. įgijo teisę pateikti atsakovui reikalavimą už visą laikotarpį, kuomet atsakovas naudojosi paskolos pinigais (nuo paskolos gavimo iki paskolos visiško grąžinimo);

1.3. nepaisant to, kad tarp šalių sudaryta kredito sutartis ir atsakovas kaip vartotojas yra silpnesnioji sandorio šalis, tačiau minėta aplinkybė nėra pagrindas mažinti kredito sutartyje numatytas palūkanas. Sutarties šalis – kredito gavėjas – laisva valia ir savo rizika sprendžia, ar kitos šalies – kredito davėjo – siūlomos kreditavimo sąlygos jai priimtinos (naudingos) ir, tai įvertinęs, sudaro sutartį arba jos nesudaro. Kreditavimo sutartys, tarp jų – ir vartojimo, įprastai sudaromos pagal tuo (pasirašymo) metu sutarties sudarymo vietoje nusistovėjusias bendrąsias tokių sutarčių sąlygas;

1.4. aplinkybė, kad apeliantas į teismą kreipėsi 2017 metais, negali būti laikoma pagrindu mažinti palūkanas, kadangi susikaupusių palūkanų dydį lėmė ne procentais išreikštas palūkanų dydis, o aplinkybė, kad atsakovas netinkamai vykdė savo prievolę kreditoriui.

Atsiliepimas

9. Atsakovas V. S. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo atmesti apeliacinį skundą, o skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kyla ginčas dėl atmesto reikalavimo priteisti 265,00 Eur sutartines palūkanas.

11. Byloje nustatyta, kad kad 2007 m. sausio 29 d. atsakovas V. S. su AB „Swedbank“ sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. 07-007645-GV, pagal kurią bankas atsakovui suteikė 1 390,18 Eur (4 800,00 Lt) kreditą, kurį atsakovas įsipareigojo grąžinti iki 2011 m. sausio 22 d. Už suteiktą kreditą nustatyta 12,50 procentų dydžio metinės palūkanos, 0,10 procentų dydžio delspinigiai.

12. Atsakovas netinkamai vykdė sutartį, todėl 2009 m. spalio 6 d. pranešimu Nr. SR-39718 buvo įspėtas dėl kredito sutarties nutraukimo, įpareigojant sumokėti skolą iki 2009 m. spalio 24 d. Atsakovas nepašalino per nustatytą terminą sutarties pažeidimų, todėl kredito sutartis buvo vienašališkai nutraukta. Ieškovė UAB „Gelvora“ ir AB „Swedbank“ 2009 m. gegužės 21 d. pasirašė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 09-20-54, pagal kurios 2009 m. spalio 26 d. Priedą Nr. 5 AB „Swedbank“ atlygintinai perleido UAB „Gelvora“ naudai visas reikalavimo teises, susijusias su atsakovo įsiskolinimu. Atsakovas neginčija skolos fakto ir dydžio (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK) 178 straipsnis).

13. Apeliantė įrodinėja, kad pelno palūkanos yra atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai, todėl jos nemažinamos. Pradinis kreditorius AB „Swedbank“ su atsakovu sudarė kredito sutartį Nr. 07007645GV, kurioje susitarė dėl mokėjimo funkciją atliekančių 12,5 proc. dydžio sutartinių metinių palūkanų. Anot apeliantės, teismas neturėjo teisės jų mažinti.

Dėl prašomų priteisti palūkanų kvalifikavimo

14. Pagal šiuo metu galiojantį Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalį, pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Taigi įstatymu yra nustatytas netesybų maksimalus 0,05 procento už kiekvieną pradelstą dieną (0,05 x 365 kalend. d. = 18,25 proc.) dydis ir jų skaičiavimo terminas.

15. Mokestis už naudojimąsi pinigais yra reglamentuotas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK), taip pat Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 6 punkte (nurodomų mokėjimo palūkanų paskirtis – nustatyti vartojimo kredito gavėjo mokamą mokestį už naudojimąsi vartojimo kredito davėjo pinigais, o ne kompensuoti kreditoriaus nuostolius už prievolės neįvykdymą, todėl, vartojimo kredito gavėjui vėluojant mokėti įmokas pagal vartojimo kredito sutartį, mokėjimo palūkanų ir Įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 11 punkte nurodytų netesybų ar kompensacinių palūkanų kreditorius gali reikalauti kartu).

16. Pagal CK 6.872 straipsnio 1 dalį palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Jeigu šalys nėra susitarusios dėl palūkanų dydžio, palūkanos nustatomos pagal paskolos davėjo gyvenamosios ar verslo vietos komercinių bankų vidutinę palūkanų normą, galiojusią paskolos sutarties sudarymo momentu.

17. Nagrinėjamoje byloje specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos (t. y. 12,5 proc. dydžio metinės palūkanos) yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos.

18. Palūkanas pagal įstatymą turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenustatė kitokių tokio prievolės nevykdymo padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-153-916/2016). CK 6.221 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas.

19. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2018 m. balandžio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-690/2018 nurodė, kad kasacinio teismo jurisprudencijoje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos – palūkanos, atliekančios mokėjimo funkciją (tai užmokestis už pinigų skolinimą; pvz., CK 6.37 straipsnio 1 dalyje, 6.872 straipsnyje reglamentuojamos palūkanos) ir kompensuojamąją funkciją (tai minimalių kreditoriaus nuostolių (negautų pajamų), kurių nereikia įrodinėti, kompensacija už piniginės prievolės pažeidimą; pvz., CK 6.210, 6.261 straipsniuose nustatytos palūkanos). Prie kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų priskiriamos ir CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytos procesinės palūkanos. Jų paskirtis – kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo, susidariusius kreditoriaus nuostolius, kartu – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-687/2015). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad pelno palūkanos yra atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2007).

20. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog įstatyme esant aiškiai reglamentuotam kompensuojamųjų palūkanų dydžiui, taip pat esant numatytai galimybei šalims susitarti dėl kitokio, nei numato įstatymai, šių palūkanų dydžio, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino šalių laisva valia sulygtų, ieškovei priteistinų kompensuojamųjų palūkanų dydį.

21. Sutarties laisvės principas užtikrina šalims teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Sutarties sąlygas šalys nustato savo nuožiūra, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas nustato imperatyviosios teisės normos (CK 6.156 straipsnio 4 dalis). Taigi šalys, nustatydamos sutarties sąlygas, yra laisvos tiek, kiek nepažeidžia imperatyviųjų teisės normų.

22. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios isntancijos teismo išvada, kad ieškovės reikalavimas gali būti mažinamas atsižvelgiant į tai, jog dabartinis kreditorius yra tik realaus kreditoriaus – banko, teisių perėmėjas, kurio veikla nesusijusi su pinigų skolinimu, o tik su pinigų išieškojimu. Toks teiginys prieštarauja principui – pacta sunt servanda (sutarčių reikia laikytis) ir įstatymams, skolininkui sudaro galimybę piktnaudžiauti teise, išvengiant sąžiningo įsipareigojimų vykdymo.

23. Pagal Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 092054, pradinis kreditorius (bankas) perleido apeliantei reikalavimo teisę į įstatymų numatytas jau paskaičiuotas bei po reikalavimo perleidimo sutarties atsirasiančias palūkanas, delspinigius, baudas ir kt. (Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 092054 2.3 p., 2.4 p.). Pagal CK 6.101 straipsnio 2 dalį, reikalavimo įgijėjui pereina ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos teisės bei kitos papildomos teisės. Taigi, vadovaujantis CK 6.101 straipsniu bei Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 092054, apeliantė įgijo reikalavimo teisę ne tik į pagrindinę skolą, bet ir papildomą teisę reikalauti mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų. Apeliantė, perėmusi reikalavimo teises iš pradinio kreditoriaus įgijo visas jam priklausančias reikalavimo teises į atsakovą tokia pačia apimtimi, kokia jos priklausė pradiniam kreditoriui, t.y. įgijo teisę pateikti atsakovui reikalavimą už visą laikotarpį, kuomet atsakovas naudojosi paskolos pinigais (nuo paskolos gavimo iki paskolos visiško grąžinimo).

24. Pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė kompensuojamųjų palūkanų teisino reguliavimo ypatumus mokėjimo palūkanų skaičiavimui, todėl jas nepagrįstai sumažino. Pelno palūkanos nepatenka į šios normos taikymo sritį, nes jos yra kaip atlyginimas (mokestis) už paskolintus pinigus, o šiuo atveju šalių nustatytos 12,5 proc. palūkanos buvo sutartas atlygis už kredito davėjo suteiktus naudotis pinigus. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas vertina, jog yra pagrindas tenkinti apeliantės prašymą dėl visų pelno palūkanų priteisimo.

25. Apeliacinės instancijos teismas, konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, todėl nepagrįstai netenkino ieškovės reikalavimo dėl 423,37 Eur mokėjimo palūkanų priteisimo, todėl apeliacinis skundas tenkintinas ir skundžiamo sprendimo dalis dėl mokėjimo palūkanų priteisimo pakeičiama, priteisiant iš atsakovo ieškovės naudai 423,37 Eur palūkanų už pinigų įsiskolinimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

26. Absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

27. CPK normos yra viešosios teisės normos. Bylinėjimosi išlaidos reglamentuojamos CPK, todėl jų mokėjimas, paskirstymas, grąžinimas, priteisimas yra vertinami kaip teismo veikla veikiant ex officio. Patenkinus apeliacinį skundą, perskirstomos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

28. Pirmosios instancijos teisme apeliantė (ieškovė) turėjo 26,00 Eur žyminio mokesčio išlaidų. Nagrinėjamu atveju konstatavus, kad pirmosios instancijos teismas turėjo tenkinti ieškovės reikalavimą dėl palūkanų priteisimo, ir nustačius, jog ieškovės ieškinys pirmosios instancijos teisme buvo patenkintas 100 proc., jai iš atsakovo priteistina 26,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

29. Ieškovė sumokėjo 15 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, todėl jos naudai iš atsakovo priteisiama 15 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą (CPK 93 straipsnio 1 ir 3 dalys).

30. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 3 eurų sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį bei Teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu, teismas

nutarė:

apeliantės UAB ,,Gelvora“ apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. vasario 14 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo iš atsakovo V. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei UAB „Gelvora“ (juridinio asmens kodas 125164834) 633,49 Eur skolos, 423,37 Eur palūkanų, 121,39 Eur delspinigių, t. y. iš viso 1 178,25 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą septyniasdešimt aštuonis eurų 25 ct) įsiskolinimo, 12,50 proc. dydžio sutartines palūkanas pagal Vartojimo kredito sutartį Nr. 07-007645-GV nuo pagrindinės skolos sumos (633,49 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-12-08) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos 1 178,25 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2017-12-08) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 26,00 Eur (dvidešimt šešis eurus 15 ct) bylinėjimosi išlaidų.“

Priteisti ieškovei UAB „Gelvora“ (juridinio asmens kodas 125164834) iš atsakovo V. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 15 Eur (penkiolikos eurų) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėja Rūta Petkuvienė